Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-14 · Civilinė byla Nr. e2S-490-585/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-14
Bylos Nr.
e2S-490-585/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Pareiškėjas
V. P.
Kategorijos
  • 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos numeris e2S-490-585/2019
Teisminio proceso numeris 2-68-3-35639-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. P. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis Irmantas Gaidelis, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Proceso esmė

1. Pareiškėja V. P. prašo panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/01057 2018 m. spalio 9 d. patvarkymą Nr. S-47152 ir 2018 m. spalio 17 d. patvarkymą Nr. B-26828. Nurodė, kad ginčo namas nebuvo parduotas už skelbiamą 89 280,00 Eur kainą, todėl akivaizdu, kad jis nebus parduotas ir už didesnę kainą. Taip pat nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo turto kaina yra 55 862,00 Eur, ši kaina atitinka nusidėvėjimą, nes ginčo namas baigtas statyti 1993 metais. Pažymėjo, kad antstoliui yra žinoma, kad Mokestinė ginčų komisija 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu sumažino skolininkės mokestinės nepriemokos sumą iki 34 804,06 Eur, o tai reiškia, kad išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. balandžio 26 d. sprendimas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas iš skolininkės turto, nebegalioja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Nutartyje nurodoma, jog antstolis Irmantas Gaidelis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/17/01057 dėl 133 783,62 Eur priverstinio išieškojimo iš skolininkės V. P. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai pagal 2017 m. balandžio 26 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pirminė turto kaina nustatyta neatlikus ekspertizės, nes skolininkė nesudarė antstolio paskirtam ekspertui sąlygų apžiūrėti ginčo turtą. Ginčydama antstolio nustatytą turto kainą, skolininkė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų apie tai, kad nustatyta turto vertė yra kitokia, mažesnė, nei nustatė antstolis. Tiek skunde, tiek prieštaravimuose dėl turto kainos, skolininkė iš esmės remiasi aplinkybe, kad skundžiamame patvarkyme nurodyta turto kaina yra didesnė, nei buvo nustatyta anksčiau. Teismo vertinimu, šie skolininkės argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad antstolis netinkamai nustatė ginčo turto vertę. Nekilnojamojo turto rinka yra dinamiška, nekilnojamojo turto kaina nuolat kinta priklausomai nuo įvairių ekonominių veiksnių, todėl įvertinus aplinkybę, kad nuo pirminio vertinimo iki skundžiamo patvarkymo priėmimo praėjo daugiau, nei pusė metų, skolininkei nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių jos argumentus esą turto kaina yra per didelė, jos argumentai pripažinti teisiškai nepagrįstais.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Pareiškėja V. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį ir priimti naują nutartį tenkinant skundą visiškai. Apeliantė savo atskirajam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:

3.1. Skolininkė yra vyresnio amžiaus moteris, kuri nekalba valstybine tvarka, todėl svetimo žmogaus – eksperto neįsileido į namus, skolininkė nesiekė trukdyti ekspertizės atlikimui.

3.2. Apeliantės teigimu nustačius didesnė turto kainą, varžytynėse parduoti turtą bus dar sunkiau. Turtas jau buvo du kartus parduodamas varžytynėse, tačiau pirkėjas neatsirado.

3.3. Antstolis turi teisę paskirti ekspertizę vėliau lėšas išieškant iš skolininkės, tačiau to nepadarė ir nustatė per didelę turto kainą.

IV. Atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

4. Antstolis Irmantas Gaidelis pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas be kitų argumentų grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Įstatymas suteikia antstoliui diskrecijos teisę skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ar pačiam nustatyti rinkos kainą.

4.2. Turto vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į sandorių dėl panašaus turto pardavimo kainą.

4.3. Apeliantė vykdymo procese dalyvauja pasyviai, savo pirkėjo neteikia, savarankiškai turto vertinimo ataskaitos neteikia, su antstoliu nebendradarbiauja.

Motyvuojamoji dalis

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

6. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl antstolio atlikto apeliantei priklausančio turto įkainojimo ir atsisakymo skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Apeliantės teigimu antstolis turtą įvertino per didele suma. Savo nesutikimą su antstolio įvertinta suma apeliantė grindžia tuo, jog vykdymo procese jau buvo paskelbtos varžytynės ir dviejose varžytynėse turtas nebuvo parduotas.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G., M. M., D. G., V. V., ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. B., R. B. v. antstolė B. P., J. V., J. K., A. K., AB Sampo bankas, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S., M. K., O. P., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“, ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; kt.).

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė siekdama įrodyti, jog antstolis netinkamai įkainojo jai priklausantį turtą, privalėjo tokias aplinkybes įrodyti. Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.).

10. Apeliantė jokių įrodymų dėl turto vertės nagrinėjamoje byloje nepateikė, tik nurodė, kad turto vertę apsprendžia neįvykusios varžytynės. Vien tai, jog turtas du kartus buvo pardavinėjamas varžytynėse ir nebuvo parduotas nėra pakankamas pagrindas teigti, jog antstolio atliktas turto įkainojimas buvo neteisingas. Antstolis teikdamas atsiliepimą nurodė, kokiais pagrindais rėmėsi nustatydamas turto vertę, nustatyta turto vertė nėra visiškai prieštaraujanti rinkos situacijai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė neįrodė, jog antstolio nustatyta turto kaina yra per didelė.

11. Apeliantė prašymo skirti ekspertizę nepareiškė, bet pageidauja, kad tai atliktų antstolis. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolis buvo paskyręs ekspertizę, tačiau jos atlikti nepavyko dėl pačios apeliantės veiksmų, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolio nuomone, jog apeliantė norėdama, jog būtų atlikta turto rinkos vertės ekspertizė, pati turi teikti tokį prašymą antstoliui.

12. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir pritaikė įstatymo normas, o priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Zelianka