- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-12
- Bylos Nr.
- 1-1283-891/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-02765-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Kaltinamasis
- V. P.
- Advokatai
- Aldevinas Švedas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. P. žinodamas, kad turi pareigą pagal 2003-09-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą mokėti nepilnametės dukters K. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį nuo 2003-09-01 iki dukters pilnametystės, bei galėdamas tą pareigą vykdyti, nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. vasario 21 d. vengė šios pareigos.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Jis patvirtino, kad žinojo, jog 2003 m. yra priimtas teismo sprendimas mokėti dukros naudai po 300 Lt kas mėnesį žmonai, tačiau to praktiškai nedarė. Jie su žmona oficialiai nėra išsiskyrę, tačiau kartu negyvena. Buvo keli laikotarpiai, kai jis oficialiai dirbo ir buvo iš algos išskaičiuojama. Tačiau vėliau jis nedirbo, išvyko į užsienį, kur dirbo nelegaliai ir pajamų turėjo. Jis kartais nupirkdavo dukrai kokį žaislą, telefoną, kompiuterį, tačiau pinigų pagal teismo sprendimą nemokėjo. Lyg ir porą kartų pervedė pinigų žmonai. Anot jo, jis nemokėjo žmonai tų pinigų, nes jų tarpusavio santykiai yra blogi ir jis nenorėjo, kad tuos pinigus gautų žmona. Šiuo metu jis pinigų neturi ir įsiskolinimo padengti negali. Planuoja išvykti į užsienį, ten užsidirbti ir mokėti alimentus. Darbo biržoje neregistruotas.
Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Be kaltinamojo prisipažinimo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, jo kaltė dėl vengimo išlaikyti vaiką grindžiama šiais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji Ž. P. paaiškino, kad 1997 metais buvo užregistruota jos santuoka su V. P. ir gimė dukra Karina. Nuo 2002 metų su vyru gyvena atskirai. V. P. išsikėlė gyventi pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), ir savo dukra nesirūpina, pinigų vaiko išlaikymui neduoda, nei karto dukrai nieko nenupirko, neaplankė ir net nepasveikino su gimimo dieną. Nuo 2007 m. rugsėjo mėn. vyras V. P. nevykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įpareigojimo dėl vaiko – dukros, Karinos, gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo ir nemoka teismo priteistų vaiko išlaikymui pinigų – 300 Lt. Nuo 2008 m. iš vaikų išlaikymo fondo pradėjo gauti išmokos – 195 Lt. Ir iki šiol V. P. vengia išlaikyti savo vaiką, vaiko auklėjime nedalyvauja, dukters nelanko, dovanų nedovanoja. Atskaičiavus sumą, kurią jai iki 2013 m. sausio mėn. sumokėjo Vaikų išlaikymo fondas, V. P. skolingas jai 11750,65 Lt, prašo pripažinti ją civiliniu ieškovu šiai sumai (b. l. 26, 28).
Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nuo 2002 metų jos dukra Ž. P. su savo vyru V. P. negyvena. Dukra ir anūkė Karina nuo 2002 m. gyvena pas ją Taikos g. 62-21,Vilniuje. Nuo to laiko V. P. niekada savo dukros nelankė, tik kelis kartus buvo atėjęs visiškai girtas, todėl pastarojo į butą neįleido. Paskutinį kartą matė V. P. prieš metus laiko, kai pastarasis atėjo pas ją į darbą ir perdavė 200 litų, žadėjo būti geru tėčių, tačiau savo pažadų neišpildė, daugiau pastarojo nematė. Jokios pagalbos nei materialinės, nei moralinės jos dukra iš V. P. negavo. Priteistų alimentų V. P. nemoka, savo dukros auklėjime nedalyvauja. Savo anūkei padeda tik ji ir jos vyras (b. l. 33).
Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nuo 2003 metų rugsėjo mėn. jis turi vykdomąją bylą dėl V. P. alimentų įsiskolinimo. Kadangi iki 2005 m. V. P. dirbo, po to periodiškai įsidarbindavo ir dirbdavo neilgai, tai 2007-02-01 pastarojo įsiskolinimas Ž. P. naudai buvo 8572,95 Lt. 2007 m. rugpjūčio mėn. Ž. P. iš UAB „Dalsta“ buvo dar sumokėta 1977,47 Lt, tačiau minėtoje įmonėje V. P. dirbo neilgai. Nuo 2007 metų rugpjūčio mėn. V. P. niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi, todėl nėra galimybės išieškoti ir pastarojo įsiskolinimo, kuris 2010-12-01 sudarė 21733 Lt. Kelis kartus kviečiamas į antstolių kontorą V. P. neatvykdavo (b. l. 34).
Iš byloje esančio 2003-09-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, jog iš V. P. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai K. P. po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2003-09-01 iki dukra sulauks pilnametystės, ir 2400 Lt išlaikymo įsiskolinimas, išmokant priteistas sumas jos motinai Ž. P. (b. l. 134-135).
Iš 2010-11-09 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikto prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. P. vengimo išlaikyti vaiką matyti, jog K. P. nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėn. išmokas moka būtent šis fondas (b. l. 11-13).
Iš 2013-02-19 antstolio A. B. pranešimo matyti, jog vykdomojoje byloje Nr. 0042/04/00984, vadovaujantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-09-04 išduotu vykdomuoju raštu Nr. N-2-4412-31 dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis po 300 Lt išieškojimo iš skolininko V. P., nepilnamečio vaiko – K. P., gim. 1997-06-28, naudai iki jos pilnametystės, išlaikymo skola 2013-02-01 sudaro 31507,48 Lt (b. l. 36).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.
Nustatyta, kad 2003-09-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu kaltinamojo dukros K. P. išlaikymui jis buvo įpareigotas mokėti po 300 Lt kiekvieną mėnesį ir 2400 Lt įsiskolinimą nuo 2003-09-01 iki jos pilnametystės. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad šio teismo nustatyto įpareigojimo V. P. nevykdė ir pinigų dukros išlaikymui nemokėjo. Kaltinamasi pripažino, jog apie teismo sprendimą priteisti iš jo išlaikymą vaikui, jam žinoma buvo, tačiau jis nelabai turėjo pajamų ir nenorėjo jų pervesti žmonai. V. P. pripažino, jog vaikas negauna teismo sprendimu nustatyto išlaikymo. Nagrinėjant vengimo išlaikyti dukrą priežastis nustatyta, kad V. P. yra jaunas ir darbingas, tačiau arba apskritai nedirbo arba dirbo nelegaliai. Toks jo elgesys negali būti pripažintinas objektyvia pareigos nevykdymo priežastimi.
Šių, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertintų, įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam V. P. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvertinti kaip vengimas išlaikyti vaiką, nes jis būdamas darbingas ir galėdamas vykdyti įsigaliojusį teismo sprendimą, žinodamas apie savo pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti iki pilnametystės, sąmoningai vengė išlaikyti vaiką.
Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (nedirba, pajamų neturi, įsiskolinimo dydį, į tai, jog įsiskolinimo iki šiol nepadengė). Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimą bausmę. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, jog nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtina minimali laisvės apribojimo bausmė, nustatant jam įpareigojimus.
Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė Ž. P. pareiškė 11750,65 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 29). Ieškinys atmestinas. Civilinė ieškovė prašo priteisti jai padarytą turtinę žalą, kurią sudaro kaltinamojo jos dukrai nesumokėtos išlaikymo sumos. Šios sumos yra civilinės ieškovės dukrai priteistos 2003-09-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, todėl antrą kartą priteistos negali būti, o klausimas turi būti sprendžiamas 2003-09-03 teismo sprendimo vykdymo metu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, ir nubausti jį 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant kaltinamąjį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per pirmus du laisvės apribojimo bausmės mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Kardomąją priemonę – dokumento – V. P. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. 20302768, paėmimą, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir dokumentą grąžinti V. P..
Ž. P. ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.