Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2025-12-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-8150-399/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-12-05
Bylos Nr.
e2YT-8150-399/2025
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02315-2025-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Janina Zaržeckienė
Pareiškėjas
V. J.
Suinteresuotas asmuo
AB „Fasa“, VĮ Turto bankas, Marijampolės savivaldybės administracija
Advokatai
Sandra Stankevičienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2YT-8150-399/25 Proceso Nr.2-28-3-02315-2025-5 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.6.15.2.; 3.2.6.5.
(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 5d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė,sekretoriaujant Eglei Valinčienei,dalyvaujant pareiškėjui V. J. ir jo atstovei advokato padėjėjai Sandrai Stankevičienei,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims AB „Fasa“, VĮ Turto bankas, Marijampolės savivaldybės administracija,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims, Marijampolės savivaldybės administracijai, AB „Fasa“, VĮ Turto bankas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo .

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškimu pareiškėjas V. J. (toliau pareiškėjas) prašo nustatyti juridinė faktą, kad V. J., įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, tai yra butą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau butą).

Pareiškėjas pareiškimu nurodo šias faktines ir teisines aplinkybes: Pareiškėjas V. J. nuo 1982 m. dirbo buvusioje (duomenys neskelbtini). 1983 m. kovo 3 d. gamybinio susivienijimo profsąjungos komiteto posėdyje (protokolas Nr. 8) buvo svarstytas klausimas dėl butų eilių tvirtinimo piliečiams, kuriems reikia gerinti gyvenimo sąlygas. Į šią eilę buvo įtrauktas ir pareiškėjas, dirbęs (duomenys neskelbtini). 1988 m. kovo 3 d. profsąjungos komiteto posėdyje (protokolas Nr. 15) buvo svarstytas pareiškėjo prašymas dėl priėmimo įskaiton gyvenamojo ploto suteikimui. Nutarta priimti pareiškėją įskaiton komunalinio buto suteikimui.

Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, 1993 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas pateikė įmonei prašymą parduoti jam privatizuojamus bendrabučio kambarius (duomenys neskelbtini) (vėliau suteiktas naujas adresas – (duomenys neskelbtini) ).

1994 m. balandžio 13 d. AB „Fasa“ pareiškėjui įteikė mokėjimo pranešimą, kuriame nurodyta buto kaina – 171 Lt. Tą pačią dieną buvo pasirašytas „Susitarimas“ pirkti privatizuojamus kambarius bendrabutyje. Byloje yra Lietuvos Respublikos valstybinės įmonės „Fasa“ gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo aktas Nr. 110, kuriame nurodytas pirkėjas – V. J., pardavėjas – įmonė „Fasa“.1994 m. balandžio 18 d. pareiškėjas sumokėjo visą buto kainą – 171 Lt bei 20,06 Lt už dokumentų formavimą, ką patvirtina Lietuvos taupomojo banko pranešimai. Nepaisant to, pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis notarine forma nebuvo sudaryta.

Pareiškėjas šiame bute gyvena nuo jo suteikimo, jį prižiūri, remontuoja, moka visus komunalinius mokesčius, valdo kaip savo nuosavybę atvirai, sąžiningai ir nepertraukiamai daugiau nei 30 metų. Į bylą pateikiame dalį mokesčių kvitų – tiek už einamuosius, tiek už ankstesnius metus – atrankos būdu.

Pareiškėjas kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisės įregistravimo, 2025 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. SPR4-7150 (14.5 E) prašymas atmestas, motyvuojant tuo, kad pagal galiojančius teisės aktus nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas tik kartu įregistruojant daiktines teises, o pateikti dokumentai nepakankami nuosavybės teisei įregistruoti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas visą šį laiką teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė butą kaip savo nuo 1994 m. balandžio 18 d., yra pagrindas teisme nustatyti juridinį faktą, jog jis įgijo nuosavybės teisę į butą įgyjamąja senatimi.

Esant šioms aplinkybėms kitos galimybės neturime kaip tik kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad V. J. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo valdymas buvo teisėtas, sąžiningas, atviras ir nepertraukiamas daugiau nei 30 metų. Valdymo faktą patvirtina ilgalaikis gyvenimas bute, nuolatinis komunalinių mokesčių mokėjimas, nekilnojamojo turto priežiūra ir remontas.

Pareiškėjas nurodo, kad niekas kitas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į šį butą nuo buto perleidimo momento 1994 m. balandžio mėn. 18 d. kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, niekas kitas butu nesirūpino ir nesikreipė į „VĮ Registrų centras“ dėl nuosavybės teisių įregistravimo; šis nekilnojamasis turtas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nekilnojamojo turto registre niekas kitas nėra įregistravęs nuosavybės teisių į šį turtą, šis nekilnojamasis daiktas nėra įregistruotas VĮ „Registrų centras“; nekilnojamąjį turtą sąžiningai įgijo iš AB „Fasa“ vadovaujantis 1994-04-13 Susitarimu ir 1994-04-18 Taupomojo banko pranešimais apie atliktus mokėjimus, jį sąžiningai valdė ir naudojo nuo 1994 m. balandžio mėn. 18 d visą valdymo laiką, kaip sumokėjo 171 Lt.; visą valdymo laiką šis nekilnojamasis turtas buvo valdomas teisėtai, pagrindas tam 1994-04-13 Susitarimu ir 1994-04-18 Taupomojo banko pranešimais apie atliktus mokėjimus, visą valdymo laiką šis nekilnojamasis turtas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), nes buvo prižiūrima reguliariai, atlikti buto tvarkymo darbai, mokėti elektros mokesčiai, šildymo už atliekas (atvesta elektra ir pan.);šis nekilnojamasis turtas valdomas nepertraukiamai, nes kaip minėta buvo prižiūrima reguliariai, atliekant buto tvarkymo darbus (svarbu paminėti, kad pareiškėjas gyveno visą šį laikotarpį iki dabar šiame bute); visą valdymo laiką nurodytas nekilnojamasis turtas buvo valdomas kaip savas. Į nekilnojamąjį turtą niekas kitas iki šios dienos nepretendavo. Su nekilnojamuoju turtu elgtasi kaip savininko, butas tvarkytas, prižiūrėtas suvokiant, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių į jį kaip valdomą daiktą; valdymas tęsėsi daugiau kaip 31 metus, t.y. žymiai viršijo CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Nurodo, kad visą valdymo laikotarpį taip pat ir iki šio pareiškimo padavimo ginčų dėl šio nekilnojamojo turto nebuvo ir nėra, ir nėra jokių Civiliniame Kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Įrodymai, patvirtinantys išdėstytas aplinkybes 1983-03-03 Marijampolės gamybinio susivienijimo „Fasa“ profsąjungos komiteto protokolas Nr. 8. 1988-03-03 Marijampolės gamybinio susivienijimo „Fasa“ profsąjungos komiteto protokolas Nr. 15. 1993-11-08 V. J. pareiškimas AB „Fasa“ dėl privatizuojamų kambarių pirkimo. 1994-04-13 mokėjimo pranešimas dėl buto kainos. 1994-04-13 „Susitarimas“ dėl privatizuojamų kambarių pirkimo. 1994-04-13 gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo aktas Nr. 110. 1994-04-18 Lietuvos taupomojo banko pranešimas apie 171 Lt sumokėjimą už butą. 1994-04-18 Lietuvos taupomojo banko pranešimas apie 20,06 Lt sumokėjimą už dokumentų formavimą. VĮ „Registrų centras“ 2025-06-17 sprendimas Nr. SPR4-7150.

Šalindamas teismo nutartimi nustatytus trūkumus pareiškėjas procesiniame dokumente – prašyme dėl trūkumų šalinimo (DOK 31871, 2025-09-24) nurodė, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl objektyvių priežasčių ir, kad jis nepretenduoja į sandorio pripažinimą galiojančiu pagal CK 1.93 str., o prašo konstatuoti, kad nuosavybės teisę būtent įgyjamosios senaties pagrindu, nurodė, kad butas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra registruotas kito asmens vardu, valdymas buvo sąžiningas, atviras, nepertraukiamas ir kaip savo nuo 1994 m. balandžio mėn. kuomet sumokėjo įmokas, bet neatliko visų kitų reikiamų veiksmų iki galo, kad būtų sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis pas notarą, tiek dėl neturėjimo pakankamai teisinių žinių, tiek dėl įstaigoje buvusios suirutės ir netinkamo informavimo apie tolimesnius veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pateiktą pareiškimą ir prašė jį tenkinti motyvais bei argumentais išdėstytais jame, nurodė, kad visų aplinkybių nepamena, tačiau žino jog reikėjo pasidaryti buto knygelę inventorizavimo biure ir jis iš pradžių to neatliko, vėliau kaip ir atliko ir pateikė Marijampolės UAB „Butų ūkis“ ir kai ten dar po kiek laiko pasiteiravo dėl buto privatizavimo eigos, knygelės jau nerado. Negali paaiškinti ar reikėjo pateikti kokius dokumentus prieš tampant (duomenys neskelbtini) nariu.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad Pažymėtina, jog įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Taigi pareiškėjo V. J. pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas aukščiau minėtas įstatymo nustatytas sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, jog įgyjamosios senaties būdu gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius pareiškime nurodyto buto pirkimą iš firmos ,,Fasa“. Į bylą šiuo metu nėra pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, todėl negalima nustatyti kam minėtas nekilnojamojo turto objektas priklausė iki kol pareiškėjas pradėjo jį valdyti. VĮ Turto bankas neturi duomenų apie pareiškime nurodyto buto pastatymą ir valdymą, taigi mano, kad tokie įrodymai į bylą galėtų būti pateikti suinteresuoto asmens AB ,,Fasa“ ar išreikalauti teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjui pateikus papildomus rašytinius įrodymus minėtoms bylos aplinkybėms pagrįsti ir juos išanalizavus, galima bus spręsti apie šioje civilinėje byloje pareikšto prašymo pagrįstumą.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla buvo nagrinėjama atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d., 443 str. 1 d., 5 d.).

Suinteresuotas asmuo Marijampolės savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo nurodytam faktui nustatyti reikalinga konstatuoti, kad Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į Turtą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 4.47 straipsnyje numatytu būdu, bei, kad yra visos LR CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kitų asmenų vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktai buvo valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktai visą valdymo laikotarpį buvo valdomi kaip savi, t. y. Pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi LR CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Suinteresuotas asmuo nurodo, kad Turtas Marijampolės savivaldybės administracijai/Marijampolės savivaldybei niekada nepriklausė, taigi Marijampolės savivaldybės administracijos ir Marijampolės savivaldybės apskaitoje neužregistruotas (neapskaitomas), todėl jokių savarankiškų reikalavimų šioje civilinėje byloje nereiškia, į šį Turtą nepretenduoja ir neginčija Pareiškėjo teisių vienokiu ar kitokiu būdu valdyti, naudoti ar disponuoti Turtu.

Suinteresuotas asmuo neginčija fakto, kad Pareiškėjas negali patvirtinti atitinkamo juridinio fakto ar gauti jam reikalingų dokumentų kitokiu būdu nei tik teisminiu, tačiau šioje teisenoje Suinteresuotas asmuo neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Taip pat teismo sprendimas Suinteresuotam asmeniui nesukeltų jokių teisių ir pareigų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 37 straipsnyje nurodyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis (tarp jų ir suinteresuotais asmenimis) yra laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Suinteresuotas asmuo niekada neturėjo jokių teisių į Turtą ir nėra kaip nors kitaip susijęs su pareikštu reikalavimu. Sprendimą dėl reikalavimų, nurodytų pareiškėjo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškime dėl nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties būdu, priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuoto asmens Marijampolės savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo AB „Fasa“ atsiliepimo byloje nepateikė be svarbių priežasčių, kadangi procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai (DOK 35676, 2025-10-24).

Suinteresuoto asmens AB „Fasa“ atstovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, kadangi iki teismo posėdžio pradžios jų nepranešė, teismo šaukimas įteiktas tinkamai (DOK 36570,2025-10-31) ir byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d., 443 str. 1 d., 5 d.).

Teismas Konstatuoja:

Pareiškimas netenkinamas.

Dėl faktinių aplinkybių

Pagal viešai prieinamus duomenis AB „Fasa“ yra privati įmonė. Anksčiau buvo tuometinio Kapsuko maisto pramonės automatų gamykla, vėliau Marijampolės gamybinis susivienijimas ir nuo 1991 metų valstybinė firma „Fasa“, kurios teisinė forma buvo valstybės įmonė.

Pareiškėjas pateikė byloje duomenis, kad jam buvo pateikti iš Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo archyviniai dokumentai dėl tuometinio Kapsuko TSRS 50-čio maisto pramonės automatų gamyklos dokumentuose yra 1988 m. Profsąjungos posėdžių protokolų byloje, esančio 1988-03-03 protokolo Nr. 15 dalies (toliau protokolas) bei Marijampolės gamybinio susivienijimo „Fasa“ archyviniuose dokumentuose, 1990 metų Profsąjungos komiteto ir administracijos posėdžių protokolų byloje, esančio 1990-03-16 protokolo Nr. 8 ir prie jo esančio priedėlio Nr. 3 dalių (toliau protokolas Nr. 8 ) kopijos.

Protokole (Nr. 15) nurodoma, kad pareiškėjas priimtas į eilę dėl komunalinio buto suteikimo.

Protokole Nr. 8 yra duomenys, kad buvo sprendžiama dėl butų eilių, tai yra butų suteikimo piliečiam, kuriems reikia gerinti gyvenimo sąlygas ir vienu jų nurodytas pareiškėjas byloje.

Yra pateiktas pareiškėjo prašymas tuometinei Marijampolės valstybinei firmai „Fasa“, kuriuo prašoma parduoti privatizuojamus bendrabučio kambarius(duomenys neskelbtini), tai yra patalpas dėl kurių pareikšti reikalavimai. Taip pat pateikti mokėjimo pranešimas ir mokėjimo kvitai, kad 1994-04-18 sumokėta įkainojimo akte nurodyta suma už perkamą butą ir dokumentų tvarkymą. Įkainojimo akte nurodoma jog pardavėjas yra valstybinė firma „Fasa“ ( toliau firma), o pirkėjas V. J., tai yra pareiškėjas byloje. Taip pat pateiktas susitarimas tarp pareiškėjo ir jo pilnamečio šeimos nario dėl buto privatizavimo 1994-04-13. Tai yra pateikti faktiškai visi dokumentai, kurie buvo privalomi pagal Butų privatizavimo įstatymą butui pirkti, išskyrus notaro patvirtintą buto pirkimo-pardavimo sutartį.

Butas yra nekilnojamasis daiktas ir jo pirkimo-pardavimo sandoriui buvo ir yra privaloma sutarčiai notarinė forma, tai yra sandoris turi būti patvirtintas notaro bei privalomas daikto (buto) priėmimo-perdavimo aktas.

Daiktinės teisės į butą ir pats nekilnojamasis daiktas neregistruotos nei vieno asmens vardu, tai matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo bei VĮ Registrų centras sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, tai yra atsisakyta įregistruoti daiktines teises į butą jo vardu. Iš VĮ Registrų centras sprendimo 2025-06-13 galima daryti išvadą, kad Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas ir pats nekilnojamasis daiktas. Kadastriniai matavimai atlikti tik 2025-05-19.

Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad moka už komunalines paslaugas teikiamas butui, teismas jų neanalizuoja ir detaliai nepasisako, kadangi byloje niekas neįrodinėja jog mokesčiai nemokami, o pats jų mokėjimo faktas nepatvirtina jog pareiškėjas yra buto savininkas ar valdytojas, kadangi mokesčius privalo mokėti ir buto nuomininkai, o byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad butas pareiškėjui buvo skirtas naudojimui dar 1988 metais. (duomenys neskelbtini) pažyma 2025-09-23 Nr. 2 taip pat patvirtina tik mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimą. Pažymoje beje nurodoma, kad pareiškėjas bute gyvena tik nuo 1996 metų.

Pareiškėjas teikė į bylą paties daugiabučio namo (pastato(duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registro išrašą (DOK 36003, 2025-10-28) ir jame yra duomenys, kad pastatas pastatytas 1975 metais, kadastriniai duomenys nustatyti 1999-05-23, tiesioginių duomenų reikšmingų sprendžiant pareiškėjo reikalavimą suformuluotą pareiškime nėra.

Teisinis vertinimas

CK 4.47 str. nurodomi savarankiškai nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, tai yra pagrindai kuriais asmuo ar asmenys gali įgyti nuosavybės teises į daiktą ir CK 4.47 str. 11 p. nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama ir įgyjamosios senaties būdu. Tai reiškia, kad šis pagrindas – įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės į daiktą įgijimo pagrindas.

Tam, kad asmuo nuosavybės teisę į turtą įgytų įgyjamosios senaties būdu turi būti sąlygos, nustatytos CK 4.68-4.71 str. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą asmuo gali įgyti tuomet jeigu jis daiktą įgijo sąžiningai, nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai tokį daiktą kaip savo valdo ne mažiau kaip 10 metų ir per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nei karto ja nepasinaudojo.

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.

Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008).

Pareiškėjas įrodinėja, kad yra visos sąlygos nustatyti jog nuosavybės teisę į butą jis įgijo įgyjamosios senaties būdu.

Suinteresuoti asmenys iš esmės tokio fakto nustatymui neprieštaravo ir pareiškimų su savarankiškais reikalavimais neteikė, paskelbus pranešimą apie šios bylos iškėlimą, neatsirado asmenų kurie įrodinėtų savo teises į butą.

Teismas detaliai pasisako tik dėl tų sąlygų, kurių pareiškėjas neįrodė ir dėl kurių nėra galimybės tenkinti pareiškimą, o būtent pareiškėjas įrodinėja jog butas neregistruotas jokio asmens nei fizinio, nei juridinio vardu Nekilnojamojo turto registre ir iš tikro tokio įrašo nėra, tačiau pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką ir teisinį reglamentavimą, kuris buvo tuo metu kai pareiškėjui buvo suteiktas butas (bendrabučio kambariai naudojimui).

Tuo metu galiojusi 1964 m. liepos 7 d. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) redakcija įtvirtino tik socialistinę – valstybinę, kolūkinę-kooperatinę , profsąjungų ir kitokių visuomeninių organizacijų ir asmeninę nuosavybę.

Pagal 1964 m. CK 98 straipsnio 2 dalį, valstybei priklausė pagrindinis miestų butų fondas, o asmeninės nuosavybės teisės objektais galėjo būti tik apyvokos, asmeninio vartojimo, patogumo ir pagalbinio namų ūkio reikmenys, gyvenamasis namas ir darbo santaupos (1964 m. CK 109 straipsnis).

Galiojęs teisinis reguliavimas numatė galimybę fiziniam asmeniui nuosavybės teise įgyti gyvenamąjį namą arba keliems fiziniams asmenims pasistatyti kelių butų arba kambarių gyvenamąjį namą (1964 m. CK 110, 111 straipsniai).

Tačiau galiojęs teisinis reguliavimas nenumatė galimybės fiziniam asmeniui nuosavybės teise įgyti buto, esančio daugiabučiame name.

Pažymėtina, kad butai, esantys daugiabučiuose namuose, tuo metu sudarė butų fondą. 1982 m. gruodžio 2 d. Butų kodekso (toliau – 1982 m. BK) 4 straipsnio 1 dalis numatė, jog Lietuvos Tarybų Sąjungos Respublikos teritorijoje esantys gyvenamieji namai, taip pat gyvenamosios patalpos kituose statiniuose sudaro butų fondą, 6 straipsnio 1 dalis numatė, jog valstybinis butų fondas yra vietinių Liaudies deputatų tarybų žinioje (vietinių Tarybų butų fondas) ir ministerijų, valstybinių komitetų bei žinybų žinioje (žinybinis butų fondas). 1982 m. BK 49 straipsnio 1 dalis numatė, jog remdamasis sprendimu suteikti gyvenamąją patalpą valstybinio ar visuomeninio butų fondo name, rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas išduoda piliečiui orderį, kuris yra vienintelis pagrindas apsigyventi suteiktoje gyvenamojoje patalpoje.

Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 23 punktas).

Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir, pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį, draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

Aplinkybė, kad, pagal VĮ Registrų centro duomenis, ginčo buto teisės į jį neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas ginčo butą vertinti kaip bešeimininkį, nes ginčo butas yra viešoji nuosavybė, į kurį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjamos nuosavybės teisės.

Vien tik faktinis naudojimasis butu, jo išlaikymas ir tai, kad dėl to neprieštaravo kiti asmenys, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas atvirai valdė daiktą (butą) kaip savą, kad yra sąžiningas valdytojas ir įgijo butą nuosavybėn įgyjamąja senatim (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008).

Taip pat teismas pasisako, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis CK 95 str., galiojusiu iki 1994 m. gegužės 17 d. buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. 1990-02-12 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 str. 3 d. 1 p. buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda, perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka, valstybinės nuosavybės objektus. Jei valstybės nuosavybės teisės objektai, valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisęs aktų nustatyta tvarka, nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymą perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise. Teisės į daiktus neįregistravimas valstybės ar savivaldybės vardu nėra pagrindas vertinti jog jie nebėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje e3K-3-115-943/2025, 22 p.).

Pareiškėjas įrodinėja, kad „nuo 1994 m. balandžio mėn. pareiškėjas faktiškai įsigijo butą, jame nuolat gyveno nuo 1988 m., jį remontavo, prižiūrėjo, mokėjo visus komunalinius mokesčius ir elgėsi kaip faktinis savininkas.“

Iš to galima vertinti jog pareiškėjas laiko jog jis įgijo butą nuo tada kai sumokėjo reikalingą sumą pagal Valstybinės firmos „Fasa“ įkainojimo akto pagrindu išduotu mokėjimo pranešimu ir pats pripažįsta jog vyko buto privatizavimo procesas pagal LR Butų privatizavimo įstatymo nuostatas, tačiau tam, kad butas taptų asmenine (privačia nuosavybe buvo reikalinga sudaryti notaro patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, tokia sutartis pareiškėjo teigimu, nebuvo sudaryta, taigi nebaigus privatizavimo procedūros butas liko valstybės nuosavybe.

Teismas konstatuoja, kad butas į kurį pareiškėjas siekia įgyti nuosavybės teisę, kol nebaigta privatizavimo procedūra, priklauso valstybei ir pagal CK 4.69 str. 3 d. draudžiama jį pripažinti įgytu nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl ilgalaikio valdymo.

Nustatęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė visų privalomųjų sąlygų, būtinų nuosavybės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, todėl jo pareiškimas netenkinamas.

Teismas taip pat pasisako, kad CPK 445 str. reglamentuoja jog teismas juridinę reikšmę turinčius faktus nustato tik tais atvejais kai pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Pagal byloje esančius įrodymus pareiškėjas turi dokumentus jog prasidėjo ir vyko buto privatizavimo procesas, kuris nebaigtas. Pagal galiojančias CK nuostatas nuosavybės teisė į butą gali būti įgyjama pagal pirkimo-pardavimo sandorį (CK 4.47 str. 1 p., 1.93 str. 4 d.), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nuosavybės teisę į butą įgijo kitu savarankišku nuosavybės teisės įgijimo pagrindu, tai yra įgyjamosios senaties būdu (CK 4.47 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 533 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. pareiškimą nustatyti juridinį faktą, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti (netenkinti).

Sprendimo patvirtintas kopijas per tris dienas išsiųsti suinteresuotiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus

Teisėja Janina Zaržeckienė