Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-05-10 · Administracinė byla Nr. I-772-281/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-05-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-04-11Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2011-04-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-05-10
Bylos Nr.
I-772-281/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02249-2009-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Poviliatienė
Pareiškėjas
V. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. I-772-281/2010
(Proceso Nr.3-61-3-02249-2009-1)Procesinio sprendimo kategorija 15.2., 15.2.3.1., 15.2.3.2. (S)
SprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010-05-10Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant Lietuvos valstybę atstovaujančios LR užsienio reikalų ministerijos atstovui Virgilijui Kaupui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei dėl žalos priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. L. skunde teismui (b.l. 2-8, 63), patikslinęs savo reikalavimus, prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 4488,64 Lt (1300 eurų x 3,4528 Lt) turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, jog 2008-12-04 kreipėsi į Konsulinį departamentą prie LR užsienio reikalų ministerijos (toliau – Ministerija) su prašymu išduoti pažymą (Apostille), patvirtinančią notaro parašo, pareigų ir antspaudo tikrumą Šiaulių m. I notaro biuro notaro V. Ž. 2008-11-20 išduotame notariniame akte (notarinio reg. Nr.(duomenys neskelbtini)).

Pateikus dokumentus priimamojo darbuotojui, buvo atsakyta, kad teikiamas dokumentas nebus priimtas, o prašoma pažyma nebus išduota. Tokio atsisakymo atlikti veiksmus priežastys raštu nurodytos nebuvo, o žodžiu buvo paaiškinta, kad Lietuvos Respublikos notaras neturi teisės liudyti užsienio šalyje išduoto dokumento nuorašo atitikimo notarui pateiktam dokumentui.

Atsakovui pateiktą dokumentą, gavus patvirtinimo pažymą ir vykdant jo su klientu pasirašytą paslaugų sutartį, ketino pateikti Nyderlandų Karalystėje, todėl be atsakovo išduotos patvirtinimo pažymos šių veiksmų atlikti negalėjo.

Kadangi po kreipimosi į atsakovą praėjo beveik du mėnesiai, o prašomas dokumentas nebuvo išduotas, buvo priverstas kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – Komisija).

Komisijoje pradėjus skundo nagrinėjimo procedūrą, atsakovas prašymą patenkino ir išdavė reikalaujamą dokumentą. Komisija skundą išnagrinėjo 2009-02-17, tačiau iki to laiko, atsakovui patenkinus prašymą, ginčo dalykas išnyko, skundas nebuvo patenkintas.

Komisijos sprendime konstatuotas atsakovo neteisėtos veikos faktas, nurodant, jog pažyma (Apostille) buvo pateikta pažeidus Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažymų (Apostille) tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 19 p. nustatytą 5 darbo dienų terminą.

Nurodo, kad į atsakovą dėl dokumento patvirtinimo pažymos gavimo kreipėsi vykdydamas su klientu sudarytą paslaugų sutartį. Šia sutartimi buvo įsipareigojęs sutartyje nurodytą paslaugą suteikti per 50 dienų nuo sutarties sudarymo dienos. T.y. pagal šią sutartį privalėjo per 50 dienų (iki 2009-01-22) pasirūpinti gauti perduoto dokumento patvirtinimo pažymą (Apostille) ir šį dokumentą pateikti kliento nurodytam gavėjui Nyderlandų Karalystėje. Sudarydamas šį susitarimą su klientu žinojo, kad pagal nustatytą tvarką dokumentų patvirtinimo pažyma turi būti išduota ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, o praktikoje - dažniausiai tai atliekama per vieną dieną. Kadangi kliento buvau patikintas, kad jam nėra svarbu, jog paslauga būtų suteikta itin skubiai, tad sutartyje nurodė, kaip tuomet atrodė, gana ilgą paslaugos atlikimo terminą. Vėliau, kai vykdant įsipareigojimus klientui kilo visiškai nenumatytų sunkumų (kiek tai susiję su atsakovo neveikimu), klientas geranoriškai sutiko laukti iki 2009 metų sausio mėnesio pabaigos. Tačiau ir per šį papildomą terminą atsakovas prašomo dokumento neišdavė ir tai lėmė, jog jis negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų klientui pagal su juo sudarytą paslaugų sutartį. Sudarant paslaugų sutartį su klientu negalėjo protingai numatyti ir objektyviai tikėtis, kad elementarios konsulinės procedūros atlikimas galėtų užsitęsti tokį ilgą laiką - dėl šios priežasties teigtina, kad dėl to, jog negalėjo įvykdyti su savo klientu sudarytos paslaugų sutarties, jis nėra kaltas. Tačiau susiklosčiusiomis aplinkybėmis akivaizdu, kad yra visas sąlygas atsakovo atsakomybei atsirasti.

Tuo atveju, jeigu įsipareigojimus klientui būtų įvykdęs, už suteiktas paslaugas būtų buvęs sumokėtas 1000 Eurų dydžio atlyginimas. Dėl atsakovo kaltės neįvykdžius paslaugų sutarties jis šių pajamų negavo. Dar daugiau - neįvykdęs sutarties, klientui turėjo grąžinti ne tik jo sumokėtą 300 eurų avansą, bet sumokėti ir tokio pat dydžio netesybas. Taigi, dėl negautų pajamų ir faktiškai sumokėtų netesybų padaryta turtinė žala iš viso sudaro 1300 eurų.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė ir didelę neturtinę žalą – nes klientas nepatikėjo, jog perduoto dokumento patvirtinimo pažyma sutartu terminu nebuvo gauta ne dėl jo kaltės. Sprendžiant iš kliento siųstuose elektroniniuose laiškuose jo adresu naudotos terminologijos („melagis“, „žioplys“, „aferistas“ ir pan.), jo reputacija prieš šį žmogų buvo sugadinta nepataisomai.

Atsižvelgus į jo vykdomos veiklos specifiką, tiek profesinis įvaizdis, tiek dalykinė reputacija yra itin reikšmingi faktoriai, todėl sunku tikėtis, kad šio kliento akyse kada nors turės galimybę reabilituotis. Be to, šio žmogaus atsiliepimai apie bendravimo su juo patirtį turės neišvengiamos įtakos ir kitų asmenų apsisprendimui naudotis (arba nesinaudoti) jo paslaugomis. Dėl atsakovo veiksmų jaučiasi pažemintas ne tik padėtimi, į kurią pateko prieš klientą, tačiau ir paties atsakovo elgesiu,- bendraujant su atsakovu nedviprasmiškai duota suprasti, kad jis nesirengia keisti savo ilgamečių darbo metodų ir įpročių, jokių santykių su pareiškėju nepalaikys. Pakankamai arogantiška ir žeminančia forma buvo paaiškinta, kad atsakovas nemano esant reikalo išsamiau gilintis į jo keliamus klausimus ir galiausiai tiesiog pasiūlyta palikti patalpas. Dėl tokio atsakovo poelgio pasijuto ne tik nepaprastai pažemintas ir sugniuždytas kaip atsakovo interesantas, tačiau ir įžeistas bei paniekintas kaip Lietuvos Respublikos pilietis. Kasdieniniame gyvenime ir darbe nuolat tenka turėti vienokių ar kitokių reikalų su įvairiausiomis valdžios institucijomis ir, pastebėjęs, jog atsirado nepasitikėjimas savimi ir savotiška valdžios įstaigų baimė, nes tokios nepagarbos ir paniekos žmogui dar nėra patyręs nei vienoje valdžios įstaigoje.

LR užsienio reikalų ministerijos konsulinio departamento 2009-08-07 raštu Nr.(25.8.1 l)-22-l 1108 atsakyta, kad esą atsakovas, nors ir privalo išduoti dokumento patvirtinimo pažymą per 5 dienas, tačiau jis turi teisę šį terminą pratęsti ir jis šia teise pasinaudojo. Negana to, esą jis sutikęs laukti „kol bus gauti kompetentingų institucijų paaiškinimai“, o raštiško prašymo raštu išdėstyti atsisakymo išduoti patvirtinimo pažymą nepateikęs.

Aprašo reikalavimas dokumento patvirtinimo pažymą išduoti per 5 dienas ne tik rodo šio konsulinio veiksmo nesudėtingumą, tačiau ir įpareigoja atsakovą, gavus atitinkamą prašymą, veikti itin operatyviai ir vengti bet kokio vilkinimo. Atsakovo teisė pratęsti 5 darbo dienų dokumento išdavimo terminą nėra absoliuti - šis terminas gali būti pratęstas vieninteliu atveju - jeigu reikia įsitikinti dokumento patvirtinimo autentiškumu. Šiame prašyme aptariamu atveju abejonių dėl notaro parašo, antspaudo ir pareigų nebuvo kilę, o dokumento savalaikis neišdavimas buvo sąlygotas aplaidaus vilkinimo, įstatymų neišmanymo ir neleistino elgesio su interesantu.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Atsiliepimas

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Ministerija, atsiliepime teismui (b.l. 42-47) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka, paaiškino, kad pagal 2008-12-02 Paslaugų sutartį (toliau - Paslaugų sutartis) pareiškėjas įsipareigojo pateikti Ministerijos konsuliniam departamentui Latvijos Respublikos piliečio paso titulinio lapo paliudytą nuorašą, gauti apostilę (Apostille) bei pateikti dokumentus Olandijoje esančiam gavėjui pagal kliento nurodymus per 50 (penkiasdešimt) dienų. Šios paslaugos kaina - 1000EUR.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, jis neįvykdė Paslaugų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų todėl, kad Ministerija laiku neatliko jai priskirtų funkcijų, t.y. gavusi pareiškėjo prašymą išduoti dokumento tvirtinimo pažymą (Apostille), išdavėją tik 2009-02-03 (išsiuntė nepirmenybiniu paštu 2009-02-05).

Pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia LR civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 str., kurio 1 d. nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės.

Vadovaujantis pareiškėjo nurodytu LR civilinio kodekso straipsniu, viešoji atsakomybė atsiranda esant šioms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, 2) žalai ir 3) priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Šias būtinas viešosios atsakomybės egzistavimo sąlygas privalo įrodyti asmuo, reiškiantis reikalavimą taikyti atsakomybę, tačiau pareiškėjas to nepadarė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog neteisėti veiksmai yra centrinis viešosios atsakomybės elementas, kurio buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga konkrečiu nagrinėjamu atveju vertinti likusias sąlygas. Asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio teismo 2006-08-19 nutarimas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-24 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-l897/2008).

Šalies argumentai

Pareiškėjo nurodyti Ministerijos tariamai neteisėti veiksmai nėra pagrįsti įrodymais, nepatenka į CK 6.271 straipsnio 4 d. reguliavimo sritį.

Be to, neteisėti Ministerijos veiksmai nėra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o Komisijos 2009-02-17 sprendimas Nr.2009/03-4R-30, kuriuo remiasi pareiškėjas, nėra teismo sprendimas. Be to, šiame sprendime yra tik konstatuota aplinkybė, jog pažyma (Apostille) buvo pateikta praleidus Aprašo 19p. nurodytą 5 darbo dienų terminą, tačiau Komisija nevertino, ar terminas praleistas/pratęstas dėl pateisinamų priežasčių, tuo labiau, nekonstatavo Ministerijos atlikto neteisėto veiksmo.

Laikant, jog neteisėti veiksmai konstatuotini teismo, nagrinėjančio bylą dėl žalos atlyginimo, pažymi, jog pareiškėjas yra praleidęs terminą revizuoti šių veiksmų teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-11-07 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A8-775/2005, 2005-06-22 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A8-764/2005, 2007-02-09 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A7-170/2007).

Teismui vertinant, jog terminas revizuoti Ministerijos veiksmų teisėtumą nėra praleistas, pažymi, jog atsakovė nepateikė pažymos (Apostille) per 5 darbo dienų terminą (ir jį pratęsė) atsižvelgdama į Aprašo 19 p. nustatytą teisę pratęsti pažymos pateikimo terminą. Iškilus abejonėms dėl užsienio valstybės dokumento nuorašo patvirtinimo, Ministerija kreipėsi į Lietuvos notarų rūmus, o taip pat ir į LR teisingumo ministeriją (pareiškėjas 2008-12-05 prašyme nurodė, jog LR teisingumo ministerija jam paaiškino, kad joks teisės aktas nedraudžia Lietuvos Respublikos notarui liudyti kitos valstybės išduoto dokumento nuorašo tikrumą) dėl šių institucijų teisinės nuomonės pareiškimo, o pareiškėjas sutiko palaukti šių institucijų teisinės nuomonės. Net ir nustačius termino praleidimą, pažymi, jog Ministerijos veiksmai, siekiant išsklaidyti bet kokias abejones ir užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui, laikytini pateisinamais, ir šios institucijos kaltės nėra.

LR CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjo argumentai, jog dėl tariamai neteisėtų Ministerijos veiksmų jis patyrė 1300 EUR dydžio turtinę žalą, yra nepagrįsti.

Visų pirma, pareiškėjas neįrodo, jog pajamas būtų gavęs, jeigu nebūtų, jo manymu, neteisėtų Ministerijos veiksmų. Antra, pareiškėjo pateiktoje Paslaugų sutartyje nenurodyta, kokiu pagrindu veikia pareiškėjas ir jo klientas, ar pareiškėjas turi teisę verstis veikla, nurodyta Paslaugų sutartyje, ar klientas turėjo teisę atstovauti Latvijos Respublikos piliečiui, o jokie įgaliojimai pareiškėjui atstovauti Paslaugų sutartimi nebuvo suteikti.

Aprašo 9 p., nustatantis, jog, kai dokumentus pateikia ne jų savininkas, o jo įgaliotas atstovas, Konsulinio departamento valstybes tarnautojai arba konsuliniai pareigūnai turi teisę paprašyti pateikti notariškai patvirtintą įgaliojimą arba kitą atstovavimą įrodantį dokumentą, taip pat patvirtina, jog dėl dokumentų patvirtinimo pažyma (Apostille) gali kreiptis ne bet kurie asmenys, o šių dokumentų savininkai arba jų įgalioti atstovai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes bei teisės aktų reikalavimus, šiuo atveju, teisės reikalauti atlyginti žalą galiojimas negali būti pateisinamas vien dėl tos priežasties, jog iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės (ex iniuria ius non oritur). Trečia, pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalą netenkintinas ir dėl tos priežasties, jog pareiškėjas neįrodo šios žalos realumo. Tuo atveju, jei pareiškėjui atsirado turtinė žala tokio dydžio, kokį nurodo pareiškėjas, už jos atsiradimą yra atsakingas pats pareiškėjas.

Atsiliepimas

Su šiuo atsiliepimu teikiamas Advokatų profesinės bendrijos „M. Legal Bureau“ tinklalapio išrašas patvirtina, jog pareiškėjas yra teisės patarėjas..

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašyme patvirtina, jog jis grąžino klientui pastarojo sumokėtą avansą bei savo noru sumokėjo 300 EUR dydžio netesybas, tačiau pareiškėjas turėjo žinoti, jog jam civilinė atsakomybė nebūtų taikoma arba jis būtų atleistas nuo atsakomybės tuo atveju, jei žala atsirado dėl valstybės veiksmų (CK 6.253 straipsnis), be to, netesybos galėjo būti mažinamos.

Pareiškėjas, grąžindamas avansą bei sumokėdamas netesybas, veikė savo rizika, todėl valstybė negali būti atsakinga už dėl pareiškėjo veiksmų atsiradusią žalą. Pagal CK 6.282 str. 1 d., kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr.R(84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 3 principas taip pat nurodo, kad jei nukentėjęs asmuo pats kaltas dėl atsiradusios žalos arba dėl nepasinaudojimo teisinėmis gynybos priemonėmis prisidėjo prie žalos atsiradimo, atlygintinos žalos dydis gali būti atitinkamai mažinamas arba gali būti visai atsisakytąją atlyginti.

Sprendžiant reikalavimo atlyginti turtinę žalą pagrįstumą, svarbu ir tai, jog vadovaujantis LR civilinio kodekso 1.137 straipsniu, kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nevertinant pareiškėjo ir jo kliento teisių sudaryti Paslaugų sutartį, pažymi, jog atlyginimo už pareiškėjo teikiamas paslaugas dydis neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų.

Be to, su prašymu pareiškėjo pateikti įrodymai, tariamai patvirtinantys turtinės žalos dydį, neatitinka įrodymų pakankamumo principo.

Vadovaujantis CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Pareiškėjui reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad pareiškėjas dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, nepatogumus, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Tuo tarpu pareiškėjo pateikti argumentai nepatvirtina neturtinės žalos bei prievolės atlyginti žalą egzistavimo.

Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, visų pirma, grindžiamas aplinkybe, kad jo klientas nepatikėjo, jog dokumento patvirtinimo pažyma (Apostille) Paslaugų sutartyje nustatytu terminu nebuvo gauta ne dėl pareiškėjo kaltės, pareiškėjo reputacija šio žmogaus akyse yra sugadinta nepataisomai, atsižvelgiant į kliento naudotą terminologiją pareiškėjo atžvilgiu, tačiau pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tinkamai vykdė Paslaugų sutartį (kaip galima suprasti iš jo prašymo), todėl už jo kliento netinkamą/nepagrįstą elgesį, atitinkamai ir galimus pareiškėjo pergyvenimus dėl tokio elgesio, atsakovas negali būti atsakingas.

Kitas pareiškėjo nurodytas neturtinės žalos atsiradimo pagrindas - Ministerijos elgesys bendraujant su pareiškėju žodžiu, nėra pagrįstas jokiais kitais, išskyrus pareiškėjo teiginius, įrodymais.

Kriterijai, į kuriuos atsižvelgia teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, nurodyti LR civilinio kodekso 250 str. 2 d. - teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Kadangi šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju reikšmingais pripažintinų kriterijų visumą sudaro ne tik nukentėjusiojo išvardyti bei konkrečia pinigų suma įvertinti jo dvasiniai, emociniai išgyvenimai ir (ar) fiziniai kentėjimai, bet ir tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusios faktinės aplinkybės, kurios leistų teismui spręsti, kokia apimtimi tokie subjektyvūs nukentėjusio asmens vertinimai turi objektyvų pagrindą.

Šio ginčo atveju svarbu atsižvelgti į bylai reikšmingas aplinkybes: nėra Ministerijos, kaip institucijos, kaltės, pažyma (Apostille) nebuvo išduota per 5 darbo dienas, siekiant išsiaiškinti notaro teisės tvirtinti užsienio valstybės išduoto dokumento nuorašo tikrumą egzistavimą, pats pareiškėjas sutiko palaukti valstybės institucijų teisinės nuomonės, pažyma pareiškėjui buvo išduota, pareiškėjas yra teisininkas, kreipėsi dėl žalos atlyginimo praėjus beveik 1 metams nuo žalos atsiradimo.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat savo poziciją argumentavo tuo, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas R. M. paneigė pareiškėjo nurodytus motyvus dėl esą sugadintos reputacijos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos 2008-12-02 paslaugų sutarties matyti, kad pareiškėjas V. L. įsipareigojo R. M. per 50 dienų laikotarpį Latvijos Respublikos piliečio notariškai paliudyto paso titulinio lapo nuorašą pateikti Ministerijos konsuliniam departamentui Apostilles gavimui ir dokumentus pateikti Olandijoje esančiam gavėjui pagal kliento nurodymus. Minėtoje sutartyje nurodoma, kad už sutarties įvykdymą pareiškėjui būtų viso sumokėta 1000 eurų bei padengtos ne didesnės kaip 300 eurų kelionės išlaidos (b.l. 32).

Nustatyta, kad pareiškėjas Ministerijos Konsuliniam departamentui prašymą išduoti Šiaulių miesto I notaro biuro notaro 2008-11-20 išduoto dokumento nuorašo atitikimo pateiktam dokumentui notaro parašo, pareigų ir antspaudo patvirtinimą pateikė 2008-12-10, kas matyti iš prašymo gavimo spaudo. (b.l. 12-13).

Ministerijos Konsulinis departamentas 2008-12-16 raštu kreipėsi į Lietuvos notarų rūmus ir LR teisingumo ministeriją su prašymu pareikšti nuomonę dėl Šiaulių miesto I notaro biuro notaro atlikto notarinio veiksmo ( Ginčų komisijos byla (toliau-priedas) b.l. 14-15).

Lietuvos notarų rūmai Ministerijos Konsuliniam departamentui atsakė 2009-01-08 raštu ( priedas b.l. 17-18), o LR Teisingumo ministerija atsakė 2009-01-22 raštu ( priedas b.l.19-20).

2009-01-27 pareiškėjas kreipėsi į Komisiją skundu prašydamas pripažinti, kad Ministerija nepagrįstai ir neteisėtai vengia atlikti konsulinį veiksmą - išduoti Lietuvos Respublikos notaro išduoto notarinio akto patvirtinimo pažymą (Apostille) ir įpareigoti Ministerijos konsulinį departamentą prie LR užsienio reikalų ministerijos ne vėliau kaip per 5 dienas išduoti jo prašomą Apostille ( priedas b.l. 1-4).

Ministerijos konsulinis departamentas 2009-02-03 raštu informavo pareiškėją, kad jo prašymas tenkintas, Latvijos piliečio paso nuorašas patvirtintas pažyma ir išsiųstas paštu ( priedas b.l. 14).

2009-02-17 Komisijos sprendimu Nr.209/03-4R-30 V. L. 2009-01-27 skundo reikalavimai atmesti, konstatuojant, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo išduoti prašomą pažymą negali būti tenkintas, nes išnyko ginčo dalykas (b.l. 22-25).

Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo V. L. skundo reikalavimų priteisti iš Lietuvos valstybės nurodytą turtinę bei neturtinę žalą pagrįstumo ir teisėtumo.

LR civilinio kodekso 6.271 str. 1d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (LR civilinio kodekso 6.271 str. 4d.)

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą LR civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas.

Tos pačios sąlygos nustatytinos tiek turtinės tiek neturtinės žalos civilinės atsakomybės atveju.

Taigi sprendžiant ginčą būtina įvertinti ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

LR Vyriausybės 2006-10-30 nutarimu Nr.1079 patvirtinto Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 19 p. nurodoma, kad dokumentai, atitinkantys šio Aprašo reikalavimus, turi būti legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Šis terminas gali būti pratęstas, jeigu reikia įsitikinti dokumento patvirtinimo autentiškumu.

Kaip minėta, V. L. į Ministeriją dėl Šiaulių miesto I notaro biuro notaro V. Ž. 2008-11-20 išduoto dokumento nuorašo atitikimo pateiktam dokumentui notaro parašo, pareigų ir antspaudo patvirtinimo kreipėsi 2008-12-10 (b.l. 12-13).

Ministerijos Konsulinis departamentas, gavęs 2008-12-10 V. L. prašymą dėl pažymos išdavimo į Lietuvos notarų rūmus ir LR teisingumo ministeriją dėl informacijos suteikimo kreipėsi 2008-12-16 (priedas b.l. 15).

Atsakymas į paklausimą dėl notarinio veiksmo tikslingumo iš Lietuvos notarų rūmų buvo gautas 2009-01-15, o iš LR teisingumo ministerijos - 2009-01-28 ( priedas b.l. 17-19).

Atsižvelgus į Aprašo 19 p. nuostatas, darytina išvada, jog dokumentai, atitinkantys Aprašo reikalavimus, turi būti legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Nagrinėjamu atveju, ką teismo posėdyje patvirtino atsakovės atstovas, tai buvo pirmas atvejis kai Latvijos Respublikos piliečio notariškai patvirtinta paso kopija buvo teikiama apostilizuoti.

Liudytoju apklaustas R. M. parodė, kad Latvijoje gyvenančiam verslo partneriui jis pažadėjo padėti Lietuvoje pasitvirtinti paso pažymą, nes buvo girdėjęs, kad Latvijos Respublikoje pasai notariškai netvirtinami.

Įvertinus konkrečios situacijos išskirtinumą nagrinėjamu atveju, Ministerijos Konsulinio departamento pareigūnų veiksmai, kilus abejonėms dėl dokumento atitikimo Aprašo reikalavimams bei notarinio veiksmo tikslingumo ir kreipiantis dėl to į Lietuvos notarų rūmus bei LR teisingumo ministeriją su prašymu pažymos išdavimo klausimu, vertinami kaip pagrįsti.

Ministerijos Konsulinis departamentas, gavęs iš minėtų institucijų atsakymus į 2008-12-10 paklausimą, pareiškėjo V. L. pateiktą Latvijos Respublikos piliečio notariškai paliudyto paso titulinio lapo nuorašą pažyma patvirtino nedelsdamas, apie tai pareiškėjas buvo informuotas ir jo prašomi dokumentai išsiųsti paštu 2009-02-03 (priedo b.l. 14).

Tokiu būdu darytina išvada, kad Ministerijos Konsulinis departamentas nagrinėjamu atveju veikė vadovaudamasis Aprašo 19 p. nuostatomis, jo kompetencijai priskirtinus veiksmus atliko nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, nes kaip jau minėta, terminas gali būti pratęstas, jeigu reikia įsitikinti dokumento patvirtinimo autentiškumu.

Esant tokioms aplinkybėms, vertinama, kad byloje esančiais įrodymais nepatvirtintas neteisėtas neveikimas, iš kurio galėtų būti kildinama pareiškėjo nurodyta tiek turtinė, tiek neturtinė žala.

Teismui konstatavus, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta neteisėtų Ministerijos Konsulinio departamento pareigūnų veiksmų ar neveikimo, nėra vienos iš būtinos sąlygos Valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Be to, pagal LR civilinio kodekso 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių.

V. L. padarytą turtinę žalą kildina iš 2008-12-02 tarp jo ir R. M. sudarytos paslaugų sutarties, teigdamas, kad dėl negalėjimo įvykdyti šią sutartį, neteko 4488,64 Lt pajamų.

Pareiškėjas, vykdydamas 2008-12-02 sutartį, privalėjo kreiptis į kitas institucijas. Sutarties vykdymas išimtinai nepriklausė vien nuo jo paties veiksmų. V. L., būdamas rūpestingu ir apdairiu, kaip teisininkas žinodamas, kad Aprašo 19 p. nustatyti terminai gali būti pratęsiami, prisiėmęs tokius sutartinius įsipareigojimus, veikė savo rizika.

Įvertinus nurodytas aplinkybes sprendžiama, jog net ir konstatavus, kad Ministerijos konsulinio departamento tarnautojai pažeidė pažymų išdavimo terminus, nagrinėjamu atveju tarp šių pareigūnų veiksmų ir V. L. nurodytos turtinės žalos nėra tiesioginio priežastinio ryšio.

V. L. skunde nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad neturtinę žalą kildina dėl Ministerijos Konsulinio departamento neteisėtų veiksmų, smarkiai pabloginusių jo reputaciją prieš klientą, kuris nepatikėjo, kad dokumento patvirtinimo pažyma nebuvo gauta ne dėl jo kaltės, kad jo reputacija šio žmogaus atžvilgiu sugadinta nepataisomai ir pan..

Tuo tarpu teismo posėdyje apklaustas liudytoju R. M. paaiškino, kad su V. L. iki 2008-12-02 paslaugų sutarties sudarymo buvo pažystami, nes mokėsi vienoje mokykloje. Patvirtino, jog sutarties vykdymo metu su pareiškėju susitikdavo kasdien, todėl žinojo, kad V. L. pateikė prašymą Ministerijos Konsuliniam departamentui dėl Apostille išdavimo, tačiau pažyma dėl kažkokių kliūčių nebuvo iškarto išduota. Nurodė, kad V. L. dirba jo įmonėje pavaduotoju teisiniams ir įmonės klausimams , o juristu dirba kitur. Jų santykiai tiek darbiniai, tiek asmeniniai yra normalūs (b.l. 66).

Sprendžiama, kad pareiškėjo nurodytas neturtinės žalos atsiradimo pagrindas - Ministerijos elgesys bendraujant su juo žodžiu- taip pat nepagrįstas objektyviais įrodymais. Pareiškėjo teiginiai nelaikytini objektyviais įrodymais ne tik dėl pareiškėjo suinteresuotumo bylos baigtimi, bet ir dėl abejonių, kurias teismui kelia pareiškėjo aukščiau nurodytos aplinkybės.

CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Atsižvelgiant į liudytojo R. M. parodymus, kurie paneigia V. L. nurodytas aplinkybes, kad dėl negalėjimo laiku įvykdyti 2008-12-02 sutartį pablogėjo jo reputacija, visiškai buvo prarastas pasitikėjimas juo, baigėsi dalykinis bendravimas, sprendžiama, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių V. L. padarytos neturtinės žalos faktą.

Konstatavus, kad Ministerijos Konsulinis departamentas teisės aktų, reglamentuojančių pažymų, patvirtinančių notarinių veiksmų atlikimą, išdavimo tvarkos nepažeidė, pareiškėjo nurodyta ir jam padaryta neturtinė žala negali būti grindžiama Ministerijos Konsulinio departamento darbuotojų veiksmų neteisėtumu.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad tenkinti skundo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės turtinę ir neturtinę žalą, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo V. L. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Teisėja Mefodija Poviliatienė