- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- 1A-6-606/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55909-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas
- Kaltinamasis
- S. J.
- Advokatai
- Rimvidas Valančius
Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-6-606/2020
Teisėja Lina Šakarnienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55909-2018-2
2020 m. sausio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro E. Ž. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. J., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 201 straipsnį 1 dalį išteisintas.
Šiuo nuosprendžiu L. L. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 201 straipsnio 3 dalį, tačiau nuosprendis dėl jos neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. S. J. buvo kaltinamas, tačiau išteisintas dėl to, kad 2019 m. vasario 2 d., apie 13.55 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamoje sodyboje, nuosavybės teise priklausančioje S. J., neteisėtai laikė ir realizavo L. L. 22,800 litro namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras E. Ž. prašo Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio dalį dėl S. J. išteisinimo panaikinti ir priimti jam apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti jį kaltu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį ir nubausti 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda, kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki bausmės vykdymo pradžios nekeisti, likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo liudytojų A. B. ir I. B. parodymais, jog jie galėjo netiksliai nurodyti kai kurias aplinkybes, nes buvo 100-150 metrų atstumu. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu jie davė išsamius, nuoseklius parodymus, jog matė kaip L. L. susitikusi su S. J. vėliau parsinešė dvi plastikines talpas ir įsidėjo į automobilio saloną. Būtent apie tai, ką matė, ir pranešė policijos pareigūnui A. A., dėl to vėliau L. L. automobilis buvo sustabdytas ir automobilyje surastos dvi plastikinės talpos. Liudytojai A. B. ir I. B. savo parodymus patvirtino sulyginus juos su gynybos pateikta filmuota įvykio vietos apžvalga, tiksliai nurodė, kur stovėjo jie, kur sustojo L. L. automobilis, kur vėliau ji parsinešė plastikines talpas. Todėl nėra jokių abejonių, jog pastarieji galėjo nematyti plastikinių talpų parsinešimo momento. Jokių kitų netikslumų, dėl kurių būtų galima abejoti A. B. ir I. B. parodymais ir jais nesiremti, teismas nenurodė.
2.2. Apelianto tvirtinimu, taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad tiek S. J., tiek L. L. nurodytas aplinkybes patvirtino S. J.. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas S. J. parodė, kad matė, kaip atvykus L. L., S. J. L. L. prie mašinos atnešė skardas, ji jas apžiūrėjo ir pasakė, jog kažkas ne taip, jų neėmė, o tiek L. L., tiek S. J. parodė, jog niekas niekam jokių skardų nenešė, jie tik stovėjo prie automobilio ir šnekėjosi, skardos buvo padėtos kitur. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad S. J. parodymai vertintini itin atsargiai, negalima jų laikyti visiškai neabejotinais ir besąlygiškai jais remtis, kadangi pastarasis yra S. J. tėvas ir yra suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, teismas nepagrįstai suteikė didelę reikšmę nuteistosios L. L. ir išteisintojo S. J. teisme duotiems parodymams, jog L. L. atvyko pas S. J. pasiimti skardų, šiais parodymais rėmėsi priimdamas nuosprendį. Tačiau tokie jų parodymai atsirado tik tuomet, kai pastarieji susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvusia jų telefoninių pokalbių suvestine. Prieš tai, pagal pareikštą įtarimą, L. L. parodė, jog buvo užsukusi pas S. J., nes norėjo pasikalbėti su jo žmona, tačiau jos nerado ir iš karto išvažiavo, o pagal pareikštą įtarimą S. J. parodė, jog įvykio dieną L. L. pas ją atvykusi nebuvo, su ja nesusitiko, nurodė, kad gal buvo atvykusi pas jo tėvuką. Apie jokių skardų perdavimą ikiteisminio tyrimo metu nei vienas nekalbėjo. Teisminio nagrinėjimo metu S. J. parodė, kad netiko skardos išlankstymas, gofruotumas, L. L. parodė, kad dar netiko ir spalva, nors teisme abu kaltinamieji aiškino, jog skardų apžiūrėti nėjo. Jų parodymai ne tik prieštaringi, bet ir nenuoseklūs, prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, todėl teismas be pagrindo laikė juos patikimais ir rėmėsi priimdamas išteisinamąjį nuosprendį S. J.. Jų nurodytos aplinkybės dėl skardų perdavimo laikytinos kaip jų pasirinkta gynybos taktika siekiant S. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
2.3. Apeliantas tvirtina, kad iš S. J. telefoninių pokalbių turinio matyti, jog policijos pareigūnai, vykdę jo telefoninių pokalbių kontrolę, turėjo visišką pagrindą manyti, kad yra kalbama apie naminės degtinės įsigijimą, jog tą dieną po 13 val., L. L. atvyks pas S. J. įsigyti 21 litrą naminės degtinės. Liudytojai A. B. ir I. B. taip pat turėjo pagrindą manyti, jog L. L. neštuose ir į automobilio saloną įdėtose plastikinėse talpose yra naminė degtinė, ir ši jų prielaida pasitvirtino – L. L. automobilyje buvo surastos dvi plastikinės talpos su namine degtine, t. y. surastas panašus kiekis, apie kurį kalbėjo L. L. ir S. J. telefoninio pokalbio metu. Todėl liudytojų A. B., I. B., A. K. parodymai, įvykio vietos apžiūra, daiktų apžiūra, specialisto išvada, telefoninių pokalbių suvestinės, išteisintojo S. J. ir nuteistosios L. L. parodymų nenuoseklumas, liudytojo S. J. parodymų prieštaringumas, sudaro vientisą loginę įrodymų seką, patvirtinančią S. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą išteisintasis S. J. prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro E. Ž. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį.
4. Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63/2008, 2K-398/2009 ir kitos).
7. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.
8. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad liudytojų A. B., I. B., A. K. parodymai, įvykio vietos apžiūra, daiktų apžiūra, specialisto išvada, telefoninių pokalbių suvestinės, išteisintojo S. J. ir nuteistosios L. L. parodymų nenuoseklumas, liudytojo S. J. parodymų prieštaringumas, sudaro vientisą loginę įrodymų seką, patvirtinančią S. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje.
9. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad 2019 m. vasario 2 d., (duomenys neskelbtini), sustabdytame automobilyje „Opel Combo“, vast. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo nuteistoji L. L., policijos pareigūnai surado ir paėmė 22,8 litro namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nėra. Šią aplinkybę objektyviai patvirtina Tauragės apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko A. B. tarnybiniame pranešime, įvykio vietos apžiūros protokole, apžiūros protokole, specialisto išvadoje Nr. 30-(100)-IS1-124 užfiksuoti duomenys, apklaustų liudytojų A. B., I. B., A. K. parodymų visuma. Tačiau apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus laikė ir juos realizavo L. L. išteisintasis S. J..
Žemesnės instancijos teismas
10. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje išteisintasis S. J. tvirtino, kad jis naminės degtinės nelaiko ir nerealizuoja, jos 2019 m. vasario 2 d. nerealizavo ir L. L. (t. 1, b. l. 151–152). Aplinkybę, kad naminę degtinę įgijo iš S. J., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, neigė ir nuteistoji L. L..
11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistoji L. L. ir išteisintasis S. J. davė prieštaringus ir nenuoseklius parodymus dėl to, kokiu pagrindu L. L. įvykio dieną buvo užsukusi pas S. J..
Žemesnės instancijos teismas
12. Šiuo atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistosios L. L. ir išteisintojo S. J. parodymai, dėl kokios priežasties L. L. įvykio dieną lankėsi pas S. J., nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu išteisintasis S. J. parodė, kad įvykio dieną L. L. galbūt buvo atvykusi pas jo tėvuką, kuris gyvena toje pačioje sodyboje, bet kitame name, o jis pats su L. L. susitikęs nebuvo (t. 1, b. l. 151). Teisiamajame posėdyje išteisintasis S. J. parodė, kad nuteistoji L. L. jam skambino, klausė, ar jis neturi skardų. Kai nuteistoji L. L. atvyko, jie kalbėjosi apie skardą, žmonos tuo metu nebuvo. Taip pat parodė, kad L. L. nieko nesinešė, neįsivaizduoja, ką matė policininkai (t. 2, b. l. 149–150). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji L. L. parodė, kad įvykio dieną ji buvo užsukusi pas S. J., nes norėjo pasikalbėti su jo žmona, tačiau jos namuose nebuvo (t. 2, b. l. 33–35, 68–69). Teisiamajame posėdyje nuteistoji L. L. parodė, kad įvykio dieną ji užsuko pas S. J., nes vežė jo žmonai visokių rūbų, išaugtų batų. S. J. žmonos namuose nebuvo, ji pasikalbėjo su S. J., bet iš jo nieko nesivežė. Parodė, kad S. J. tvarkė jos namą, skardino palanges, todėl ji ir prašė jo 21 metro skardos namo apskardinimui, tačiau įvykio dieną skardos nepasiėmė, nes skarda buvo neišlankstyta ir ne tos spalvos (t. 2, b. l. 149).
13. Iš aptartų išteisintojo S. J. parodymų nustatyta, kad S. J. ikiteisminio tyrimo metu, skirtingai nei teisiamajame posėdyje, parodė, jog įvykio dieną L. L. nebuvo sutikęs. Nuteistoji L. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną ji buvo užsukusi pas S. J., nes norėjo pakalbėti su jo žmona, teisiamajame posėdyje patvirtino, kad bendravo ir su S. J.. Nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, pažymėtina, būdamas kaip įtariamasis, ir žinodamas, kad jam pareikštas įtarimas dėl to, kad jis L. L. realizavo naminę degtinę, išteisintasis S. J. sąmoningai parodė, kad L. L. įvykio dieną nematė iš viso. Tačiau šiuo konkrečiu atveju toks nuteistosios L. L. ir išteisintojo S. J. parodymų nesutapimas savaime nepatvirtina aplinkybės, kad S. J. įvykio dieną realizavo L. L. naminę degtinę.
14. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atlikus kratą S. J. gyvenamuosiuose namuose, ūkiniuose ir pagalbiniuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jokios naminės degtinės nebuvo rasta (t. 1, b. l. 127–131, 138–142). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptarė ir liudytojo I. B. nurodytą aplinkybę, jog, atlikus kratą pas išteisintąjį S. J., buvo surasta daug „bambalių“, kuriuose, liudytojo teigimu, skysčių nebuvo, bet buvo juntamas naminės degtinės kvapas. Vertindamas aplinkybę dėl pas S. J. surastų plastikinių butelių, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į išteisintojo S. J. nurodytą plastikinių butelių panaudojimo tikslą, kad jis juos laikė kaip medžiagą plaustui. Ši nurodyta S. J. plastikinių butelių laikymo priežastis bylos duomenimis nėra paneigta. Kartu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir įvertino nagrinėjamoje byloje reikšmingą aplinkybę - byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog rastuose plastikiniuose buteliuose būtų buvusi laikoma naminė degtinė, ši aplinkybė objektyviai specialisto išvada nėra patvirtinta.
15. Apeliaciniame skunde teigiama ir tai, kad iš S. J. telefoninių pokalbių turinio matyti, jog policijos pareigūnai, vykdę jo telefoninių pokalbių kontrolę, turėjo visišką pagrindą manyti, kad yra kalbama apie naminės degtinės įsigijimą, jog tą dieną po 13 val., L. L. atvyks pas S. J. įsigyti 21 litrą naminės degtinės.
16. Iš išteisintojo S. J. ir L. L. telefoninių pokalbių turinio skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad iš jų pokalbių turinio matyti, jog nuteistoji L. L. dažnai užsuka pas išteisintąjį S. J.. Nustatyta ir tai, jog L. L. telefonu prašė S. J. „palikti dvi baltas sulankstytas“, įvykio dieną prašė „atseikėti jai dvidešimt vieną metrą“ (t. 1, 67–112). Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad telefoninių pokalbių turinys, esant nustatytai bylos duomenų visumai, kategoriškai nepatvirtina, jog buvo tartasi dėl naminės degtinės įsigijimo. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, jog iš užfiksuotų S. J. telefoninių pokalbių, jų turinio, matyti, kad įvairūs asmenys tariasi su S. J. dėl kilogramo obuolių, kepaliuko duonos, dviejų kvadratų skardos, medaus, vaistų įsigijimo. Tačiau vėlgi pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog kalbama apie kitokių dalykų, nei užfiksuota pokalbiuose, galimai naminės degtinės, įgijimą, realizavimą ar pan. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, jog apeliacinio skundo argumentas, kad S. J. kaltę neginčytinai įrodo S. J. pokalbiai su L. L. ir kitais asmenimis, nėra pakankamas pagrindas S. J. kaltei konstatuoti.
17. Apeliaciniame skunde išteisintojo S. J. kaltė dėl to, kad nuteistajai L. L. naminę degtinę realizavo S. J., įrodinėjama ir liudytojų A. B., I. B., A. K. parodymais.
18. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo policijos pareigūno I. B. parodymų nustatyta, kad jis vasario 2 d. kartu su kolega A. B. dirbo (duomenys neskelbtini) rajone. Jam paskambino, kad važiuoja moteris iš (duomenys neskelbtini) įsigyti naminės degtinės, buvo nurodytas automobilis. Jie stovėjo nurodytoje vietoje, kai automobilis atvažiavo prie sodybos, kurioje gyvena S. J., jie jį stebėjo. Stebėjo tą vietą, kur L. L. atvažiavo. Jie L. L. nesekė, tik stebėjo be spec. priemonių. Išlipo moteris, susitiko su S. J. prie automobilio, trumpai pabendravo. Paskui jie kažkur nuėjo ir moteris parsinešė dvi plastikines talpas, jas įsidėjo į automobilį ir išvažiavo. Jie stovėjo už posūkio, buvo neuniformuoti, jų automobilis be spec. ženklų, todėl stabdyti L. L. automobilio negalėjo. Apie tai, kad L. L. automobilyje gali būti vežama naminė degtinė, buvo perduota Šilalės rajono policijos komisariatui. Vėliau (duomenys neskelbtini) kaime buvo sustabdytas stebėtas automobilis, buvo pranešta, kad jame surado naminės degtinės (t. 2, b. l. 150).
19. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. B. parodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 15–17).
20. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo Tauragės apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus viršininko A. B. parodymų nustatyta, kad įvykio dieną jam dirbant su I. B., paskambino tyrėjas A. A. ir paprašė pagalbos, t. y. pastebėti sodybą, kur galbūt bus perduota naminė degtinė. Jie atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę, ten kur gyvena S. J.. Laukiant atvažiavo minėtas L. L. automobilis, jis įsuko ir sustojo. Jie buvo kairėje pusėje, stebėjo gatvelėje, kuri eina prieš sodybą. Atstumas buvo apie 100-150 metrų. Iš automobilio išlipo L. L., ji susitiko su S. J., nuėjo ir grįžo su 2 plastikinėmis talpomis, jas susidėjo į automobilį. Ar buvo apžiūrinėjamos skardos, jie nematė. Apie pastebėjimus pranešė tyrėjui A. A.. Žino, kad L. L. buvo sustabdyta (duomenys neskelbtini) kaime, automobilyje buvo surasta naminė degtinė. Jie jokių kriminalinių žvalgybos veiksmų L. L. atžvilgiu nedarė (t. 2, b. l. 150–151).
21. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 21–23).
22. Iš aptartų liudytojų I. B. ir A. B. parodymų visumos nustatyta, kad, jų tvirtinimu, jie matė, kad L. L. iš S. J. parsinešė 2 plastikines talpas, jas susidėjo į automobilį, jos patikrinimo metu ir buvo surastos bei paimtos. Iš teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio A. K. parodymų nustatyta, kad jis patikrinimo metu automobilyje už sėdynės, uždengtos striuke, vairuotojo pusėje surado 2 baltos spalvos talpas su skysčiu, būdingu kvapu naminei degtinei (t. 2, b. l. 167).
23. Tam, kad būtų patikrintas apeliacinio skundo pagrįstumas dėl jame nurodytos aplinkybės, jog policijos pareigūnai matė, kad L. L. pasiėmė naminę degtinę būtent iš išteisintojo S. J., kad ją įsidėjo į automobilį, apeliaciniame teismo posėdyje buvo nutarta atlikti įrodymų tyrimą ir liudytojai I. B. bei A. B. buvo apklausti dar kartą, taip pat buvo peržiūrėta ir pirmosios instancijos teisme gynybos pateikta vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota įvykio vieta.
23.1. Iš apeliaciniame teismo posėdyje duotų liudytojo I. B. parodymų nustatyta, kad gavę prašymą stebėti adresą, kuriuo gali atvažiuoti moteris įsigyti naminės degtinės, jie, sėdėdami automobilyje, stebėjo įvykio vietą 100-150 metrų atstumu nuo S. J. namo. Prie S. J. namo stovėjo mėlynos spalvos automobilis „Volkswagen Passat“, į kiemą baltu automobiliu įvažiavo moteris, ji sustojo netoli buvusio automobilio, išlipo iš jo, susitiko su S. J. ir nuėjo. Po kiek laiko moteris parėjo ir parsinešė dvi baltos spalvos plastikines taras, jas įsidėjo į automobilį ir išvažiavo (duomenys neskelbtini) miestelio link. Kadangi jie buvo 100-150 metrų atstumu, su nežymėtu automobiliu, be uniformos, tai neturėjo galimybės įvykio vietoje sustabdyti moters automobilio, todėl pradėjo važiuoti iš paskos, įtardami, kad moters automobilyje gali būti vežama naminė degtinė. Ją sekė tam, kad įsitikintų, jog ji neišmes ir neparduos naminės degtinės. Tada viršininkas paskambino kolegoms iš (duomenys neskelbtini), jie suderino su patruliais, kad moters vairuojamas automobilis būtų sustabdytas. Po kiek laiko, (duomenys neskelbtini) miestelio apylinkėse, automobilis buvo sustabdytas, jame policijos pareigūnai surado 20 litrų degtinės plastikinėse tarose. Liudytojas taip pat dalyvavo ir pas S. J. namuose atliekant kratą, kratos metu nieko nerado, kas būtų paimta kratos protokolu, buvo tik tuščių plastikinių butelių su alkoholio kvapu.
23.2. Peržiūrint pirmosios instancijos teisme gynybos pateiktą vaizdo medžiagą, apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas I. B. patvirtino, kad jie stovėjo 100-150 metrų atstumu, kur sukasi keliukas (vaizdas matomas 1.39–1.41 min.), ir yra lygiagrečiai pagrindiniam. Stebėjo, būdami prieš įvažiavimą į pirmą sodybą. Liudytojas I. B. neprisiminė, kurie medžiai buvo jų matymo zonoje, bet jie matyti netrukdė, tuo metu buvo apsiniaukę, bet nelijo. Kas vyko kieme, jie nematė, bet matė, kai moteris sugrįžo prie automobilio, kuris buvo įvažiavęs į kiemą tiek, kad netrukdytų pravažiuoti kitiems automobiliams. Jokios tvoros, taip pat ir medinės, jų matymo zonoje nebuvo. Kokiais medžiais buvo apaugusi sodyba, neįsidėmėjo.
23.4. Iš apeliaciniame teismo posėdyje duotų liudytojo A. B. parodymų nustatyta, kad įvykio dieną paskambino tyrėjas A. A. ir pasakė, kad vienu adresu, apie 13 val., turi atvažiuoti moteriškė pasiimti 20 litrų naminės degtinės. Su tyrėju nuvažiavo pasiieškoti vietos, iš kurios būtų galima stebėti tą sodybą ir sustojo 100-150 metrų atstumu nuo tos sodybos, kad matytų sodybos prieigas. Nurodytu laiku atvyko moteriškė su baltu automobiliu, įsuko į sodybos keliuką, susitiko su vyriškiu, keletą minučių jie kažkur toje sodyboje nuėjo ir moteriškė sugrįžo su dviem „kanikėm“. Ji atsidarė dureles, pasidėjo tas „kanikes“ už vairuotojo sėdynės, atsisėdo į automobilį ir iš tos sodybos išvažiavo. Jis su tyrėju I. B. išvažiavo iš savo vietos, pamatė, kad moteris važiuoja link (duomenys neskelbtini). Paskambinęs (duomenys neskelbtini) viršininkui pasakė, kad organizuotų patrulius, sustabdytų moteriškę ir patikrintų, kas tose „kanikėse“. Patruliai sustabdė, pasakė, kad surado tas talpas. Tada kolegos išvažiavo atlikti kratų. Kratų metu nieko nesurado, išskyrus „kanikių“ su naminės degtinės kvapu. Kadangi buvo vykdoma telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė, tai žinojo, kad turi „atseikėti 21 litrą“. Pagal visas konspiracines kalbas suprato, kad turi būti 21 litras naminės degtinės. Jų tikslas buvo pažiūrėti, ar moteris įsideda kažką į automobilį. Jeigu būtų nieko nematę, tai nebūtų kvietę patrulių. Sekimo zonoje medžių buvo, žiūrėjo, kur sustoti, kad matytų. Mums reikėjo matyti konkrečią vietą, buvo tarpas. Stebėjo sėdėdami automobilyje. Tuo metu kai žiūrėjo, matė, kad moteris abiejose rankose neša kažką baltą ir deda už sėdynės. L. L. jam buvo žinoma kaip galbūt disponuojanti namine degtine.
23.5. Peržiūrint pirmosios instancijos teisme gynybos pateiktą vaizdo medžiagą, apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas A. B. parodė, kad jie stovėjo kitame keliuke nei yra sodyba. Moteriškė buvo įvažiavusi į antrą įvažiavimą, jos automobilis sustojo maždaug ties vartais, bet ji buvo įvažiavusi priekiu, galas matėsi (vaizdas stabdomas 1.39–1.41 min.). Jie stovėjo priešais, kur eina lankas ir žvyrkelis. Namas (matomas vaizdo įraše 1.39–1.41 min.) jam neužsifiksavo. Viskas matėsi pro eglių apačią. Tarpai (matoma vaizdo įraše 1.39–1.41 min.) atrodo labai arti, bet realiai matosi viskas. Eglės stebėjimui netrukdė. Medinės tvoros mūsų stebėjimo zonoje nebuvo.
23.6. Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojai I. B. ir A. B., kaip ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje teigė, jog jie matė nuteistąją L. L. išsinešančią iš išteisintojo S. J. sodybos dvi plastikines talpas, kurias ji sudėjo į savo stovėjusį automobilį. Jie šią aplinkybę matė gerai, jų matymo zonos niekas neužstojo.
24. Iš liudytojų I. B. ir A. B. parodymų buvo nustatyta, kad jie stebėjo išteisintojo S. J. sodybą 100-150 metrų atstumu, t. y. pakankamai iš toli, kad jų matymo zonos niekas neužstojo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu įvykio vieta apžiūrėta nebuvo, todėl tam, kad būtų galima objektyviai įvertinti įvykio vietą ir policijos pareigūnų, stebėjusių išteisintojo S. J. sodybą, matymo zoną, apeliacinės instancijos teismas įpareigojo prokurorą, remiantis aplinką stebėjusių policijos pareigūnų parodymais, atlikti išsamią įvykio vietos apžiūrą, ją užfiksuojant įvykio vietos apžiūros protokole, schemoje ir fotolentelėse.
25. Iš apeliaciniame teismo posėdyje prokuroro pateiktame apžiūros protokole užfiksuotų duomenų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kaime. Atvykus į vietovę tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, (vietovės koordinatės pagal maps.lt nuorodas (duomenys neskelbtini), sustojama (duomenys neskelbtini) asfaltuotoje gatvėje su vingiu. Jos pradžioje yra sklypas Nr. 1. Šis sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatvėmis. Sklypas aptvertas medine ir vielinio tinklo tvora. Medinė tvora iš lentelių su tarpais, dažyta rudai. Sklype yra keletas vartų ir metalinių vartelių. Pagal A. B. paaiškinimą prieinama vieta prie sklypo kampo, kur yra vartai iš kelių dalių. Prie šių vartų, tarp tvoros ir asfalto yra 3,9 m pločio žolės plotas. Pagal minėtą paaiškinimą ant žolės prie vartų buvo pastatytas pareigūnų automobilis. Automobilis nuo vartų nutolęs 2,58 m. Žvelgiant pro automobilio kairės pusės langą nuo vairuotojo pusės į (duomenys neskelbtini) gatvėje esamo sklypo Nr. 1 kiemo įvažiavimą matomumas pro tvoros tarpus yra geras. Mediniai vartai yra atidaromi į abi puses, jų bendras ilgis 4,39 m. Vartų aukštis 1,4 m, o iki virš jų esančios lenktos arkos aukštis yra 1,54 m. Tarpas tarp vartų viršaus ir arkos yra nuo 3,5 iki 4 cm. Tvoros lentelės yra vertikalios, jų plotis 5 cm, storis 2,2 cm. Tarpai tarp lentelių vartuose yra nuo 2,5 iki 3 cm. Vartų kitoje pusėje yra skersiniai pagaliai. Žvelgiant iš automobilio nuo sėdimos pusės pro vartų tarpus, matomumas į (duomenys neskelbtini) gatvėje esamo sklypo Nr. 1 įėjimus į kiemus yra geras, t. y. matomi įvairūs objektai. Atidarius vartus, šioje sklypo atkarpoje žolė trumpa, kairėje yra suarta žemė, dešinėje prie vielinio tinklo tvoros yra aukšti medžiai. Tarp arimo ir esamų prie tvoros medžių yra gera matomumo zona. Jos akiratyje yra keletas medžių, kurie matomumui netrukdo. Nuo automobilio pro žolę šiaurės-vakarų kryptimi nueinama iki (duomenys neskelbtini) gatvės, kur šioje vietoje yra vielinio tinklo tvora. Prieš tvorą yra aukšti medžiai, jų storis nuo 19 iki 24 cm. Tarpai tarp jų yra nuo 44 cm iki 1,74 m. Atstumas nuo medžių iki tvoros yra 1,2 m. Tinklo tvora yra palinkusi, jos kuolas laisvas. Tvoros aukštis 1,29 m, tarpų tvoroje dydis 4,7x4,7 cm, vielos storis 3 mm. Šioje vietoje tvoros tarpai neuždengti. Toliau apžiūra buvo tęsta už tvoros., kur yra nedidelis griovys, jo plotis 2,4 m. Už jo prasideda asfaltas ir tęsiasi iki (duomenys neskelbtini) gatvėje sklypo Nr. 1 įvažiavimo į kiemą. Atstumas nuo griovio iki vietos įvažiavime, kur pagal paaiškinimą buvo nurodyta žmogaus stovėjimo vieta yra 9,10 m. Įvažiavimas iš abiejų pusių apaugęs gyvatvore, jos kairėje yra atidaryti metaliniai vartai. Prie jų yra stulpas. Atstumas nuo vartų, kur stovėjo automobilis (duomenys neskelbtini) gatvėje, iki šios vietos yra 60,25 m. Nuo šios vietos, žvelgiant į gretimą sklypą pro vielinio tinklo tvorą ir medžius, kur vaizdas neužstojamas ir gerai matomas, toliau matoma medinė rusva tvora su tarpais, pro juos matomas automobilis ir langai.
26. Apeliaciniame teismo posėdyje ištyrus duomenis, užfiksuotus apžiūros protokole, kuriame nurodoma, kad matomumas buvo geras, medžiai ir tvoros aplinkos stebėjimui netrukdė, pateiktą planą-schemą, peržiūrėjus fotolentelėse ir vaizdo medžiagoje užfiksuotus duomenis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atkreipiant dėmesį į tai, jog aplinka, kurią stebėjo policijos pareigūnai, yra pakankamai toli, o aplinkos stebėjimo akiratyje yra tvora, nors ir su tarpais, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys aplinkybės, kad, esant nustatytai įvykio aplinkai, nuteistosios L. L. veiksmai įvykio metu, buvo aiškiai matyti, neginčytinai nepatvirtina.
27. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog nuteistosios L. L. veiksmai iš policijos pareigūnų stebėjimo zonos buvo gerai ir aiškiai matomi, kelia abejonių. Tokią teismo išvadą nagrinėjamoje byloje suponuoja apeliacinės instancijos teismui gynybos pateikti duomenys - atliekant procesinį veiksmą , fiksuojant įvykio aplinkybes, vaizdo įraše užfiksuoti duomenys.
27.1. Iš apeliaciniame teismo posėdyje peržiūrėtų gynėjo advokato R. Valančiaus pateiktame vaizdo įraše užfiksuotų duomenų nustatyta, kad eksperimento atlikimo metu buvo pasitelktas asmuo, kuris iš tos pačios vietos, tokiu pat atstumu, kaip nurodė policijos pareigūnai apklausų metu, sėdėdamas automobilyje, stebėjo aplinką, o nuteistoji L. L. atliko veiksmus, kuriuos, policijos pareigūnų teigimu, jie matė įvykio metu, t. y. nešė į automobilį dvi plastikines talpas. Iš peržiūrėtų vaizdo įraše užfiksuotų duomenų pirmiausia nustatyta, kad įvykio vietos, tai yra S. J. sodybos kiemo matomumą iš stebėjimo zonos iš esmės apsunkina matymo zonoje esanti medinė tvora, juolab turint omeny, jog aplinka, kaip nustatyta, buvo stebima sėdint automobilyje. Iš vaizdo įrašo objektyviai nustatyta, jog nuteistosios L. L. automobilis, stebint iš stebėjimo zonos, buvo pastatytas dešinėje S. J. sodybos keliuko pusėje, visiškai šalia keliuko augančių krūmų. Taigi, nustatyta, jog automobilis pastatytas arti krūmų ir pastatytas vairuotojo puse. Byloje nustatyta ir tai, jog ant keliuko, nors ir pakraštyje, pastatytas nuteistosios automobilis objektyviai užstoja keliuko vaizdą, ir iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog viso keliuko iš stebėjimo zonos nesimato. Iš vaizdo įrašo objektyviai nustatyta, jog nuteistosios L. L. automobilis buvo pastatytas priekiu į S. J. sodybą, taigi, iš stebėjimo zonos buvo matyti tik galinė automobilio dalis. Galiausiai, remiantis vaizdo įrašu, objektyviai nustatyta, jog nuteistosios L. L. automobilis yra dviejų durų, galinė automobilio dalis uždara, be langų, be to, šiek tiek aukštesnė nei priekinė automobilio dalis, automobilis pritaikytas vežti kroviniui. Išdėstytų aplinkybių visuma, turint omeny, jog įvykio vietos aplinka buvo stebima iš automobilio; jog matomumą iš stebėjimo zonos apsunkino ne tik matymo zonoje esanti medinė tvora, bet ir nuteistosios automobilis, kuris užstojo dalį S. J. sodybos keliuko; jog automobilis, atkreiptina, vairuotojo puse, stovėjo arti augančių krūmų, ir tai objektyviai apsunkino matomumą, kokie veiksmai galimai atliekami prie automobilio iš vairuotojo pusės; imant domėn automobilio konstrukciją – automobilio, kuris pritaikytas vežti nedideliam kroviniui, galinė dalis yra uždara ir dargi aukštesnė nei automobilio priekis; jog iš stebėjimo zonos buvo matyti, atkreiptina, tik galinė automobilio dalis, kuri, pagal automobilio konstrukciją, logiškai apsunkino priekinės automobilio dalies matomumą; nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu kelia abejonių, jog iš stebėjimo zonos iš tiesų aiškiai ir neginčytinai buvo matyti nuteistosios L. L. veiksmai, nešant dvi plastikines talpas ir jas dedant į automobilio priekį, už vairuotojo sėdynės. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog gynybos procesinis veiksmas buvo atliktas būtent pagal policijos pareigūnų I. B. ir A. B. nurodytas aplinkybes, kur stovėjo policijos pareigūnų automobilis, ir kur stovėjo nuteistosios L. L. automobilis (gynyba vietos, iš kurios policijos pareigūnai stebėjo nuteistąją L. L. įvykio metu, net nežinojo). Taigi, abejoti, jog, atliekant procesinius veiksmus, gynyba netiksliai užfiksavo įvykio metu buvusias aplinkybes, nėra pagrindo.
27.2. Apeliaciniame teismo posėdyje, gynybos prašymu, kaip liudytojas buvo apklaustas ir atliktame veiksme stebėtoju dalyvavęs G. R.. Iš liudytojo G. R. parodymų nustatyta, kad nuvažiavus automobiliu į vietą, kurią parodė S. J., jis sėdėjo automobilyje, šalia tvoros ir pro automobilio langą bei tvoros tarpus stebėjo vietą kieme, kuriame stovėjo automobilis. Liudytojas nurodė, jog matė baltos spalvos automobilį su būdele, matė, jog kieme vyksta veiksmas, kad priėjo žmogus, tiksliau, kad sujudėjo siluetas, tačiau konkrečiai, kas vyko, kad žmogus atidarė automobilio dureles, nesimatė, nes jam trukdė tvora, be to, kiemą užstojo ir automobilis. Šiuo atveju, pažymėtina, jog, tikslinant aplinkybes, liudytojas nurodė, jog asmuo buvo matomas tik sekundę, taigi, jis nematė net asmens lyties, be to, patvirtino, jog tikrai nesimatė, ar žmogus kažką turėjo rankose. Nagrinėjamu atveju atkreiptina ir tai, jog liudytojas parodė, kad jis nežinojo, ką žmogus turėjo daryti. Tikslas buvo, ar jis matys žmogų ir jo atliekamus veiksmus. Byloje nustatyta, kad liudytojo regėjimas nekelia abejonių, tai, kad liudytojo regėjimas yra geras patvirtina medicinos dokumentų išraše nurodyti duomenys.
28. Akivaizdu, jog aptarti liudytojo G. R. parodymai patvirtina abejones, jog nuteistosios L. L. veiksmai iš policijos pareigūnų stebėjimo zonos buvo gerai ir aiškiai matomi. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, jog liudytojas G. R. teisiamajame posėdyje apklaustas įspėjus jį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Aplinkybių, pagrindžiančių liudytoją esant suinteresuotą duoti atitinkamus parodymus, byloje taip pat nenustatyta. Taigi, nesiremti liudytojo parodymais, kaip tinkamais įrodymais, ar jais abejoti, teismas jokio objektyvaus pagrindo neturi.
29. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, nustatytas faktas, kad L. L. savo automobilyje gabeno naminę degtinę, ir skundžiamu nuosprendžiu ji už tai nuteista pagal BK 201 straipsnio 3 dalį. Tačiau, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įrodymų visuma nėra pakankama S. J. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti, t. y. kad būtent išteisintasis S. J. realizavo L. L. jos automobilyje surastus namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į suformuotą teismų praktiką, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).
30. Atsižvelgdamas į aptartų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir skundžiamu nuosprendžiu S. J. pagal BK 201 straipsnio 1 dalį išteisino dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, pagrįstai ir teisėtai.
31. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro E. Ž. apeliacinį skundą atmesti.