- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-25
- Bylos Nr.
- 2-1308-918/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- M. K.
- Advokatai
- Tomas Vildžiūnas, Agnė Golubevienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovei R. B., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Agnei Golubevienei, atsakovui M. K., jo atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Galinai Pociūnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. B., R. B. ieškinį atsakovui M. K. dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. B. patikslintu ieškiniu (108-110 b. l.) prašė nustatyti dukters R. B. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, 36000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo skaičiuojant po 1000 Lt kas mėnesį, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teismo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad nepilnametės dukters poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga apie 1600 Lt. Dėl savo sunkios materialinės padėties ieškovė prašo iš atsakovo priteisti didesnę vaiko išlaikymui reikalingos sumos dalį – po 1000 Lt kas mėnesį, o ieškovė skirtų dukrai likusią dalį - po 600 Lt kas mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė patikslintą ieškinį palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes (142-147 b. l.). Nurodė, kad atsakovas tėvystę pripažino tik pradėjus procesą teisme, iki tol dukra nesirūpino ir materialiai jos neišlaikė. Ieškovė į teismą anksčiau dėl išlaikymo nesikreipė, nes galvojo, kad atsakovas bus sąžiningas ir pats skirs dukrai pinigų. Ieškovė paaiškino, kad dukters poreikiams per mėnesį išleidžia: 16,80 Lt transporto bilietui, 300 Lt maistui, 150 Lt komunaliniams mokesčiams, 150 Lt dienpinigių, 30 Lt į klasės fondą, rūbams ir avalynei 520 Lt, 20 Lt higienos priemonėms, 50 Lt gitaros pamokoms, 50 Lt draudimo įmokai, 20 Lt telefonui, 100 Lt pramogoms. Per metus išleidžia 300 Lt mokymosi priemonėms ir 40 Lt patalynei. Ieškovė taip pat nurodė, kad dukra pas stomatologą eina kas trys mėnesiai, paskutinį kartą sumokėjo 450 Lt, taip pat neseniai pirko paltą už 450 Lt, akinius už 350 Lt, nemažai pinigų skiria dukters stovykloms, stovyklos kainuoja po 200-500 Lt, dar reikia pinigų nuvažiavimui, padalinus metams vidutiniškai per mėnesį už stovyklas sumokama 36 Lt. Taip pat į nepilnametės poreikius įskaičiuojamas nuvažiavimas pas senelius į Vilkaviškį – motinos tėvus, kuriuos reikia prižiūrėti, nes kol R. buvo maža, o ieškovė dirbo, mergaitę prižiūrėjo seneliai, todėl dabar anūkės pareiga jais rūpintis. Ieškovė gauna 1300 Lt darbo užmokestį, dukrai išlaikyti skiria 1600 Lt. Ieškovė dar gauna pinigų už senelių slaugą, slaugos išmoka yra 600 Lt, seneliai taip pat kartais iš savo pajamų duoda po 200-500 Lt anūkei, teta duoda po 300-400 Lt, atsakovo motina irgi kartais prisidėdavo prie R. išlaikymo. Ieškovė su dukra gyvena ieškovei priklausančiame 1 kambario bute.
Nepilnametė ieškovė R. B. teismo posėdžio metu paaiškino (120-121 b. l.), kad ji nori gyventi su mama. Su tėčiu niekada negyveno, jie labai retai bendrauja, tarp jų nėra emocinio ryšio. Tėvas R. per gimtadienius ir šventes nepasveikina, pinigų išlaikymui neduoda. R. nurodė, kad už gitaros pamokas per mėnesį moka 60 Lt, į klasės fondą reikia 20 Lt, transporto bilietui 16,80 Lt, telefonui 10 Lt, taip pat mama jai duoda dienpinigių. Laisvalaikiu R. eina į kiną, ledo areną, kavines. Važiuoja į stovyklas kartą per sezoną, stovykla trunka 10 dienų, kainuoja apie 100 Lt. R. nešioja akinius. R. nurodė, kad mama neturi lėšų, kad jos galėtų įsigyti namą, todėl tėtis galėtų prie to prisidėti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies (68-70, 142-147 b. l.). Neprieštaravo, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Su reikalavimu dėl išlaikymo po 1000 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį priteisimo nesutiko, nurodė, kad gali kas mėnesį dukrai skirti po 300 Lt. Išlaikymo įsiskolinimo neturi iš ko mokėti, be to, ieškovė nuo 1997 metų nesikreipė į atsakovą dėl tėvystės pripažinimo, vadinasi, pati turėjo pakankamai lėšų vaikui išlaikyti. Dėl šių aplinkybių reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo prašo atmesti. Atsakovas turi namą Kaune, kurį jam padovanojo tėvas ir kurio įrengimui atsakovas ėmė banko paskolą, taip pat patalpas Kaune, kurias nuomoja už 500 Lt per mėnesį, 13 metų senumo automobilį Volvo. Atsakovas nurodė, kad jo turimo namo vertė yra apie 400000 Lt, patalpų apie 70000 Lt. Turėtą 9 arų žemės sklypą pardavė už 800 Lt vasario mėnesį, tai patvirtinančių dokumentų neturi. Atsakovas paaiškino, kad UAB „LKT transport“ jis nedirba, bet darbo sutartį jau pasirašė, darbo užmokesčio iš šios įmonės dar negavo. M. J. įmonėje atsakovas jau nedirba. Atsakovo pajamos yra kintamos, per mėnesį jis gauna 1600-2000 Lt pajamų, turi individualią įmonę, bet į ją reikia investuoti. Atsakovas moka po 2000 Lt kas mėnesį už banko paskolą. Atsakovui pragyventi padeda jo pilnamečiai vaikai. Nepilnamečių išlaikytinių atsakovas neturi. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pabrėžė, kad ieškovės vaiko poreikių lentelėje bei posėdžio metu ieškovės nurodytos vaiko išlaikymui skiriamos sumos neatitiko, vaiko poreikiai nurodyti per dideli, o atsakovo materialinė padėtis nėra pakankama mokėti ieškovės prašomą išlaikymą.
Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje paaiškino (142-147 b. l.), kad tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina. Taip pat reikalinga iš atsakovo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, tai atitiktų vaiko interesus. Atsakovo siūloma 300 Lt suma kas mėnesį per maža tinkamai tenkinti nepilnametės poreikius. Atsakovo materialinė padėtis geresnė nei jis nurodo, atsakovas slepia pajamas, todėl gali vaikui mokėti ir po 500 Lt kas mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje pateikto R. B. gimimo liudijimo, 2013-04-30 išduoto Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriaus, matyti, kad R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai yra ieškovė R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (111 b. l.). Atsakovas, atlikus DNR ekspertizę (86-87 b. l.), pradinio ieškinio reikalavimą dėl tėvystės pripažinimo patenkino gera valia, kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą su pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, todėl patikslintu ieškinio ieškovė reikalavimo dėl tėvystės nustatymo atsisakė ir byla šioje dalyje 2013-05-07 nutartimi nutraukta (112 b. l.).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Ieškovė prašo nepilnametės dukters R. B. gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka, ginčo dėl to tarp šalių nėra, todėl dėl šio reikalavimo surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 2 d., 268 str.).
R. B. nuo gimimo gyvena su motina R. B.. Motina užtikrina dukrai tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Pati nepilnametė taip pat pageidauja, kad jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nurodo, kad su tėvu praktiškai nebendrauja, tėvas ja nesirūpina. Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir R. B. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina R. B. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).
Pažymėtina, kad abu tėvai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – privalo stengtis sukurti nepilnamečiui vaikui kiek įmanoma stabilesnę psichologinę aplinką. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.170 str. įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Tokiu būdu užtikrinama ir ginama paties vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais. Vaiko teisę bendrauti su antruoju iš tėvų pirmiausia užtikrinti turi patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o, tas kuris gyvena atskirai - įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį.
Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkintais vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.).
Ieškovė prašo nepilnametės dukters išlaikymui iš atsakovo priteisti po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, nurodė, kad dėl savo sunkios materialinės padėties gali skirti dukrai po 300 Lt kas mėnesį. Atsakovas detaliai nurodė, kad išlaidos maistui, higienos reikmenims ir patalynei neatitiko ieškovės išvardintų skaičiuotėje ir nurodytų posėdžio metu. Kitų sumų atsakovas neginčijo, tik prašė teismo įvertinti, ar visos nurodytos išlaidos vaikui būtinos. Pažymėtina, kad 2013-04-09 parengiamojo posėdžio metu atsakovas sutiko mokėti dukrai po 450-500 Lt kas mėnesį (105 b. l.), tariantis taikiai sutiko mokėti po 500 Lt periodinėmis išmokomis ir 14000 Lt išlaikymo įsiskolinimą, bet ieškovė su tokiomis sąlygomis nesutiko (143 b. l.).
Vaiko poreikių apskaičiavimo lentelėje (7-8 b. l.) nurodyta, kad R. B. poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 1600 Lt: 500 Lt maistui, 179 Lt komunaliniams mokesčiams, 10 Lt telefonui, 100 Lt laisvalaikiui ir stovykloms, 60 Lt gitaros pamokoms, 30 Lt mokymosi priemonėms, 120 Lt dienpinigiams ir kitoms išlaidoms mokykloje, 50 Lt transportui, 100 Lt sveikatos priežiūrai ir vitaminams, 50 Lt investiciniam gyvybės draudimui, 63,30 Lt higienos reikmenims ir kosmetikai, taip pat per metus 200 Lt patalynei. Per metus R. drabužiams ir avalynei išleidžiama 3986 Lt, t.y. vidutiniškai po 332 Lt kas mėnesį. Skaičiuotėje atskirai neišskirtos sumos, sumokėtos už odontologo paslaugas bei akinių pirkimą, tačiau nurodyta, kad sveikatos priežiūrai kas mėnesį skiriama po 100 Lt.
Ne visos skaičiuotėje nurodytos išlaidos atitiko ieškovės R. B. ir nepilnametės R. B. teismo posėdžiu metu nurodytas sumas. Maistui skaičiuotėje nurodyta 500 Lt, posėdžio metu - 300 Lt, patalynei skaičiuotėje - 200 Lt, posėdžio metu - 40 Lt, higienos reikmenims skaičiuotėje - 63 Lt, posėdžio metu - 20 Lt, transportui skaičiuotėje - 50 Lt, posėdžio metu - 16,80 Lt. Ieškovė nepaaiškino, kodėl kai kurios skaičiuotėje išvardintos sumos neatitinka nurodytų posėdžio metu. Kitos skaičiuotoje bei posėdžio metu nurodytos sumos atitiko arba skyrėsi nežymiai.
Reikšmingos ginčui byloje išspręsti aplinkybės nustatomos ir vertinamos, vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymu pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Vaiko poreikius ieškovė įrodinėjo draudimo polisu, sąskaitų išrašais, kuriuose matyti atsiskaitymai už komunalines paslaugas, draudimą ir viena 390 Lt įmoka už stovyklą (28-49 b. l.). Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių vaiko išlaidas (kvitų už maistą, vaistus, drabužius, akinius, stomatologą, kanceliarines prekes, laisvalaikio pramogas ir kt.), byloje nepateikta. Nuo kreipimosi į teismą 2012-10-23 iki paskutinio teismo posėdžio 2013-06-04 ieškovė turėjo pakankamai laiko surinkti nors dalį kvitų, kurie patvirtintų vaiko poreikiams išleidžiamas sumas. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad į nepilnametės poreikius įeina nuvažiavimo pas senelius, kuriuos reikia slaugyti, išlaidos. Tokia ieškovės pozicija nepagrįsta, rūpintis savo tėvais yra būtent ieškovės tiek moralinė, tiek teisinė pareiga, kadangi ieškovė pripažino gaunanti pašalpą už tėvų slaugą. Ši pareiga negali būti perkelta nepilnamečiam vaikui ir važiavimo pas senelius jų slaugymui išlaidos neįtrauktinos į vaiko poreikių sąrašą. Be to, seneliai pagal savo finansines galimybes skiria anūkei pinigų, todėl nuvažiavimo išlaidos neturėtų stipriai pabloginti ieškovės materialinės padėties.
Teismo vertinimu, byloje esantys dokumentai nepakankami konstatuoti, jog R. B. poreikiams užtikrinti reikalinga 1600 Lt suma kas mėnesį, todėl teismas mažina nurodytą vaiko išlaikymui reikalingą sumą ir nustato, kad 16 metų R. B. poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 1300 Lt išlaikymo suma.
Nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme numatytų kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 str. 2 d.). Tėvų - tiek ieškovės, tiek atsakovo - turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).
Ieškovė R. B. turi 39 kv m. 2 kambarių butą Kaune ir 4/100 dalis ūkinio pastato Kaune (14-17 b. l.). Transporto priemonių neturi (25 b. l.). 2012 metų pažymos apie darbuotojo darbo užmokestį duomenimis gauna apie 1300-1400 Lt darbo užmokestį (11 b. l.). Daugiau nepilnamečių išlaikytinių, be dukters R., ieškovė neturi.
Atsakovui nuosavybės teise priklauso 1,2 ha žemės sklypas Jurbarko rajone, 3/100 dalys gyvenamojo namo Kaune, 314 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas su priklausiniais bei 0,09 ha žemės sklypu Kaune (18-24 b. l.). Atsakovas nurodė, kad jo namo vertė yra apie 400000 Lt, patalpų apie 70000 Lt. Posėdžio metu atsakovas teigė, kad 9 arų žemės sklypą yra pardavęs vasario mėnesį, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Turi 2000 metų gamybos automobilį Volvo S80 (27 b. l.). Atsakovas paaiškino, kad kas mėnesį moka bankui paskolą po 2000 Lt. Tačiau pagal atsakovo pateiktą paskolos grąžinimo grafiką matyti, kad 2013 metų birželio mėnesį atsakovas Danske Bank bankui turėjo sumokėti 403eurų, t. y. 1392 Lt, kredito dalį ir palūkanas (137-140 b. l.). Daugiau duomenų, patvirtinančių atsakovo turimus kreditorinius įsipareigojimus, atsakovas į bylą nepateikė, todėl teismas laiko neįrodytu atsakovo teiginį, kad jis bankui moka po 2000 Lt paskolą kas mėnesį. Be to, atsakovui išaiškintina, kad kreditas būstui įsigyti ar remontuoti reiškia asmens nekilnojamojo turto įsigijimą, jo gausinimą ar gerinimą, todėl dėl to asmens turtinė padėtis pagerėja, o gražinamos kredito įmokos nereiškia sunkios atsakovo padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui mažinti. Pažymėtina ir tai, kad kredito įstaiga, išduodama kreditą, privalo įvertinti kredito gavėjo galimybes grąžinti kreditą, t. y. yra įvertinamos ir gaunamos pajamos. Tai, kad atsakovui buvo suteiktas 345000 Lt kreditas, patvirtina jo gerą turtinę padėtį ir pakankamas pajamas. Duomenų, kad atsakovas nepajėgus grąžinti kreditą, t. y. kad jo materialinė padėtis pablogėjusi, byloje nėra. Atsakovas turi individualią įmonę „Fortax“, dirba UAB „LKT transport“ įmonėje (132-133 b. l.). Yra pateiktos pažymos apie atsakovui mokėtą darbo užmokestį M. J. įmonėje (134-135 b. l.), tačiau atsakovas nurodė, kad šioje įmonėje jis nebedirba. Dokumentų apie šiuo metu gaunamą darbo užmokestį atsakovas nepateikė. Atsakovas nurodė, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį, įskaitant pajamas už patalpų nuomą, sudaro 1600-2000 Lt. Atsakovas neįrodė, kad įmonės veikla nuostolinga. Atsakovo pateiktų individualios įmonės „Fortax“ dokumentų – dalies Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamos pažymos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (130, 136 b. l.) nepakanka nustatyti, kad įmonės finansinė padėtis bloga. Iš atsakovo įmonės „Fortax“ internetinio tinklalapio (www.fortax.lt) nustatyta, kad įmonė verčiasi priekabų ir jų dalių, priekabų-namelių, statybinių vagonėlių prekyba ir nuoma, užsiima žmonių, krovinių, automobilių pervežimu. Įmonės veiklos sfera plati, siūlomos paslaugos paklausios, todėl tikėtina, kad įmonės veikla pelninga. Kitų nepilnamečių išlaikytinių, be dukters R., atsakovas neturi.
Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Atsakovas neįrodė, kad jo individualios įmonės veikla nuostolinga bei kad jis turi ženklių kreditorinių įsipareigojimų. Iš atsakovo turimo turto masės ir jo vertės, kas mėnesį gaunamų pajamų iš individualios įmonės veiklos, patalpų nuomos bei darbo užmokesčio, teismas daro išvadą, kad atsakovo materialinė padėtis gera ir jis gali teikti dukrai išlaikymą, maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius.
Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Atsakovui manant, kad byloje esančių įrodymų nepakanka jo tikrajai turtinei padėčiai nustatyti, jis turėjo pareigą pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Tinkamas įrodinėjimo pareigos nevykdymas negali būti grindžiamas ir pateisinamas teismo teise savo iniciatyva rinkti įrodymus byloje. Teismas negali būti vienos iš šalių advokatu byloje, todėl jam negali būti perkelta įrodymų rinkimo pareiga (Kauno apygardos teismo 2013-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-808-343/2013). Pažymėtina, kad teismui be pagrindo negali būti perkeliama įrodinėjimo našta net ir šeimos bylose. Atsakovas, būdamas suinteresuotas sau palankia bylos baigtimi, turėjo imtis visų procesinių priemonių įrodyti, kad negali teikti prašomo dydžio išlaikymo.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiems tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Kiekvieno iš tėvų išlaikymo pareigos apimtis gali skirtis priklausomai nuo tėvų sveikatos būklės, turimų kitų išlaikytinių, turto, kreditorinių įsipareigojimų ir pan. Vertinant ieškovės R. B. ir atsakovo turtinę padėtį, matyti, kad atsakovo tiek kas mėnesį gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovės, tiek atsakovo valdomo turto masė ženkliai didesnė nei ieškovei priklausantis turtas, todėl atsakovo materialinė padėtis geresnė ir, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko poreikių tenkinimą, tikslinga iš atsakovo priteisti didesnę dalį vaiko išlaikymui reikalingos sumos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teismui nustačius, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga 1300 Lt, o atsakovas gali skirti didesnę lėšų dalį nei ieškovė, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo iš atsakovo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnametės dukters R. B. išlaikymui priteistinas išlaikymas po 750 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-10-23) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės R. B. atstovė motina R. B., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).
Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat šalims išaiškintina, kad atsakovui nemokant priteisto išlaikymo, ieškovės gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo ir prašyti priteisti išlaikymą nekilnojamuoju turtu (CK 3.201 str. 3 d., 3.196 str. 1 d. 3 p.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 36000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo skaičiuojant po 1000 Lt kas mėnesį. Atsakovas su reikalavimu nesutinka dėl šių motyvų: negali mokėti tokio dydžio įsiskolinimo dėl savo materialinės padėties, ieškovė nuo 1997 metų nesikreipė į atsakovą dėl tėvystės pripažinimo, vadinasi, pati turėjo pakankamai lėšų vaikui išlaikyti.
Išlaikymo prievolė yra individuali ir kitas tokią pat prievolę turintis subjektas, šiuo atveju – motina, neturi teisės atleisti asmeninę išlaikymo prievolę turintį tėvą nuo jos vykdymo (CK 3.159 str., 3.192 str. 3 d.). Įstatymas nenumato galimybės motinai atsisakyti išlaikymo vaikui nei konkliudentiniais veiksmais, nei kitokiu būdu. Todėl tai, kad ieškovė anksčiau nesikreipė į atsakovą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo, neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti dukrą. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 str.).
Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su jais susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str., CK 3.137 str.). Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę) įsiteisėjimo data, todėl ir išlaikymo pareigos vykdymas nesiejamas su tėvystės įteisinimu. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo klausimą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-04-28 nutartis nr. 3K-3-218/2011). Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda ir išlaikymo prievolės pradžia yra tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Priteisiant išlaikymo įsiskolinimą reikalinga nustatyti vaiko poreikius ir jiems tenkinti skirtą sumą už praeitą laikotarpį. Ieškovė dukters poreikių už praėjusį laikotarpį neįrodinėjo. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad R. B. poreikiai šiuo metu sudaro 1300 Lt per mėnesį. Išlaikymo įsiskolinimo periodu (treji metai iki ieškinio pareiškimo) R. B. buvo jaunesnė, analogiškai ir jos poreikiai buvo mažesni, todėl vaiko poreikiams tenkinti pakako mažesnės pinigų sumos. Ieškovė neįrodė faktiškai patirtų išlaidų vaiko išlaikymui už trejus metus iki ieškinio pareiškimo, t.y. kad iki ieškinio pareiškimo ji buvo pajėgi finansiškai dukters išlaikymui kas mėnesį skirti po 1600 Lt kaip nurodo ieškinyje. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra apie 1300 Lt. Papildomų pajamų ji negauna. Pajamos už ieškovės tėvų slaugą yra skirtos jų, o ne nepilnamečio vaiko, poreikiams tenkinti. Nors kartais ieškovei pinigų duoda tėvai ar sesuo – R. teta, šios pajamos nėra pastovios ir iš jų kiekvieną mėnesį negali būti išleidžiama konkreti suma R. reikmėms. Tokiu atveju, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymui daugiau, nei faktiškai išleido vaiko išlaikymui. Darytina išvada, jog ieškovės prašoma priteisti suma po 1000 Lt kas mėnesį už įsiskolinimo laikotarpį nėra laikytina protinga ir pagrįsta, neatitinka buvusių vaiko poreikių. Išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir jos turinys kinta keičiantis vaiko poreikiams. Augant vaiko poreikiai tik didėja.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas nustato, kad R. B. poreikiai už trejus metus iki ieškinio pareiškimo buvo 1000 Lt, o kiekvienas iš tėvų kas mėnesį turėjo skirti po 500 Lt.
Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas 18000 Lt išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio pareiškimo, skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį (CK 3.200). Iš atsakovo priteistina 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (18000 Lt) nuo bylos iškėlimo (2012-11-07) iki visiško sprendimo šioje dalyje įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Sprendimui įsiteisėjus pakeisti 2013-03-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą 36000 Lt sumai, paliekant turto areštą priteistai 18000 Lt išlaikymo įsiskolinimo sumai. (CPK 149-150 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė yra sumokėjusi 143 Lt už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (75-76 b. l.). Atsakovui tėvystę pripažinus bylos nagrinėjimo metu, o ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 143 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d.), iš viso 1143 Lt. Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo buvo pareikštas tik todėl, kad teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog svarsto galimybę dukrą auginti pats. Proceso dalyviai negali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir turi prisiimti galimas finansines rizikas.
Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 810 Lt žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo ( CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.) ir 12 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.), iš viso 822 Lt.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnametės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 750 Lt (septyni šimtai penkiasdešimt Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-10-23) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 18000 Lt (aštuoniolika tūkstančių Lt) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (18000 Lt) nuo bylos iškėlimo (2012-11-07) iki visiško sprendimo šioje dalyje įvykdymo.
Paskirti R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei R. B. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus, pakeisti 2013-03-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), turto areštą 36000 Lt sumai, sumažinant arešto mastą iki 18000 Lt (aštuoniolika tūkstančių litų).
Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1143 Lt (tūkstantis šimtas keturiasdešimt trys Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 822 Lt (aštuoni šimtai dvidešimt du Lt) procesinių su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų valstybės naudai, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB (kodas 73000), įmokos kodas 5660.
Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją išsiųsti Turo areštų aktų registrui – Centrinei hipotekos įstaigai.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.