Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-02-12 · Civilinė byla Nr. 2S-171-856/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-12
Bylos Nr.
2S-171-856/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Pareiškėjas
R. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-171-856/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08175-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos 3.5.16; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-10888-650/2017, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. Ž. skundu dėl antstolio veiksmų prašė nutraukti neteisėtai užvestą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (29–31 b. l.). Nurodė, kad antstolis A. L. vykdo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą, kuriuo teismas tenkino L. A. M. ieškinį ir priteisė pastarajam solidariai iš A. K. ir R. Ž. 35 120,48 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas. Į bylą R. Ž. buvo įtrauktas kaip pradinės atsakovės E. Ž. teisių perėmėjas po jos mirties. 2016 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2082-949/2016 pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento A. K. atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos E. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, todėl jis nebėra laikomas E. Ž. teisių perėmėju. Antstolis A. L., prieš priimdamas vykdomąjį raštą vykdyti, privalėjo išsiaiškinti, ar R. Ž. yra laikytinas skolininku ir ar iš jo gali būti vykdomas išieškojimas. Antstolis to paties vykdomojo dokumento pagrindu yra užvedęs kitą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tos pačios sumos išieškojimas yra atliekamas iš pareiškėjo tėvo A. K.. Kadangi žalos atlyginimas iš R. Ž. priteistas kaip iš E. Ž. teisių perėmėjo, tai teismui pripažinus negaliojančiu nuo sudarymo momento A. K. atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos E. Ž. mirties, R. Ž. nebėra jos teisių perėmėjas. Todėl, vadovaujantis CPK 629 str. 1 d. 9 p., vykdomoji byla nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti neteisėtai.

Antstolis A. L. 2017 m. spalio 18 d. patvarkymu Nr. S-17-159-47687 atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir nurodė, kad patikrinus ir nenustačius akivaizdžių kliūčių, priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti 2017 m. rugsėjo 25 d., tą pačią dieną išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą (41–43 b. l.). Vykdomąjį raštą vykdyti pateikė tam teisę turintis asmuo, antstolio veiklos teritorija leidžia priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, vykdomojo rašto turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, o vykdomajame rašte pareiškėjas nurodomas kaip skolininkas, vykdomasis raštas pateiktas nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino. Pareiškėjo pateiktame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2082-949/2016 nurodyta, kad „...ieškinio patenkinimas šiuo atveju nepaneigia trečiojo asmens R. Ž. paveldėjimo teisės ir nesuteikia teisės paveldėti turtą, atsiradusį po E. Ž. mirties, atsakovui A. K.“, todėl pareiškėjo argumentai dėl teisių perėmimo nėra aktualūs. Antstolis prašė skirti pareiškėjui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis CPK 95 str. 2 d. pagrindu, panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (41–43 b. l.).

Suinteresuotas asmuo išieškotojas L. A. M. atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, nes antstolis, gavęs vykdomąjį raštą, neturėjo pareigos kvestionuoti teismo išduotame vykdomajame rašte nurodyto skolininko (pareiškėjo) pagrįstumo, kadangi vykdomojo rašto teisėtumo kontrolė priklauso ne antstoliui, o vykdomąjį raštą išdavusiai institucijai – teismui. Vienintelis vykdomojo rašto naikinimo pagrindas gali būti tik teismo sprendimo ar nutarties, pagal kurią išduotas vykdomasis raštas, panaikinimas ar pakeitimas, tuo tarpu sprendimas tiek pateikimo vykdyti dieną, tiek dabar yra galiojantis. Pareiškėjui pačiam nepranešus, antstolis neturėjo galimybės sužinoti apie civilinėje byloje Nr. 2-2082-949/2016 priimtą sprendimą, tuo labiau, kad net ir žinodamas tą aplinkybę, jis negalėjo kvestionuoti sprendimo pagrindu išduoti vykdomojo rašto Nr. 2-10-641/2017 pagrįstumo. Be to, analizuojant 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo motyvus matyti, kad teismas pripažino A. K. atsisakymą priimti palikimą po jo motinos mirties negaliojančiu tik ta apimtimi, kuri reikalinga jo nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimui padengti. Jo vienašalis atsisakymas priimti palikimą likusioje dalyje ir toliau liks galioti, o pareiškėjo R. Ž. palikimo priėmimas po E. Ž. mirties negalės būti automatiškai pripažįstamas kaip neteisėtas ir negaliojantis. Vadinasi, pareiškėjas ir toliau lieka skolininku vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 69–74).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, netenkino prašymų dėl baudos skyrimo pareiškėjui (81–85 b. l.).

Teismas nurodė, kad antstolis, patikrinęs ir patvirtinęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams atlikti, pagrįstai priėmė patvarkymą Nr. S-17-159-43473 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10-641/2017, todėl teismo sprendimas/nutartis, kurių pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, nėra nei pakeistas, nei panaikintas. Pagal CPK 651 str., antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Faktinė aplinkybė, kad 2017 m. birželio 16 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi paliktas nepakeistas 2016 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-2082-949/2016 (tuo labiau kuris buvo pateiktas antstoliui tik 2017 m. spalio 12 d. kartu su skundu dėl antstolio veiksmų), negali būti laikoma pagrindu, suteikiančiu antstoliui teisę atsisakyti priimti vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kadangi toks antstolio veiksmas pažeistų išieškotojo teisėtus interesus ir prieštarautų esminiam vykdymo proceso tikslui kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neginčijo vykdomojo dokumento teisėtumo, antstolio atlikti vykdymo veiksmai, kuriuos ginčija skolininkas, yra tik pirminiai.

Teismas konstatavo, kad antstolis, priimdamas dokumentą vykdymui, neprivalo tikrinti duomenų, ar yra aiškus teismo sprendimas ar jo vykdymo tvarka, o net ir gavus tokių duomenų, jie nesudaro teisėto pagrindo atsisakyti teismo išduotą vykdomąjį raštą priimti vykdyti. Kadangi šios bylos dalykas yra susijęs būtent su antstolio veiksmais priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą, nėra pagrindo išvadai, kad minėtoje stadijoje antstolis pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius vykdymo proceso pradėjimą.

Teismo vertinimu, skolininko skundo, nors ir nepagrįsto, padavimas, nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdų pareiškėjo R. Ž. piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškėjo procesiniai veiksmai nėra sistemingi, nuolatiniai ir iš esmės šiuo metu trikdantys procesą. Atsižvelgdamas į tai, išieškotojo ir antstolio prašymų dėl baudos skyrimo pareiškėjui teismas netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas R. Ž. prašo panaikinti apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (89–91 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Pareiškėjas R. Ž. civilinėje byloje Nr. 2-10-641/2017 buvo įtrauktas atsakovu kaip pradinės atsakovės E. Ž. teisių perėmėjas po jos mirties. Per šios civilinės bylos nagrinėjimą pasikeitė aplinkybės, kurių viena – R. Ž. nebėra laikomas E. Ž. teisių perėmėju. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2082-949/2016 pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento A. K. atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos E. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, turėjo išsiaiškinti, ar R. Ž. laikytinas skolininku ir ar iš jo gali būti atliekamas išieškojimas.

Žemesnės instancijos teismas

8.2. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi iš esmės nesigilino į pareiškėjo skundą, į pačią bylą ir joje esančius įrodymus, netinkamai taikė procesinės teisės normas, formaliai išnagrinėjo bylą ir dėl to nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. L. prašo atskirojo skundo netenkinti, palikti nepakeistą apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį (93–95 b. l.). Nurodo, kad priimdamas vykdomąjį dokumentą patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti ir, nenustatęs kliūčių, priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą, išsiuntė skolininkui raginimą. Vykdomąjį raštą vykdymui pateikė tam teisę turintis asmuo, antstolio veiklos teritorija leidžia priimti šį vykdomąjį raštą vykdymui, vykdomojo rašto turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, o vykdomajame rašte pareiškėjas nurodomas kaip skolininkas, vykdomasis raštas pateiktas nepraleidus senaties termino. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl teisių perėmimo sprendžiant, ar nebuvo akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, šioje byloje nėra ir nebuvo aktualūs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto R. Ž. atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad antstolio A. L. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10-641/2017, kuriuo ieškovui L. A. M. solidariai iš atsakovų A. K. ir R. Ž. priteista 35 120,48 Eur dydžio žala, penkių procentų dydžio metinės palūkanos, ieškovui L. A. M. iš atsakovo A. K. – 4 150,25 Eur skola, penkių procentų dydžio metinės palūkanos, ieškovui iš atsakovų A. K. – 594,00 Eur žyminis mokestis ir 72,06 Eur išlaidos, susijusios su dokumentų vertimu, ir R. Ž. – 480,00 Eur žyminis mokestis ir 58,28 Eur išlaids, susijusios su dokumentų vertimu.

Antstolis A. L. 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu priėmė minėtą vykdomąjį dokumentą vykdyti ir patvarkyme nurodė, kad, vadovaudamasis CPK 651 straipsniu, patikrino bei patvirtina, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Be to, antstolis tą pačią dieną priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame nurodė 10 dienų terminą skolai sumokėti (v. b. 10–13 l.).

Apeliantas R. Ž. atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad pareiškėjas nebėra E. Ž. teisių perėmėjas, Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2082-949/2016 pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento A. K. atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos E. Ž. mirties. Apelianto teigimu, antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, turėjo išsiaiškinti, ar R. Ž. laikytinas skolininku ir ar iš jo gali būti atliekamas išieškojimas.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis).

Gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, vadovaudamasis CPK 651 straipsnio 1 dalimi, antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti patikrinimu ir neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai.

Minėto straipsnio 2 dalyje detalizuota, kas konkrečiai patenka į privalomų patikrinti akivaizdžių kliūčių sąvoką: antstolis privalo patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nustatęs, jog tokių kliūčių nėra, antstolis, kaip imperatyviai nurodyta 651 straipsnio 3 dalyje, priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

Kaip nustatyta iš vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų, išieškotojas L. A. M. 2017 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į antstolį A. L., pateikdamas vykdomąjį raštą Nr. 2-10-641/2017 vykdyti, antstolis, nenustatęs formalių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priėmė jį vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų kliūčių, dėl kurių antstolis turėjo atsisakyti priimti išieškotojo pateiktą sprendimą dėl priteistos žalos išieškojimo iš R. Ž.. Apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, jog antstolis neteisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, nes jis nebėra pradinės atsakovės E. Ž. teisių perėmėjas, Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu (c. b. Nr. 2-2082-949/2016) pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento A. K. atsisakymą priimti palikimą.

Pažymėtina, jog Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento A. K. atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos E. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, nukreipė priteisto išlaikymo skolos, susidariusios nuo 2014-03-01 iki 2015-08-24, išieškojimą į atsakovui A. K. 2012 m. spalio 12 d. testamentu paliktą ir trečiojo asmens R. Ž. paveldėtą turtą. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad ieškinio patenkinimas šiuo atveju nepaneigia trečiojo asmens R. Ž. paveldėjimo teisės ir nesuteikia teisės paveldėti turtą, atsiradusį po E. Ž. mirties, atsakovui A. K.. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad A. K. atsisakymas priimti palikimą pripažintas negaliojančiu, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, o ir byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas R. Ž. nėra priėmęs palikimo po E. Ž. mirties. Be to, minėtame sprendime nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimas yra nukreipiamas ne į visą A. K. testamentu paliktą turtą, o tik į išlaikymo skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2015-08-24. Tai reiškia, kad vienašalis A. K. atsisakymas priimti palikimą likusioje dalyje ir toliau liks galioti, o pareiškėjas R. Ž. galimai ir toliau liks E. Ž. teisių perėmėju.

Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra duomenų, jog vykdomasis dokumentas būtų panaikintas ar nuginčytas, todėl yra galiojantis ir vykdytinas. Vykdomųjų raštų išdavimo pagrįstumo klausimą gali spręsti tik teismas byloje, kurioje jie buvo išduoti, antstoliui tokia teisė nėra deleguota.

Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis A. L. nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, o taip pat kad nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su vykdomojo rašto išdavimu, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė