Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų, pareikštą antstoliui A. L., suinteresuotas asmuo vykdymo procese – L. A. M. (L. A. M.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas teiktame skunde nurodo motyvus ir yra įsitikinęs, kad antstolis A. L. neteisėtai atlieka veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri užvesta pagal Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą išduotą civilinėje byloje Nr. 2-10-641/2017. Pareiškėjas minėtoje byloje buvo įtrauktas kaip pradinės atsakovės E. Ž. teisių perėmėjas po jos mirties. 2016 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių apylinkės teismas sprendimu Nr. 2-2082-949/2016 pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento A. K. atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos E. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties ir nebėra laikomas E. Ž. teisių perėmėju, ką patvirtina ir teismo pranešimas. Skunde nurodoma, kad antstolis A. L., prieš priimdamas vykdomąjį raštą vykdyti, privalėjo išsiaiškinti, ar R. Ž. yra laikytinas skolininku, ir ar iš jo gali būti atliekamas išieškojimas. Antstolis to paties vykdomojo dokumento pagrindu yra užvedęs kitą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tos pačios sumos išieškojimas yra atliekamas iš pareiškėjo tėvo A. K.. Kadangi žalos atlyginimas iš R. Ž. priteistas kaip iš E. Ž. teisių perėmėjo, tai teismui pripažinus negaliojančiu nuo sudarymo momento A. K. atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos E. Ž., mirties, R. Ž. nebėra jos teisių perėmėjas, todėl vadovaujantis CPK 629 str. 1 d. 9 p., vykdomoji byla nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti neteisėtai (b.l. 1-4).

Antstolis A. L. 2017 m. spalio 18 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. išieškotojo atstovas pateikė prašymą priimti vykdyti 2017 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-10-641/2017 dėl 35658,76 Eur skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. Ž.. Patikrinus ir nenustačius akivaizdžių kliūčių vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2017 m. rugsėjo 25 d., tą pačią dieną išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą. Vykdomąjį raštą vykdyti pateikė tam teisę turintis asmuo, antstolio veiklos teritorija leidžia priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, vykdomojo rašto turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, o vykdomajame rašte pareiškėjas nurodomas kaip skolininkas, o vykdomasis raštas pateiktas nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino. Antstolis pažymi, kad jis nesprendžia vykdomojo rašto išdavimo klausimų. Be to, pareiškėjo pateiktame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2082-949/2016 nurodyta, kad „...ieškinio patenkinimas šiuo atveju nepaneigia trečiojo asmens R. Ž. paveldėjimo teisės ir nesuteikia teisės paveldėti turtą atsiradusį po E. Ž. mirties, atsakovui A. K.“, todėl pareiškėjo argumentai dėl teisių perėmimo nėra aktualūs. Antstolis prašo skirti pareiškėjui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis CPK 95 str. 2 d. pagrindu, panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir pareiškėjo skundo atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 41-43).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje keliamas ginčas dėl antstolio A. L. 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-159-43473 pagrįstumo ir teisėtumo, skolininkui R. Ž. motyvuojant, kad antstolis turėjo įsitikinti, ar R. Ž. yra tinkamas skolininkas, kadangi A. K. atsisakymas priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos E. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

4. Vykdymo procesas yra detaliai reglamentuotas įstatymo, šiuo procesu yra ribojamos asmenų teisės, taikant valstybinę prievartą, todėl antstolis teisėtai gali atlikti veiksmus, numatytus įstatymo, laikydamasis tų veiksmų atlikimo tvarkos. Antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 25 d. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad E. Ž. palikimą priėmęs asmuo yra R. Ž. (v.b. l. 8-9). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. antstolis patikrinęs ir patvirtinęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams atlikti, priėmė patvarkymą Nr. S-17-159/43473 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (v.b.l. 10-11).

5. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pateiktu skundu pareiškėjas nurodo, kad antstolis nepagrįstai ir neteisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, dėl ko vykdomoji byla nutrauktina CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

6. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas; nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Vienas vykdomųjų dokumentų yra teismo išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 str. 1 p.). Vykdomasis raštas išieškotojui išduodamas CPK 646 straipsnio 1 d. nustatyta tvarka, t.y. vykdytinam spendimui įsiteisėjus ir išieškotojui pateikus rašytinį prašymą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomasis dokumentas antstoliui pateiktas 2017 m. rugsėjo 25 d., pateiktame 2017 m. rugsėjo 15 d. vykdomajame rašte Nr. 2-10-641 nurodyta, kad sprendimas įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 13 d., teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10-641/2017 pagal ieškovo L. A. M. ieškinį atsakovui A. K., R. Ž. dėl akcijų kainos ir nuostolių atlyginimo, trečiajam asmeniui pareiškusiam savarankišką reikalavimą dėl 2009 m. spalio 13 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, bankrutavusiai (duomenys neskelbtini), peržiūrėjus apylinkės teismo sprendimą apeliacine tvarka, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas, įsiteisėjusio 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo pagrindu ieškovui 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Duomenų, kad vykdomasis dokumentas būtų panaikintas ar nuginčytas, nėra, todėl darytina išvada, jog vykdomasis raštas yra galiojantis ir vykdytinas. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. pranešimas Nr. 2-5938-776/2017 (b.l. 22) yra tik informacinio pobūdžio – informuoja bylos šalis dėl tinkamos šalies pakeitimo tinkama, tačiau nelemia 2017 m. balandžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo ne/teisėtumo.

7. Pagal CPK 651 str. antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2007-04-06 nutartis byloje 3K-3-127/2007). Taigi, CPK 651 straipsnyje numatyta, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose yra išvardytos konkrečios akivaizdžios kliūtys, kurioms esant negalimas vykdomojo dokumento priėmimas ir vykdymo veiksmų pradėjimas. Be jų, šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių, t. y. neišvardytų šio straipsnio 1–7 punktuose, kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tai reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja teisę ir pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nenustatęs minėto straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

8. Nagrinėjamu atveju, antstolis 2017 m. rugsėjo 25 d. patikrinęs ir patvirtinęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams atlikti, pagrįstai priėmė patvarkymą Nr. S-17-159-43473 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (v.b.l. 10-11). Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10-641/2017, todėl sutiktina su išieškotojo atstovo atsiliepime išdėstytais argumentais, jog teismo sprendimas/nutartis, kurių pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas nėra nei pakeistas, nei panaikintas. Kaip jau buvo minėta, pagal CPK 651 str. antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-04-06 nutartis byloje 3K-3-127/2007). Faktinė aplinkybė, kad 2017 m. birželio 16 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi paliktas nepakeistas 2016 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-2082-949/2016 (tuo labiau kuris buvo pateiktas antstoliui tik 2017 m. spalio 12 d. kartu su skundu dėl antstolio veiksmų), negali būti laikoma pagrindu, suteikiančiu antstoliui teisę atsisakyti priimti vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kadangi toks antstolio veiksmas pažeistų išieškotojo teisėtus interesus ir prieštarautų esminiam vykdymo procesui tikslui kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą. Pareiškėjas neginčijo vykdomojo dokumento teisėtumo, antstolio atlikti vykdymo veiksmai, kuriuos ginčija skolininkas, yra tik pirminiai. Taigi konstatuotina, kad antstolis, priimdamas dokumentą vykdymui, neprivalo tikrinti duomenų, ar yra aiškus teismo sprendimas ar jo vykdymo tvarka, o net ir gavus tokių duomenų, jie nesudaro teisėto pagrindo atsisakyti teismo išduotą vykdomąjį raštą priimti vykdyti. Kadangi šios bylos dalykas yra susijęs būtent su antstolio veiksmais priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad minėtoje stadijoje antstolis pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius vykdymo proceso pradėjimą.

9. Nesant akivaizdžių teismo sprendimo vykdymo kliūčių, tolimesni galimi antstolio veiksmai, kaip pavyzdžiui, sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas, galimi tik vykdymo procese antstoliui priėmus savo žinion vykdyti vykdomąjį dokumentą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo rezoliucinės dalies ir 2017 m. rugsėjo 15 d. vykdomojo rašto Nr. 2-10-641 turinio, kiek tai liečia žalos atlyginimą, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimą, neaiškumų nekilo, todėl antstolis neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo, ar sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Teismas sutinka su išieškotojo atsiliepime nurodytais argumentais, kad vykdomųjų raštų išdavimo pagrįstumo klausimą gali spręsti tik teismas byloje, kurioje šie vykdomieji raštai buvo išduoti, o procesinės teisės normos nesuteikia antstoliui teisės tikrinti vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo, sprendimo turinio, todėl vykdomąjį raštą pateikus asmeniui, kuriam šis vykdomasis raštas išduotas, antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių jam priimti, privalo jį priimti ir pradėti vykdyti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustačius, kad antstoliui pateiktas vykdomasis raštas yra galiojantis ir nenuginčytas, nesant kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstoliui pagrįstai priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, konstatuotina, kad pagrindo nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nėra, - pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnis).

10. Antstolis ir suinteresuotas asmuo išieškotojas L. A. M. prašo skirti pareiškėjui už skundo padavimą baudą. CPK 95 straipsnio nuostatos nustato baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinas sąlygas: šalies nesąžiningumą ir ieškinio (pareiškimo) nepagrįstumą jį pateikiant teismui arba sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme . Pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, įgyvendino CPK 5, 42 straipsniuose įtvirtintą teisę ginti pažeistas teises ir interesus, kurią garantuoja procesinis dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Nagrinėjamu atveju skolininko skundo, nors ir nepagrįsto, padavimas, nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo procesiniai veiksmai nėra sistemingi, nuolatiniai ir iš esmės šiuo metu trikdantys procesą. Atsižvelgiant į tai, išieškotojo ir antstolio prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjams netenkintinas.

11. Pareiškėjui išaiškintina, kad už analogiškų skundų dėl antstolio veiksmų nesąžiningą pateikimą ir piktnaudžiavimą procesu, kas sudarytų pagrindą vilkinti skolos išieškojimą ir pažeisti išieškotojo teises ir interesus, jam gali būti skirta bauda iki 5000 Eur, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.).

12. Šioje civilinėje byloje teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą, 2017 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje, taikė laikinąsias apsaugos priemones, ir sustabdė vykdomą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), iki R. Ž. skundo išnagrinėjimo teisme dienos. Skundą atmestus, laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki nutarties įsiteisėjimo (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 510 straipsniu, 512-513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti R. Ž. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų.

Netenkinti antstolio A. L. ir išieškotojo L. A. M. (L. A. M.) prašymo dėl baudos skyrimo pareiškėjui.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui A. L. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-10888-650/2017.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.