Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 93-792 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam R. K.“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. K. Kauno apygardos teismo 2003 m. sausio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 2, 5, 7 punktus, 278 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 42 straipsniu paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 20 metų, pirmuosius 7 metus paskirta atlikti kalėjime. 2003 m. gegužės 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuosprendis pakeistas, nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 11 punktus, 187 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios pirmus 7 metus paskirta atlikti kalėjime. 2016 m. birželio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi R. K. perkeltas į atvirąją koloniją tęsti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2001 m. gruodžio 9 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 9 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 5 metai 1 mėnuo 12 dienų.Komisija 2016 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 93-792 nutarė taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad šiuo metu dar nėra galimybės spręsti apie nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčius tokia apimtimi, kuri leistų daryti neabejotiną išvadą dėl jo nepriekaištingo elgesio laisvėje, tad nėra pagrindo teigti, jog R. K. daroma pažanga pakankama spręsti, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis R. K. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį, prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.Skunde nurodo, kad sutinka su teismo motyvu, kad jis 3 kartus buvo baustas, tačiau pažymi, kad nereikia gretinti jo nusikalstamos veikos, už kurią jam paskirta 20 metų bausmė su aplaidžiais pažeidimais, kadangi jis buvo nubaustas už mobiliojo ryšio priemonę, antrą kartą – už paliktą ženklą, o trečią kartą – už ne savo laiku aplankytą dušo kabiną. Be to, pažymi, kad visos nuobaudos nebegaliojančios, panaikintos anksčiau laiko. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į 22 jo gautus paskatinimus, kurie charakterizuoja jį kaip žmogų, kuris stengiasi nuo pat pradžių elgtis nepriekaištingai, nors ne visada pavyko išvengti aplaidžių nusižengimų. Nuteistasis savo skunde taip pat pažymi, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog dirba, studijuoja, įvairiais darbais prisideda prie įkalinimo įstaigos gerbūvio, gauta kunigo padėka už bažnytėlės remontą, paskatintas už kirpyklos remontą. Be to, už gerą elgesį buvo perkeltas į atvirąją koloniją. Teigia, kad jau 4 mėnesiai važinėja savaitgaliais į namus pas šeimą, spalio mėnesį jam gimė sūnus, šeima jo laukia. Kai buvo perkeltas į atvirąją koloniją, spėjo įsidarbinti, įstojo mokytis, šiuo metu darbą ir mokslus derina. Bendrauja su laisvėje esančiais asmenimis ir džiaugiasi, kad nei bendravime, nei manierose nėra įkalinimo įstaigos įtakos. Tvirtina, kad yra įdėjęs begalę pastangų, jog išleistas į laisvę negrįžtų atgal. Atsižvelgiant į tai, mano, kad apylinkės teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino Komisijos išvadas.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo R. K. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą R. K. nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 38 balai. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo elgesys atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą ir tai, kad jo požiūris yra pasikeitęs, aukštesniojo teismo nuomone, vis tik akivaizdžios pažangos mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.Apygardos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis mokėsi ir įgijo specialybes, dirba, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, taip pat įvykdė visas jam skirtas Komisijos rekomendacijas, dalyvavo ne tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, per bausmės atlikimo laiką R. K. 11 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, dėl ko 3 kartus baustas, 22 kartus skatintas. Nepaisant to, kad nuobaudos jau negalioja, tačiau tai rodo, kad per laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, nuteistojo R. K. elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas. Be to, pažymėtina, kad nuteistojo R. K. teigiamas elgesys jau buvo įvertintas Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi, kuria sušvelnintos bausmės atlikimo sąlygos – nuteistasis perkeltas į lengvąją grupę (bylos Nr. T-125-813/2016).Aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Kaip buvo minėta, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad R. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, t.y. 38 balai. Šis balas sumažėjo nuo ankstesniojo vertinimo metu buvusio įvertinimo tik 1 balu. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad ankstesniame Komisijos nutarime, kuomet nuteistajam pirmą kartą buvo suteikta teisė kreiptis dėl lygtinio paleidimo taikymo, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 39 balais (Kauno apygardos teismo bylos Nr. 1S-890-327/2016). Šiame 2016 m. spalio 31 d. Komisijos nutarime nustatyta pažanga, kadangi rizikos vertinimas sumažėjo iki 38 balų. Bylos duomenys patvirtina, kad R. K. savo elgesį kreipia teigiama linkme, tačiau šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad iš pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo metu nustatytų 38 balų 11 yra statiniai (t.y. nekintami), likę – dinaminiai, kas sudaro pagrindą manyti, kad balo pokytis 1 dydžiu dar neleidžia spręsti apie akivaizdžią daromą nuteistojo pažangą, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. K. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.