Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Vik­toro Preikšo (kolegijos pirmininkas) ir Gyčio Večersko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atsi­sa­kyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – at­vi­rosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2003 m. sausio 3 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 2, 5, 7 punktus, 278 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsniu paskirta bausmė – 20 metų laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gegužės 29 d. nutartimi R. K. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2, 5, 7 punktų į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 6 punktą, 11 punktą, iš 1961 m. Lietuvos Res­pub­likos baudžiamojo kodekso 278 straipsnio 2 dalies į BK 187 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 20 metų laisvės atėmimo. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2001 m. gruodžio 9 d., pabaiga – 2021 m. gruodžio 9 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 5 metai 6 mėnesiai 27 dienos.Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi so­cia­linio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, nutarė taikyti R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Ko­mi­si­jos 2016 m. gegužės 16 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia prie­žiū­ra R. K.. Teismas konstatavo, kad nuteistasis R. K. daro pažangą mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.R. K. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016m. birželio 8 d. nu­tartį, ir priimti dėl skundo naują nutartį: patvirtinti Ko­misijos 2016 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje vertinamos tik nuteistojo nuobaudos, never­ti­na­mi paskatinimai, todėl teismas pažeidė nuteistojo teisę į bešališką teismą. Nurodo, kad pa­tai­sos namų administracija nuteistąjį gali skatinti tik kas tris mėnesius, todėl teismo argu­men­tas, kad nuteistasis seniai skatintas, yra absurdiškas. R. K. taip pat pažymi, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobūdis neturėtų būti kriterijumi ir argu­men­tu, lemiančiu nuteistojo nepaleidimą lygtinai iš pataisos įstaigos ankščiau laiko, nes atspindi nuteistojo praeities klaidas, o ne jo elgesį pataisos įstaigoje. Nuteistasis pažymi, kad dėl jo padarytų nusikalstamų veikų jau vyko teismo procesas ir buvo priimtas atitinkamas teismo sprendimas. Skunde pažymėta, kad nuteistasis artimiausiu metu bus perkeltas iš sunkesnio bausmės atli­ki­mo režimo į lengvesnį. Nuteistasis pabrėžia, kad teismas, priimdamas nutartį perkelti nu­teis­tąjį į atvirąją koloniją, neįžvelgė R. K. elgesyje jokios grėsmės visuomenei. Nuteis­ta­sis taip pat pažymi, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, 22 kartus skatintas, pataisos namuose dirba, apibūdinamas labai teigiamai, baigė 12 klasių, yra įgijęs specialybę, pataisos namuose mokėsi ir taip pat įgijo specialybę, savanoriškai 10 Eur išsiuntė civilinio ieškinio padengimui, palaiko artimus ry­šius su šeima, teigia, kad žmona laukiasi. Nurodo, kad atlikdamas bausmę dalyvavo mo­ky­muose, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, paleistas į laisvę turės nuolatinę gy­ve­namąją vietą, ieškos darbo. Teigia, kad pataisos namų administracijos yra apibūdinamas kaip tvarkingas, nesivadovauja kriminalinės subkultūros elementais, nereiškia diskrimi­na­ci­nių nuostatų, gailisi dėl nusikaltimo.Nuteistojo R. K. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atė­mimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ko­mi­sijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įsta­ty­mų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip impe­ra­ty­vų įpareigojimą jį taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabi­li­tacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje nu­ma­ty­tą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lyg­ti­nai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabi­li­ta­ci­jos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klau­simą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados ati­tinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. laisvės atėmimo baus­mės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra at­li­kęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Atlikus nuteistojo nu­si­­kalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. K. priklauso žemai rizikos grupei (39 balai), kuri yra labai artima vidutinei. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusi­kals­tamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, todėl šiuo atveju būtina nustatyti nekeliančią jokių abejonių ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės laiką nustatytą tvarką pažeidė 11 kartų, iš jų tris kartus buvo skirtos drausminės nuobaudos, aštuonis kartus nuobauda neskirta, apsiribota svarstymu drausmės komisijoje, skatintas 22 kartus. Ir nors, kaip teisingai nurodoma skunde, nuobaudos šiuo metu nega­lioja, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pažeidimai buvo daromi nuosekliai per ilgą bausmės laiką, paskutinis padarytas 2013 m. lapkričio 19 d., t. y. praėjus 12 metų nuo bausmės atlikimo pradžios, kuomet R. K., neabejotinai žinodamas baus­mės atlikimo režimo rei­kalavimus, pažeidė nustatytą tvarką. Kolegija pritaria pirmosios ins­tan­cijos teismo išvadai, jog kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Pa­žymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pa­žan­ga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės rea­bi­litacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos prog­ra­mo­se bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusi­kals­ta­mo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. daugeliu atveju apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Pažymėtina ir tai, kad vis tiek išlieka šie nuteistojo R. K. kriminogeniniai veiksniai: nusikalstamo elgesio is­to­ri­ja. Artimi kriminogeniniams veiksniams: gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Toks nuteistojo elgesys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios pa­žangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti laisvės atė­mi­mo bausmės są­ly­gas taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, nėra objektyvaus pagrindo. Aukš­tesniojo teis­mo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, nu­matytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adek­vati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nu­teis­tojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą. Tai, kad apylinkės teismas priėmė nuteistojo netenkinantį sprendimą, nėra pagrindu išvadai, kad teismas buvo šališkas.Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį pa­lei­dimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kai­šia­do­rių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo R. K. skundą atmesti ir Kai­šia­do­rių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.