- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-427-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00797-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- UAB „General Financing“
- Atsakovas
- I. J.
- Kategorijos
- 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „General Financing“ apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2‑16-875/2014 pagal UAB „General Financing“ ieškinį dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės I. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „General Financing“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės I. J. 3212,88 Lt skolą, 45,89 Lt delspinigius, 5% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 98,00 Lt žyminį mokestį. Ieškovė nurodė, kad reikalaujamas priteisti įsiskolinimas susidarė atsakovei nemokant įmokų pagal 2011-06-16 sudarytą Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 1. Prašė, atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, priimti sprendimą už akių.
Kadangi atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos teismui buvo nežinomos, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešai paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės I. J. 1314,36 Lt skolą, 45,89 Lt delspinigius, 5% metines palūkanas už priteistą 1360,25 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-06-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40,91 Lt žyminį mokestį ieškovei UAB „General Financing“, netenkino ieškinio dalies dėl 1898,52 Lt bendros vartojimo kredito gavėjo mokamos sumos.
Tenkindamas ieškovės ieškinį tik iš dalies, teismas nurodė, kad CK 6.34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog negalima išreikalauti to, kam atlikti nustatytas terminas, iki šio termino pabaigos, todėl įgyvendinti minėtą savo teisę kreditorius gali tik nustatyta tvarka vienašališkai nutraukęs vartojimo kredito sutartį, esant CK 6.217 straipsnio 5 dalyje arba CK 6.219 straipsnyje ir VKĮ 19 straipsnyje numatytiems pagrindams. Teismas sprendė, kad jokių įrodymų ar duomenų apie VKĮ 19 straipsnyje nurodytų rašytinių pranešimų kredito gavėjai išsiuntimą, kaip ir apie pranešimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, ieškovė teismui nepateikė, todėl neįrodė, kad terminuota sutartis, kurios vykdymo terminas sueina tik 2014-06-20, yra ieškovės tinkamai vienašališkai nutraukta, o visos joje numatytos atsakovės piniginės prievolės – vykdytinos. Taigi sutartį teismas laikė tebegaliojančia. Be to, konstatavo, kad sutarties 8.3 punkto sąlyga, leidžianti kredito davėjui reikalauti, kad kredito gavėja grąžintų visą kreditą prieš terminą ir atleidžianti kredito davėją nuo pareigos prieš tai, laikantis anksčiau aprašytų procedūrų, nutraukti sutartį, vertintina kaip prieštaraujanti CK 6.34 straipsnio 2 dalyje ir VKĮ 19 straipsnyje įtvirtintoms imperatyvioms teisės normoms ir pripažintina nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, todėl netaikytina. Dėl to, teismas ieškovei priteisė devynias įmokas, kurių mokėjimo terminai buvo suėję (2012-09-20, 2012-10-22, 2012-11-20, 2012-12-20, 2013-01-21, 2013-02-20, 2013-03-20, 2013-04-22 ir 2013-05-20) ieškinio pateikimo metu 2013-06-04 (1314,36 Lt).
III. Apeliacinio skundo esmė
Ieškovė UAB „General Financing“ apeliaciniu skundu prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-01-21 sprendimą panaikinti ir priteisti likusią nepriteistą skolos dalį, t. y. 1898,52 Lt ir 57,09 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš atsakovės 72 Lt bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Apeliantės manymu, teismas matydamas, kad nagrinėjamoje byloje įrodymų apie sutarties nutraukimą nėra ir šie įrodymai turi esminę reikšmę bylos išsprendimui, nesikreipė į ieškovę ir neprašė pateikti papildomų įrodymų tam, kad byla būtų išspręsta teisingai, t. y. nesilaikė Civilinio proceso kodekse įtvirtinto kooperacijos principo (CPK 8 str.) – nebendradarbiavo su ieškove.Nurodo, kad būdas, kaip apie sutarties nutraukimą turi būti informuojamas klientas nei CK, nei Vartojimo kredito įstatymas nenustato, todėl pargrįstai galima laikyti, kad tai, jog ieškovė informuodavo atsakovę telefonu ir SMS žinutėmis apie pradelstus mokėjimus (jos buvo siunčiamos atsakovės sutartyje nurodytu telefono numeriu) yra tinkamas informavimo būdas, todėl teismo argumentas, kad buvo pažeista vartojimo kredito sutarties 8.3 punkto sąlyga yra nepagrįstas ir neteisingas.Apeliantė taip pat nurodo, kad įspėjimai apie pradelstus mokėjimus buvo siunčiami jau nuo 2012 m., taigi akivaizdu, kad pranešimo apie sutarties nutraukimą terminas atitinka sutarties 9.8.2 punkte nustatytą 10 d. terminą, nes apie einamąją skolą atsakovei buvo pranešinėjama periodiškai ir jai buvo suteiktas ilgas terminas įsiskolinimui padengti.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl vartojimo kredito sutarties vienašališko nutraukimo, sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga ir mokėtinų kredito įmokų priteisimo. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „General Financing“ ir atsakovės I. J. 2011-08-16 buvo sudarytas finansavimo sandoris Nr. 1, pagal kurį ieškovė suteikė atsakovei 3400,00 Lt vartojimo kreditą, atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą kiekvieno mėnesio dvidešimtą dieną nuo 2011-07-20 iki 2014-06-20 sumokėdama trisdešimt šešias įmokas po 146,04 Lt, iš viso 5257,44 Lt bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą, kurią sudaro 3400,00 Lt paskola, 238,00 Lt sandorio sudarymo mokestis, 36,00 Lt tvarkymo mokestis ir 1583,44 Lt priskaičiuotos palūkanos. Tačiau atsakovė nuo 2011-07-16 iki 2013-06-04, įmokėjo vienuolika įmokų, iš viso 2046,38 Lt, ir daugiau įmokų nuo 2012-08-23 nebemokėjo.
Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl kredito įmokų nuo 2013-06-04 iki 2014-06-20 priteisimo, konstatuojant, kad vartojimo kredito sutartis yra tebegaliojanti, nes ieškovė nepateikė įrodymų apie vartojimo kredito sutarties vienašališką nutraukimą. Ieškovė nesutinka ir su teismo išvada, kad Sutarties 8.3 p. sąlygą yra laikytina nesąžininga, prieštaraujančia CK 6.34 str. 2 d. ir Vartojimo kredito įstatymo (toliau VKĮ) 19 str. įtvirtintoms imperatyvioms teisės normoms. Apeliantė nurodo, kad pranešimai apie įsiskolinimą ir ieškovės ketinimus kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo atsakovei buvo siunčiami nuo 2012 metų. Apeliantės teigimu, bendrovės reikalavimas klientui sumokėti kreditą prieš terminą 8.2. p. nurodytomis sąlygomis, yra prilyginamas pranešimui apie vienašalį sutarties nutraukimą, t. y. Bendrovės reikalavimas pagal savo esmę yra kartu ir pareiškimas dėl vienašališko Sutarties nutraukimo (numatomo nutraukimo), joks atskiras pranešimas apie numatomą Sutarties nutraukimą nesiunčiamas. Būdo, kaip apie sutarties nutraukimą turi būti informuojamas klientas nei CK , nei Vartojimo kredito įstatymas nenustato, todėl mano, jog pagrįstai galima laikyti, kad tai, jog ieškovė informuodavo atsakovę telefonu ir SMS žinutėmis apie pradelstus mokėjimus yra tinkamas informavimo būdas. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. telefono žinučių pranešimų išklotines (32–33 b. l.), adresuotas atsakovei, kurios pirmosios instancijos teisme nebuvo pateiktos, kadangi byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka priminat sprendimą už akių, todėl, atsižvelgus į tai, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.), šie įrodymai apeliacinės instancijos teisme priimtini ir tirtini (CPK 324 str. 3 d.).
Byloje nustatyta, kad kreditas atsakovei suteiktas 2011-08-16 finansavimo sandoriu Nr. 1, todėl ginčo santykiams netaikytina CK 6.889 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2011 m. balandžio 1 d., o taikytinas 2010 m. gruodžio 23 d. Vartojimo kredito įstatymas (CK 6.886 str. 3 d.). Vartojimo kredito įstatymo 19 str. reglamentuotas vartojimo kredito sutarties nutraukimas vartojimo kredito davėjo reikalavimu. Nurodyta, kad vartojimo kredito davėjas turi teisę nutraukti vartojimo kredito sutartį, kai yra visos šios sąlygos: 1) vartojimo kredito gavėjas yra patvariojoje laikmenoje parengtu rašytiniu pranešimu informuotas apie pradelstą mokėjimą; 2) mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės; 3) pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per dvi savaites nuo papildomo patvariojoje laikmenoje parengto rašytinio pranešimo įteikimo vartojimo kredito gavėjui.
Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda) ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sutarties 8. 2 p. šalys susitarė, kad bendrovė (ieškovė) turi teisę reikalauti, kad skolininkas (atsakovė) prieš kredito grąžinimo terminą sumokėtų visas pagal sutartį mokėtinas įmokas, delspinigius bei išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu, jeigu: bendrovė raštu informavo skolininką apie pradelstą mokėjimą; mokėjimas pradelstas daugiau kaip 1 mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės; pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per dvi savaites nuo papildomo rašytinio pranešimo įteikimo. 8.3 punktu šalys susitarė, jog laikoma, kad bendrovė reikalaudama kliento sumokėti kreditą prieš terminą 8.2 p. nurodytomis sąlygomis, nutraukia sutartį, t. y. bendrovės reikalavimas pagal savo esmę yra ir pareiškimas dėl sutarties nutraukimo (8 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.218 straipsnyje nedetalizuota pranešimo įteikimo būdų ir tvarkos bei imperatyviai nenustatyta termino, prieš kurį antroji šalis privalo būti įspėta, todėl dėl šių klausimų šalys gali susitarti sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Sutarties šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 str. 2 d.) ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009, 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2013).
Tiek bendrosios, tiek specialiosios sutarties sąlygos atsakovės buvo pasirašytos, todėl laikytina, kad pasirašant sutartį atsakovė su jomis buvo susipažinusi ir jei šios sąlygos jos netenkino, turėjo teisę atsisakyti sutartį sudaryti. Iš su apeliaciniu skundu pateiktų telefoninių žinučių, adresuotų atsakovei, išklotinių matyti, kad ieškovė UAB „General Financing“ nuo 2011-12-23 iki 2013-03-16 sistemingai pranešinėjo atsakovei apie išmokų vėlavimą ir susidariusią skolą bei ragino ją sumokėti susidariusius įsiskolinimus, buvo įspėjama, kad duomenys apie uždelstus mokėjimus bus perduoti skolų išieškojimo įminei bei skolų registrui, kad neapmokėjus skolos ieškovė privalės kreiptis į teismą, tačiau atsakovė nei susidariusių skolų, nei einamųjų įmokų nemokėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovei buvo žinoma, jog ieškovė reikalauja padengti įsiskolinimą, kad to atsakovei nepadarius, bus kreiptasi į teismą dėl visos skolos pagal sutartį priteisimo, todėl konstatuotina, kad atsakovė sutartyje nurodyto telefono numeriu siųstomis SMS žinutėmis buvo informuota apie vienašališką sutarties nutraukimą ir su tuo susijusius padarinius, tačiau su kreditoriumi nebendradarbiavo. Todėl tiek atsakovės, tiek ieškovės veiksmai atitinka VKĮ 19 str. įtvirtintus sutarties nutraukimo kredito davėjo iniciatyva pagrindus, t. y. atsakovas patvariojoje laikmenoje parengtu rašytiniu pranešimu informuotas apie pradelstą mokėjimą; mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės; pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per dvi savaites nuo papildomo patvariojoje laikmenoje parengto rašytinio pranešimo įteikimo atsakovei. Dėl to laikytinos nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvados, jog nėra įrodymų apie vienašališką sutarties nutraukimą, ir kad sutarties 8.3 punkto sąlyga, pasak pirmosios instancijos teismo, prieštarauja CK 6.34 str. 2 d. ir VKĮ 19 str. įtvirtintoms imperatyvioms teisės normoms, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju sutarties terminas baigiasi 2014-06-20, o byloje duomenų, kad atsakovė būtų pradėjusi mokėti kredito įmokas, nėra.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-01-21 sprendimas už akių keistinas, ieškinį tenkinant visiškai ir padidinant iš atsakovės ieškovei UAB „General Financing“ priteistiną skolą iki 3212,88 Lt.
Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.), todėl ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistina 98 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).
Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 72 Lt žyminį mokestį, todėl, patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteistinos 72 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimą už akių ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3212,88 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų dvylikos litų 88 ct) skolą, 45,89 Lt (keturiasdešimt penkių litų 89 ct) delspinigius, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą 3258,77 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt aštuonių litų 77 ct) sumą nuo bylos iškėlimo 2013-06-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 98 Lt (devyniasdešimt aštuonių litų) žyminį mokestį ieškovei UAB „General Financing“, juridinio asmens kodas 300515252, Perkūnkiemio g. 3, LT-12127 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT86 4010 0424 0155 8008, AB DNB banke, banko kodas 40100.“
Priteisti iš atsakovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „General Financing“ (juridinio asmens kodas 300515252, buveinė – Perkūnkiemio g. 3, Vilnius) 72 Lt (septyniasdešimt dviejų litų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.