Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠACivilinė byla Nr. 2-16-875/2014m.Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00797-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6.; 35.5.; 44.5.1.; 63.3.; 116.5.1.

2014 m. sausio 21 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal UAB „General Financing“ ieškinį dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės I. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „General Financing“ prašo priteisti iš atsakovės I. J. 3212,88 Lt skolą, 45,89 Lt delspinigius, 5% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 98,00 Lt žyminį mokestį. Ieškovas nurodo, jog reikalaujamas priteisti įsiskolinimas susidarė atsakovei nemokant įmokų pagal 2011-06-16 sudarytą Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) finansavimo sandorį Nr. 1. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį priimtinas sprendimas už akių.

Nustačius, kad atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešai paskelbiant specialioje interneto tinklapio www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (15-21 b.l.), bet atsakovės atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Teismo nustatytos aplinkybės. Formaliai ištyrus byloje esančius įrodymus – Sutarties finansavimo sandorį Nr. 1, kuris iš esmės yra Sutarties specialioji dalis (5, 6 b.l.); Sutarties bendrąsias sąlygas (7-9 b.l.); 2013-06-04 delspinigių skaičiavimo lentelę (10 b.l.) – nustatyta, kad ieškovas 2011-08-16 pagal finansavimo sandorį Nr. 1 suteikė atsakovei 3400,00 Lt vartojimo kreditą, kurį pervedė į atsakovės nurodytą sąskaitą banke, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą kartu su palūkanomis, sandorio sudarymo ir tvarkymo mokesčiais kiekvieno mėnesio dvidešimtą dieną nuo 2011-07-20 iki 2014-06-20 sumokėdama trisdešimt šešias įmokas po 146,04 Lt, tokiu būdu sumokėdama ieškovui iš viso 5257,44 Lt bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą, kurią sudaro 3400,00 Lt paskola, 238,00 Lt sandorio sudarymo mokestis, 36,00 Lt tvarkymo mokestis ir 1583,44 Lt priskaičiuotos palūkanos. Tačiau atsakovė nuo 2011-07-16 iki 2013-06-04, kai buvo surašytas ieškinys ir suskaičiuoti delspinigiai, pagal sandorį Nr. 1, vietoje priklausančių dvidešimt trijų įmokų po 146,04 Lt, įmokėjo vienuolika įmokų po 146,04 Lt, vieną 296,00 Lt ir vieną 143,94 Lt įmoką – iš viso 2046,38 Lt sumai ir daugiau įmokų nuo 2012-08-23 nebemokėjo (5, 10 b.l.). Iš ieškovo pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės (10 b.l.) nustatyta tokia atsakovės mokėjimų pagal finansavimo sandorį Nr. 1 seka:

1-a įmoka turėjo būti sumokėta 2011-07-20, o sumokėta 2011-07-16 (4 dienomis anksčiau);

2-a įmoka turėjo būti sumokėta 2011-08-22, o sumokėta 2011-08-18 (4 dienomis anksčiau);

3-a įmoka turėjo būti sumokėta 2011-09-20, o sumokėta 2011-09-17 (3 dienomis anksčiau);

4-a įmoka turėjo būti sumokėta 2011-10-20, o sumokėta 2011-10-18 (2 dienomis anksčiau);

5-a įmoka turėjo būti sumokėta 2011-11-21, o sumokėta 2011-11-26 (5 dienomis vėliau);

6-a įmoka turėjo būti sumokėta 2011-12-20, bet šį mėnesį mokama nebuvo;

7-a įmoka turėjo būti sumokėta 2012-01-20, o sumokėta 2012-01-16 (4 dienomis anksčiau), be to, vietoje 146,04 Lt sumokėta 296,00 Lt, t.y ir už 2011 m. gruodį;

8-a įmoka turėjo būti sumokėta 2012-02-20, o sumokėta 2012-02-17 (3 dienomis anksčiau);

9-a įmoka turėjo būti sumokėta 2012-03-20, o sumokėta 2012-03-14 (6 dienomis anksčiau);

10-a įmoka turėjo būti sumokėta 2012-04-20, o sumokėta 2012-04-14 (6 dienomis anksčiau);

11-a įmoka turėjo būti sumokėta 2012-05-21, o sumokėta 2012-05-15 (6 dienomis anksčiau);

12-a įmoka turėjo būti sumokėta 2012-06-20 ir sumokėta 2012-06-20 (laiku);

13-a įmoka turėjo būti sumokėta 2012-07-20 ir sumokėta 2012-07-20 (laiku);

14-a įmoka turėjo būti sumokėta 2012-08-20, o sumokėta 2012-08-23 (3 dienomis vėliau).

15-a įmoka, kuri turėjo būti sumokėta 2012-09-20, ir vėlesnės įmokos iki 2013-06-04, kai buvo surašytas ieškinys, nebuvo sumokėtos. Tokiu būdu, atsakovė iki ieškinio pareiškimo nesumokėjo devynių įmokų, kurias mokėti suėjo terminai, ir jos įsiskolinimas, kaip matyti iš delspinigių skaičiavimo lentelės, ieškinio pareiškimo metu faktiškai sudarė 1314,36 Lt (146,04 Lt/mėn. x 9 mėn.) bei 45,89 Lt delspinigių (10 b.l.).

2. Dėl bendros vartojimo kredito gavėjo mokamos sumos. Ieškovą, kaip kredito davėją, ir atsakovę, kaip kredito gavėją, sieją iš vartojimo kredito sutarties kylantys teisiniai santykiai, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 16 dalyje. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovė nustojo mokėti įmokas Sutarties finansavimo sandoryje Nr. 1 nustatyta tvarka ir tuo pažeidė Sutarties 5.1.1 ir 7.2 punktus. CK 6.874 straipsnio 2 dalis suteikia kredito davėjui teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią negrąžintą kredito sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis, jei sutartyje yra numatytas kredito grąžinimas dalimis, o eilinė kredito dalis laiku negrąžinama. Analogiška nuostata įtvirtinta Sutarties 8.2 ir 8.3 punktuose (8 b.l.). Tačiau CK 6.34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negalima išreikalauti to, kam atlikti nustatytas terminas, iki šio termino pabaigos, todėl įgyvendinti minėtą savo teisę kreditorius gali tik nustatyta tvarka vienašališkai nutraukęs vartojimo kredito sutartį, esant CK 6.217 straipsnio 5 dalyje arba CK 6.219 straipsnyje ir VKĮ 19 straipsnyje numatytiems pagrindams.

Vartojimo kredito sutarties vienašališko nutraukimo sąlygas reglamentuoja VKĮ 19 straipsnio nuostatos, pagal kurias, esant VKĮ 19 straipsnio 2 punkte nurodytoms aplinkybėms, vartojimo kredito gavėjas pirmiausia turi būti patvariojoje laikmenoje parengtu rašytiniu pranešimu informuotas apie pradelstą mokėjimą, o po to papildomu patvariojoje laikmenoje parengtu rašytiniu pranešimu vartojimo kredito gavėjui turi būti nustatomas dviejų savaičių terminas pradelstam mokėjimui padengti. Tokia kredito davėjo pareiga kyla ir iš bendrosios normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnio 3 dalyje. Jei per nustatytą terminą pradelstas mokėjimas nepadengiamas, kredito davėjas gali vienašališkai nutraukti sutartį, pranešdamas apie tai kredito gavėjui, pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį laikydamasis Sutarties 9.8.2 punkte nustatyto dešimties darbo dienų termino (9 b.l.).

Jokių įrodymų ar duomenų apie VKĮ 19 straipsnyje nurodytų rašytinių pranešimų kredito gavėjai išsiuntimą, kaip ir apie pranešimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, ieškovas teismui nepateikė, todėl neįrodė, kad terminuota Sutartis, kurios vykdymo terminas sueina tik 2014-06-20, yra ieškovo tinkamai vienašališkai nutraukta, o visos joje numatytos atsakovės piniginės prievolės – vykdytinos. Taigi Sutartis laikytina tebegaliojančia. Be to, Sutarties 8.3 punkto sąlyga, leidžianti kredito davėjui reikalauti, kad kredito gavėja grąžintų visą kreditą prieš terminą ir atleidžianti kredito davėją nuo pareigos prieš tai, laikantis anksčiau aprašytų procedūrų, nutraukti Sutartį, vertintina kaip prieštaraujanti CK 6.34 straipsnio 2 dalyje ir VKĮ 19 straipsnyje įtvirtintoms imperatyvioms teisės normoms ir pripažintina nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, todėl netaikytina. Toks aiškinimas atitinka apeliacinės instancijos teismų suformuluotus precedentus (žiūrėti, pvz., Vilniaus apygardos teismo 2013-01-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-694-392/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-12-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-918-227/2013). Atitinkamai, ieškovui priteistinos devynios įmokos, kurių mokėjimo terminai buvo suėję (2012-09-20, 2012-10-22, 2012-11-20, 2012-12-20, 2013-01-21, 2013-02-20, 2013-03-20, 2013-04-22 ir 2013-05-20) ieškinio pateikimo metu 2013-06-04 ir kurių suma yra 1314,36 Lt, kaip tai nurodyta anksčiau pateiktuose paskaičiavimuose.

3. Dėl delspinigių. Ieškovas prašo priteisti 45,89 Lt delspinigius, kurie priskaičiuoti iš esmės nuo 2012-09-21 iki 2013-06-04 (10 b.l.). Iš pridedamų bendrųjų Sutarties sąlygų 1.9 punkto ir finansavimo sandorio Nr.1 II.B punkto bei delspinigių skaičiavimo lentelės matyti, kad šia sutartimi yra nustatyti 0,05% dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Tokio dydžio delspinigiai visiškai atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą delspinigių dydį, yra priskaičiuoti per protingą terminą už tinkamai nustatytą įsiskolinimo sumą, todėl priteistini ieškovui.

4. Dėl procesinių palūkanų. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ir atsakovė Sutartyje nesusitarė dėl kitokio dydžio metinių procesinių palūkanų, todėl vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės priteistinos penkių procentų metinės palūkanos ir už priteistą pagrindinę skolą ir delspinigius.

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi iš atsakovės ieškovui priteistina proporcinga patenkintiems reikalavimams 98,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2013-06-10 mokėjimo nurodymu Nr. 26066 dalis (41,74%), iš viso 40,91 Lt (4 b.l.).

Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 10,00 Lt, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Valstybės Žinios, 2011, Nr.134-6373) valstybei nepriteistinos (1 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 26 ir 29 straipsniais, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1314,36 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiolikos litų 36 ct) skolą, 45,89 Lt (keturiasdešimt penkių litų 89 ct) delspinigius, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą 1360,25 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų šešiasdešimties litų 25 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-06-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40,91 Lt (keturiasdešimties litų 91 ct) žyminį mokestį ieškovui UAB „General Financing“, juridinio asmens kodas 300515252, Perkūnkiemio g. 3, LT-12127 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke, banko kodas 40100.

Netenkinti ieškinio dalyje dėl 1898,52 Lt bendros vartojimo kredito gavėjo mokamos sumos.

Išaiškinti atsakovei, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.