- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-20
- Bylos Nr.
- 1A-54-334/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10804-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Švitinienė, Algirdas Gaputis, Daina Vaidachavičienė
- Kaltinamasis
- S. G.
- Nukentėjusysis
- R. R.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės D. K.-Š. skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. G.išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.
Nukentėjusiosios R. R. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. G. buvo išteisintas dėl to, kad sugadino svetimą turtą, o būtent jis: 2022 m. kovo 27 d., apie 02.30 val., atėjęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio R. R., durų, reikalaudamas, kad bute gyvenanti M. Č. jas atidarytų ir įsileistų jį pernakvoti, o M. Č. atsisakius buto duris atidaryti ir pasakius, kad ji kvies policijos pareigūnus, pamatęs M. Č. rankose mobiliojo ryšio telefoną, tyčia rankos kumščiu išdaužė buto virtuvės lango stiklą, kurio vertė 150 eurų, po ko, priėjęs prie buto durų, kurių vertė 200 eurų, jas trankė, tokiu būdu jas įlenkdamas, laužė durų rankeną, tokiu būdu ją nulauždamas, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu duris subadė, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. R. bendrą 350 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė D. K.-Š. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. sausio 11 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti S. G. kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir paskirti 45 parų arešto bausmę. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Nukentėjusiosios R. R. civilinį ieškinį 567,45 eurų sumai patenkinti visiškai. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti prie bylos.
2.1. Prokurorė skunde teigia, kad teismas neteisingai įvertino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei gautus duomenis, nepagrįstai nesivadovavo nukentėjusiosios parodymais bei pateiktais duomenimis, neišnaudojo galimybės surinkti visus įmanomus įrodymus, todėl padarė klaidingas išvadas, kad S. G. veiksmuose nėra būtinųjų jam inkriminuotos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, o būtent – padarinių.
2.2. Prokurorės teigimu, teismas nepagrįstai nesivadovavo nukentėjusiosios R. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji parodė, jog ji neturi pretenzijų dėl to, kad 2021 m. vasarą S. G. subadė jos lauko duris iš vidaus, tačiau 2023 m. kovo 27 d. S. G. sulankstė, subadė lauko duris iš išorės, sulaužė durų rankeną, išdaužė buto lango stiklą, todėl jai padaryta turtinė žala. Duris įvertino 200 eurų, lango stiklą - 150 eurų. Tokiomis sumomis ji įvertino jai padarytą žalą, pasitarusi su statybininkais. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamajam S. G. prisipažinus, kad jis išdaužė lango stiklą ir sugadino duris bei pasisiūlius pakeisti duris naujomis, tačiau nesutikus su stiklo ir durų verte, nes, anot kaltinamojo, stiklas gali kainuoti apie 20-30 eurų, o durys - apie 90 eurų, nukentėjusioji parodė, kad, žinodama kaltinamojo asmenybę, nusileidžia ir nori, kad jis bent dalinai atlygintų jai padarytą žalą, todėl sutinka su jo nurodytomis stiklo ir durų vertėmis. Teisminio nagrinėjimo metu prokurorei pateikus teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdaužto stiklo ir sugadintų durų įvertinimą bei patikslintą kaltinimą, nukentėjusioji taip pat pateikė patikslintą ieškinį ir nurodė, kad visgi nesutinka su kaltinamojo nurodytomis sumomis, kadangi jai padaryta tikrai didesnė žala.
2.3. Prokurorės teigimu, teismas spręsdamas klausimą dėl padarytos turtinės žalos dydžio, nevertino ir visiškai nepasisakė ir dėl kaltinamojo gynėjo advokato V. B. pateiktos informacijos - prekybos centro nurodytą 1 m² stiklo kainą - 15,93 eurų bei internetinėse parduotuvėse rastų durų kainas - nuo 49,99 iki 139,00 eurų. Nors šios kainos ir neparodo tikrosios nukentėjusiajai padarytos žalos, nes jos langas ir durys yra nestandartiniai, durų medžiaga nėra analogiška, tačiau teismas dėl šių įrodymų taip pat turėjo pasisakyti, jais vadovautis arba juos atmesti.
2.4. Skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo ir prokurorės pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma bei liudytojų S. R. ir A. R. parodymais. Prokurorė nurodo, kad minėtoje pažymoje aprašyta apžiūrėto išdaužto lango stiklo ir sugadintų lauko durų būklė bei pateikta jų vertė be atstatomųjų (demontavimo ir montavimo) darbų, be durų staktos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, liudytojas A. R. parodė, kad 1 m² tokio tipo durų rinkos kaina yra apie 170 eurų, 1 m² stiklo - apie 45 eurai. Durys nestandartinės, tokių pardavime nėra, jas reikėtų gaminti pagal individualų užsakymą. Stiklo kainą pateikė kaip jau išpjauto pagal matmenis produkto, durų taip pat, pagal nurodytus matmenis. Jis nėra ekspertas ir nevertino daiktų nusidėvėjimo, pateikė komercinį pasiūlymą, už kokią kainą pakeistų stiklą ir duris. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, liudytojas S. R. patvirtino, kad apžiūrėjęs išdaužtą lango stiklą ir apgadintas duris, matė, kad durys yra nestandartinės, nustatė defektus, pažeidimus, įkirtimus, matėsi, kad duris reikia keisti, o ne remontuoti. Visa tai, prokurorės teigimu, neabejotinai paneigia teismo išvadą, kad nėra užfiksuoti reikšmingesni durų (išorinės dalies) apgadinimai, kurie leistų daryti išvadą, jog minėtos durys negali būti naudojamos taip, kaip jos buvo naudojamos anksčiau.
2.5. Galiausiai, anot prokurorės, jeigu teismui kilo pagrįstų abejonių dėl padarytos žalos dydžio, teismas neabejotinai galėjo pasinaudoti kitomis priemonėmis, siekiant nustatyti tikrąjį padarytos žalos dydį (pvz. skirti ekspertizę turto vertei nustatyti), tačiau teismas to nepadarė ir nepateikęs motyvuotų ir neginčijamų argumentų, kodėl ir kokiais duomenimis remdamasis nusprendė, kad sunaikinto ir sugadinto turto vertė neviršija 3 MGL, t. y. 150 eurų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį, konstatavęs, kad kaltinamojo S. G. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties. Toks nuosprendis nėra pagrįstas, todėl naikintinas. Prokurorės teigimu, jos apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių visuma nedvejotinai pagrindžia, kad S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 3 d. Skiriant bausmę S. G., atsižvelgtina į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, prisipažino iš dalies, žalos neatlygino, anksčiau teistas 13 kartų, yra recidyvistas, teistumas neišnykęs, ir manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam maksimalią arešto bausmę.
3. Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą, išteisintasis S. G. ir jo advokatas V. Kupcikevičius prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis, iš esmės argumentuojant tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė S. G.veiksmais padarytos turtinės žalos dydžio, t. y. turtinės vertės, pagal kurią kyla baudžiamoji atsakomybė BK 187 straipsnio 3 dalies pagrindu, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Taigi, teisėjų kolegija patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose.
5. Nagrinėjamu atveju S. G.buvo kaltinamas tuo, kad sugadino svetimą turtą, t. y. išdaužė R. R. priklausančio buto virtuvės lango stiklą bei sugadino buto duris. Faktą, kad S. G. išdaužė virtuvės langą bei sugadino buto duris patvirtina nukentėjusiosios R. R., liudytojų M. Č., J. V., L. G. ir K. M. parodymai bei įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog apžiūrėjus įvykio vietą ant durų matomi rankenos sugadinimai, rankenos įlenkimas. Duryse virš rankenos matomi durų įlenkimai, subraižymai. Duryse virš durų akutės matoma galimai pjautinė – durtinė skylė. Virtuvėje yra du langai mediniais, baltos spalvos rėmais. <...> Matoma, kad lango, esančio dešiniau, stiklo paketas yra iš dviejų stiklų, stiklo paketas iš lauko pusės yra sudaužytas <...> yra likęs vienas stiklo paketas. Ant žemės po langu yra matomi sudužę stiklai (1 t., b. l. 53-54, 56-62). Tai, kad sugadino buto duris ir išdaužė langą, iš esmės patvirtino ir pats S. G.. Taigi, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad S. G. veiksmais buvo sugadintas/sunaikintas nukentėjusiajai R. R. priklausantis turtas.
6. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas S. G., skundžiamame nuosprendyje motyvavo tuo, jog S. G. veikoje nėra būtinųjų jam inkriminuojamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, objektyviųjų požymių. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad šioje baudžiamojoje byloje negalima daryti pagrįstos ir kategoriškos išvados, jog S. G. savo veiksmais sugadino nukentėjusiosios turtą, kurio vertė būtų tokia, kad S. G. būtų galima traukti būtent baudžiamojon atsakomybėn, t. y. sugadinto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), todėl nusprendė, kad S. G.veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, požymių. Nors apeliaciniame skunde būtent ir keliamas klausimas dėl netinkamai nustatytos padarytos turtinės žalos dydžio, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas atlikęs visų byloje esančių sugadinto turto vertės klausimą liečiančių įrodymų analizę, pagrįstai sprendė, jog sugadinto turto vertė įvykio metu nesiekė sumos, kuri asmeniui gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.
7. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla tuomet, kai tyčia sunaikinto ar sugadinto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 5 MGL (250 Eur), atitinkamai, jei tyčia sunaikinamas ar sugadinamas turtas, kurio vertė nesiekia 150 Eur, padaromas administracinis nusižengimas ir asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Taigi, viena iš sąlygų baudžiamajai atsakomybei pagal BK 187 straipsnio 3 dalį yra nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydis, kuris turi būti nustatytas ir įrodytas maksimaliai abejonių nekeliančiais įrodymais.
8. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016 ir kitos). Kaip minėta, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus baudžiamojoje byloje esančiuose įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėse užfiksuotus duomenis, taip pat nukentėjusiosios R. R. bei liudytojos M. Č. parodymus, nėra pagrindo tvirtinti, jog sugadintų durų, kurios pirktos prieš 10 metų ir buvo apgadintos iš anksčiau, bei išdaužto paprasto stiklo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), kas galėtų užtraukti atsakomybę pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas).
9. Kaip matyti, nukentėjusioji R. R. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog jai padaryta 350 Eur turtinė žala, kadangi sugadintas duris ji vertina 200 Eur, o langą – 150 Eur. Tačiau teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusioji R. R. pakeitė turtinės žalos dydžius, tvirtindama, kad durų vertė yra 80 Eur, o stiklo – 30 Eur. Taip pat nukentėjusioji R. R. parodė, kad durys buvo senos, pirktos prieš 10 metų, šių durų vidinė pusė buvo sugadinta iš anksčiau, langas be stiklo paketų, ten buvo paprastas stiklas, kurį S. G. įdėjo nemokamai, nežino kainų, todėl anksčiau nurodė kainas pagal dabartines kainas. Nors kito teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. R. nurodė dar kitokius padarytos turtinės žalos dydžius - 567,45 Eur, motyvuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta pažyma, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismui, kad komercinis pasiūlymas, kuriame nurodoma suma, už kurią būtų pakeisti nukentėjusiosios buto durys ir langas, nelaikytina sugadinto turto vertės įvertinimu. Čia atkreiptinas dėmesys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, jog stiklo (100*130 cm) vertė yra 54,45 Eur, o išorės lauko durų (nestandartinės) (78*198 cm) vertė – 363 Eur, tačiau tokios vertės yra naujų durų ir lango, o ne naudotų (3 t., b. l. 61), todėl apygardos teismo vertinimu, vadovautis šia pažyma siekiant nustatyti sugadinto turto vertę, nėra pagrindo. Kita vertus, kaip jau minėta anksčiau, vertinant sugadinto svetimo turto vertę, negali būti remiamasi sugadinto turto atkūrimo sąnaudomis ir kaštais, todėl šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta suma, kurią nukentėjusioji nurodė ir pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje, galėtų būti aktuali tik sprendžiant civilinio ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo, bet ne dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo.
10. Nors prokurorė tvirtina, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Šiuo atveju pastebėtina, kad nukentėjusioji R. R. civiliniame ieškinyje sugadintas duris įvertino 200 Eur, o išdaužto stiklo – 150 Eur. Tačiau analizuojant nukentėjusiosios parodymus viso proceso metu matyti, kad jos parodymai dėl durų ir stiklo vertės kito. Iš ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios R. R. duotų parodymų apie nagrinėjamą įvykį, matyti, kad ji nurodė, jog jai buvo padaryta 350 Eur turtinė žala. Bylos teisme nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, kad sugadinto turto vertė 110 Eur. Tuo tarpu prokurorei, savo iniciatyva, pateikus UAB „ (duomenys neskelbtini)“ pažymą, nukentėjusioji nurodė, kad sugadinto turto vertė yra didesnė, t. y. 567,45 Eur. Tokie nukentėjusiosios parodymai išties laikytini nenuosekliais ir daro jos parodymus dėl sugadinto turto vertės nepatikimais, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai jais nesivadovavo.
11. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo nustatyta sugadinto turto verte. Nors iš 2022-03-30 įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad buvo padaryti durų įlenkimai, subraižymai, taip pat virš durų akutės matoma galimai pjautinė – durtinė skylė, tačiau akivaizdu, kad šie apgadinimai nėra tokie reikšmingi, jog minėtų durų negalima būtų naudoti taip, kaip jos buvo naudojamos anksčiau. Šias aplinkybes patvirtino ir S. G. gynėjas 2023-09-28 posėdžio metu nurodęs, jog nuvykus į įvykio vietą, jis matė, kad praėjus pusantrų metų, minėtos durys yra toliau eksploatuojamos. Ir pati nukentėjusioji R. R. patvirtino, kad durys nebuvo naujos, jos pirktos prie 10 metų, iš vidaus pusės durys jau buvo aplankstytos, su durtinėmis – pjautinėmis skylėmis, o langas buvo be stiklo paketų, ten buvo paprastas stiklas. Nors prokurorė bando įtikinti teismą, kad sugadinto turto vertė vis tik viršija 150 Eur ir tvirtina, kad šias aplinkybes patvirtina ne tik jo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, bet ir liudytojų S. R. bei A. R. parodymai, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju prokurorė vertina naujų analogiškų išmatavimų durų ir lango kainą ir neatsižvelgia į nusidėvėjimo faktą, juo labiau, kad nukentėjusiosios buto durys buvo senesnės nei 10 metų. Kita vertus pastebėtina ir tai, kad gynėjo advokato V. B. pateikta informacija apie prekybos centre nurodytą 1 m² stiklo kainą - 15,93 eurų bei internetinėse parduotuvėse rastų durų kainas - nuo 49,99 iki 139,00 eurų, neabejotinai liudija ir apie mažesnes, nei pateikė prokurorė, naujų durų ir stiklo kainas. Nors iš tiesų nukentėjusiosios buto durys yra nestandartinės, tačiau tai nereiškia, kad parduotuvėse parduodamos durys nėra tinkamos nukentėjusiosios butui, juo labiau, kad ir liudytojas S. R. parodė esant galimybei tokias durys įstatyti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju būtų nelogiška manyti, kad nukentėjusiosios nurodyta senų, daugiau kaip dešimties metų senumo durų vertė yra didesnė už naujų durų, parduodamų parduotuvėse, vertę. Atitinkamai, teisėjų kolegija spendžia, kad aptariamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad sugadinto turto vertė yra didesnė nei 150 Eur.
12. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, esant abejonėms dėl sugadinto turto vertės, turėjo pasitelkti specialisto atliekamą turto vertinimą, tačiau pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad specialisto išvada (ekspertizės aktas) BPK 20 straipsnio prasme yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, jis neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti bylos duomenys ir turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Specialisto žinių panaudojimas baudžiamajame procese yra būtinas tada, kai be jo išvadų neįmanoma nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju ir be specialių žinių panaudojimo, įvertinus byloje tiek nukentėjusiosios R. R., tiek išteisintojo S. G.pateiktus paaiškinimus, teismas tinkamai nustatė sugadintų durų ir išdaužto lango vertę, t. y. sugadinto turto vertė nesiekia 150 Eur. Dėl to S. G. veiksmai dėl R. R. buto durų sugadinimo ir stiklo išdaužimo negali būti kvalifikuojami pagal BK 187 straipsni 3 dalį, nes sugadinto turto vertė nesiekia baudžiamajai atsakomybei kilti reikalingos turto vertės.
13. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas teisingai nustatė sugadinto turto vertę ir pagrįstai konstatavo, jog S. G.veiksmuose nėra visų būtinų BK 187 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių, dėl ko jo atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, todėl skundžiamas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. sausio 11 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis prokurorės skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės D. K.-Š. apeliacinį skundą atmesti.