Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-11-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-172-616/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-09
Bylos Nr.
AN2-172-616/2021
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-00156-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje
Teisėjas
Ernesta Montvidienė (pirm.)
Institucija
Lietuvos kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-172-616/2021Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00156-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.11; 21.11.10 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės J. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio specialistė D. D. 2021 m. gegužės 25 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą G. P. už tai, kad jis 2021 m. sausio 29 d., 9.32 val., (duomenys neskelbtini), magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) 52,30 km, vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 50 km/h greitį viršijo 34 km/h, tai yra važiavo 84 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). Šie G. P. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 4 dalį. Į administracinio nusižengimo protokolą įrašytu administraciniu nurodymu G. P. buvo siūloma iki 2021 m. birželio 24 d. sumokėti 120 eurų baudą, nurodant, kad iki nurodytos dienos nesumokėjus šios baudos, šis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą.

Šalies argumentai

2. G. P. neįvykdžius administracinio nurodymo, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresnioji specialistė R. B. 2021 m. liepos 15 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. P. už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skyrė 160 Eur baudą.

3. Nesutikdamas su Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės R. B. 2021 m. liepos 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. P. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, prašydamas panaikinti minėtą 2021 m. liepos 15 d. nutarimą, nes jis jokio administracinio nurodymo nėra gavęs.

Žemesnės instancijos teismas

4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto G. P. skundas tenkintas ir panaikintas Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2021 m. liepos 15 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. P. administracinio nusižengimo byla grąžinta Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyriui protokolo su administraciniu nurodymu surašymui ir įteikimui G. P.. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs G. P. skundą, konstatavo, kad, susipažinus su byloje esančiais dokumentais, negalima daryti kategoriškos išvados, jog pareiškėjas buvo informuotas apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir administracinį nurodymą, tai yra, iš registro ir kitų byloje pateiktų dokumentų turinio visiškai nėra aišku, ar dokumentas pasiekė gavėją G. P.. Nebūdamas informuotas apie jam surašytą administracinį nurodymą, G. P. neturėjo galimybės sumokėti jam paskirtą 120 Eur baudą, negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

5. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausioji specialistė J. V. pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir palikti galioti Lietuvos kelių policijos tarnybos įgalioto pareigūno 2021 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

5.1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausioji specialistė J. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas G. P. skundą, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, Lietuvos kelių policijos tarnybos įgalioto pareigūno pateiktame atsiliepime išdėstytų argumentų, nepasisakė dėl nurodytų poįstatyminių teisės aktų, kuriais vadovaujamasi siunčiant procesinius dokumentus proceso šalims bei vertinant jų tinkamą įteikimą, taip pat nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų suformuota praktika ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį panaikinti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2021 m. liepos 15 d. nutarimą ir grąžinti G. P. administracinio nusižengimo bylą Lietuvos kelių policijos tarnybai.

5.2. Apeliantės tvirtinimu, apylinkės teismas G. P. procesinių dokumentų (2021 m. gegužės 25 d. administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu) išsiuntimą į aktyviąją elektroninio pristatymo dėžutę prilygino išsiuntimui į elektroninį paštą, nurodydamas jo adresą „(duomenys neskelbtini)“ ir konstatavo, kad toks elektroninio pašto adresas G. P. vardu nėra sukurtas ir neegzistuoja. Tačiau G. P. pirminiai procesiniai dokumentai (administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu) išsiųsti ir įteikti ne elektroninio pašto adresu „(duomenys neskelbtini)“, kaip nurodo teismas, o į aktyvią elektroninio pristatymo dėžutę, vadovaujantis Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-44(1.5E) „Dėl elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis. Šių Taisyklių 11 punkte numatyta, kad elektroninio pristatymo dėžutė fiziniam asmeniui sukuriama, kai jis prisijungia prie informacinės sistemos ir patvirtina, kad sutinka, jog jam būtų sukurta elektroninio pristatymo dėžutė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kuri pagal Informacinės sistemos nuostatus yra asmens duomenų valdytoja, jo asmens duomenis tvarkytų paslaugų teikimo tikslais Reglamento (ES) 2016/679, Informacinės sistemos nuostatų ir Taisyklių nustatyta tvarka. Elektroninio pristatymo dėžutei nuo jos sukūrimo momento automatiškai suteikiamas elektroninio pristatymo dėžutės adresas, kuris susiejamas su paslaugų gavėjo duomenimis. Taisyklių 12 punkte įtvirtinta, kad sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę elektroninio pristatymo dėžutės savininkas arba įgaliotasis paslaugų gavėjo atstovas aktyvuoja atlikdamas šiuos veiksmus: 12.1. informacinėje sistemoje įveda privalomus pateikti registracijos duomenis; 12.2. patvirtina, kad sutinka su Taisyklių ir Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Informacinės sistemos priemonėmis sutarties, kurios forma nustatyta Taisyklių priede, sąlygomis. Šių Taisyklių 46 punkte paaiškintos sąvokos „Išsiųsta“, „Pristatyta“, „Gauta“ ir „Perskaityta“. Taisyklių 47.1. papunktyje nustatyta, kad elektroninės siuntos išsiuntimo ir pristatymo gavėjui laikas patvirtinamas informacinės sistemos suformuotais elektroniniais duomenimis, logiškai susietais su elektronine siunta, kurie įrašomi į elektroninį voką, arba sertifikavimo paslaugų teikėjų teisės aktų nustatyta tvarka suformuotomis laiko žymomis.

5.3. Apeliantė nurodo, kad iš aptartų Taisyklių nuostatų ir byloje esančių duomenų akivaizdu, jog G. P. yra sukūręs savo vardu elektroninio pristatymo dėžutę „(duomenys neskelbtini)“ ir pasirašęs sutartį, kuri yra aktyvi ir prisijungimas prie jos galimas tik prisijungus pačiam G. P.. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir pats G. P., nurodydamas, kad su procesiniais dokumentais susipažino prisijungęs per elektroninius valdžios vartus prie savo aktyvios elektroninio pristatymo dėžutės. Teismas taip pat neįvertino byloje esančių administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu 2021 m. gegužės 25 d. elektroninės siuntos duomenų, iš kurių akivaizdu, kad G. P. 2021 m. birželio 3 d. 14.02 val. minėtą administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu siuntą gavo ir 14.03 val. ją perskaitė (duomenys apie elektroninę siuntą pridėti byloje). Apeliantė pažymi, kad, asmeniui neprisijungus prie savo elektroninio pristatymo dėžutės ir neperskaičius siuntos, elektroninės siuntos duomenys, kad „Gauta e. siunta“ ir „Perskaityta e. siunta“ nėra matomi ir laikoma, kad tokiu atveju asmuo nesusipažino su jam skirta ir išsiųsta elektronine siunta ir ji nėra įteikta. Tačiau apylinkės teismas šios svarbios aplinkybės G. P. skundo nagrinėjimo metu neįvertino ir padarė klaidingas išvadas.

5.4. Apeliantės teigimu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio nuostatose numatyta, jog „Viešojo administravimo subjektai turi, o asmenys gali rengiamus oficialius elektroninius dokumentus vieni kitiems siųsti ir gauti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau - E. pristatymo sistema), išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. E. pristatymo sistemos elektroninė siunta turi tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta. Be to, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų suformuota praktika analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų bylose (Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-28-334/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-194-417/2020).

6. Atsiliepimų į Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės J. V. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Apeliacinis skundas tenkinamas.

8. Apeliaciniu skundu neginčijamos administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 4 dalyje, nustatytos faktinės bylos aplinkybės, taip pat neginčijama G. P. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir šio nusižengimo kvalifikacija. Skundžiamas byloje esančių faktinių duomenų (dokumentų įteikimo/neįteikimo, tinkamo informavimo apie skirtiną nuobaudą) vertinimas ir jų pagrindu nepagrįstai priimtas teismo sprendimas.

9. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas klausimas, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. P. buvo tinkamai informuotas apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, ar jis žinojo apie jam administraciniu nurodymu pasiūlytą sumokėti baudą. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantė nesutinka su apylinkės teismo teiginiais, jog remiantis byloje esančiais dokumentais negalima daryti kategoriškos išvados, kad G. P. buvo informuotas apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu G. P. buvo įteiktas tinkamai, vienu iš ANK 573 straipsnyje nurodytų būdų – eletroninio ryšio priemonėmis į jo elektroninio pristatymo dėžutę. Todėl Šiaulių apygardos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Žemesnės instancijos teismas

10. ANK 573 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

11. Iš paminėtų nuostatų akivaizdu, kad policija tokį procesinių dokumentų įteikimo būdą gali naudoti tada, kai asmuo elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Taigi policija yra atsakinga už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese. ANK numato pareigą policijai procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. P. inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas ne transporto priemonės vairuotojo akivaizdoje. Lietuvos kelių policijos tarnyba 2021 m. gegužės 25 d., nedalyvaujant G. P., automatiniu būdu suformavo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, kuriuo pastarajam buvo suteikta teisė ir pasiūlymas iki 2021 m. birželio 24 d. sumokėti 120 Eur baudą už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (10-12 b. l.). G. P. neįvykdžius administracinio nurodymo, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio specialistė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, 2021 m. liepos 15 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. P. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 160 eurų dydžio bauda.

13. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, todėl jis turėjo būti siunčiamas asmeniui ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos kelių policijos tarnyba nustatė, kad G. P. turi elektroninio pristatymo dėžutę. Byloje esantys Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, kad Lietuvos kelių policijos tarnyba 2021 m. gegužės 25 d. į G. P. elektroninio pristatymo dėžutę „(duomenys neskelbtini)“ per „E.pristatymas“ sistemą išsiuntė 2021 m. gegužės 25 d. automatiniu būdu suformuotą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu (16-17 b. l.). Ši elektroninė siunta (procesiniai dokumentai G. P.) buvo išsiųsta ir pristatyta 2021 m. gegužės 25 d. 12 val. į G. P. susikurtą elektroninio pristatymo dėžutę (17 b. l.).

14. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-44(1.5 E), 11 punkte numatyta, kad elektroninio pristatymo dėžutė fiziniam asmeniui sukuriama, kai jis prisijungia prie informacinės sistemos ir patvirtina, kad sutinka, jog jam būtų sukurta elektroninio pristatymo dėžutė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kuri pagal Informacinės sistemos nuostatus yra asmens duomenų valdytoja, jo asmens duomenis tvarkytų paslaugų teikimo tikslais Reglamento (ES) 2016/679, Informacinės sistemos nuostatų ir Taisyklių nustatyta tvarka. Elektroninio pristatymo dėžutei nuo jos sukūrimo momento automatiškai suteikiamas elektroninio pristatymo dėžutės adresas, kuris susiejamas su paslaugų gavėjo duomenimis. Taisyklių 11.3. punktu nurodyta, jog fizinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresas sudaromas iš pirmųjų trijų jo vardo raidžių, pirmųjų trijų jo pavardės raidžių (be diakritinių ženklų) ir keturių atsitiktinai sugeneruotų skaitmenų kombinacijos. Taisyklių 12 punktu įtvirtinta, kad sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę elektroninio pristatymo dėžutės savininkas arba įgaliotasis paslaugų gavėjo atstovas aktyvuoja atlikdamas šiuos veiksmus: 12.1. informacinėje sistemoje įveda privalomus pateikti registracijos duomenis; 12.2. patvirtina, kad sutinka su Taisyklių ir Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Informacinės sistemos priemonėmis sutarties (toliau – sutartis), kurios forma nustatyta Taisyklių priede, sąlygomis.

15. Taisyklių 46 punkte nustatyta, kad informacinė sistema fiksuoja tokias elektroninės siuntos būsenas ir jų atsiradimo laiką: „Išsiųsta“ – elektroninės siuntos būsena, kuri reiškia, kad elektroninė siunta buvo išsiųsta iš siuntėjo elektroninio pristatymo dėžutės arba subdėžutės. Elektroninės siuntos išsiuntimo laikas patvirtinamas Taisyklių 47.1 papunktyje nustatyta tvarka (Taisyklių 46.1 papunktis); „Pristatyta“ – elektroninės siuntos būsena, kuri reiškia, kad elektroninė siunta buvo pristatyta į gavėjo elektroninio pristatymo dėžutę arba subdėžutę. Elektroninės siuntos pristatymo gavėjui laikas patvirtinamas Taisyklių 47.1 papunktyje nustatyta tvarka (Taisyklių 46.2 papunktis); „Gauta“ – elektroninės siuntos būsena, kuri reiškia, kad gavėjas, kuriam elektroninė siunta adresuota, gavo elektroninę siuntą savo elektroninio pristatymo dėžutėje arba subdėžutėje. Elektroninės siuntos gavimo laikas patvirtinamas Taisyklių 47.2 ir 47.3 papunkčiuose nustatyta tvarka (Taisyklių 46.3 papunktis); „Perskaityta“ – elektroninės siuntos būsena, kuri reiškia, kad gavėjas, kuris gavo elektroninę siuntą, ją atidarė savo elektroninio pristatymo dėžutėje arba subdėžutėje. Elektroninės siuntos perskaitymo laikas patvirtinamas Taisyklių 47.4 papunktyje nustatyta tvarka (Taisyklių 46.4 papunktis).

16. Taisyklių 47.2 papunktyje nustatyta, kad elektroninė siunta yra laikoma gauta nuo to momento, kai gavėjas, kuriam elektroninė siunta adresuota, gali šią elektroninę siuntą pasiekti, tai yra nuo to momento, kai gavėjas, kuriam elektroninė siunta adresuota, pirmą kartą po elektroninės siuntos pristatymo prisijungia prie savo elektroninio pristatymo dėžutės arba subdėžutės. Elektroninės siuntos gavimo laikas patvirtinamas informacinės sistemos suformuotais elektroniniais duomenimis, logiškai susietais su elektronine siunta, kurie įrašomi į elektroninį voką. Elektroninės siuntos gavimo metu užfiksuoti elektroninės siuntos būsenos duomenys patvirtina, kad elektroninė siunta buvo gauta nurodytu laiku. Tų pačių taisyklių 47.3 papunktis numato, kad elektroninio pristatymo dėžutės naudotojui prisijungus prie informacinės sistemos naudojant dokumentų valdymo sistemą (ar kitą informacinę sistemą), laikoma, kad prie informacinės sistemos prisijungė paslaugų gavėjas. Jeigu paslaugų gavėjo naudojama dokumentų valdymo sistema (ar kita informacinė sistema) yra susieta su informacine sistema, paslaugų gavėjui pristatyta elektroninė siunta laikoma gauta nuo to momento, kai ji yra gauta susietoje paslaugų gavėjo dokumentų valdymo sistemoje (ar kitoje informacinėje sistemoje) ir informacinei sistemai yra perduodamas paslaugų gavėjo dokumentų valdymo sistemos (ar kitos informacinės sistemos) automatinis patvirtinimas apie elektroninės siuntos gavimą joje, jeigu teisės aktai nenustato kitaip. Taisyklių 47.4 papunktyje įtvirtinta, jog elektroninės siuntos perskaitymo laikas ir elektroninės siuntos būsena „perskaityta“ patvirtinami informacinės sistemos suformuotais elektroniniais duomenimis, logiškai susietais su elektronine siunta, kurie įrašomi į elektroninį voką.

17. Nagrinėjamu atveju Lietuvos kelių policijos tarnyba įsitikino, kad G. P. turi elektroninio pristatymo dėžutę, kuri yra aktyvi, todėl jis yra Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinėmis sistemos priemonėmis naudotojas. Dėl šios priežasties policija galėjo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu jam siųsti vienu iš įstatyme numatytų ir leistinų būdų, o būtent – elektroninio ryšio priemonėmis į elektroninio pristatymo dėžutę, kaip tai reglamentuoja ANK 573 straipsnis. Byloje esantys Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, kad Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 gegužės 25 d. į G. P. elektroninio pristatymo dėžutę „(duomenys neskelbtini)“ per „E.pristatymas“ sistemą išsiųstas 2021 m. gegužės 25 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu G. P. elektroninio pristatymo dėžutėje buvo gautas 2021 m. birželio 3 d. 14.02 val. ir perskaitytas 2021 m. birželio 3 d. 14.03 val. (17 b. l.). Nors apylinkės teismo posėdyje G. P. nurodė, kad jis 2021 m. gegužės 25 d. administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu negavo, elektroninio pristatymo dėžutė „(duomenys neskelbtini)“ priklauso ne jam, apie jo atžvilgiu priimtą 2021 m. liepos 15 d. nutarimą jis sužinojo tik tuo metu, kai pardavinėjo mišką ir įėjęs į elektroninius valdžios vartus pastebėjo, kad jam yra paskirtų administracinių nuobaudų, tačiau apygardos teismas atmeta šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens deklaratyvius argumentus.

18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, duodamas paaiškinimus G. P. apylinkės teismo posėdžio metu, be kita ko, nurodė, kad apie Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio specialistės R. B. 2021 m. liepos 15 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jis sužinojo prisijungęs prie elektroninių valdžios vartų, taip pat pamatė, kad yra keletas jam skirtų administracinių nuobaudų, kurių dalį jis apmokėjo, jis skambino ir klausė, kodėl siunčia per elektroninius valdžios vartus, bet atsakymo negavo. Atsižvelgiant į šias paties G. P. nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje dėstomais argumentais, kad neaišku, ar elektroninio pristatymo dėžutė „(duomenys neskelbtini)“, į kurią buvo siunčiamas ir minėtas 2021 m. liepos 15 d. nutarimas, priklauso G. P..

19. Kaip jau minėta, elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvuojama tuomet, kai fizinis asmuo informacinėje sistemoje įveda privalomus pateikti registracijos duomenis ir patvirtina, kad sutinka su Taisyklių ir Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo informacinės sistemos priemonėmis sutarties, kurios forma nustatyta Taisyklių priede, sąlygomis (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymas Nr. Nr. 3-44 (1.5 E) „Dėl elektroninio pristatymo paslaugų teikimo nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių patvirtinimo“). Taigi šiuo atveju, G. P. aktyvuodamas elektroninio pristatymo paslaugą, patvirtino sutikimą gauti e.siuntas į elektroninio pristatymo dėžutę „(duomenys neskelbtini)“, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta išsiunčiant procesinius dokumentus, o tai, ar G. P. skaitė gautą e.siuntą, ar sureagavo į siunčiamus dokumentus, tai yra jo asmeninis reikalas. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog G. P. nesinaudoja E. pristatymo sistema ar netikrina jam išsiųstų pranešimų, nešalina jo pareigos tinkamai vykdyti prievoles valstybei, kylančias dėl jo padarytų administracinių nusižengimų.

20. Apygardos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų užtenka konstatuoti, kad G. P. iš tiesų gavo procesinius dokumentus (administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu) ir su jais susipažino. Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje netiksliai nurodė, kad procesiniai dokumentai G. P. buvo išsiųsti elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad procesiniai dokumentai buvo išsiųsti elektroninio ryšio priemonėmis į elektroninio pristatymo dėžutę (E.pristatymas), tai yra vienu iš įstatyme numatytų ir leistinų būdų (ANK 573 straipsnis), todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai G. P. buvo įteikti tinkamai. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nežinojo apie jam pasiūlytą administracinį nurodymą, tai yra iki 2021 m. birželio 24 d. sumokėti 120 eurų baudą už padarytą administracinį nusižengimą.

21. Apibendrindamas anksčiau išdėstytas ir įvertintas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad 2021 m. gegužės 25 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu G. P. įteikti tinkamai, policija, išsiuntusi G. P. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu per E. siuntų pristatymo sistemą, ANK 573 straipsnio nuostatų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir papildomai įsitikinti, kad G. P. yra informuotas apie už administracinio nusižengimo padarymą jam paskirtą baudą, neprivalėjo. G. P., žinodamas, jog bet kuriuo metu gali pasitikrinti savo elektroninio pristatymo dėžutę, nebuvo pakankamai rūpestingas, todėl kilusios pasekmės – prievolė sumokėti policijos nutarimu skirtą baudą už viršytą leistiną važiavimo greitį, yra neatsakingo jo elgesio pasekmė. Atsižvelgiant į tai, kad G. P. buvo tinkamai informuotas apie 2021 m. gegužės 25 d. administracinio nusižengimo protokolą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo užtikrinta galimybė tinkamai naudotis procesinėmis teisėmis bei įvykdyti administracinį nurodymą, todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai panaikintas Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės R. B. 2021 m. liepos 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės J. V. apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiama Šiaulių aplinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartis naikintina ir paliktinas galioti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės R. B. 2021 m. liepos 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir palikti galioti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės R. B. 2021 m. liepos 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Ernesta Montvidienė