Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, viešame teismo posėdyje, sekretoriaujant M. D., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. N., jos atstovui advokato padėjėjui V. R., organo, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, įgaliotam atstovui R. B., išnagrinėjęs Ž. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietės, lietuvės, gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ž. N. 2013-12-13 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 str. 1 d., 130 str. 1 d., padarymą, t.y., už tai, jog Ž. N. 2012-12-01, apie 19 val. 31 min., Suvalkiečių g. prie 12 namo, Narto kM. M. sav., vairavo transporto priemonę – automobilį „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių dėl ko partrenkė šalikėle ėjusią pėsčiąją, kuriai nežymiai buvo sutrikdyta sveikata, bei iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijos pareigūnams. Tuo pažeidė KET 9; 234 p. reikalavimus.

Teismo posėdžio metu Ž. N. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 1 d., 130 str. 1 d., nepripažino. Parodė, kad įvykio metu automobilį vairavo jos mama L. N., o ji pati sėdėjo gale. Persėdo už automobilio vairo, tik po to, kai mama kliudė kaire kelio puse ėjusią nukentėjusiąją ir sustojo, kadangi norėjo patraukti automobilį, kad netrukdytų eismui. Patvirtino, jog tuo metu, kuomet kalbėjosi su nekentėjusiąja, ji jau buvo persėdusi į vairuotojo vietą.

Nukentėjusioji E. A. paaiškino, jog įvykio dieną ėjo kaire kelio puse su L. V.. Iš šviesų suprato, jog iš galo atvažiuoja automobilis. Pajuto smūgį, nukrito į pakelės griovį bei galva trenkėsi į šulinio dangtį. Praėjus apie 1 min., sugrįžo ant kelio ir ją kliudęs automobilis jau stovėjo šalikelėje, matė jog už vairo sėdėjo Ž. N., o Ž. N. tėtis pradėjo ją kaltinti dėl įvykio, sakė, kad turės sumokėti už veidrodėlį. Ž. N. mamos tuo metu įvykio vietoje nebuvo. Vėliau į įvykio vietą atėjo brolis su seserimi, iškvietė greitąją pagalbą.

Liudytoja L. V. paaiškino, jog, kuomet E. A. partrenkė automobilis, automobilis sustojo kelkraštyje, iš priekinės keleivio vietos išlipo Ž. N. tėtis, o už vairo sėdėjo Ž. N.. Ar kas sėdėjo automobilio gale, nepastebėjo. Teigė, jog Ž. N. mamą pažįsta, todėl yra įsitikinusi, kad ne ji vairavo automobilį, jos tuo metu net nebuvo automobilyje.

Liudytoja G. N. parodė, jog įvykio dieną ji vairavo automobilį. Apvažiuojant kliūtį, automobiliu kliudė kaire kelio puse ėjusią E. A.. Įvykio metu dukra Ž. N. sėdėjo automobilio gale, vyras sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Išlipusi iš automobilio paprašė, kad dukra Ž. N. patrauktų automobilį nuo važiuojamosios dalies, kad netrukdytų eismui. L. V. tuo metu kažkur toliau nubėgo ir skambino. E. A. veidas buvo kruvinas. Klausė nukentėjusios E. A. ar reikalinga pagalba, tačiau ji atsisakė pagalbos. Tada nuėjo į namus, kurie yra už maždaug 500 m. nuo įvykio vietos, parsinešti medikamentų. Grįžusi įvykio vietoje rado tik savo vyrą, dukrą. Jie sakė, kad susitarė su nukentėjusiąją ir jos broliu, todėl nutarė išsiskirstyti.

Liudytojas V. N. paaiškino, jog įvykio metu automobilį vairavo žmona, jis sėdėjo šalia, dukra gale. Nukentėjusiąją E. A., kuri ėjo kaire kelio puse, automobilis kliudė veidrodėliu. Galėjo būti, kad išlipęs iš automobilio per grasiai rėkė ant nukentėjusiosios. Pastaroji dėl įvykio atsiprašinėjo. Netrukus atėjo nukentėjusiosios brolis, kuris pasakė, kad viskas gerai, nieko čia nenutiko. Patvirtino, jog matė, jog E. A. veidas buvo kruvinas. Paaiškino, jog po įvykio automobilį į šalikelę patraukė dukra Ž. N..

Liudytojas M. M. paaiškino, jog terminas nutarimu dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo buvo pratęstas dėl to, jog nepavyko laiku apklausti Ž. N. ir G. N., nes būtina buvo išsiaiškinti, kas vairavo automobilį eismo įvykio metu.

Organo, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, įgaliotas atstovas R. B. nurodė, jog Ž. N. kaltė įrodyta nukentėjusiosios E. A., liudytojos L. V. parodymais, todėl siūlė skirti sankcijos ribose nurodytą nuobaudą. Mano, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas pagrįstai, nuobaudos skyrimo terminas nepasibaigęs.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 35 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, arba nutraukus baudžiamąjį procesą, arba priėmus išteisinamąjį nuosprendį, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, arba nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą, arba nuo išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taigi, ATPK 35 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos tik tiems asmenims, kurių atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas.

ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta, kai dėl pažeidimo tyrimo ir kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, ATPK 35 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos, arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą priėmimo dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ne Ž. N. atžvilgiu, įtarimas Ž. N. nebuvo pareikštas (b. l.15-16.). Tyrimas buvo atliekamas dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji E. A.. Tyrimo metu kaltę dėl eismo įvykio pripažino G. N.. Nustačius, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 1d., ikiteisminis tyrimas buvo 2013 02 07 prokuroro nutarimu nutrauktas ( b.l. 15-16 ) ir M. M. AVPK kaltą dėl eismo įvykio asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminas, įvertinus tai, jog pažeidimą padarė ne tas asmuo, kurio atžvilgiu buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, turėjo būti skaičiuojamas ne nuo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo dienos, bet nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos, t.y., nuo 2012 12 01.

Teismas nustatė, jog administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2012-12-01. Ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio buvo nutrauktas prokuroro nutarimu 2013 02 07. Administracinės nuobaudos skyrimo terminas byloje buvo pratęstas 2013 04 05 policijos vyr. specialisto M. M. nuo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo dienos iki 2014 02 07, t.y., vieneriems metams. Administracinio teisės pažeidimo bylą teisme buvo gauta 2013-12-17.

Teismas konstatuoja, jog yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo šioje byloje maksimalus įstatymo nustatytas 1 metų terminas, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Teismas pažymi, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminas šioje byloje turėjo būti skaičiuojamas ne nuo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo dienos, nes tyrimas buvo atliekamas G. N. atžvilgiu, bet nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos, t.y., nuo 2012 12 01, todėl, jei ir manant, kad terminas administracinei nuobaudas paskirti buvo policijos įgalioto atstovo 2013 04 05 nutarimu pratęstas teisėtai ir pagrįstai, administracinės nuobaudos skyrimo terminas Ž. N. atžvilgiu šioje byloje turėjo baigtis 2013 12 01.

Teismų praktikoje konstatuojama, jog administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus, bet, jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, o priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta (pvz. ar nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, ar dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo), priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi (Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. ATP– 217-282/2013, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1491/2007, Nr. N502-767/2008, Nr. N62-6738/2010, Nr. N62-3056/2010, N444-3483/2011 ).

Dėl minėtų aplinkybių Ž. N. atžvilgiu yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl administracinė teisena negalima, byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 224 straipsniu, 250 str. 1d., 7 p., 287 str. 1 d., 2 p.,

NUTARĖ:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Ž. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 1d., 130 str. 1d., nutraukti, pasibaigus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui M. M. rajono apylinkės teismą.

Nutarimo nuorašą M. M. apskrities VPK, Ž. N..