- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- e2-1399-178/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00587-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Pareiškėjas
- R. J.
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Riposta“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas UAB „Riposta“ akcininkas R. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl UAB „Riposta“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
2. Nurodė, kad pareiškėjas ir D. M. yra UAB „Riposta“ (toliau – Bendrovė) akcininkai, kuriems priklauso po 50 procentų šios bendrovės akcijų. 2018 m. sausio 15 d. įvykęs Bendrovės kreditorių susirinkimas priėmė nutarimus paskelbti Bendrovę bankrutuojančia ir bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. Pareiškėjas 2018 m. kovo 14 d. bankroto administratoriui pateikė pareiškimą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau šis pareiškimas nėra išspręstas. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, jame išdėstydamas reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atsisakė priimti.
4. Teismas nurodė, kad bankroto procesą ne teismo tvarka reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) ketvirtasis skirsnis. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis ĮBĮ, teismo kompetencijai priskirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas. Esant tokiam įstatyme įtvirtintam bankroto proceso ne teismo tvarka reglamentavimui, klausimas dėl įmonės privedimo prie bankroto tyčia visų pirma nagrinėtinas kreditorių susirinkime ir tik nesutikdami su kreditorių susirinkimo nutarimu dėl tyčinio bankroto pripažinimo ar atsisakymo bankrotą pripažinti tyčiniu suinteresuoti asmenys turi teisę tokį kreditorių susirinkimo nutarimą skųsti teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-686/2016 konstatavo, kad ĮBĮ 20 straipsnis, reglamentuojantis tyčinį bankrotą, yra bendroji ĮBĮ norma, tuo tarpu ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, reglamentuojanti bankroto procesą ne teismo tvarka ir nustatanti, kad teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas. Todėl pareiškėjo pateiktą pareiškimą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu teismas atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Teismas pažymėjo, kad ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tai, kad bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu akcininko prašymu, įstatymas nenumato.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėjas (toliau ir - apeliantas) atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu priimti arba priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantas kaip akcininkas turi teisę teikti teismui informaciją apie tyčinį bankrotą, o teismas turi vertinti tokią informaciją ir priimti sprendimą dėl ginčo esmės. Vien tai, kad bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, negali apriboti kito akcininko galimybės inicijuoti klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bei negali suvaržyti apelianto teisių ir leisti kitam akcininkui nuslėpti tikrąsias bankroto priežastis.
5.2. Apeliantas kreipėsi į kreditorių susirinkimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau šis klausimas yra nesprendžiamas. Todėl pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu sąmoningas nenagrinėjimas ilgiau kaip keturis mėnesius vertintinas kaip kreditorių susirinkimo nutarimas atsisakyti pripažinti bankrotą tyčiniu be motyvų. Formalaus kreditorių susirinkimo nutarimo nebuvimas negali būti laikomas kliūtimi spręsti Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą teisme.
5.3. Teismas gali išspręsti kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtą klausimą. Šis atvejis yra išskirtinis, bankroto procesas yra vilkinamas bei kreditorių susirinkimas neįgyvendina savo kompetencijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-403/2018 konstatavo, kad yra pagrindas ištirti bendrovės ir D. M. veiklą, nes pastarasis pažeidė savo pareigas. Tačiau Bendrovės kreditorių susirinkimas, turintis pareigą savarankiškai spręsti dėl jos privedimo prie bankroto tyčia, šio klausimo nesprendžia.
5.4. Už tyčinį bankrotą atsakingas D. M. slepia informaciją ir nesąžiningai siekia kaip įmanoma greičiau išregistruoti Bendrovę iš Juridinių asmenų registro, kad nebūtų galimybės ištirti jo netinkamos veiklos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
6. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Motyvuojamoji dalis
8. Apeliacinis procesas nutrauktinas.
9. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).
10. Iš administratoriaus apeliacinės instancijos teismui pateikto 2018 m. liepos 26 d. Bendrovės kreditorių susirinkimo protokolo išrašo matyti, kad Bendrovės kreditoriai nutarė nepripažinti jos bankroto tyčiniu. Duomenų, kad minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas būtų apskųstas, LITEKO informacinėje sistemoje nėra. Taip pat pateiktas 2018 m. rugsėjo 18 d. Bendrovės kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 7, iš kurio matyti, kad kreditoriai priėmė nutarimą Bendrovės veiklą pripažinti pasibaigusia ir įpareigojo bankroto administratorių kreiptis į VĮ Registrų centras dėl Bendrovės išregistravimo. VĮ Registrų centras juridinių asmenų registro duomenimis Bendrovė nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro. Pagal CK 2.95 straipsnio 3 dalį juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro.
11. Taigi, Bendrovę išregistravus iš juridinių asmenų registro, laikytina, kad Bendrovės bankroto byla užbaigta, o pasibaigus Bendrovei jokie procesiniai veiksmai byloje negalimi. Toks išaiškinimas pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018, kurioje, be kita ko, taip pat konstatuota, kad tyčinio bankroto procedūra, kaip ir bankroto bylos iškėlimas, kreditorių reikalavimų tvirtinimas, yra sudėtinė ir neatskiriama bankroto bylos dalis, kuri tiesiogiai susijusi su bankroto bylos baigtimi; jai taikomos CPK normos, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.
12. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės bankroto procesas yra pasibaigęs, o tyčinio bankroto procedūrai esant sudėtine ir neatskiriama bankroto bylos dalimi, darytina išvada, kad paduoto atskirojo skundo nagrinėjimas netikslingas, nes baigtoje Bendrovės bankroto byloje jokie procesiniai veiksmai negalėtų būti atliekami. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebetenka teisinės prasmės skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nustatinėjimas apeliacine tvarka, nes šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių.
13. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.). Išaiškintina, kad apeliantas savo teises gali ginti kitais CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais, be kita ko, kreipdamasis į teismą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. nutarties nutraukti.