- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-23
- Bylos Nr.
- e2S-413-589/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00576-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Vaisalda“
- Ieškovas
- Timur Traiding, S. L.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „RB Transport“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Vaisalda“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-129-620/2022 pagal ieškovės Timur Traiding, S. L., ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei mažajai bendrijai „Vaisalda“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „RB Transport“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Timur Traiding, S. L. (toliau – ir ieškovė), prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Vaisalda“ (toliau – ir atsakovė) turtą – transporto priemones, kitus nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, siekiant užtikrinti 9 222,67 Eur įsiskolinimo, 135,43 Eur palūkanų, 40 Eur sumos, 8 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1 611 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimą.
2. Nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismas 2021 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovei pateikus atskirąjį skundą, Panevėžio apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, motyvuodamas tuo, kad šioje konkrečioje byloje ieškovė nepateikė jokių atsakovės nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į sąmoningą siekį išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje pasikeitė aplinkybės (pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės ieškinį) ir atsakovės nesąžiningas elgesys tapo akivaizdus, ieškovė teikia naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovei pateikus apeliacinį skundą teismo procesas užsitęs, o tai gali apsunkinti galutinio teismo sprendimo įvykdymą, kadangi nuo ieškinio pateikimo dienos paaiškėjo naujos aplinkybės, dėl ko tikimybė, kad būsimas teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, padidėjo.
3. Taip pat nurodė, kad už parduotas prekes yra negavusi ženklios sumos, jos interesas yra pažeistas šiurkščiai, tuo tarpu, atsakovė, vengdama vykdyti prievolę – tinkamai atsiskaityti už jai perduotas prekes, naudą gavo, tačiau nepatyrė dėl to jokių išlaidų. Ieškovė, priešingai, patyrė išlaidas, kadangi sumokėjo prekių tiekėjui už atsakovei pristatytas prekes. Atsakovė neigia prekių gavimą, nors faktą, kad prekės buvo perduotos atsakovei, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei trečiųjų asmenų paaiškinimai. Mano, jog vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad prekės atsakovei buvo pristatytos, rodo atsakovės nesąžiningumą.
4. Pažymėjo, kad kreipimosi su ieškiniu momentu atsakovė neturėjo nekilnojamojo turto, tačiau jai priklausė trys kelių transporto priemonės. Taip pat per paskutinius metus atsakovės įmonėje buvo kintantis darbuotojų skaičius (tačiau jų niekuomet nebuvo mažiau nei vienas). Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovė imasi nesąžiningų veiksmų ir blogina savo turtinę padėtį, siekdama išvengti savo prievolės ieškovei ir galimai ketina nutraukti ir / ar perkelti (arba jau nutraukė ir / ar perkėlė) veiklą. Nuo 2022 m. vasario mėn. įmonėje nebedirba nei vienas darbuotojas, atsakovės turimų kelių transporto priemonių skaičius nuo trejų sumažėjo iki vienos. Todėl siekiant apsaugoti ieškovės interesus – būtina taikyti atsakovės transporto priemonių areštą, uždraudžiant jas perleisti, kad bent iš dalies būtų išsaugota galimybė gauti reikalavimo patenkinimą. Priešingu atveju, didelė tikimybė, kad būsimas teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Kadangi atsakovės nuosavybėje likusios vienos transporto priemonės vertės sprendimo įvykdymui nebeužtenka, būtina taikyti ir kito atsakovės turto areštą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovės Timur Trading, S.L., prašymą tenkino iš dalies – ieškovės reikalavimo dėl 9 398,10 Eur piniginių lėšų išieškojimo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovei MB „Vaisalda” priklausančias transporto priemones, kitą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovei priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant 9 398,10 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti naudojimąsi šiuo turtu, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškove. Likusios prašymo dalies netenkino.
6. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės reikalavimo pagrįstumą, konstatavo, kad jos nurodytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti apie tai, kad byloje jos pareikštas reikalavimas dėl 9 222,67 Eur skolos, 135,43 Eur palūkanų, 40 Eur ikiteisminių skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1 611 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės galėtų būti akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimu ieškovės ieškinys dėl aukščiau minėtų sumų priteisimo yra tenkintas ir šios sumos priteistos iš atsakovės ieškovės naudai. Minėtas sprendimas dar neįsiteisėjęs, atsakovė yra pateikusi apeliacinį skundą.
7. Teismas iš ieškovės pateiktos „Sodros“ informacijos apie draudėjo viešus duomenis nustatė, kad atsakovės įmonėje nuo 2022 m. vasario 1 d. iki šiol (t. y. iki 2022 m. gegužės 3 d., kuomet buvo gauti duomenys) nedirba nei vienas darbuotojas. Iš atsakovės pateiktų duomenų iš sistemos „Okredo“ nustatė, kad atsakovei priklauso viena transporto priemonė – automobilis „Citroen Jumper“. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad 2022 m. birželio mėn. atsakovei priklausė trys automobiliai.
8. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad minėti duomenys patvirtina, jog atsakovė savo veiksmais siekia sumažinti jos turto vertę, galimai siekdama išvengti šioje byloje priimto jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Byloje taip pat yra tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą. Nors atsakovė neigia, kad gavo ginčo prekes, tačiau teismas 2022 m. kovo 28 d. sprendime nurodė, kad byloje pakanka duomenų konstatuoti aplinkybę, jog ginčo prekė – 6 paletės vaisių, buvo pristatyta atsakovei. Byloje pateikti ieškovės atstovo O. L., trečiojo asmens R. B. paaiškinimai, važtaraščiai, kelionės lapai, susirašinėjimas su vaisius vežusiu vairuotoju, vairuotojų paėmusių, vežusių ir pristačiusių krovinį parodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie ieškovės įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą, t. y. susitarimą dėl ginčo prekės – 6 palečių vaisių nupirkimo ir jų pristatymo atsakovei, kuri už juos ieškovei iki šiol nėra atsiskaičiusi.
9. Teismas nurodė, jog esant minėtiems duomenims apie galimai atsakovės nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovės ieškinio suma – 9 398,10 Eur, kuri laikytina pakankamai didele ir yra vertinama kaip grėsmės ieškovės turtiniams interesams buvimas, ypač turint duomenų, kad atsakovė galimai nebevykdo savo veiklos, neturi darbuotojų, perleido dalį jai priklausiusių transporto priemonių. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, bei siekiant užtikrinti, kad iki civilinės bylos baigties atsakovės turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, laikytina, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovė MB „Vaisalda“ prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės Timur Trading, S. L., bylinėjimosi išlaidas: 47 Eur žyminio mokesčio ir 363 Eur advokato pagalbos išlaidų.
11. Nurodo, kad su priimta teismo nutartimi nesutinka. Mano, kad nėra pagrindo vertinti kaip pagrįstus teismo argumentus, susijusius su neįsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis. Dėl to argumentai, kad atsakovės nesąžiningumas byloje jau yra įrodytas, yra visiškai nepagrįsti. Be to, net ir priimtame neįsiteisėjusiame teismo sprendime nėra konstatuotas atsakovės nesąžiningumas, teismas tik pripažįsta įrodytu faktą, kad atsakovė ginčo prekes gavo. Aplinkybė, jog atsakovė nevykdo prievolės ieškovei, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovės nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose dėl prievolių, pagal kuriuos vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas, siekiant pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Apeliacijos teisė yra sudedamoji teisės į teisminę gynybą dalis, todėl aplinkybė, jog atsakovė nesutinka su šioje byloje priimtu teismo sprendimu ir pasinaudojo instancine teismo sprendimo peržiūros tvarka, savaime nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo.
12. Nesutinka su teismo išvada, kad savo veiksmais atsakovė siekia sumažinti turto vertę ir tokiu būdu išvengti byloje priimto nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pažymi, kad atlygintinas turto perleidimas už rinkos kainą nėra turto sumažinimas. Sudarant atlygintiną sandorį dėl turto perleidimo (šiuo atveju, pirkimo – pardavimo sutartį) turto vertė nesikeičia, keičiasi tik turto forma (iš kilnojamojo turto (transporto priemonės) į pinigus). Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad transporto priemones atsakovė pardavė ne už rinkos kainą ar neatlygintinai. Paaiškina, jog atsakovė pardavė nusidėvėjusį dėl eksploatacijos automobilį „Nissan Primastar“ (rida 390 000 km) ir dėl variklio defekto nebevažiuojantį automobilį „Mercedes Benz“ (rida 380 000 km). Ruošdamasi naujam sezonui atsakovė atsakingai planuoja savo resursus, būtinus vykdomai veiklą, jos tęstinumą, užtikrinti. Būtent dėl to realizavo tolimesnės veiklos vykdymui nebetinkamas transporto priemones.
13. Pažymi, jog ir kita nurodyta aplinkybė – darbuotojų atleidimas – taip pat neįrodo atsakovės veiksmų, nukreiptų į jos turto masės ar vertės sumažinimą ar slėpimą, turint tikslą išvengti būsimo šioje byloje teismo sprendimo įvykdymo. Tokią darbuotojų skaičiaus mažėjimo vertinimo praktiką formuoja Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1071-464/2020. Atsakovės veikla (prekiaujant vaisiais iš Ispanijos) yra priklausoma nuo sezoniškumo, kuris pasireiškia tuo, kad prekyba citrusiniais vaisiais prasideda kiekvienų metų spalio ir baigiasi balandžio mėn., kuomet Lietuvoje natūraliai prasideda lietuviškų vaisių ir daržovių derlius, t. y. aktyvi įmonės veikla trunka apie 6-7 mėn., visus kitus mėnesius įmonė iš esmės veiklos beveik nevykdo. Taigi, toks darbuotojų skaičiaus kitimas nėra sąlygotas atsakovės siekio nutraukti veiklą ir, juo labiau, išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Be to, A. P., kaip MB „Vaisalda“ vadovas ir dalyvis, turi teisę veikti įmonės vardu nesudaręs darbo sutarties, nes su mažosios bendrijos vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis, o ne darbo sutartis, todėl jis tarp įmonės darbuotojų „Sodros” duomenų bazėse nenurodomas, nors dirba įmonėje nuolatos.
Atsiliepimas
14. Ieškovė Timur Trading, S. L., atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
15. Atkreipia dėmesį į tai, kad automobilius atsakovė pardavė atsiskaitant grynais pinigais. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kad gautos lėšos būtų užpajamuotos bendrovėje ir įneštos į atsakovės sąskaitą. Atsiskaitymas grynaisiais kaip tik verčia dar labiau abejoti atsakovės sąžiningumu ir abiejų pirkimo – pardavimo sandorių tikrumu. Pažymi, jog abu automobiliai, kurių rinkos vertė ženkliai skiriasi, parduoti už tokią pačią kainą (po 2 000 Eur kiekvienas), abiejų automobilių rida yra panaši, komercinės paskirtiems automobiliams tai yra įprasta, nereiškianti labai didelio nusidėvėjimo, rida. Šiuo metu panašios būklės (pagal pagaminimo metus ir ridą) „Nissan Primastar“ ir analogiškų „Renault Trafic“ kainos siekia nuo 2 500 Eur, todėl tikėtina, kad šio automobilio pardavimo kaina buvo artima rinkos kainai. Tačiau atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių menamą automobilio variklio gedimą, išskyrus pastabą pirkimo – pardavimo sutartyje. Taigi toks atsakovės tvirtinimas apie automobilio gedimą tėra deklaratyvus teiginys. Iš pastabos esančios pirkimo pardavimo sutartyje negalima spręsti, ar pastaba įrašyta pagrįstai, kokio sudėtingumo šis gedimas buvo ir ar apskirtai buvo, ir, atitinkamai, ar automobilio kaina (2 000 Eur) atitinka jo rinkos vertę. Viešuose skelbimuose tokių pat automobilių be defektų kaina siekia 8 000-12 000 Eur. Dėl to, tikėtina, automobilio pardavimo kaina, kurią nurodė atsakovė, neatitinka rinkos kainos. Be to, abu automobiliai parduoti asmenims, kurie yra panašaus amžiaus, kaip ir atsakovės vadovas ir dalyvis A. P., ir abu automobilių pirkėjai yra iš Rokiškio rajono (kaip ir atsakovės buveinė). Net jeigu šis sandoris ir tikras, vis dėl to įvertinus atsiskaitymo būdą (grynais pinigais) ir pardavimo laiką, ieškovei kyla pagrįstų įtarimų, kad sandoris galimai buvo apsimestinis ir tikrasis jo tikslas – išieškojimo ieškovės naudai apsunkinimas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
18. Atsakovė MB „Vaisalda“ kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus – „Sodros” informaciją apie apdraustuosius asmenis įmonėje už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovė Timur Trading, S. L., su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Rekvizitai.lt duomenis apie atsakovės MB „Vaisalda” darbuotojus 2018-2022 m., Autogidas.lt ir autoplius.lt duomenis apie parduodamų transporto priemonių kainas, socialinio tinklo Facebook ekrano vaizdą 2022 m. gegužės 31 d.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors šiuo atveju prašymų priimti naujus įrodymus nei atsakovė, nei ieškovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose nesuformulavo, bylos šalims apie naujų įrodymų pateikimą yra žinoma, prieštaravimų dėl šių įrodymo pridėjimo prie bylos negauta, minėti įrodymai gali turėti įtakos vertinant atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl siekiant visapusiško bei išsamaus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo prašymo išsprendimo, nenustačius, kad šalys šia teise piktnaudžiauja, yra pagrindas naujus įrodymus prijungti prie bylos.
20. Apeliacijos objektą sudaro patikrinimas, ar teisėta ir pagrįsta yra skundžiama teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas sprendė, jog egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei.
21. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
22. Pagal prima facie (liet. preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną šioje stadijoje atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013 ir kt.). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-927-798/2021). Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-798/2021).
23. Nagrinėjamu byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo. Reikalavimams pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., t. y. pareikštas ieškinys yra grindžiamas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją patvirtinančiais teisiniais pagrindais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
24. Priešingai, nei nurodoma atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog 2022 m. kovo 28 d. sprendimu ieškovės ieškinys šioje byloje jau yra tenkintas pilna apimtimi, nepaisant to, kad minėtas sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ir dėl jo yra paduotas apeliacinis skundas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020, 23 punktas). Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka yra pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020, 23 punktas). Šiuo atveju ieškovei palankaus procesinio sprendimo priėmimas pagrįstai laikytas pagrindu pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad yra viena iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieškinio tikėtinas pagrįstumas, nepaisant to, jog teismo sprendimas dar neįsiteisėjo.
25. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-302/2020). Grėsmę, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės dėl atsakovo veiksmų, patvirtinti gali tik duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir / ar jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad yra tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1032-236/2020).
26. Šioje byloje pareikšto ieškinio suma – 9 398,10 Eur. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų duomenų ir šalių paaiškinimų, atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Iš ieškovės pateiktų duomenų iš sistemos „Okredo“, taip pat atsakovės pateiktų transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių kopijų matyti, kad atsakovė dvi transporto priemones – automobilius „Nissan Primastar“ ir „Mercedes Benz“ – pardavė baigiant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, t. y. pirmąją – 2022 m. kovo 28 d. (sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys, priėmimo dieną), antrąją – 2022 m. balandžio 22 d. Taigi, skundžiamos nutarties priėmimo metu atsakovės nuosavybėje buvo likusi tik viena transporto priemonė – automobilis „Citroen Jumper“. Iš byloje pateiktos „Sodros“ informacijos apie apdraustuosius asmenis įmonėje už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. matyti, kad 2020 m. spalio – balandžio mėn. įmonėje dirbo 1-4 darbuotojai (apdraustieji), tuo pat laikotarpiu 2021 m. dirbo 2-7 darbuotojai (apdraustieji), o nuo 2022 m. vasario mėn. įmonėje neliko nei vieno darbuotojo (apdraustojo). Esant pateiktiems tokiems duomenims apie atsakovės darbuotojų atleidimą ir dalies atsakovės veikloje naudoto turto pardavimą tuo metu, kai įprastai būdavo vykdoma aktyvi veikla (kuri, pačios atsakovės tvirtinimu, baigiasi balandžio mėn.), yra pagrindas teigti, kad atsakovės veiksmai rodo jos vykdomos veiklos stabdymą arba veiklos apimties mažinimą, o tai juridinio asmens finansinei padėčiai dažniausiai turi neigiamos įtakos.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors atsakovė teigė, kad pardavė tolimesnės veiklos vykdymui nebetinkamas transporto priemones, o darbuotojų sumažėjo dėl veiklos sezoniškumo, šioje nutartyje aptartos aplinkybės rodo, kad atsakovės atžvilgiu kreditoriams, tame tarpe ir ieškovei, reiškiant reikalavimus, ieškovės turto pardavimas ir darbuotojų atleidimas iš esmės reiškia siekį vengti teismų procesinių sprendimo vykdymo, kadangi išieškojimas iš piniginių lėšų, kurias atsakovė gavo už parduotas transporto priemones, jai nebevykdant veiklos, gali būti neveiksmingas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja tikimybė, kad atsakovė gali vengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
28. Atsakovė, pateikdama atskirąjį skundą, turėjo galimybę paneigti ieškovės įrodinėjamas aplinkybes dėl atsakovės turtinės padėties ir galimo nesąžiningumo, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, nepateikė duomenų apie galimybę įvykdyti ieškovės reikalavimus, apeliacinės instancijos teismui, nagrinėsiančiam atsakovės apeliacinį skundą, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą. Kadangi atsakovė nekilnojamojo turto neturi ir pardavė didžiąją dalį savo kilnojamojo turto, atleido darbuotojus ir iki šiol nėra sudariusi naujų darbo sutarčių, stabdo arba iš esmės mažina savo veiklos apimtį, todėl šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad tokios apimties laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suvaržytų atsakovės veiklą daugiau nei reikia ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui užtikrinti. Apie šiuo metu vykdomą atsakovės veiklą, kurios tinkamam vykdymui trukdyti galėtų ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, duomenų byloje nėra.
29. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pagrįstos ir teisėtos Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nutarties, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
30. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; ir kt.).
31. Atsakovė atskirajame skunde prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas: 47 Eur žyminį mokestį ir 363 Eur advokato pagalbos išlaidas.
32. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas.
33. Kadangi civilinė byla apeliacinės instancijos teisme nėra išnagrinėta ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol apeliacinės instancijos teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atskirojo skundo parengimo ir žyminio mokesčio sumokėjimo, atlyginimo šioje civilinio proceso stadijoje nenagrinėjamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.