- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- 2A-748-513/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03812-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Eugenija Morkūnienė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- D. R.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, ir Eugenijos Morkūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei D. R. ir atsakovės D. R. priešieškinį, dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės D. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimo civilinėje byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nutraukti jo ir atsakovės sudarytą santuoką. Nurodė, kad laikui bėgant santykiai šeimoje blogėjo, t. y. išsiskyrė jų požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes. Su atsakove nuo 2009 m. kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio jų nebesieja jokie ryšiai. Ieškovo nuomone, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad santuokos metu, jo vardu įgijo transporto priemonę – automobilį MITSUBISHI LANCER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Lt vertės, tačiau jis pirktas 2010-02-20, t. y., kai jis su atsakove jau nebegyveno šeimyninio gyvenimo. Dėl šių priežasčių minėtą automobilį prašė pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe. Ieškovas nurodė, šiuos kreditorius: AB bankas „SEB“, AB bankas „Swedbank“, AB bankas „BIGBANK“, UAB „Šiaulių banko lizingas“. Paaiškino, kad antstolė L. P. vykdo išieškojimus pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-9351-362/2010, išieškotojui UAB „Šiaulių banko lizingas“; pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-4544-772/2010, išieškotojui UAB ,.Šiaulių banko lizingas“. Antstolis Zenas Zenkevičius vykdo 2010-09-08 Kauno miesto 6-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 10203, išieškotojui UAB „Ūkio banko lizingas“. Visus šiuos paminėtus kreditinius įsipareigojimus tiek priteistus tiek ir kitus jis po santuokos nutraukimo prisiima įvykdyti pats.
Atsakovė priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, priteisti iš ieškovo atsakovei 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti ieškovei 200 Lt kompensaciją už dalytiną turtą; santuokos metu įgytą automobilį MITSUBISHI LANCER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe; visus sutartinius įsipareigojimus palikti vykdyti ieškovui. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, t. y. dėl nepagarbos atsakovei, kaip sutuoktinei ir jo vaikų motinai, nuolatinės psichologinės įtampos, patiriamo streso. Paaiškino, kad ieškovas nepaiso jos nuomonės ir nevertina jos indėlio į bendrą šeimos gyvenimą bei vaikų auklėjimą ir priežiūrą, nepakankamai rūpinosi šeimos bei buities materialine gerove, nepagrįstai išlaidavo. Be to, ieškovas nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, išgėręs tampa agresyvus ir nenuspėjamas, grasina psichiniu ir fiziniu smurtu, tuo žemindamas ir demonstruodamas nepagarbą jai bei darydamas neigiamą įtaką normaliam vaikų auklėjimui ir psichologiniam vystymuisi. Ji patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, bei stresą dėl finansinio pagrindo nebuvimo, nes turėjo viena auginti ir ugdyti vaikus. Paaiškino, kad jos materialinė padėtis bloga, dirba dviejuose darbuose. Emociniai išgyvenimai, nuolatinis nerimas pablogino jos sveikatą. Dėl šių priežasčių ieškovas privalo atlyginti jai padarytą neturtinę žalą. Sutiko, kad ieškovo ieškinyje nurodytos turtinės prievolės liktų ieškovui. Nurodė, kad atsakovė turi kreditorių – UAB „Snoro lizingas“, šiuos kreditinius įsipareigojimus prašė palikti jai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-18 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje 1988-10-06; kaltais dėl santuokos iširimo pripažino abu sutuoktinius; nustatė, kad ieškovui po santuokos nutraukimo paliekama pavardė „Ruginis“ atsakovei „Ruginienė”; santuokoje įgytą turtą padalino lygiomis dalimis – ieškovui priteisė 400 Lt vertės automobilį MITSUBICHI LANCER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei priteisė iš ieškovo 200 Lt kompensaciją; ieškovo ir atsakovės prievoles padalino taip – sutartinius įsipareigojimus pagal ieškovo vardu sudarytas prievoles su AB „SEB Vilniaus“ banku pagal 2008-05-19 vartojimo kredito sutartį Nr. 0440818051467-12, su AB „Swedbank“ pagal 2009-07-09 vartojimo kredito sutartį Nr. 09-056023-GV, su AB „BIGBANK“ pagal 2010-06-08 vartojimo kredito sutarties Nr. 0700544/35ba susitarimą Nr. 4 dėl kredito sumos padidinimo, su UAB „Šiaulių banko lizingu“ pagal 2009-07-28 Pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. PL-54- 8159/ST/BIS7130 priteisė ieškovui; skolinius įsipareigojimus pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-9351-362/2010, pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-4544-772/2010, pagal 2010-09-08 Kauno miesto 6-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.10203, prisiėmė ieškovas; įsipareigojimai pagal 2007-05-10 paskolos sutartį ir 2010-11-05 vartojimo kredito sutartį po santuokos nutraukimo paliko atsakovei; kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Teismo nuomone, atsakovė neįrodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, todėl pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kalės, nes jiems truko tolerancijos, supratimo, pagarbos vienas kitam. Kadangi santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė. Ieškovas neįrodė, kad automobilis MITSUBICHI LANCER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninė nuosavybė, todėl ši turtą padalijo, t. y. ieškovui priteisė automobilį, o atsakovei piniginę kompensaciją.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimo dalį – santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; priteisti atsakovei 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė įsitikinusi, kad santuoka iširo dėl netinkamo ieškovo gyvenimo būdo, piktnaudžiavimu alkoholiu, žiauraus elgesio su atsakove. Nurodė, kad teismas nevertino rašytinių įrodymų dėl kaltės, t. y. policijos pažymų, prokuratūros raštų, teismo medicininės ekspertizės išvadų, kurie patvirtino ieškovo žiaurų elgesį. Teigia, kad teismas nevertino atsakovės pastangų išsaugoti šeimą, išlaikyti tėvą vaikams. Esant šioms aplinkybėms teismas nepagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Priduria, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, patvirtinančius atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Nepagrįstai nepripažinus šalių santuokos nutrūkusia dėl ieškovo kaltės, nepagrįstai buvo atmestas reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Apeliantės nuomone, priimtas teismo sprendimas nepakankami motyvuotas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos motyvus atmeta kaip nepagrįstus.
Išaiškintina, kad vadovaujantis LR CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos – lojalumas, tarpusavio pagalba ir moralinė bei turtinė parama, visapusiškas rūpinimasis vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos (LR CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str.). Sutuoktinė, pareiškusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal LR CK 3.60 str. (atsakovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis (ieškovas) iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir konstatavo, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Apeliantės teigimu, teismas nevertino policijos medžiagos dėl netinkamo ieškovo elgesio, t. y. 2011-03-21 priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2011-03-15 D. R. pareiškimą bei atsakovės 2011-11-01 ir 2011-11-04 pareiškimų policijos komisariatui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad minėti duomenys apibūdina laikotarpį, prieš civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą ir bylos nagrinėjimo laikotarpiu, t. y. šalių tarpusavio santykiai jau buvo pašliję, jų santuokiniai ryšiai faktiškai jau buvo nutrūkę, nes šalys nuo 2009 m. kartu nebegyveno. Darytina išvada, kad minėti duomenys neįrodo vien ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino, kaip nesusijusius su santuokos iširimo priežastimis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl santuokos iširimo priežasčių pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad liudytoja N. J. ir V. P. nematė ir nedalyvavo šalių konfliktuose tiesiogiai, todėl pirmosios instancijos teismas šių asmenų įrodymus pagrįstai vertino kritiškai, visų bylos duomenų kontekste. Be to minėtos moterys yra susijusios su atsakove, t. y. viena iš jų yra draugė, kita bendradarbė. Darytina išvada, kad šie asmenys negalėjo pakankamai objektyviai ir nešališkai apibudinti šalių tarpusavio santykius. Tuo tarpu liudytoja V. P. yra šalių dukra, augo su tėvais, todėl gali realiai apibūdinti laikotarpį, kai šalių santuoka pradėjo irti, t. y. kada ir dėl kokių priežasčių prasidėjo konfliktai, nesutarimai ir pan. Šis asmuo patvirtino, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus bylos duomenis, santuoką pripažino iširusią dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Minėta, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo teismo sprendimu pripažinta įrodyta konstatavus abiejų šalių pažeistas iš esmės savo kaip sutuoktinių pareigas, t. y. LR CK 3.60 str. 2 d. pagrindu. Išaiškintina, kad sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginti su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad apeliaciniu skundu nepagrįstai teigiama kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 185 str. reikalavimais, tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas, todėl pagrįstai pripažino šalių santuoką iširusią dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atmetus apeliacinio skundo motyvus dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimas nenagrinėtinas.
Apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti sprendimą reiškia, kad teismas privalo išanalizuoti visus ieškinio faktinius ir teisinius argumentus ir į visus juos motyvuotai atsakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-110/2006; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Saurida“ v. UAB „Satirus“, bylos Nr. 3K-3-460/2010; kt.). Ieškinio argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad jame išdėstyti ieškinio, priešieškinio ir atsiliepimų į juos argumentai (LR CPK 270 str. 3 d.), motyvuojamojoje nutarties dalyje konstatuotos faktinės aplinkybės ir nurodytos taikytos teisės normos (LR CPK 270 str. 4 d). Ta aplinkybė, kad į kai kuriuos priešieškinio teiginius, nebuvo atsakyta taip išsamiai kaip norėjo atsakovė ir nebuvo patenkinti jos reikalavimai, nagrinėjamu atveju nenulėmė neteisėto procesinio sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į nuodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo pažeista pareiga motyvuoti priimamą teismo sprendimą.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Paduodant apeliacinį skundą atsakovei buvo atidėtas 389 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas. Atmestus apeliaicnį skundą šį sumą priteistina iš atsakovės į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.), kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės D. R. priteisti 389 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.