- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-631-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26392-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.39.2.5.8Kito turto draudimas
- 3.2.6.13.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1432-592/2020, kuria nutarta palikti nenagrinėtą ieškovės A. J. ieškinį atsakovei 424-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl bendrijos visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovo 424-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – ir Bendrija) 2019-02-26 pakartotinio visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento: III.2 sprendimą: „Bendrijos nariai norintys gauti viešus dokumentus kopijuotus ar siųstus paštu, apmoka iš anksto už prašomą dokumentų kiekį. Vieno A4 lapo kaina 2 Eur (du Eur)“; III.6 sprendimą: „kaupiamosios sąskaitos neatidaryti. Esant reikalui, bendrijos nariai tikslinius mokėjimus atliks pagal iškilusius poreikius“; IV.2 sprendimą: „bendrijos narys V. R. išrinktas į bendrijos įgaliotinius“ ir V.3 sprendimą: „vienbalsiai išrinkti į bendrijos įgaliotinius D. M.“; IV.3 sprendimą: „kad J. V.tinkamai vadovavo bendrijai nuo 2016-02-25 iki 2016-02-26 (ar iki 2019-02-26?) ir teisėtai gavo apmokėjimą už darbą“ ir V.3 sprendimą – „Pasirašyti 8 darbo sutarties nutraukimą nuo 2019-02-28 pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą su buvusiu bendrijos pirmininku J. V., remiantis jo pateiktu prašymu visuotiniam susirinkimui“; V. sprendimą: „2019 m. sąmata patvirtinta. Bendrijos nariai ir savininkai moka po 166 Eur metinę įmoką. Mokėjimai atliekami 83 Eur iki š. m. kovo 31 d. ir 83 Eur iki š. m. liepos 31 d. arba viską iš karto. Nesumokėjus mokesčių visuotinio susirinkimo terminais skaičiuojamas 0,7 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad Bendrija 2019-02-26 sušaukė bendrijos narių pakartotinį visuotinį susirinkimą, kuriame priimant sprendimus buvo pažeistos imperatyvios teisės normos ir bendrijos narių teisės. Ieškovė nurodė, kad Bendrijos skelbimų lentoje 2019-03-13 buvo patalpintas susirinkimo protokolas be priedų. Dokumentų kopijos kaina akivaizdžiai neadekvati ir neatitinkanti realių galimų kopijavimo sąnaudų, todėl šiuo sprendimu siekiama apriboti bendrijos nario teisę gauti informaciją ir toks sprendimas, kaip pažeidžiantis imperatyvias normas, negali būti laikomas teisėtu ir galiojančiu. Įgaliotinių išrinkimo klausimo nebuvo susirinkimo darbotvarkėje – nei iš anksto paskelbtoje, nei patvirtintoje susirinkimo. Atsižvelgiant į tai, kad nesant tokio klausimo susirinkimo darbotvarkėje, šiuo klausimu negalėjo būti priimami sprendimai – įgaliotiniai susirinkime negalėjo būti renkami, pagal paskelbtą darbotvarkę bendrijos nariai sprendžia, ar jiems aktualu dalyvauti susirinkime, ar išreikšti valią iš anksto raštu, priima sprendimą dėl kandidatavimo ir pan. Prieš susirinkimą skelbimų lentoje buvo paskelbti du alternatyvūs Bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatos projektai: 1-asis variantas – planuojamos 42 864,00 Eur išlaidos, II variantas – planuojamos 45 892,00 Eur išlaidos. Esant paskelbtiems dviem alternatyviems sprendimų projektams, susirinkime privalėjo būti apsvarstyti abu. To nepadarius, pažeisti bendrijos narių teisėti lūkesčiai. Susirinkimas patvirtino 166,00 Eur metinę nario įmoką, į kurią yra įskaičiuotos 5 024,00 Eur padarytos išlaidos teismams. Ieškovė nurodė, kad išlaidos teismams negalėjo būti įtrauktos į sąmatą, kadangi Susirinkimo sprendimas įtraukti teisminiams ginčams panaudotas lėšas į bendrijos išlaidas prieštarauja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ieškovė šiuo atveju kreipėsi į teismą, neįgyvendinusi Bendrijos įstatuose numatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo Bendrijoje tvarkos. Nurodė, kad ieškovė dėl nusiskundimų kreipėsi tik į Ginčų nagrinėjimo komisiją, tačiau pagal Bendrijos įstatus ji pirmiausia privalėjo kreiptis į Bendrijos pirmininką. Atsakovas pažymėjo, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui pripažinti Susirinkimo sprendimus negaliojančiais pasibaigė 2019-05-26, o ieškinys teismui pareikštas tik 2019-09-06. Prašė ieškinį palikti nenagrinėtą arba taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus ir atsikirtimus. Baigiamųjų kalbų metu ieškovės advokatas prašė atnaujinti senaties terminą, jei jis praleistas, nes ieškovė laiku negavo reikiamos informacijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-02-25 nutartimi nutarė palikti nenagrinėtą ieškovės A. J. ieškinį atsakovui 424-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl bendrijos visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais (2 t., b. l. 169-174). Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
5.1. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 23 straipsnio 1 ir 2 dalys reglamentuoja, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka; šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose; jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. Analogiška įstatymo nuostata yra perkelta į Bendrijos įstatų 61-64.6 punktus, kuriuose detalizuojama ginčų nagrinėjimo tvarka: pirmiausia Bendrijos nario pareiškimas, prašymas, skundus išnagrinėja Bendrijos valdymo organas per 10 darbo dienų. Jeigu Bendrijos narys nesutinka su Bendrijos pirmininko atsakymu į jo pareiškimą, prašymą, skundą, ginčai perduodami ginčų nagrinėjimo komisijai, kurią iš trijų asmenų arba ginčus nagrinėjantį asmenį išrenka visuotinis Bendrijos narių susirinkimas arba įgaliotinių susirinkimas. Ginčų iniciatyvos teisė priklauso Bendrijos nariui, kuris gali kreiptis dėl ginčo išsprendimo ginčų nagrinėjimo komisijoje, pareiškimą paduodant šiai komisijai (asmeniui). Komisija priima sprendimą pripažinti pareiškimą pagrįstu ar iš dalies pagrįstu ir pateikia pasiūlymą dėl ginčo išsprendimo; taip pat gali pripažinti pareiškimą nepagrįstu. Nepavykus išspręsti ginčo arba ginčo šalims nevykdant pasiūlymo dėl ginčo išsprendimo, ginčas nagrinėjamas įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, akivaizdu, kad Bendrijoje yra numatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl pagal Bendrijos įstatytus visiems Bendrijos nariams privalu laikytis šios tvarkos, o esant ginčui dėl šios tvarkos laikymosi, pagrįsti negalėjimo pasinaudoti šia tvarka faktą.
5.2. Ieškovė pateikė teismui elektroninius laiškus, kuriais grindžia, kad pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Iš laiškų turinio nustatyta, kad 2019-05-16 ieškovė siuntė Bendrijos pirmininkui „prašymą pateikti elektroniniu būdu dokumentus, kurie nebuvo pateikti“. 2019-06-21 ieškovė siuntė skundą Bendrijos pirmininkui, prašydama jį perduoti ginčų nagrinėjimo komisijai, nes jai nėra žinoma komisijos sudėtis ir „namų adresai“. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė, jog pirmiausia ji kreipėsi į Bendrijos pirmininką dėl ginčo sprendimo, kaip numatyta ginčų sprendimų tvarkoje, o vėliau, nesulaukusi jo atsakymo ar gavusi nepalankų atsakymą, kreipėsi į ginčų nagrinėjimo komisiją. Be to, ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad būtent dėl analogiškų reikalavimų, kurie pareikšti teisme, ji prašė spręsti ginčą ginčų nagrinėjimo komisijoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė A. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-25 nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (2 t., b. l. 185-189).
7. Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi nagrinėjamiems klausimams:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Nagrinėjamu atveju įstatymas nenustato privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos šios kategorijos bylose. Kadangi atsakovas nuolat ir sistemingai pažeidinėja imperatyvias įstatymo normas ir bendrijos narių teises, šiuo metu yra įsiteisėję teismų sprendimai dviejose analogiškose civilinėse bylose, kuriose buvo ginčijami bendrijos narių visuotinių susirinkimų sprendimai (Vilniaus apygardos teismo 2018-04-19 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-286-614/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-19154-1066/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019-11-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1231-912/2019). Nei vienoje iš šių bylų ginčas nebuvo nagrinėtas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nei vienoje iš šių civilinių bylų nelaikė, kad įstatymas nustato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką bylose dėl bendrijos visuotinių narių susirinkimų sprendimų nuginčijimo.
7.2. Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas (Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis), todėl jis nėra nei bendrijos valdymo, nei kitas organas, kurių ginčus su bendrijos nariais nagrinėja ar galėtų nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisija. Kadangi bendrijos narių visuotinis susirinkimas yra aukščiausiasis bendrijos organas, bendrijos ginčų nagrinėjimo komisija niekaip negalėtų pakeisti ar panaikinti bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimų, todėl toks ikiteisminis ginčo nagrinėjimas būtų beprasmis. Bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimai yra juridinio asmens organo sprendimai, kurie gali būti pripažinti negaliojančiais tik teismo tvarka, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalis). Joks ikiteisminis ginčo sprendimo organas, juo labiau – už visuotinį bendrijos narių susirinkimą žemesnis, negali šiuo atveju pakeisti teismo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas nenumato privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos civilinėse bylose dėl bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais;
7.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai nepagrįstai išaiškino, kad Bendrijos įstatų 61 punktas suteikia teisę bendrijos pirmininkui pirmiausia nagrinėti kilusius ginčus tarp bendrijos narių ir bendrijos valdymo organų. Nieko panašaus minėtas bendrijos įstatų punktas nenumato.
7.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-02-25 nutartyje nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad būtent dėl analogiškų reikalavimų, kurie pareikšti teisme, ji prašė spręsti ginčą ginčų nagrinėjimo komisijoje. Kadangi byloje yra pateiktas skundas ginčų nagrinėjimo komisijai, pareikštas ieškinys taip pat yra byloje, teismo motyvai apie įrodymų nepateikimą yra nesuprantami. Šie įrodymai yra pateikti byloje ir pirmosios instancijos teismas turėjo visas galimybes juos įvertinti. Jei turėta omeny, kad ieškinio reikalavimai yra siauresni nei skundo, tai įstatymas nenumato draudimo kreipiantis į teismą sumažinti ieškinio reikalavimų apimtis. Tai galima padaryti netgi bylinėjimosi eigoje ir tai negali būti pagrindu ieškinį palikti nenagrinėtu. Pirmą kartą kreipdamasi į teismą, ieškovė iš esmės ginčijo visus Bendrijos 2019-02-26 visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimus. Po kreipimosi į bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją (jai atsisakius iš esmės nagrinėti ginčą), ieškovė kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos (iki tol ji ginčą vedė savarankiškai) ir po gautų teisinių konsultacijų sukonkretino savo reikalavimus – kartu sumažino ir ieškinio reikalavimų apimtį.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Bendrija pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-25 nutartį palikti nepakeistą; priteisti atsakovės naudai iš ieškovės 360,00 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (3 t., b. l. 1-8).
9. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi nagrinėjamiems klausimams:
Šalies argumentai
9.1. Ieškovės atskirojo skundo pamatiniai teiginiai kardinaliai prieštarauja vienas kitam, t. y. pradedama atskirąjį skundą pozicija, jog išankstinė ginčų sprendimų tvarka šiuo atveju nebuvo reikalinga apskritai, ieškovė jį užbaigia išvada, kad ji laikėsi dvipakopės ginčų sprendimų tvarkos, kaip numato Bendrijos įstatai;
9.2. Nei vienoje iš ieškovės nurodytų civilinių bylų nebuvo sprendžiamas klausimas dėl išankstinės ginčų sprendimo tvarkos laikymosi, t. y. teismai minėtose bylose nesuformavo teisės taikymo precedento šiuo klausimu;
Šalies argumentai
9.3. Bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies žodinė konstrukcija apima bendrijos narių ginčus su visais valdymo organais ar atskirais jų nariais, taigi įstatymas neeliminuoja visuotinio bendrijos narių susirinkimo, kaip organo, kurio sprendimus ginčijančiam bendrijos nariui būtų neprivaloma šiame straipsnyje įtvirtinta išankstinė ginčų sprendimo tvarka;
9.4. Išankstinė ginčų sprendimo tvarka yra privaloma visiems be išimties Bendrijos narių inicijuojamiems ginčams, tame tarpe ir Bendrijos nariui ginčijant visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sprendimus;
9.5. Nutartį priėmęs teismas nepripažino, jog Bendrijoje yra du tas pačias funkcijas vykdantys organai, t. y. išankstine tvarka sprendžiantys Bendrijos narių ginčus su kitais nariais ar valdymo organais, tačiau įvardijo, kad ieškovė nepagrindė, kad ji laikėsi išankstinės ginčų sprendimo tvarkos, kokia yra numatyta šios konkrečios Bendrijos įstatuose. Išankstinė ginčų sprendimo tvarka gali apimti ir akivaizdu, kad šiuo atveju apima keletą veiksmų, kuriuos turi išpildyti Bendrijos narys, prieš kreipdamasis su ieškiniu į teismą, t. y., visų pirma jis turi kreiptis į Bendrijos valdymo organą (šiuo atveju – pirmininką) dėl Bendrijos nariui (ieškovei) aktualaus klausimo ar prašymo išsprendimo ir, antra, nesutikdamas su Bendrijos valdymo organo atsakymu, Bendrijos narys privalo perduoti ginčą spręsti ginčus nagrinėjančiam organui – ginčų sprendimo komisijai;
9.6. Ieškovė negali manipuliuoti aplinkybe, kad ji kreipėsi į Bendrijos pirmininką, kadangi šiuo kreipimusi į Bendrijos pirmininką (turima omenyje 2019-05-16 kreipimąsi) A. J. siekė realizuoti savo teisę į informacijos apie Bendrijos veiklą gavimo. Tą pagrindžia tiek prašymo turinys, t. y. jame vardijama prašoma informacija, tiek prašyme įvardijami jo teikimo pagrindai (Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 6 punktas, 21 straipsnio 4 dalies 1 punktas ir 5 dalies 1 punktas, Bendrijos įstatų 58.6. punktas). Pastebėtina, kad visi paminėti teisiniai pagrindai yra siejami su Bendrijos nario teisės į informaciją realizavimu, tačiau niekaip nėra susiję su Bendrijos nario inicijuojamu ginču dėl visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sprendimų ginčijimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinės instancijos teismui pateikto naujo įrodymo
2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).
3. Atskiruoju skundu apeliantas pateikė bendrijos 2020-02-05 protokolą Nr. 1-90, tačiau iš esmės nepagrindė, kaip pridėtas įrodymas susijęs su ginčo dalyku ir, kokią jis turi teisinę reikšmę teisingam ginčo išsprendimui, todėl atsisakytina jį priimti (CPK 314 straipsnis, 180 straipsnis).
Atskirasis skundas tenkintinas.
4. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-25 nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos
5. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020-02-25 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nesilaikė Bendrijų įstatyme bei bendrijos įstatuose numatytos išankstinės ginčų sprendimo tvarkos. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju nėra apeliacijos dalykas Bendrijos įstatų nuostatų, nustatančių ginčo nagrinėjimo tvarką, vertinimo teisėtumas, kadangi tokio pobūdžio ginčas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl to, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtą pareikšto ieškinio kontekste.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Konstitucinio Teismo 2002-07-02, 2003-03-04, 2004-08-17 nutarimai), tačiau tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
7. Bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.
8. Atsižvelgiant į aptartų Bendrijų įstatymo nuostatų turinį, jų formuluotes (žr., 15 punktą), darytina išvada, jog įstatymas numato galimybę, bet ne pareigą sudaryti ginčų nagrinėjimo komisiją arba skirti tokius ginčus nagrinėjantį asmenį. Tokia įstatymo nuostata suponuoja išvadą, jog įstatyme nenumatyta ir privalomoji ikiteisminė ginčo išsprendimo stadija. Kiekviena bendrija turi teisę nuspręsti ar sudaryti tokį ginčų sprendimo organą ar ne, kas reiškia, jog sprendžiant ginčus tarp bendrijos ir jos nario, įstatymas nenumato privalomosios ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos. Tik įstatyme įsakmiai nustatytos kaip privalomosios išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymas yra pagrindu ieškinį palikti nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2019-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-628-232/2019; Vilniaus apygardos teismo 2018-10-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1421-803/2018). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškindamas Bendrijų įstatymo 23 straipsnio nuostatas, padarė nepagrįstas išvadas, jog nagrinėjamu atveju yra privaloma neteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, kuria nepasinaudojus būtų pagrindas taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Todėl nepagrįstai nutarė ieškinį palikti nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog teismas neturėjo pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtų, plačiau nepasisakytina dėl kitų šalių nurodytų argumentų, susijusių su ikiteisminės ginčų sprendimų tvarkos taikymu.
9. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog nagrinėjamu atveju ieškinys buvo priimtas, šalys teikė procesinius dokumentus, vyko pasirengimas bylos nagrinėjimui, teismo posėdis, kurio metu išnagrinėjus bylą iš esmės buvo atidėtas teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų turėjusi pasinaudojusi išankstine ginčų sprendimo tvarka, nebūtų teisinga ginčijamoje nutartyje nurodytu itin formaliu pagrindu ieškinį palikti nenagrinėtu. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006-09-21, 2012-09-25, 2012-12-19 nutarimai). Priešingas aiškinimas taip pat sudarytų prielaidas paneigti civilinio proceso tikslus – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).
10. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai taikė ir aiškino Bendrijų įstatymo 23 straipsnio nuostatas, ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindus reglamentuojančias procesinės teisės normas, kas sudaro pagrindą tenkinti atskirąjį skundą, panaikinti skundžiamą nutartį ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti iš esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
12. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas. Visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-25 nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti iš esmės.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.