- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-05-03
- Bylos Nr.
- AN2-267-658/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02302-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. G.
- Institucija
- Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Centro seniūnija
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutarties V. G. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. G. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos (toliau – Institucija) seniūno M. Š. 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 360 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 300 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), bendraturčiu, nevykdė bendrųjų statinių priežiūros reikalavimų: laiku nepastebėjo, neįvertino ir nelikvidavo atsiradusių statybinių konstrukcijų defektų (2020 m. liepos 9 d. įvyko statinio avarija). Neįvykdė Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos (toliau – Centro seniūnija) 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 04-2-769 nurodytų reikalavimų – iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. nesiėmė teisės aktuose nustatytų priemonių statinį suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti, kai statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1.2, 1.3, 1.4 papunkčių reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, V. G. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi V. G. skundą atmetė ir Institucijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad Centro seniūnijos 2020 m. liepos 24 d. raštai Nr. 04-2-733 ir Nr. 04-2-738 bei 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštas su 2020 m. liepos 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, V. G. išsiųsti klaidingu adresu – (duomenys neskelbtini), kai pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), todėl V. G. šių korespondencijų laiku negavo. Teismas konstatavo, kad dėl seniūnijos klaidos korespondencijoje nurodant pareiškėjo gyvenamąją vietą, pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie jam nustatytus terminus statinio avarijos padariniams pašalinti bei konkrečius veiksmus, kuriuos jis turi atlikti siekiant įgyvendinti seniūnijos įpareigojimus. Pareiškėjas jam siųstą korespondenciją gavo pavėluotai, todėl Centro seniūnijos nustatytais terminais jų įgyvendinti negalėjo. Tačiau teismas sprendė, jog nors pareiškėjas ir buvo pavėluotai informuotas apie jam nustatytus įpareigojimus, susijusius su jam priklausančio statinio avarija, bet vėliau, jau žinodamas apie jam galimas taikyti administracinio poveikio priemones, neprašė nustatyti naujo termino seniūnijos nustatytiems įpareigojimams įvykdyti. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas, nors ir žinodamas, nedalyvavo seniūnijos svarstyme dėl administracinio poveikio priemonių ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, posėdžio atidėti, ketinant jame dalyvauti ir išdėstyti savo argumentus, neprašė. Teismas pažymėjo, kad iki bylos nagrinėjimo Centro seniūnijoje pareiškėjas turėjo laiko jam nustatytų įpareigojimų įvykdymui, nes, kaip pats pripažino, jam siųsta korespondencija su nustatytais įpareigojimais jį pasiekė, tik pavėluotai, kas rodo, kad jis žinojo, kokių veiksmų turi imtis, tačiau nesiėmė priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti ir nevykdė Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų prievolių – statinio nesuremontavo, nerekonstravo, nenugriovė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat sprendė, kad pareiškėjui paskirta minimali administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde V. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną V. G. atžvilgiu nutraukti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Administracinė nuobauda apeliantui buvo skirta nepagrįstai, kadangi Institucija netinkamai jį informavo apie priimtus sprendimus ir nustatytus terminus atlikti veiksmus. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Taip pat nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad V. G. dėl seniūnijos klaidos jam siųstą korespondenciją gavo pavėluotai, ir seniūnijos nustatytais terminais įpareigojimų įgyvendinti negalėjo, tačiau paliko jam paskirtą administracinę nuobaudą. Dėl to teismo padaryta išvada ir palikta administracinė nuobauda prieštarauja viena kitai.
4.2. Apelianto nuomone, narinėjant administracinį ginčą, buvo pažeistas ANK 616 straipsnyje nurodytas administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas ne teismo tvarka, nes Institucija neprašė V. G. pateikti paaiškinimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas vengė atlikti jam nurodytus įsipareigojimus ar prieštaravo juos atlikti. Kadangi apeliantas nebūdavo informuojamas apie vykstančius procesus bei priimamus jo atžvilgiu sprendimus, jis negalėjo nustatytu laiku įvykdyti nei vieno iš jam paskirtų įpareigojimų. Pažymima, jog ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), apeliantas nugriovė, o tai patvirtina, kad su įpareigojimu jis sutiko.
4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nors apeliantas buvo informavęs seniūniją, jog jo adresas ankstesniuose siųstuose dokumentuose nurodytas klaidingai, tačiau ir toliau jam visa informacija buvo siunčiama klaidingu adresu. Tai patvirtina seniūnijos 2020 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. 04-2-905, kuriame nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė patvirtina, kad Institucija neatsižvelgė į V. G. pateiktus prašymus adresą rašyti tinkamai ir toliau neužtikrino tinkamo korespondencijos įteikimo.
4.4. Apelianto nuomone, jam paskirta nuobauda yra per griežta ir neadekvati padarytam administraciniam nusižengimui. Administracinio nusižengimo teisena pradėta pažeidžiant jos pradėjimo procedūrą. Administracinio nusižengimo teisena net nebūtų pradėta, jeigu administracinę nuobaudą paskyręs asmuo būtų tinkamai V. G. informavęs apie privalomus įvykdyti įsipareigojimus ir jam būtų savalaikiai įteikta korespondencija.
Atsiliepimas
5. Institucija atsiliepime į V. G. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog:
5.1. Administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad padaryti teisės pažeidimai, V. G. kaltas jų padarymu, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jo veika atitinka ANK 360 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, kas įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, Centro seniūnijos pranešimais, aktais, nuotraukomis. Institucijos nuomone, nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, sankcijos ribose, nepažeidžiant nuobaudų skyrimo tvarkos ir pagrindų bei atitinka padaryto pažeidimo pobūdį. Paskirta nuobauda savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, turi prevencinę reikšmę ir neapriboja administracinėn atsakomybėn patrauktojo teisių labiau, negu yra būtina viešiems interesams ginti bei jį drausminti.
5.2. Atsiliepime nesutinkama, kad pažeista teisė būti išklausytam, nes Institucija neatsižvelgė į V. G. prašymus ir jam informaciją siuntė klaidingu adresu. Skunde nepateikiama jokių įrodymų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes, kad nors pareiškėjas ir pavėluotai buvo informuotas apie jam nustatytus įpareigojimus, susijusius su jam priklausančio statinio avarija, tačiau ir vėliau, jau žinodamas apie jam galimas taikyti administracinio poveikio priemones, nedalyvavo seniūnijos svarstyme dėl administracinio poveikio priemonių ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, nesiėmė priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti ir nevykdė Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų prievolių – statinio nesuremontavo, nerekonstravo, nenugriovė. Pažymima, kad pareiškėjui buvo žinoma apie numatytą administracinio nusižengimo bylos svarstymo datą, jis neprašė nei šio svarstymo atidėti, nei teikė paaiškinimus raštu ar žodžiu, t. y. nesiėmė aktyvių veiksmų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl Institucijos darbuotojo veiksmų pareiškėjas negalėjo teikti paaiškinimų ar būti išklausytas administracinio nusižengimo byloje.
5.3. Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose iš esmės pripažįsta protokole užfiksuotas aplinkybes. Pažymima, kad byloje pateiktos nuotraukos, kuriose matyti, kad pareiškėjo dalinės nuosavybės teise valdomas turtas akivaizdžiai kelia grėsmę kitų asmenų turtui ir sveikatai. Institucija neneigia, jog pareiškėjas ėmėsi tam tikrų veiksmų, tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, šie pareiškėjo atlikti veiksmai nelaikytini pakankamais, siekiant užtikrinti statinių naudojimo saugos reikalavimus. Be to, pareiškėjas net sužinojęs, nors ir pavėluotai, apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo procedūrą, nesikreipė į Instituciją dėl naujo termino nustatytiems įpareigojimams įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. G. apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama apeliacinio skundo apimtyje. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad V. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 360 straipsnio 5 dalyje, ir teigiama, jog jis Institucijos įpareigojimus įvykdė. Be to skunde keliamos abejonės dėl tinkamo apelianto informavimo, nes Institucija visus dokumentus jam siuntė klaidingu adresu, nors jis buvo nurodęs teisingą savo gyvenamosios vietos adresą.
7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai ar bylą nagrinėjantis teismas nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
8. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, įvertinęs V. G. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, skundžiamos nutarties motyvus, sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartyje ir Institucijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutarime padaryta išvada, jog V. G. padarė ANK 360 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra nepagrįsta, o šie procesiniai dokumentai negali būti laikomi teisėtais.
9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog 2020 m. liepos 9 d. įvyko statinio avarija, t. y. sugriuvo ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. G. (b. l. 39-40), viena siena (administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: 20123197079 b. l. 61). 2020 m. liepos 10 d. el. laiške V. G. įsipareigojo per 3 dienas sutvirtinti apgriuvusio sandėliuko sieną bei užtverti patekimą į patalpas (administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: 20123197079 b. l. 64). Šio įsipareigojimo įvykdymą patvirtina byloje esančios pastato nuotraukos (b. l. 4–6), iš kurių matyti, kad apeliantas pastatą aptvėrė „stop“ juosta, uždengė patekimą į pastatą, sumontavo atramas, kad negriūtų likusi pastato dalis, o patekimus į pastatą iš abiejų pusių užtvėrė vieline tvora.
10. Centro seniūnijos 2020 m. liepos 24 d. rašte Nr. 04-2-733 nurodyta, kad seniūnija 2020 m. liepos 20 d. atliko ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), pakartotinę apžiūrą dėl 2020 m. liepos 9 d. įvykusios statinio avarijos ir pareiškėjo įsipareigojimo imtis priemonių, kad nekeltų pavojaus. Apžiūros metu užfiksuota, kad mūrinės griūvančios konstrukcijos paremtos lentomis, patekimas į patalpas yra galimas. Seniūnija informavo pareiškėją, kad 2020 m. liepos 29 d. 14 val. numatomas faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Pareiškėjo prašoma dalyvauti patikrinime ir iki 2020 m. liepos 28 d. imtis teisės aktuose nustatytų priemonių (administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: 20123197079 b. l. 62–63). Tos pačios dienos raštu Nr. 04-2-738 Centro seniūnija pagal gavėjų sąrašą informavo asmenis apie 2020 m. liepos 29 d. 14 val. numatomą pastatų – ūkinių pastatų, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo priežiūrą (administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: 20123197079 b. l. 59–60).
11. Centro seniūnijos 2020 m. liepos 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. 04-7-357 nurodyta, jog apžiūros metu nustatyti medinių sienų karkaso poslinkiai, atmosferos kritulių ir puvinio pažeistos sienų lentos, stogo medinės konstrukcijos, sugriuvusi šiaurinė mūro siena (statinio avarija 2020 m. liepos 9 d., mūro siena paremta/sutvirtinta lentomis), pietinėje ir šiaurinėje pastato uždėtas metalinis tinklas, susidėvėjusi asbestcemenčio lakštų stogo danga (pastebėti aplūžimai), dalis įgriuvusio stogo, neįrengta lietaus surinkimo ir nuvedimo sistema. (duomenys neskelbtini), teritorijoje paliktos nesutvarkytos atliekos (buitinės, statybinės), kurios galimai susidarė įvykus statinio avarijai. Statinio būklė neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose statinių priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose keliamų esminių statinio reikalavimų. Statinio savininkai nesiėmė priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti ir nevykdė Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų prievolių statinio nesuremontavo, nerekonstravo, nenugriovė. Nuspręsta įpareigoti savininkus, skubiai, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. imtis teisės aktuose nustatytų priemonių (administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: 20123197079 b. l. 37–40). Šis aktas V. G. buvo išsiųstas tik 2020 m. rugpjūčio 6 d. su tos pačios dienos raštu (administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: 20123197079 b. l. 35–36) įpareigojant iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. imtis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, statinį suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti. Neįvykdžius šių reikalavimų, 2020 m. rugsėjo 14 d. 13 val. jis kviečiamas atvykti į Centro seniūniją dėl administracinio poveikio priemonių taikymo.
12. Taip pat apygardos teismas, analizuodamas medžiagą nustatė, kad Institucijos 2020 m. liepos 24 d. raštas apie 2020 m. liepos 29 d. vyksiančią ūkinio pastato apžiūrą paštui buvo perduotas tik 2020 m. liepos 27 d., o atitinkamame pašto skyriuje pagal apelianto gyvenamąją vietą gautas tik 2020 m. liepos 30 d., t. y. jau po apžiūros atlikimo (b. l. 9), todėl akivaizdu, kad apeliantas neturėjo galimybių įvykdyti šiame rašte nurodytų priemonių. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, jog visi anksčiau minėti dokumentai V. G. buvo išsiųsti klaidingu adresu – (duomenys neskelbtini), kai apelianto gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė, be kita ko, konstatuota skundžiamoje nutartyje bei ją pripažino ir Institucija. Taigi, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl Institucijos klaidų apeliantas nebuvo tinkamai informuotas apie jam nustatytus terminus statinio avarijos padariniams pašalinti bei konkrečius veiksmus, kuriuos jis privalo atlikti siekiant įgyvendinti įpareigojimus, nes apeliantas jam siųstą korespondenciją gavo pavėluotai, dėl ko ir Centro seniūnijos nustatytais terminais jų įgyvendinti negalėjo.
13. Esant 12 nutarimo punkte nustatytoms aplinkybėms nepritartina skundžiamos nutarties teiginiams, kad nors pareiškėjas ir pavėluotai buvo informuotas apie jam nustatytus įpareigojimus, susijusius su jam priklausančio statinio avarija, tačiau iki bylos nagrinėjimo Centro seniūnijoje turėjo laiko jam nustatytų įpareigojimų įvykdymui, bet nesiėmė priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti ir nevykdė Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų prievolių – statinio nesuremontavo, nerekonstravo, nenugriovė. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2020 m. rugpjūčio 21 d. V. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl pastatų rekonstrukcijos (b. l. 36–38). Apklaustas pirmosios instancijos teisme apeliantas taip pat parodė, kad 2020 m. rugsėjo mėn. buvo nugriautas minėtas ūkinis pastatas. Ši aplinkybė nurodyta ir pirmosios instancijos teismui teiktame skunde bei ją patvirtina byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti, kad ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), buvo visiškai nugriautas ir sutvarkytos statytinės atliekos (b. l. 7–8). Taigi, iš aptartų duomenų matyti, kad nors ir pavėluotai, tačiau V. G. įvykdė Institucijos reikalavimus ir apgriuvusi pastatą nugriovė.
14. Sutiktina, kad šiuos veiksmus apeliantas atliko vėliau nei jam buvo nustatytas terminas, tačiau, teismo vertinimu, tai nutiko išimtinai dėl Institucijos darbuotojų klaidų. Institucijai buvo žinomas V. G. telefono numeris ir el. pašto adresas, nes jis buvo juos nurodęs dar 2020 m. liepos 10 d. seniūnijai siųstame el. laiške. Taip pat apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad bendravo su seniūnu telefonu ir įvykdė visus jo žodinius reikalavimus, susijusius su apgriuvusiu pastatu. Tuo tarpu dokumentus gaudavo pavėluotai ir jau pasibaigus juose nustatytiems terminams, todėl laiku įpareigojimų įvykdyti negalėjo. Tą patvirtina jau anksčiau aptarti duomenys, jog visi Centro seniūnijos dokumentai apeliantui buvo siunčiami klaidingu adresu. Taip pat V. G. asmeniškai buvo nuvykęs į Centro seniūniją ir nurodė savo tikrą adresą – (duomenys neskelbtini), tačiau ir toliau jam dokumentai buvo siunčiami klaidingu adresu – (duomenys neskelbtini). Šiuos apelianto teiginius patvirtina tiek 2020 m. rugsėjo 23 d. administracinio nusižengimo protokolas ir tos pačios dienos lydraštis Nr. 04-2-905, kurio buvo siunčiamas protokolas, tiek 2020 m. lapkričio 5d. nutarimas ir jo siuntimo lydraštis Nr. 04-2-1018, kuriuose taip pat buvo nurodytas klaidingas apelianto adresas – (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: 20123197079 b. l. 1–8). Dėl to aplinkybė, jog apeliantas kitokiu būdu sužinojo apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą Centro seniūnijoje, nepaneigia Institucijos padarytų esminių pažeidimų tinkamai informuojant apeliantą apie nustatytus įpareigojimus, paskirtas bylos nagrinėjimo datas ir priimtus sprendimus. Be to, V. G. seniūnijos darbuotoją informavo apie negalėjimą dalyvauti posėdyje, kas irgi nebuvo spręsta kaip priežastis dėl galimo jos atidėjimo. Vietoj to Institucija, žinodama teisingus apelianto kontaktinius duomenis, elgėsi nesąžiningi ir jį apie visą procesą informuodavo siųsdama korespondenciją klaidingu adresu, nors siekdama operatyvesnio proceso galėjo jį informuoti el. paštu (ANK 573 straipsnis). Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas neįvertino šios situacijos ir tuo aspektu, kad Institucija nepagrįstai įrodinėjimo pareigą, t. y. jog V. G. žinojo apie Centro seniūnijos priimtus sprendimus bei jų nevykdė, perkėlė įrodinėti pačiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (nors pati netinkamai jį informavo) ir tokiu būdu pažeidė ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostatas.
15. Taigi, įvertinęs byloje esančius duomenis, priešingai negu teigia Institucija atsiliepime, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog V. G. vykdė žodinius Institucijos atstovo (seniūno) pavedimus dėl apgriuvusio pastato sutvarkymo, pasirašė sutartį dėl pastatų rekonstrukcijos ir apgriuvusį ūkinį pastatą 2020 m. rugsėjo mėn. nugriovė. Taip pat V. G. domėjosi jo atžvilgiu priimamais Institucijos sprendimais, asmeniškai bendravo su seniūnu bei domėjosi jam siunčiama korespondencija, kurią gaudavo pavėluotai dėl Institucijos darbuotojų kaltės, nurodant klaidingą jo gyvenamosios vietos adresą, nors savo duomenis Institucijai buvo pateikęs. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad apeliantas dėl savo kaltės neįvykdė Centro seniūnijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 04-2-769 nurodytų reikalavimų – iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. nesiėmė teisės aktuose nustatytų priemonių statinį suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1.2, 1.3, 1.4 papunkčių reikalavimus.
16. Apibendrindamas tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis ir Institucijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimas yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini, o administracinio nusižengimo teisena V. G. atžvilgiu nutraukiama, nesant administracinio nusižengimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartį bei Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos seniūno M. Š. 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 360 straipsnio 5 dalį nutraukti.
Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.