Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. ir nukentėjusiųjų L. M., V. M. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėn., pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, įpareigojant per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajam V. M. padarytą turtinę žalą ir pradėti dirbti ar mokytis per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. G. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėn., pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, įpareigojant per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajam V. M. padarytą turtinę žalą ir pradėti dirbti ar mokytis per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į paskirtą bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme 2010-12-12 – 2010-12-13 (1 diena).

M. G. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėn., pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 9 mėn. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, įpareigojant per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajam V. M. padarytą turtinę žalą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Į paskirtą bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme 2010-12-12 – 2010-12-13 (1 diena).

R. T. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėn., pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 1 m. 8 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose. Į paskirtą bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme 2010-12-12 – 2010-12-14 (2 dienos).

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas. Priteista solidariai iš M. G., M. G., V. K. ir R. T. 1208,90 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pareikštas civilinis ieškinys nukentėjusiojo V. M. patenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš M. G., M. G., V. K. ir R. T. naudai 760 Lt turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje pareikštas civilinis ieškinys atmestas. Pareikštas civilinis ieškinys nukentėjusiojo V. M. patenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš M. G., M. G., V. K. ir R. T. V. M. naudai 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje pareikštas civilinis ieškinys atmestas. Priteista solidariai iš M. G., M. G., R. T., V. K. nukentėjusiojo V. M. naudai 700 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G., V. K., M. G., R. T. nuteisti už tai, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2010 m. gruodžio 12 d. apie 02.30 val., viešoje vietoje - V. M. priklausančioje pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, M. G., M. G., V. K., R. T., M. A. (kuris 2011-11-18 mirė, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2012-02-08 nutrauktas) veikdami bendrai, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, be jokios dingsties ir pateisinamų priežasčių, dėl chuliganiškų paskatų tyčia rankos kumščiais ir kojomis suduodami V. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam V. M. padarė muštinę žaizdą pakaušio srityje, muštinę žaizdą nosies srityje, odos nubrozdinimus dešinio smilkinio srityje, nosies traumą su nosies kaulų lūžiu ir pertvaros iškrypimu, galvos smegenų sukrėtimą, kas nukentėjusiajam V. M. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat grumtynių su nukentėjusiuoju V. M. metu suplėšė kelnes, kurių vertė 120 litų, suplėšė marškinius, kurių vertė 80 litų. Viso nukentėjusiajam V. M. padarė 200 litų turtinę žalą. Be to R. T. konflikto metu atėmė iš V. M. šaunamąjį savigynai turėtą ginklą, REVOLVER 6 mm., ME-Flobert ir iš jo iššovė vieną kartą į A. J., taip nukentėjusiajam A. J. padarė kairės krūtinės ląstos pusės šautinę žaizdą, kas nukentėjusiajam A. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis V. K. ir jo gynėjas advokatas prašo jo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai atmestini, nuteistojo V. K. tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis, tinkamai įgyvendino BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas išsamiai išanalizavo nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, gretino juos tarpusavyje bei su kitais įrodymais, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai M. G., M. G., V. K., R. T. pripažino kaltais, padarius BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Dėl V. K. apeliacinio skundo

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešojoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 12 d. V. M. priklausančioje pirtyje M. G., M. G., V. K., R. T. tyčia rankos kumščiais ir kojomis sudavė V. M. smūgius į įvairias kūno vietas. Tai patvirtino nukentėjusieji A. J., V. M., L. M., liudytojai. Nuteistieji patvirtino, jog 2010 m. gruodžio 12 d. buvo pirtyje. Nusikalstamos veikos padarymo vietą patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 5-7) ir prie jo esančios fotolentelės (1 t., b. l. 8-11). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos V. M. priklausančioje pirtyje, kurios priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia.

Nuteistasis V. K. teigia, jog įvykio vietoje buvo, tačiau jokių neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusįjį nepadarė. Teisiamojo posėdžio metu V. K. atsisakė duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. teigė, jog antrame aukšte atsisėdo šalia R. T., šalia stovėjo M. G., netoli buvo M. G.. M. G., kuris piktai kalbėjo su pirties prižiūrėtoju A., sakė, jog nereikia kelti muštynių. Į kambarį atėjo vyriškis su moterimi ir paklausė ar A. kas nors mušė. Vyriškiui išėjus, moteris pradėjo ant visų pulti. Moteris jį sugriebė už megztuko. Jis jos prašė nusiraminti. Kai moteris jį paleido, jis išėjo į kiemą. Pamatė pirties šeimininką, kuris rankose turėjo šaunamąjį ginklą. Nubėgo į antrą aukštą, šaukdamas, jog ateina žmogus su ginklu. Buvo kambaryje ir laukė, kas vyks toliau. Išgirdo šūvius. Nuėjo į apačią ir pamatė grumtynes. Su pirties šeimininku grūmėsi R. T., o M. G. stovėjo šalia. V. M. iš rankų iškritus šautuvui, R. T. jį paėmė. Kas vyko toliau, nematė, nes išėjo į kiemą (3 t., b. l. 5-7). Teisiamojo posėdžio metu M. G. parodė, kad jis buvo antrame aukšte, kai atėjo D. G. ir liepė jiems išeiti. Jis paėmė stiklinę su vandeniu ir užpylė ant D. G.. Atėjo V. M., kuris pradėjo pulti ant visų ten buvusių vaikinų, su kažkuo susigrūmė, grūmėsi su M. A.. Kai M. A. paleido V. M., jis išėjo iš kambario. M. A. smaugė nukentėjusiąją L. M.. Grįžęs V. M. rankose turėjo ginklą, nusitaikė į jį, pasakė, jog nušaus, po to nuleido ginklą ir nuėjo į virtuvę. M. A. V. M. trenkė lenta per galvą. Jam kažkas trenkė buteliu. Kai jis atsikėlė, muštynės buvo pasibaigusios. Šūvius girdėjo (6 t., b. l. 57-58). Nuteistasis M. G. taip pat teigė, jog V. M. draskė jo drabužius, jam nukritus, spardė jį (6 t., b. l. 56). Nuteistasis R. T. patvirtino, jog M. G., būdamas piktas, apipylė D. vandeniu. Jis su V. K. sėdėjo su A. J., klausė jo kodėl yra varomi lauk. Jiems būnant antrame aukšte, šeimininkai juos užsipuolė. Nematė, kaip buvo smaugiama L. M.. Nusileidus į pirmą aukštą, matė, jog V. M. turėjo šautuvą, kažkas jį parvertė ant žemės, tuomet išgirdo du šūvius. Po ko išėjo pro duris ir išvažiavo namo (6 t., b. l. 56-57). Kaip matyti nuteistųjų parodymai prieštarauja vieni kitiems. Nuteistasis V. K. matė, kaip R. T. grūmėsi su V. M., R. T. pasiėmė V. M. šautuvą. Tuo tarpu R. T. tai neigia, jis nematė nei muštynių, nei kaip L. M. buvo smaugiama, nors tuo metu buvo kambaryje. Nuteistasis M. G. matė, kaip M. A. grūmėsi su V. M., M. A. smaugė L. M.. Pasak nuteistojo M. G., jį mušė V. M.. Tuo tarpu nukentėjusiųjų V. M., L. M., A. J., liudytojų D. M., A. Z., N. P. parodymai patvirtina, kad būtent nuteistieji smurtavo prieš nukentėjusiuosius. Nukentėjusysis A. J. parodė, jog jam buvo pranešta, kad pirtyje yra nepageidaujami asmenys. Antrame aukšte jis pamatė 7 asmenis, kurie vartojo alkoholį. Kai paklausė, kodėl jie čia, jam pasakė nesikišti. Vienas vaikinas D. apipylė vandeniu. Tada prie biliardo stalo, nuteistieji pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis. Pirmą smūgį kumščiu į veidą jam trenkė R. T.. Visi nuteistieji buvo jį apstoję ratu. Jis negalėdamas ištrūkti, atsisėdo ant sofos. Kai atėjęs V. M. paklausė, kodėl muša, du vaikinai puolė V. M., smūgiuodami į veidą, mėgindami parversti. V. M. išėjus, liko L. M.. Vaikinas ją parvertė ant biliardo stalo, smaugė. Visiems išsiskirsčius, jis išgirdo triukšmą pirmame aukšte. Lipdamas laiptais, matė, kaip trys nuteistieji muša V. M.. Tuo metu išgirdo šūvį. R. T. stovėjo šalia su šautuvu rankose. Mėgino ginti V. M., tempė nuo nuteistųjų. R. T. nusitaikė į jį, pasakė, jog nušaus. Jis puolė bėgti ir pajuto šone skausmą, buvo peršautas. Visi vaikinai veikė bendrai (5 t., b. l. 154-155). Nukentėjusysis V. M. patvirtino A. J. parodymus, jis teigė, jog visi nuteistieji jį apsupo ratu ir mušė kumščiais, spardė, buvo parverstas ant grindų. Jis įsiminė jį mušusių asmenų veidus. Ginklą iš jo atėmė R. T. (5 t., b. l. 83-84). Nukentėjusioji L. M. patvirtino, jog antrame aukšte V. M. puolė vienas iš nuteistųjų, tačiau neprisimena kuris. Vienas vaikinas ją pačiupo už gerklės ir pradėjo smaugti. Vėliau matė, kaip pirmame aukšte V. M. mušė nuteistieji, jis buvo pargriautas, visi jį spardė kojomis, mušė rankomis, trenkė lenta per galvą. V. K. atpažino, kaip vieną labiausiai V. M. mušusį asmenį. Besigrumdamas V. M. du kartus iššovė (5 t., b. l. 82-83). Liudytoja D. G. (M.) matė, kaip nuteistieji mušė A. J. ir V. M. (5 t., b. l. 87-88). Liudytojai N. P. ir A. Z. patvirtino, jog atvykus vaikinams, įvyko muštynės.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. M. atpažino V. K. ir parodė, kad V. K. kartu su kitais nepageidaujamais asmenimis buvo vykusio konflikto metu (1 t., b. l. 72-75). L. M. atpažino V. K. ir parodė, kad V. K. antrame pirties aukšte susistumdė su jos vyru V. M., o vėliau mušė V. M. pirmame pirties aukšte (1 t., b. l. 140-143). Kaip matyti, nukentėjusieji atpažino nuteistąjį V. K., teigė, jog jis sudavė smūgius V. M.. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog nukentėjusiųjų ir minėtų liudytojų parodymai nuoseklūs ir vienodi, jie vieni kitus patvirtina, todėl nėra pagrindo jais netikėti ar abejoti. Be to, juos patvirtina ir specialisto išvados, t. y. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. J. buvo padaryta kairės krūtinės ląstos pusės šautinė žaizda, A. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 49), specialisto išvadose (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. M. buvo nustatyti šie sužalojimai: muštinė žaizda pakaušio srityje, muštinė žaizda nosies srityje, odos nubrozdinimai dešinio smilkinio srityje, nosies trauma su nosies kaulų lūžiu ir pertvaros iškrypimu, V. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 94, 103-104). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog V. K., veikdamas bendrai su kitais nuteistaisiais, viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš V. M., kuris bandė apginti savo turtą ir savo šeimą. Nuteistieji, tarp jų ir V. K. įžūliais veiksmais, be jokios dingsties ir pateisinamų priežasčių sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. teigia, jog nėra nurodyta, kokiais veiksmais jis sužalojo nukentėjusįjį. Tačiau nukentėjusieji ir liudytojai parodė, kad nuteistųjų V. K., R. T., M. G., M. G. veiksmai buvo bendri. Jie veikdami bendrai sudavė smūgius V. M.. Nukentėjusioji L. M. parodė, kad V. K. labiausiai mušė V. M.. Nuteistasis V. K. buvo atpažintas pagal nuotrauką ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusieji šias aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamojo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes nustatė, jog V. K., M. G., M. G., R. T. veikė bendrininkų grupe, turėjo vieningą tyčią, bendrais veiksmais padarė V. M. kūno sužalojimus. Nustatyta, jog V. K. smurtą naudojo prieš V. M. ir sukėlė jam sveikatos sutrikdymą, todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentas dėl nenurodytų konkrečių veiksmų yra atmestinas.

Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad V. K. veikdamas bendrininku grupe, viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų, tyčia suduodamas V. M. sutrikdė sveikatą. Tokia nuteistojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Nuteistasis V. K. teigia, jog ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, prokuroras naujus terminus nustatinėjo prieštaraudamas Klaipėdos apygardos teismo nutarčiai. Prokuroras 2011 m. liepos 14 d. ir 2011 m. rugsėjo 14 d. pratęsė ikiteisminio tyrimo terminus (3 t., b. l. 113-114). Kretingos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo V. K. skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo ir 2011 m. liepos 11 d. nutartimi jo skundą atmetė (3 t., b. l. 115). Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 23 d. nutartimi konstatavo, jog prokuroras turėjo teisę pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, kaip tai numato BPK 176 str. 2 d. (3 t., b. l. 121). Nuteistojo V. K. argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu neteisėtu būdu surinkti įrodymai, taip pat yra nepagrįstas. Susipažinus su bylos medžiaga, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu įrodymai surinkti nepažeidžiant įstatymo nuostatų. Atpažinimas pagal nuotrauką padarytas nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų. Patį atpažinimo faktą patvirtino nukentėjusieji. Nukentėjusieji ir liudytojai įvardino kokius veiksmus atliko kiekvienas nuteistasis, bei V. K.. Nėra jokio pagrindo teigti, jog surinkti įrodymai šioje byloje yra niekiniai ir jais negalima vadovautis.

Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai V. K. įpareigojo pradėti dirbti arba mokytis, nes jis ikiteisminio tyrimo bei teisminio proceso metu mokėsi. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. K. paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 str. paskyrė bausmės vykdymo atidėjimą. BK 75 str. numato, jog atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, kurios turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Nuteistasis V. K. yra jauno amžiaus, turintis profesinį išsilavinimą, tačiau teismo duomenimis, V. K. neturi jokių pastovių asmeninių pajamų, pragyvenimo šaltinio. Iš nuteistojo V. K. priteista solidariai Klaipėdos teritorinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam V. M.. Todėl pirmosios instancijos teismas nuteistąjį V. K. pagrįstai įpareigojo pradėti dirbti ar mokytis, nes tai ne tik turės teigiamos įtakos jo elgesiui, bet ir padės atlyginti priteistus civilinius ieškinius.

Dėl nukentėjusiųjų L. M. ir V. M. apeliacinio skundo

M. G., V. K., M. G., R. T. nuteisti už tai, kad padarė nukentėjusiajam V. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir pažeidė viešąją tvarką. Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino, jog pirtis yra viešoji vieta.

Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Byloje nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 12 d., V. M. priklausančioje pirtyje buvo švenčiamas dviejų jaunuolių gimtadienis. Gimtadienyje dalyvavo apie 40 žmonių. Nusikalstamos veikos vietą patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 5-7) ir prie jo esančios fotolentelės (1 t., b. l. 8-11). Įvykį matė šventės dalyviai, buvo sutrikdyta įprasta šventės atmosfera, šventėje dalyvavę žmonės pasijuto nejaukiai ir nesaugiai. Nusikaltimo padarymo vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia. Nors nusikalstamos veikos buvo padarytos V. M. priklausančioje pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau patalpos buvo išnuomotos ir jas išsinuomoję asmenys sprendė, kas į šias patalpas gali patekti. Nuteistieji prieš atvykdami į šventę skambino ten buvusiems draugams, tarėsi dėl galimybės joje dalyvauti, todėl jų patekimas į nukentėjusiojo pirtį, negali būti prilyginamas neteisėtam įsibrovimui į gyvenamą patalpą.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistieji, neturėdami jokio leidimo, be savininkų sutikimo, įsibrovė į gyvenamosios patalpos priklausinį (pirtį), kas suponuoja kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 str. 1 d., požymius. BK 165 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Nuteistasis M. G. parodė, kad jam paskambino T. J. ir pakvietė kartu su V. K. į gimtadienį (6 t., b. l. 57). Liudytojas T. J. patvirtino, kad M. G. ir V. K. pakvietė atvykti. Kiti nuteistieji taip pat atvyko į pirtį, žinojo, jog ten švenčiamas gimtadienis. Liudytojai D. G., A. Z., N. P. nepažinojo nuteistųjų M. G., V. K., R. T., M. G.. Tačiau gimtadienį šventė du jaunuoliai, svečių buvo susirinkę apie 40 žmonių, akivaizdu, jog visų svečių liudytojai negalėjo pažinoti. Nuteistieji M. G. ir V. K. buvo pakviesti. Byloje nėra duomenų, kas pakvietė R. T. ir M. G., tačiau tai neleidžia daryti išvados, jog jie neteisėtai įsibrovė į pirtį.

Apeliantai teigia, kad nukentėjusiesiems A. J. ir L. M. padaryti nežymus sveikatos sutrikdymai turėtų būti kvalifikuojami kaip atskiros nusikalstamos veikos pagal BK 140 str. 1 d. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 str. 1 d. kyla sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką, panaudojant prieš asmenį fizinį smurtą ir pan. M. G., V. K., M. G., R. T. nuteisti už visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymą, todėl papildomai kvalifikuoti nusikalstamas veikas pagal BK 140 str. 1 d., nėra pagrindo. Dėl L. M. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, kaltinimas nebuvo pareikštas, todėl šis apeliantų argumentas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog kaltinamasis aktas surašytas netinkamai ir neatitinka BPK 219 str. reikalavimų. BPK 219 str. reikalauja, kad kaltinamajame akte būtų nurodyta: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio Kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą. Iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, jog visi šie duomenys nurodyti. Todėl nėra pagrindo daryti išvadai, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų.

Apeliacinio skundo argumentas, jog R. T. turėtų būti nuteistas pagal BK 254 str., yra atmestinas. R. T. 2012 m. lapkričio 30 d. buvo pareikštas įtarimas dėl šaunamojo ginklo pagrobimo (4 t., b. l. 136-137). Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas įtariamojo R. T. atžvilgiu dėl V. M. priklausančio šaunamojo ginklo REVOLVER 6 mm., ME-Flobert, kurio vertė 560 Lt, pagrobimo, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 254 str. 1 d., padarymo (4 t., b. l. 140). Pažymėtina, jog BPK 255 str. numatyta, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Jeigu faktinės aplinkybės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, kaltinamasis gali būti nuteistas ir pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, iš anksto apie tai pranešus teisiamajame posėdyje. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija mano, jog tokių aplinkybių nėra.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., bei tinkamai vadovavosi BK 61 str. išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmės M. G., M. G., V. K. ir R. T. paskirtos teisingai. Apeliaciniame skunde nenurodyti jokie argumentai, kurie sudarytų pagrindą keisti nuteistiesiems paskirtas bausmes.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš M. G., M. G., V. K. ir R. T. 760 Lt turtinei žalai ir 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti V. M. naudai. Nukentėjusysis V. M. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 6190,06 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (6 t., b. l. 55). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį tenkino iš dalies, ir priteisė solidariai iš nuteistųjų padarytą turtinę žalą, nurodė, kad ją sudaro negautos pajamos 173,55 Lt, suplėšyti rūbai – 200 Lt (6 t., b. l. 37-38). Šią padarytą žalą patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, sugadinti rūbai buvo apžiūrėti daiktų apžiūros protokole. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodydamas, kad turtinę žalą sudaro negautos pajamos 173,55 Lt, suplėšyti rūbai – 200 Lt, klaidingai apskaičiavo padarytą turtinę žalą ir priteisė 760 Lt. Todėl tenkinant iš dalies nuteistojo V. K. skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, nukentėjusiajam V. M. priteistą turtinės žalos dydį mažinant iki 373,55 Lt.

Nukentėjusysis V. M. teigė, jog dėl bendrų nusikalstamų nuteistųjų veiksmų jis patyręs materialinę žalą, kurią sudaro 3686,51 Lt sugadintų pirties pastato trejų durų sutvarkymo kaina, 300 Lt vertės sudaužyti įvairūs stalo indai, 1270 Lt vertės sudaužytas laikrodis TISSOT, 560 Lt vertės pavogtas savigynai įsigytas ginklas Revolver ALFA (6 t., b. l. 37-38). Tačiau teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius visus ištirtus įrodymus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino nukentėjusiojo V. M. prašymo priteisti patirtą žalą dėl sugadintų durų, sudaužytų indų, sudaužyto laikrodžio, pavogto ginklo ir savo sprendimą pakankamai motyvavo. Teismas išsamiai ištyrė surinktus įrodymus, juos įvertino ir nenustatė, kad dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų buvo sugadintos trejos durys, sudaužyti įvairūs indai, sudaužytas nukentėjusiajam V. M. priklausantis laikrodis. Dėl ginklo REVOLVER 6 mm., ME-Flobert pagrobimo byloje yra prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo pakankamai duomenų pagrindžiančių R. T. kaltę dėl nusikaltimo numatyto BK 254 str. 1 d. (4 t. b. l. 140). Nebuvo nustatyta, kad ginklas prarastas dėl nuteistųjų veiksmų ir dėl to nukentėjusiajam padaryta turtinė žala.

Apeliaciniame skunde prašoma visiškai tenkinti pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką bent iš dalies jau patikrinta ir įtvirtinta, ar, priešingai, paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis. Tokiose nutartyse išreikšta pozicija ir dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžių.

Teisėjų kolegijos nuomone, spręsdamas priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio klausimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.250 str., 6.251 str. normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, tinkamai jas pritaikė ir savo sprendimą išsamiai bei tinkamai motyvavo. Atsižvelgė į visus reikšmingus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui kriterijus, įvertino juos. Todėl teismo nustatytas ir nukentėjusiojo V. M. naudai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jis realiai pamatuotas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Todėl didinti nukentėjusiajam šioje byloje priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog nukentėjusioji L. M. pateikė ieškinį kartu su nukentėjusiuoju V. M., tačiau pirmosios instancijos teismas dėl jo nepasisakė. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. M. teigė, jog civilinio ieškinio neteikė (5 t., b. l. 83). Teisiamojo posėdžio metu pateikus patikslintą civilį ieškinį, kurį pasirašė abu nukentėjusieji V. M. ir L. M., teismas nutarė netenkinti prašymo pripažinti nukentėjusiąją L. M. civiline ieškove, paaiškino, kad šis prašymas yra pavėluotas. Jį galima buvo pareikšti iki įrodymų tyrimo pradžios. Nukentėjusioji savo teises žinojo, tačiau tokio ieškinio nereiškė. Nukentėjusioji gali šį ieškinį reikšti civilinio proceso tvarka (6 t., b. l. 28). Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas netenkino nukentėjusiosios L. M. prašymo pripažinti ją civiline ieškove.

Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. K. ir nukentėjusiųjų L. M. ir V. M. apeliacinius skundus, kurie iš esmės atmesti kaip nepagrįsti, todėl prašymas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistųjų 1500 Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme yra netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiųjų L. M., V. M. apeliacinius skundus atmesti. Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžio dalį pakeisti:

Nukentėjusiajam V. M. priteistą turtinės žalos dydį sumažinti iki 373,55 Lt (trijų šimtų septyniasdešimt trijų litų 55 centų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.