Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-17757-1247/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-11-03
Bylos Nr.: eI2-17757-1247/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04751-2025-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rūta Miliuvienė, Justina Nasutavičienė, Ieva Saudargaitė
Pareiškėjas: T. N. K. K. W. M.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai: Lolita Tarasevičiūtė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-17757-1247/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04751-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. N. K. K. W. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas T. N. K. K. W. M. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 24S216152 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta jam uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš Migracijos departamento bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas skundą grindžia toliau nurodytais esminiais argumentais.

2.1. Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 24 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalimi ir kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti bei apsigyventi Šengeno erdvėje.

2.2. Migracijos departamentas Sprendimu netinkamai taikė Įstatymą ir 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas), nuostatas, kurios numato individualų vertinimą ir proporcingumo principo taikymą prieš priimant sprendimą dėl perspėjimo įrašymo į SIS. Šiuo atveju vien aplinkybė, kad pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi dėl to, kad jis nesudarė darbo sutarties, savaime nesuponuoja pagrindo taikyti tokio pobūdžio poveikio priemonę – uždraudimą atvykti į Lietuvą ir Šengeno erdvę.

Motyvuojamoji dalis

2.3. Įstatymo 133 straipsnis nustato tik atsakovo teisę asmeniui įtraukti draudimą atvykti į Lietuvą tuo atveju, kai yra panaikindamas leidimas laikina gyventi, o ne pareigą skirti draudimą atvykti į Lietuvą tuo atveju, kai panaikinamas leidimas laikinai gyventi. Akivaizdu, kad pritaikytos poveikio priemonės yra ne tik neteisingos ir nelogiškos, bet ir neproporcingos susidariusiai situacijai. Šiuo atveju nenustatyta jokių pareiškėjo neteisėtų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą palikti galioti Migracijos departamento Sprendimą. Atsakovas suabsoliutino savo teisę priimti sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos šalis, nors Įstatymas tik įtvirtina teisę, o ne pareigą visais atvejais, kai panaikinamas leidimas laikinai gyventi, nustatyti minėtą ribojimą.

2.4. Sprendimas prieštarauja teisiniams principams, kadangi visiems asmenims taikomos tos pačios poveikio priemonės neatsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis remiantis buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, t. y. asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, ir asmeniui, nutraukusiam studijas, būtų taikomos tos pačios poveikio priemonės.

2.5. Sprendimas motyvuotas tuo, kad užsienietis nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis, tačiau iš Sprendimo turinio matyti, kad pagrindinis motyvas – nesudaryta darbo sutartis, neatvykimas į Lietuvą ir gyvenamosios vietos nedeklaravimas. Šios aplinkybės savaime nesuponuoja piktnaudžiavimo migracijos procedūromis, ypač atsižvelgiant į tai, kad užsienietis pateikė racionalų paaiškinimą – darbdavys atsisakė jį įdarbinti ir nėra pagrindo abejoti šio paaiškinimo pagrįstumu. Taigi, pareiškėjas neįsidarbino ne dėl savo kaltės – darbo santykiai nebuvo užmegzti dėl darbdavio sprendimo jo neįdarbinti, nors būtent šis darbdavys tarpininkavo išduodant leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas neskundė sprendimo, kuriuo jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, kadangi nemanė, jog jo priėmimas galėtų lemti skundžiamo Sprendimo priėmimą.

2.6. Migracijos departamentas Sprendime nenustatė, kad pareiškėjas keltų grėsmę viešajai tvarkai, valstybės saugumui ar kitiems svarbiems valstybės interesams, todėl nėra objektyvaus pagrindo palikti galioti Sprendimą. Pareiškėjas nesiekė apeiti teisinio reguliavimo ar migracijos sistemos, o siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pateikė tuo metu aktualią ir teisingą informaciją. Todėl, pasak pareiškėjo, skundžiamas Sprendimas yra neproporcingas – Migracijos departamentas akivaizdžiai viršijo jam suteiktos diskrecijos ribas.

2.7. Migracijos departamentas neturėjo teisės priimti Sprendimą dėl perspėjimo įtraukimo į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią galėtų sukelti pareiškėjas, kuri būtų proporcinga nustatytam ribojimui, be to, pareiškėjo atžvilgiu nėra priimti jokie atskiri administraciniai aktai dėl jo keliamo pavojaus ar grėsmės, o tai yra būtina, siekiant nustatant ribojimą judėti Europos Sąjungos teritorijoje.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

4.1. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktu, 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, kadangi buvo nustatyta, jog pareiškėjas pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės. Pareiškėjui leidimas buvo išduotas darbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Manvesta“ pagrindu ir įteiktas 2023 m. spalio 23 d., tačiau pareiškėjas UAB „Manvesta“ neįsidarbino. Taip pat konstatuota, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, reikalingų pragyventi Lietuvos Respublikoje, o darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta. Pareiškėjas sprendimą gavo 2024 m. gegužės 27 d., bet jo neskundė.

4.2. Migracijos departamentas, atlikęs pareiškėjo individualų vertinimą, nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta, pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Atsižvelgdamas į tai, ginčijamame Sprendime Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Taip pat pabrėžta, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus ir įtraukė įspėjimą į SIS, nustatydamas tokio paties termino draudimą apsigyventi Šengeno erdvėje.

4.3. Teiginys, kad pareiškėjui gavus leidimą laikinai gyventi darbdavys jam nesuteikė darbo vietos, yra nepagrįstas. Pareiškėjo darbdavys 2024 m. vasario 5 d. informavo Migracijos departamentą, kad pareiškėjas atsisakė būti įdarbintas. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad ginčijamas Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti priimtas. Pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Manvesta“ pagrindu, UAB „Manvesta“ neįsidarbino, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka prašymo dėl naujo leidimo laikinai gyventi nepateikė, todėl pareiškėjas apėjo nacionalinę teisę dėl atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje.

4.4. Pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų arba negauna reguliarių pajamų, būtinų pragyventi Lietuvos Respublikoje, darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta, o tai reiškia, kad faktinės aplinkybės nesutapo su deklaruotomis. Migracijos departamentas pagrįstai vertino, jog pareiškėjo atvejis yra adekvatus ir pakankamai svarbus, kad būtų priimtas sprendimas dėl įspėjimo įrašymo į SIS, siekiant užkirsti kelią pareiškėjo atvykimui ir apsigyvenimui Šengeno erdvėje. Tokiu būdu buvo įgyvendintas vienas iš draudimo atvykti instituto tikslų – apsaugoti migracijos sistemą nuo nesąžiningų ir nepatikimų asmenų. Migracijos departamento vertinimu, yra pagrįstas pagrindas manyti, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti nesąžiningu būdu atvykti ar likti tiek Lietuvos Respublikoje, tiek kitose Šengeno valstybėse.

4.5. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento turima informacija ir taikytomis teisės aktų normomis. Priimant Sprendimą buvo pateikti aiškūs motyvai, nurodytos faktinės aplinkybės, kurios buvo susietos su atitinkamomis teisės normomis. Sprendimas priimtas nešališkai, objektyviai, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir suformuotą teismų praktiką, t. y. pagrįstas faktais, motyvacija yra aiški ir pakankama.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. 24S216152, kuriuo nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos ir į SIS įtrauktas perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

6. Remiantis byloje pateiktais įrodymais ir šalių pateiktais rašytiniais paaiškinimais, nustatytos toliau nurodytos nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios faktinės aplinkybės.

6.1. T. N. K. K. W. M., Šri lankos pilietis, per išorės paslaugų teikėją pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu. Prašyme nurodyta, kad asmuo ketina dirbti UAB „Manvesta“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, numatomas darbo užmokestis – 1 386 Eur per mėnesį.

6.2. 2023 m. spalio 11 d. T. N. K. K. W. M. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – kaip užsieniečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje.

6.3. UAB „Manvesta“ (toliau – Bendrovė) 2024 m. vasario 5 d. Migracijos departamentui pateikė pranešimą Nr. 2402-PRNŠ-0627, kuriame nurodė, kad T. N. K. K. W. M. neatvyko dirbti, atsisakė būti įdarbinamas.

6.4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos 2024 m. gegužės 22 d. išrašas patvirtina, kad nėra duomenų apie T. N. K. K. W. M. draudėjus.

6.5. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 24S127377 nusprendė panaikinti T. N. K. K. W. M. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760296810, galiojantį iki 2025 m. spalio 11 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankami lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad, Migracijos departamento duomenimis, Bendrovė darbo sutarties su asmeniu nesudarė (2024 m. vasario 5 d. gautas Bendrovės pranešimas Nr. 2402-PRNŠ-0627, kad užsienietis atsisakė būti įdarbintas), jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėtas asmuo nedirba. Taip pat nustatyta, kad asmuo, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 1 386 Eur. Kadangi darbo sutartis nebuvo sudaryta, asmuo Bendrovėje nedirba ir negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui leidimas laikinai gyventi išduotas darbo Bendrovėje pagrindu, tačiau asmuo, 2023 m. spalio 23 d. per Šri Lankos išorinių paslaugų teikėją atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, į Lietuvos Respubliką neatvyko, darbo sutarties su Bendrove nesudarė, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, konstatuota, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

6.6. Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 24S216152 nusprendė uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Sprendime pažymėta, kad Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 22 d., vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės), Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu (neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje) ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu (darbo sutartis su asmeniu nesudaryta), priėmė sprendimą Nr. 24S127377, kuriuo nusprendė panaikinti asmeniui 2023 m. spalio 11 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760296810. 2024 m. birželio 16 d. šis leidimas laikinai gyventi paskelbtas negaliojančiu. Sprendime remtasi Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“) (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 11, 14 punktais. Sprendime pažymėta, kad, vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad jam anksčiau nacionalinė viza nebuvo išduota, 2023 m. spalio 11 d. darbo Bendrovėje pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, Lietuvos Respublikoje įdarbintas nebuvo – padaryta išvada, jog asmuo neturi jokių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį (5 metai) ir nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu ir 2023 m. spalio 23 d. jį atsiėmęs per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją Šri Lankoje darbo sutarties su Bendrove nesudarė), tai, kad jis savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, nuspręsta pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą asmeniui nustatyti 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Toks laikotarpis vertintas kaip proporcingas, atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Remdamasis Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo) (toliau – Taisyklės) 15 punktu, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu, 2 dalies c punktu, įvertinęs tai, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, padarė išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, nuspręsta asmens duomenis teikti SIS.

6.7. Nustatyta, kad T. N. K. K. W. M. nebuvo atvykęs į Lietuvos Respubliką.

Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką

7. Vertinant Spendimo dalies, kuria nustatytas draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respublika 36 mėnesiams, teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia aptartinas aktualus teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti administracinių teismų praktika.

8. Remiantis Įstatymo (byloje taikytina aktuali Įstatymo redakcija) nuostatomis, Migracijos departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę (4 straipsnio 3 dalis).

9. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jei paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai. Remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, o pagal 5 punktą – jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta. Remiantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

10. Remiantis Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktu, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiama, be kita ko, į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.1 papunktis); esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2 papunktis). Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte nustatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas, be kita ko, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą) punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, laikosi nuoseklios pozicijos, kad įstatymų leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024, 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2511-602/2024, 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025).

12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau ši diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024, 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025).

13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006, 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014 ir kt.).

14. Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, juo T. N. K. K. W. M. uždrausta nustatytą laikotarpį atvykti į Lietuvos Respubliką iš esmės dėl to, kad užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu ir 2023 m. spalio 23 d. jį atsiėmęs per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją Šri Lankoje, darbo sutarties su Bendrove nesudarė. Migracijos departamento vertinimu, taip jis, be kita ko, savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis.

15. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje vertinamas Sprendimo, o ne Migracijos departamento 2024 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 24S127377, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas. Visgi, atsižvelgdama į tai, kad būtent minėtame sprendime atliktas nustatytų aplinkybių, sudariusių pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, vertinimas iš esmės sudarė pagrindą Sprendimu uždrausti pareiškėjui nustatytą laiką atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti jo atžvilgiu atitinkamą perspėjimą į SIS, teisėjų kolegija, spręsdama dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tiek, kiek tai aktualu šioje administracinėje byloje, kartu atsižvelgs į tai, kokiu pagrindu pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

16. Kaip matyti iš Migracijos departamento 2024 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 24S127377, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui panaikintas trimis pagrindais – dėl to, kad (i) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, (ii) asmuo neturi pakankami lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, (iii) darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Pažymėtina, kad sprendimas, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra įsiteisėjęs, šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad egzistavo pagrindas pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu pažymėtina, jog Sprendimu uždrausti pareiškėjui nustatytą laikotarpį atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą iš esmės sudarė tai, kad sprendimu, kuriuo panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, konstatuota, kad jis nesudarė darbo sutarties, todėl padaryta išvada, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Kriterijų vertinimo tvarkos aprašo 14 punktas), taip pat asmuo neturi pakankami lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Būtent atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Šiame kontekste atskirai pažymėtina, kad Migracijos departamentas minėtų aplinkybių egzistavimą konstatavo iš esmės dėl to, kad pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su Bendrove.

17. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad vien ta aplinkybė, jog užsienietis nesudarė darbo sutarties, nes jis neatvyko dirbti ir neatvyko į Lietuvą, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis piktnaudžiavo migracijos procedūromis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2438-415/2024, 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jeigu darbo sutartis apskritai nėra sudaroma ir darbo užmokestis užsieniečiui nėra mokamas, laikoma, kad užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas), o ne kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1701-525/2025, 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2371-1047/2025 ir kt.).

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aktualią administracinių teismų praktiką, pažymi, kad šiuo atveju nėra prielaidų teigti, jog egzistavo pagrindas nuspręsti uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus. Nors pareiškėjas šiuo atveju neatitiko sąlygų leidimui laikinai gyventi išduoti, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų prielaidas teigti, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas šiuo atveju nesudarė darbo sutarties, sudaro pagrindą vertinti, kad jis savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Teisėjų kolegijos nuomone, Sprendime nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Nenustačius Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindo, darytina išvada, kad susiklosčiusios faktinės aplinkybės neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkto taikymo sąlygų, kai asmeniui taikomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuluotą iš esmės analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1869-1047/2025). Pabrėžtina, kad šioje byloje nėra nustatyta kitų individualių aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas spręsti, kad šiuo atveju egzistavo pagrindas pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką – nors Migracijos departamentas šiuo atveju pasisakė dėl su pareiškėju susijusių šeiminių aplinkybių, jo socialinių ir kitų ryšių (pareiškėjas tokių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi), teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės savaime nesudaro prielaidų vertinti, kad sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė šiuo atveju.

19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasi taikytinomis teisės aktų nuostatomis ir aktualia administracinių teismų praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog individuali pareiškėjo situacija yra tokia, kuri sudarytų prielaidas jam uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl ginčijamo Sprendimo dalis, kuria uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesiams, vertintina kaip neatitinkanti proporcingumo reikalavimų ir naikintina.

Dėl duomenų įvedimo į SIS

20. Kaip minėta, Sprendimu taip pat nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi kitų Europos sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis) nuo sprendimo priėmimo 36 mėnesiams.

21. Pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka Reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

22. Pagal SIS Reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal Reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal Reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

23. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei Reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025).

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/202).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikintas, pareiškėjui nesudarius darbo sutarties, nurodant, kad toks leidimas naikinamas dėl to, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Kaip minėta, visi nurodyti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindai iš esmės pagrįsti tuo, kad pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su Bendrove. Šioje administracinėje byloje taip pat pažymėta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo prielaidų teigti, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Šiame kontekste teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (atsižvelgiant į tai, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, padarė išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje), sprendžia, kad šiuo atveju nustatytos individualios aplinkybės nesudaro pagrindą išvadai, jog nagrinėjamas atvejis atitinka sąlygas, kuriomis turi būti įvedamas atitinkamas perspėjimas į SIS. Įvertinusi šioje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, atsižvelgdama į tai, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas nesietinas su tuo, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, o byloje nėra įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad pareiškėjas siekia piktnaudžiauti migracijos procedūromis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi kitų Europos sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis) nuo sprendimo priėmimo 36 mėnesiams įtraukimas į SIS negali būti vertinamas kaip proporcinga priemonė, būtina SIS Reglamente nustatytiems tikslams pasiekti.

26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi Sprendime pateiktus argumentus, kuriais pareiškėjo atžvilgiu nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi kitų Europos sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis) nuo sprendimo priėmimo 36 mėnesiams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši Sprendimo dalis nėra teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

27.2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

27.3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (nagrinėjamoje byloje aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijose nustatyti rekomenduojami maksimalūs priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (7 punktas). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijose taip pat nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgia teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį.

27.4. Nustatyta, kad pareiškėją byloje atstovavo advokato padėjėja Lolita Tarasevičiūtė (2025 m. rugpjūčio 5 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 05/08/25). Pareiškėjas pateikė sąskaitą už teisines paslaugas LT Nr. 522, pagal kurią pareiškėjas už skundo dėl Sprendimo panaikinimo parengimą turėjo sumokėti 360 Eur. Byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas sumokėjo pagal nurodytą sąskaitą už teisines paslaugas. Byloje taip pat pateikta AB Luminor banko mokėjimo pavedimo kopija, iš kurios matyti, kad L. Tarasevičiūtė sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio.

27.5. Kaip minėta, byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas sumokėjo atstovei už teisinių paslaugų teikimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos, be kita ko, tik suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Byloje nesant duomenų, kad bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtis, neegzistuoja pagrindas priteisti jų atlyginimą iš atsakovo. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dalies dėl 360 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą priteisimo.

27.6. Vadinasi, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies ir jam iš atsakovo Migracijos departamento priteistina 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. N. K. K. W. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 24S216152.

Pareiškėjui T. N. K. K. W. M. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 22,50 (dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kitą pareiškėjo prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjų kolegija Rūta MiliuvienėJustina NasutavičienėIeva Saudargaitė