Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. 2016 m. rugsėjo 10 d., apie 11:27 val., Gilužio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį VOLVO S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Taip M. P. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 101 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus. Taip M. P. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Iš M. A. el. paštu policijos pareigūnams pateiktų automobilių nuotraukų matyti, kad automobiliui OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinta: įlenktos ir apibraižytos priekinės dešinės pusės durelės, sparnas, šių durelių rankena, apdaila, dešinės pusės veidrodėlis, o automobiliui DACIA LOGAN MCV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis dešinės pusės bamperis (b. l. 18-19).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos sudarytoje fotolentelėje užfiksuota automobilių OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir VOLVO S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, nurodyta, kad automobiliui VOLVO S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) brėžtas priekinis kairės pusės bamperis maždaug 0,5 m – 0,52 m aukštyje, brėžtas priekinis kairės pusės žibintas, maždaug 0,65 m aukštyje, brėžtas priekinis kairės pusės sparnas, maždaug 0,6 m – 0,65 m aukštyje, o automobilis OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą pristatytas jau sutaisytas (b. l. 24-25).

Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad M. P. pažeidė KET 9 ir 101 punktų reikalavimus, ko pasėkoje buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, tai yra A. Ū. priklausantis automobilis VOLVO S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis buvo užfiksuotas vaizdo kamera. Be to, M. P. pats neneigia vairavęs automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pripažįsta, kad važiuodamas atbuline eiga galėjo atsitrenkti į stovintį automobilį. Policijos pareigūnai užfiksavo VOLVO S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytus apgadinimus, taip pat pagal UAB „Autovisatos serviso“ dažymo padalinio vadovo R. M. pateiktas, iki automobilio OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darytas nuotraukas, nustatė automobiliui OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytus apgadinimus, automobiliams padarytų apgadinimų lokalizaciją, bei įvertinę turimą medžiagą nustatė, kad apgadinimai, esantys ant automobilio OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio dešinės pusės bamperio pagal pobūdį atitinka apgadinimus, esančius ant automobilio VOLVO S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio kairės pusės kampo. Aukščiau paminėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad M. P. veiksmuose yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei M. P. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz. pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, tai yra nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, tai yra pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, taip pat LAT 2015-11-03 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-697/2015).

Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. P. ne tik, kad vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, bet ir iš jo pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. P. pažeidė KET 222 punktą. Šio punkto analizė leidžia padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo likti eismo įvykio vietoje, o ne iš jos pasišalinti nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam arba policijai. Pažymėtina, kad atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, pažeisdamas KET reikalavimus apie eismo įvykį nepranešė nukentėjusiajam arba negalėdamas to padaryti - policijai, iš įvykio vietos pasišalino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. P. teismo posėdžio metu teigė, kad jis nepajuto, kad važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitą automobilį, kad kliudė kitą automobilį, pamatė tik iš vaizdo įrašo, specialiai jis niekur nebėgo ir nevažiavo, nebūtų taip elgęsis, nes žino, kokios yra sankcijos, kad ta vieta yra filmuojama, jis nebuvo girtas, jam tik buvo stresinė situacija dėl prieš tai įvykusio eismo įvykio, be to, jis vartoja vaistus nuo kraujospūdžio. Tačiau tokius jo argumentus paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Analizuojant byloje esantį vaizdo įrašą (antras vaizdo įrašas) matyti, kad 2016-09-10, 11:27 val., į kiemą įvažiuoja automobilis OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atbuline eiga pajuda link tuščios stovėjimo vietos, esančios tarp kitų dviejų automobilių, priartėjęs prie vieno iš automobilių, tai yra VOLVO S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savo automobilio galiniu dešinės pusės bamperiu atsitrenkia į stovinčio automobilio VOLVO S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį kairės pusės kampą (šiek tiek prabraukia), trumpam sustoja būdamas įsirėmęs į automobilį, tada vėl pavažiuoja į priekį, pasitaiso automobilį ir vėl važiuodamas atbulas priparkuoja savo automobilį šalia apgadinto automobilio VOLVO S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nors iš filmuotos medžiagos nematyti, kad po kontakto automobiliai būtų stipriai sujudėję, tai yra matyti, kad kontaktas nebuvo labai stiprus, tačiau iš byloje esančių automobilių fotonuotraukų, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai, matyti, kad automobiliams padaryti aiškiai matomi apgadinimai - pakankamai platūs ir ryškūs apibraižymai. Be to, kaip matyti iš vaizdo įrašo (trečias vaizdo įrašas), nukentėjusysis A. Ū. 2016-09-10, apie 12:25 val., priėjęs prie savo automobilio VOLVO S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iškart pastebi apgadinimus. Todėl, teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms tokį kontaktą atidus ir dėmesingas vairuotojas turėjo pajusti ir suprasti, kad kontaktas yra su kitu automobiliu. Teismas neturi pagrindo tikėti M. P. argumentais, jog jis nejuto kontakto. Iš vaizdo įrašo matyti, kad po kontakto su kitu automobiliu, M. P. vairuojamas automobilis trumpam stabteli, tada pavažiuoja į priekį norėdamas pasitaisyti automobilį. Tai, kad M. P. trumpam stabtelėjo bei pasitaisė automobilį, patvirtina, kad jis pajuto susidūrimą (kontaktą) su kitu automobiliu ir į tai sureagavo. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, M. P. paaiškinimų, jo dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis buvo sugadintas, kaip patvirtina bylos medžiaga, jis buvo sugadintas per tą pačią dieną, tik anksčiau, tai yra apie 10:56 val., kito eismo įvykio metu, be to, kaip nurodo M. P., jis buvo ir susijaudinęs po prieš tai įvykusio eismo įvykio. Tačiau, teismo manymu, šios aplinkybės nešalina M. P. atsakomybės bei neįrodo, kad jis kontakto nejuto, kadangi, kaip matyti iš vaizdo medžiagos, eismo įvykio metu buvo šviesus paros metas ir galima buvo gerai įžiūrėti automobilių stovėjimo aikštelėje esančius objektus, tai yra matyti kitus automobilius, net ir be galinio vaizdo veidrodėlio ar būnant susijaudinus. Juo labiau, kad M. P. atvažiavęs į stovėjimo aikštelę ir statydamasis automobilį matė, kad jį statosi būtent šalia kitų automobilių. Darytina išvada, jog M. P. turėjo suprasti ir suprato atsitrenkęs į kitą automobilį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš vaizdo įrašo, taip pat paties M. P. paaiškinimų, pasistatęs automobilį šalia nukentėjusiojo automobilio M. P. dar kurį laiką nelipo iš savo automobilio, kažką jame darė dar apie dešimt minučių ir tik tada išlipo bei pasišalino. Pastebėtina, jog toks elgesys gali būti paaiškinamas ir pažeidėjo siekiu įsitikinti, jog padarytas pažeidimas liko nepastebėtas aplinkinių ir jis pasišalinęs išvengs atsakomybės.

Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją, kad jis neturėjo priežasties bėgti, paneigia byloje nustatytos aplinkybės. M. P. nurodo, kad tuo atveju, jei būtų pajutęs kontaktą, nebūtų pasišalinęs, nes žino, jog ta automobilių aikštelė yra filmuojama, be to, žino gresiančias sankcijas. Tačiau teismas pažymi, kad dažnai panašiose situacijose pažeidėjai, turėdami mažai laiko sprendimo priėmimui, elgiasi spontaniškai, ir pajutę, jog sukėlė eismo įvykį, iš jo pasišalina neapsvarstydami visų aplinkybių (jog stovėjimo aikštelė filmuojama ir pan.) ir gresiančių pasekmių, tačiau tai nesumažina tokio elgesio pavojingumo. Kita vertus, toks elgesys neretai būna sąlygotas vairuojančio asmens neblaivumo – girtas asmuo negali blaiviai vertinti situacijos, be to, jis stengiasi išvengti atsakomybės dėl vairavimo būnant neblaiviam, ir būtent tai nulemia sprendimą pasišalinti iš įvykio vietos. Nors M. P., duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu jis nebuvo girtas, kitaip jam girtam nebūtų pardavę parduotuvėje alkoholio, be to, pažeidėjas (pirmo eismo įvykio) girtumo nepastebėjo, jis tik buvo susijaudinęs, be to, vartoja vaistus nuo kraujospūdžio, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad po automobilių kontakto pasistatęs automobilį M. P. išlipa iš automobilio svirduliuodamas ir eina mėtydamasis į šonus. Toks nenatūralus vairuotojo elgesys kelia pagrįstų abejonių, ar eismo įvykio metu M. P. buvo blaivus, tokį manymą dar labiau sustiprina bylos duomenys, kad prieš nagrinėjamą eismo įvykį, taip pat prieš kitą tos pačios dienos eismo įvykį, tai yra 10 val. 51 min. M. P. parduotuvėje pirko degtinės. Tai, kad pirmo eismo įvykio, kuris įvyko 2016-09-10, 10:56 val., metu M. P. buvo blaivus, ką nurodė pirmo eismo įvykio kaltininkas M. A. savo rašytiniuose paaiškinimuose, nepatvirtina tos aplinkybės, kad ir nagrinėjamo eismo įvykio metu, tai yra 2016-09-10, 11:27 val., M. P. turėjo būti blaivus. Taigi negalima kategoriškai paneigti, kad M. P. nagrinėjamo eismo įvykio metu galėjo būti neblaivus ir dėl to turėti motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos M. P. apsunkino pačio eismo įvykio ištyrimo aplinkybes, nes tapo neįmanoma alkotesteriu patikrinti ar jis vairavo transporto priemonę blaivus. Kita vertus, teismų praktikoje pažymima ir tai, kad eismo įvykį sukėlusio asmens motyvas, tikslas, dėl kurių jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo sudėties požymis (LAT nutartis Nr. 2AT-9-746/2015).

Nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad M. P. neabejotinai turėjo pajusti ir suvokti, jog kontaktas tarp automobilių buvo, kad jis kliudė kitą automobilį. Visgi jis įvykio vietoje sąmoningai nepasiliko, iš jos pasišalino nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam arba policijai, tuo pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad M. P. suvokė sukėlęs eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, bei, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus, tai yra M. P. veiksmuose taip pat yra nustatyti ir visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsakomybę lengvinančią aplinkybę – M. P. prisipažino padaręs šį pažeidimą ir gailisi, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (padaryti du pažeidimai, atsitrenkta į nukentėjusiojo automobilį parkuojantis stovėjimo aikštelėje atbuline eina, kur transporto eismas nėra intensyvus, padaryta žala nėra didelė), bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius M. P. – anksčiau kelis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau paskutinį kartą tik 2011 metais ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau M. P. skirtinos minimalios ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos nuobaudos, kurios, remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

M. P. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jam paskirti:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16061901324 ir įmokos kodą -1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.