- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- 2S-517-459/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09283-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. L., A. L.
- Pareiškėjas
- L. Š.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų D. L. ir A. L. (A. L.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys D. L., A. L., antstolė V. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. Š. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti skolininko A. L. (A. L.) turto, esančio jo ir sutuoktinės D. L. bendrąja jungtine nuosavybe, dalį, t. y. kad skolininkui A. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti, kad skolininkui A. L. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine D. L. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės D. L. gaunamų socialinių išmokų. Nurodė, kad gavo antstolės V. D. siūlymą kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys D. L. ir A. L. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 16 d. priimtą civilinę bylą Nr. 2VP-13387-904/2018 perduoti nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams; sustabdyti civilinę bylą, kol bus išspręsta civilinė byla Nr. 2-7172-838/2018.
3. Suinteresuotas asmuo antstolė V. D. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies, nustatė, kad skolininkui A. L. priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo motyvai:
4.1. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 1V-189 „Dėl bylų skyrimo Klaipėdos rajono rūmams“ byla perduota nagrinėti Klaipėdos rajono rūmams, todėl nėra pagrindo tenkinti suinteresuotų asmenų D. L. ir A. L. prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
4.2. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-7172-838/2018 pagal ieškovų D. L. ir A. L. ieškinį atsakovei L. Š., trečiajam asmeniui F. K. A. dėl žalos atlyginimo, kuriuo ieškovai pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės L. Š. po 10 000 Eur moralinės žalos atlyginimo, po 3 000 Eur materialinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje (civilinės bylos Nr. 2VP-13387-904/2018) yra pareikštas pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog, neišnagrinėjus civilinės bylos Nr. 2-7172-838/2018, nėra galimybės išnagrinėti šią civilinę bylą (civilinė byla Nr. 2VP-13387-904/2018), todėl suinteresuotų asmenų prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintas.
4.3. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl pareiškėjos prašymas tenkintas iš dalies, nustatyta, kad skolininkui A. L. priklauso 1/2 dalis bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto, areštuoto antstolės 2018 m. rugsėjo 12 d. turto arešto aktu Nr. S-18-4-32055.
4.4. Nurodė, kad nors pareiškėja prašė nustatyti, jog skolininkui A. L. jo ir sutuoktinės D. L. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso 1/2 dalis sutuoktinės D. L. gaunamų socialinių išmokų, tačiau vykdomoje byloje duomenų, jog asmeniui mokamos socialinės išmokos (pensija) buvo areštuotos, nėra, todėl ši pareiškėjos prašymo dalis netenkinta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Suinteresuoti asmenys D. L. ir A. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir sustabdyti civilinę bylą Nr. 2VP-13387-904/2018, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-7172-838/2018 tarp tų pačių šalių. Skundo motyvai:
5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai prieštarauja CPK 163 str. reikalavimams, kadangi teismui yra nustatyta pareiga ne vertinti, o sustabdyti civilinę bylą.
5.2. Nurodo, kad byla yra teisminga Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams ir joks teismo pirmininko įsakymas negali tam prieštarauti.
5.3. Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolė V. D. priėmė patvarkymą areštuoti A. L. pinigines lėšas – pensiją, tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
8. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/17/01196 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-84-328/2017 dėl 6 691,01 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme dienos (2016 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 187 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. L. išieškotojos L. Š. naudai (v. b. l. 2, 5). Vykdymo metu nustatyta, jog skolininkas A. L. yra sudaręs santuoką su D. L. (v. b. l. 10). Antstolė 2018 m. rugsėjo 12 d. turto arešto aktu Nr. S-18-4-32055 areštavo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 37–38). Antstolė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalimi pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolė 2018-10-02 priėmė siūlymą Nr. S-18-4-34619, kuriuo pasiūlė pasinaudoti LR CPK 667 str., kreiptis išieškotojai bei bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams A. L. ir D. L. į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Vykdomosios bylos duomenimis, vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota. Išieškotoja L. Š. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, jog skolininkui A. L. priklauso 1/2 dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. 1/2 dalis skolininko sutuoktinės D. L. turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis gaunamų sutuoktinės socialinių išmokų. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą tenkino iš dalies, nustatė, kad skolininkui A. L. priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
10. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai prieštarauja CPK 163 str. reikalavimams, kadangi teismui yra nustatyta pareiga ne vertinti, o sustabdyti civilinę bylą. Apeliantai prašo sustabdyti civilinę bylą Nr. 2VP-13387-904/2018, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-7172-838/2018 tarp tų pačių šalių.
11. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).
12. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006).
13. Taigi, teismas privalo sustabdyti bylą tik padaręs išvadą, kad minėtos civilinės bylos (Nr. 2-7172-838/2018) išnagrinėjimas gali turėti tiesioginės įtakos nagrinėjamai civilinei bylai. Nagrinėjamoje byloje yra nagrinėjimas išieškotojos L. Š. prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-7172-838/2018 pagal ieškovų D. L. ir A. L. ieškinį atsakovei L. Š., trečiajam asmeniui F. K. A. dėl žalos atlyginimo, kuriuo ieškovai pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės L. Š. po 10 000 Eur moralinės žalos atlyginimo, po 3 000 Eur materialinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
14. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo yra paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą. Apeliantai nenurodo, koks konkrečiai tiesioginis teisinis ryšys sieja bylas, be to, kad abiejose bylose dalyvauja tos pačios šalys. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai gali turėti teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog neišnagrinėjus civilinės bylos Nr. 2-7172-838/2018 nėra galimybės išnagrinėti šios civilinės bylos (civilinė byla Nr. 2VP-13387-904/2018). Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantų prašymo dėl bylos sustabdymo, nėra pagrindo tokį apeliantų prašymą tenkinti ir apeliacinės instancijos teismui.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat negali sutikti su apeliantų argumentu, kad byla yra teisminga Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams ir joks teismo pirmininko įsakymas negali tam prieštarauti.
16. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismas yra sudarytas iš dviejų rūmų – Klaipėdos miesto rūmų ir Klaipėdos rajono rūmų. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 36 straipsnio 11 d., kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus. Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės turi užtikrinti, kad bylos teisėjams būtų paskirstomos ir teisėjų kolegijos būtų sudaromos atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą, teisėjų kolegijų sudėties rotaciją, tos pačios sudėties teisėjų kolegijos maksimalią veiklos trukmę, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, teisėjo ar teisėjų kolegijos sudėties pakeitimą, teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo aplinkybes, laikinojo nedarbingumo, atostogų ar komandiruotės atvejus. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės taip pat turi užtikrinti, kad bylos būtų skiriamos teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose numatytas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjams, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai bylą operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinės kitų teismo rūmų teisėjai.
17. 2017-12-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko įsakymu Nr. 1V-259 patvirtintos Klaipėdos apylinkės teismo bylų paskirstymo teisėjams taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 14 punkte nurodyta, kad bylas skirstantis asmuo bylą teisėjui ar teisėjų kolegijai skiria tada, kai Teismo raštinės skyriaus darbuotojai LITEKO sistemoje suformuoja bylą (elektroninę bylos kortelę). Kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, formuodami bylą (elektroninę bylos kortelę) LITEKO sistemoje Teismo raštinės poskyrio darbuotojai elektroninėje bylos kortelėje pažymi bylos šalies nurodytą ar teisme nustatytą preliminarų bylos priskyrimą teismo rūmams. Pažymint preliminarų bylos priskyrimą teismo rūmams, atsižvelgiama į šių Taisyklių 19 punkte numatyta tvarka nustatytą bylų priskyrimo teismo rūmams tvarką. Taisyklių 19 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai teismo rūmuose nėra bylą galinčių nagrinėti teisėjų, bylas skirstantis asmuo teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar kito įgalioto teisėjo sprendimu, naudodamas funkciją „Pasirinkti kitus teismo rūmus“, parenka iš sąrašo kitus teismo rūmus, kurių teisėjams byla gali būti skiriama nagrinėti, ir Modulis atlieka teisėjo (teisėjo pranešėjo) parinkimą Taisyklių 15 punkte numatyta tvarka. Taisyklių 20 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai bylą operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinės kitų teismo rūmų teisėjai, bylos gali būti skiriamos kitų teismo rūmų, o ne teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose numatytas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjams. Teismo pirmininko, jo pavaduotojo sprendimu tam tikra bylų grupė tam tikrą laikotarpį gali būti skiriama kitiems teismo rūmams. Sprendžiant dėl bylos skyrimo kitų teismo rūmų teisėjams, atsižvelgiama į bylų, gautų per 3 ar 6 mėnesius teismą sudarančiuose teismo rūmuose, skaičių.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkas 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 1V-189 „Dėl bylų skyrimo Klaipėdos rajono rūmams“ pagrįstai bylą perdavė nagrinėti Klaipėdos rajono rūmams ir todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino suinteresuotų asmenų D. L. ir A. L. prašymo perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų pastebėjimu, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolė V. D. priėmė patvarkymą areštuoti A. L. pinigines lėšas – pensiją. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje aktualu tai, kad nėra antstolės V. D. patvarkymo areštuoti D. L. pinigines lėšas – pensiją, o ne A. L. pinigines išmokas. Tačiau šį faktą, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog asmeniui mokamos socialinės išmokos (pensija) buvo areštuotos, konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, todėl pagrįstai šios pareiškėjos L. Š. prašymo dalies netenkino ir nenustatė, kad skolininkui A. L. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine D. L. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės D. L. gaunamų socialinių išmokų.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
D. L. ir A. L. (A. L.) prašymo dėl civilinės bylos Nr. 2VP-13387-904/2018 sustabdymo netenkinti.