- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-08
- Bylos Nr.
- 2A-610-227/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- UAB „Agaras“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-464-227/2015
Teisėja Nida Solovjovienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00900-2014-7
2015 m. liepos 8 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Margarita Dzelzienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-30-434/2015 pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui UAB „Agaras“ dėl apmokėjimo už parduotą galviją, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. G. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1716,81 Lt už parduotą gyvulį, 8,47 Lt palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, taip pat visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2014-08-05 gyvulių pirkimo-pardavimo sutartimi GPP1 13729 ji pardavė atsakovui karvę. Ją pervežimui priėmė atsakovo atsiųstas vairuotojas, kuris jai išdavė po vieną egzempliorių sutarties, krovinio važtaraščio ir vežamų gyvūnų važtaraščio, egzempliorių. Tačiau atsakovas, pažeisdamas sutarties sąlygas, sumokėjo ne sutartyje nurodytą kainą- po 8,20 Lt už skerdenos kilogramą, o tik po 0,10 Lt už kilogramą, pervesdamas ieškovei tik 20,77 Lt, tuo pagrindu, kad galvijas išbrokuotas Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2014-08-05 sprendimu Nr. 313. Sutartyje buvo numatyta, kad atsakovas, nustatęs neatitikimus, per 24 val. privalo apie tai informuoti gyvulio pardavėją, ko atsakovas nepadarė. Be to, sutartyje buvo numatyta, kad nustačius neatitikimus, pirkėjas turi teisę sumažinti neatitinkančių reikalavimų galvijų kainą, o jei pardavėjas nesutinka su kainos sumažinimu, pirkėjas grąžina pardavėjui gyvulio skerdieną ir už tą galviją nemoka. Tačiau atsakovas apie tai jos laiku neinformavo, dėl ko prarado galimybę, nesutikdama su kainos sumažinimu, atlikti pakartotinį galvijo veterinarinį vertinimą ar atsiimti skerdieną. Atsakovas pažeidė šalių sudarytos sutarties nuostatas, ieškovės teisės, jos neinformavo apie nustatytus neatitikimus per 24 valandas, apie savo iniciatyva sumažintą parduodamo galvijo kainą nepranešė, skerdienos negrąžino, todėl turi sumokėti ieškovei visą sutartimi numatytą kainą už parduotą galviją.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovui 695,01 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 13,02 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismas nustatė, jog 2014-08-05 tarp L. G. ir UAB „Agaras“ buvo sudaryta Gyvulių pirkimo – pardavimo sutartis GPP 1 13729, pagal kurią sutarta mokėti už nusipirktus gyvulius pagal vertintų skerdenų svorius ir kokybę 8,20 Lt/kg (karvių) bazines kainas (b.l. 7). Pagal šią Sutartį atsakovas tą pačią dieną iš ieškovės nusipirko vieną galviją, ką patvirtina krovinio važtaraštis Serija G. Nr. 583468 ir LR vežamų gyvūnų važtaraštis (b.l. 8,9). 2014-08-05 Biržų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. vet. gydytoja sprendimu Nr. 313 pateikė išvadą, jog iš L. G. atvežtos karvės skerdena ir subproduktai netinkami žmonių maistui (b.l. 11-12,31). Todėl 2014-08-05 d. pirkėjas UAB „Agaras“ pardavėjai L. G. už 207,66 kg jautienos skerdeną 0,10 Lt/kg kainos išrašė 20,77 Lt (be PVM) PVM sąskaitą – faktūrą BBB-0002854, kuri 2014-08-11 d. apmokėta 25,13 Lt (20,77 Lt su PVM) sumai (b.l. 10,33,52). Teismas sprendė, kad byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl skerdenos kainos ir atsiskaitymo už skerdeną, ginčo dėl galvijo svorio byloje nėra. Įvertino, kad sutartimi šalys susitarė, jog nupirkęs gyvulį atsakovas sumokės ieškovei už jį pagal vertintų skerdenų svorį ir kokybę šias bazines (R raumeningumo ir 3 riebumo klasės) kainas, mokant po 8,20 Lt/ kg už karvės skerdeną (Sutarties 2.2.2. punktas), pateikiant pirkėjui skerdenų kainas pagal lentelę, esančią sutarties priede, atsižvelgiant į tai, kokiai kategorijai priklauso paskersto gyvulio mėsa, o sutartyje nurodant bazinę kainą. Teismas iš priedo nustatė, jog, jei parduotos karvės skerdena būtų atitikusi minėtą R raumeningumo ir 3 riebumo klasę, už skerdeną atsakovas būtų atsiskaitęs pagal Sutartį sulygtą 8,20 Lt/kg kainą. Teismas pripažino, kad atsakovas su ieškove galėjo atsiskaityti tik paskerdus gyvulį, pagal skerdienos vertinimo rezultatus, nustačius skerdenos svorius ir kokybę, o šiuo atveju paskerdus gyvulį buvo nustatyta, jog skerdena ir subproduktai netinka žmonių maistui ir tai nurodyta Biržų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendime. Pažymėjo, jog pakartotinis skerdenos veterinarinis vertinimas šiuo atveju nebuvo galimas, nes nenumatytas Sutartyje, o nustačius skerdenos rezultatus, ji negalėjo būti atiduota ieškovei, kadangi tą draudžia Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 854/2004 (I priedo II skirsnio V skyriaus p punktas). Teismas pripažino, kad išbrokuota skerdena, kaip numatyta Komisijos Reglamentu (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, buvo pagrįstai tvarkoma atsakovo gyvulio skerdimo vietoje (Komisijos Reglamento (ES) 18 str.), ką 2014-11-07 d. UAB „Agaras“ raštu Nr. 24SD-182 pažymėjo ir Biržų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (b.l. 34). Pagal pateiktą gyvūno kūno informaciją, jo skerdena panaudota žvėrelių maistui (išrašas iš UAB „Agaras“ apskaitos programos) (b.l. 53-57). Pripažino, kad ieškovė neturėjo teisės reikalauti atlikti pakartotinio gyvulio skerdenos veterinarinio patikrinimo, taip pat ieškovei pagrįstai buvo neatiduoda ir gyvulio skerdena, nepažeidžiant tarp šalių sudarytos Sutarties. Nors ieškovė nurodė, jog atsakovas, nustatęs neatitikimus, per 24 val. jos apie juos neinformavo, kas buvo numatyta Sutarties 2.2.5 punkte, teismas sutiko su atsakovu, kad jis ieškovės apie išbrokuotą gyvulio skerdeną Sutartyje nustatytu terminu negalėjo informuoti dėl objektyvių priežasčių, nes sutarties rekvizitų dalyje ieškovė nebuvo nurodžiusi savo telefono ar el. pašto adreso. Pripažino, kad 2014-08-14 ieškovės vyrui, paskambinusiam telefonu, buvo paaiškintos gyvulio išbrokavimo priežastys, el. paštu tą pačią dieną išsiųstas (gyvulio) brokavimo aktas (b.l. 36), pati ieškovė apie tai, jog gyvulys išbrokuotas, 2014-08-06 buvo informuota išsiunčiant skerdimo ataskaitą, kas pažymėta atsakovo atsakyme į pretenziją (b.l. 14-15). Todėl sprendė, kad negalima pripažinti, jog atsakovas, per 24 val. neinformavęs ieškovės apie išbrokuotą skerdeną, esmingai pažeidė sutarties sąlygas, įvertinus tai, kad skerdena ieškovei negalėjo būti grąžinta. Nustatė, kad 2014-07-31 UAB „Agaras“ Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 87-1 V nuo 2014-08-01 nustatyta 0,10 Lt/kg skerdenos, išbrokuotos dėl patologinių pakitimų, kaina, kas nurodyta ir galvijų skerdenų kainų lentelėje, pateiktoje po priede prie Gyvulių pirkimo – pardavimo sutarties lentelėmis (b.l. 35). Pripažino, kad ieškovės nurodyta nestandartinių galvijų kaina 0,10-0,40 Lt/kg, įvertinus galviją, galėjo būti taikoma tik jai pardavus gyvulį priverstinam skerdimui ir atsiskaitant pagal jo gyvą svorį (b.l. 32). Kadangi galvijo skerdena buvo netinkama žmonių maistui, sprendė, kad atsakovas, mokėdamas už ją 0,10 Lt/kg kainą ir atsiskaitydamas ieškovei pervedant 25,13 Lt (20,77 Lt su PVM) sumą įstatymų (LR CK 1.5, 6.305 – 6.306, 6.311, 6.313-6.314 str.,) ir tarp šalių sudarytos minimos Sutarties sąlygų nepažeidė. Atmetus ieškinį, iš jos priteisė 695,01 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.) ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (LR CPK 96 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti. Nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ieškinyje. Nesutinka su atsakovu, kad apžiūrėjus galviją jai buvo pasiūlyta kaina po 0,60 Lt /kg ir tokį atsakovo teiginį vertina kaip savo interesų gynimu. Tuo atveju, jeigu vizualiai būtų pastebėję trūkumus, tai jie būtų nurodyti sutartyje ir važtaraštyje. Atsakovas per 24 valandas apie nustatytus neatitikimus jai nepranešė ir tuo pažeidė sutartį bei CK 1.5 straipsnio nuostatas. Dėl to, kad atsakovas neturėjo jos kontaktinių duomenų (telefono numerio, el. pašto), jos kaltės nėra, nes ji nėra atsakinga už sutarties pildymą ir duomenų įrašymą į ją. Be to, 2014-08-06 telefonu atsakovo atstovui buvo padiktuota jos (ieškovės) atsiskaitomoji sąskaita, tačiau apie gyvulio išbrokavimą jai nepasakė. Teismas sprendime vadovavosi melagingais parodymais dėl ataskaitos išsiuntimo ieškovei datos. Atsakovas teiginys, kad ji apie galvijo išbrokavimą buvo informuota 2014-08-06 jai išsiunčiant skerdienos ataskaitą, neteisingas. Tokią informaciją ji gavo tik 2014-08-14 registruotu laišku. Pokalbis telefonu su jos vyru neturi reikšmės, nes ji nėra davusi įgaliojimo vyrui veikti jos vardu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Agaras“ prašo skundo netenkinti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad ieškovė skunde nenurodo jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, tik pakartoja ieškinio motyvus. Apeliantė neigia aplinkybę, kad atsakovo atstovas, apžiūrėjęs gyvulį, jai siūlė mokėti 0,60 Lt už kilogramą gyvo svorio, nes gyvulys buvo nesveikas, šlubavo. Kadangi ieškovės netenkino pasiūlyta kaina už kilogramą gyvo svorio, ji pati pasirinko parduoti galviją pagal vertintų skerdenų svorį ir kokybę. Tuo atveju, jei ieškovės galvijo skerdena būtų tikusi žmonių maistui ir būtų atitikusi R raumeningumo ir 3 riebumo klasę, už ją atsakovas būtų mokėjęs po 8,20 Lt/kg. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sutarties 2.2.2 punkte nurodyta, jog visų galvijų skerdenų kainų lentelė pateikiama priede prie šios gyvulių pirkimo -pardavimo sutarties. Todėl ieškovės teiginys, kad šalys susitarė dėl 8,20 Lt kainos už kilogramą yra nepagrįstas. Ieškovė sutartyje nenurodė savo telefono numerio, el. pašto, todėl jai buvo išsiųsta skerdimo ataskaita paštu jos nurodytu adresu. Šią aplinkybę ieškovė neigė pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliaciniame skunde pati patvirtino ir nurodė, kad laišką gavo 2014-08-14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei skerdena negalėjo būti grąžinta dėl jos netinkamumo žmonių maistui, todėl šiuo atveju ieškovės neinformavimas apie skerdienos kokybę per 24 valandas esminės reikšmės neturėjo. Ieškovei išmokėjo 25,13 Lt atsakovo generalinio direktoriaus įsakymo pagrindu, kuriuo patvirtinta išbrokuotos dėl patologinių pakitimų skerdenos kaina po 0,10 Lt/kg ir ši kaina nurodyta galvijų skerdenų kainų lentelėje, kuri yra sutarties priedas.
Apeliacinis skundas netenkintinas, skundžiamas Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014 -08 -05 tarp L. G. ir UAB „Agaras“ buvo sudaryta Gyvulių pirkimo- pardavimo sutartis GPP 1 13729, kuria sutarta, kad bus mokama už nusipirktus galvijus pagal vertintų skerdenų svorius ir kokybę po 8,20 Lt/kg (karvių) bazinę kainą (b.l. 7). Pagal šią Sutartį ieškovė pardavė atsakovui karvę (b.l.8- krovinio važtaraštis Serija G. Nr. 583468 ir b.l.9- Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštis). Biržų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba 2014 -08 -05 sprendimu Nr. 313 pripažino, kad karvės, įsigytos iš L. G., skerdena ir subproduktai netinkami žmonių maistui, skerdena išbrokuota vadovaujantis KT-2-3-1-D1 „Mėsos ir kitų skerdimo produktų tinkamumo maistui įvertinimo instrukcija gyvulių skerdyklose“ (b.l. 11-12,31). Atsakovas už 207,66 kg jautienos skerdenos po 0,10 Lt/kg išrašė 2014 -08 -05 PVM sąskaitą- faktūrą BBB-0002854, 25,13 Lt su PVM sumai (b.l.33) ir šią sumą 2014 -08 -11 pervedė į ieškovės asmeninę sąskaitą banke (b.l.52).
Šalies argumentai
Apeliantė nesutinka su tuo, kad atsakovas, jos neinformavęs apie nustatytus skerdenos neatitikimus ir negavęs jos sutikimo, vienasmeniškai sumažino sutartimi sutartą skerdenos kainą ir jai negražino skerdenos. Reikalavimą ir skundą grindžia sutartimi.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis turėtų būti aiškinami pagal tikruosius šalių ketinimus, neatsiejamai vienas nuo kito. Įstatyminės sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK XIV skyriuje ir reikalauja, sutartį aiškinti laikantis sąžiningumo principo bei prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, pažodinio sutarties teksto aiškinimo nepakanka; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Aiškinant sutartį taip pat būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.
Bylos šalys Sutarties 2.2.2 punktu susitarė dėl gyvulio pirkimo būdo- tai, jog atsakovas už nupirktą gyvulį sumokės ieškovei pagal vertintų skerdenų svorį ir kokybę, o bazinė karvių (R raumeningumo ir 3 riebumo) kaina- 8,20 Lt/kg. Sutarties priedas- visų galvijų skerdenų kainų lentelė. Sutarties 2.2.5 punkte numatė, kad galvijus skerdžiant, pirkėjas patikrina visus kitus galvijų atitikimui keliamus reikalavimus, kurių nebuvo galima patikrinti galvijus priimant ir nustato galvijų skerdenos svorį. Jis (pirkėjas), nustatęs neatitikimus per 24 valandas apie tai informuoja pardavėją, ir ne vėliau kaip kitą dieną po pranešimo gavimo, šalys surašo neatitikimų aktą nurodydami savo pastabas. Pardavėjui nustatytu terminu nepasirašius neatitikimų akto, laikoma, kad pirkėjo nurodyti neatitikimai yra pagrįsti ir teisingi. Pardavėjas turi teisę per 24 valandas patikrinti neatitikimų faktą. Pirkėjas, nustatęs 2.2.5 punkte nurodytus neatitikimus, turi teisę sumažinti neatitinkančių reikalavimų galvijų kainą. Jeigu neatitinkančio reikalavimų paskersto galvijo pardavėjas nesutinka su pirkėjo kainos sumažinimu, tai pirkėjas grąžina pardavėjui galvijo skerdeną ir už tą galviją nemoka. Tokiu atveju pardavėjas apmoka pirkėjui už gyvulio transportavimą ir skerdimą.
Iš sutarties ir priedo prie sutarties- galvijų supirkimo pagal skerdenos kainas (b.l.7, 35) seka, kad tuo atveju, jei ieškovės karvės skerdena, viršijanti 300 kg svorį, būtų atitikusi minėtą R raumeningumo ir 3 riebumo klasę ir būtų įvertinta, kaip tinkama maistui, tai už nustatytą skerdenų svorį atsakovas turėtų sumokėti Sutartimi sulygtą kainą- po 8,20 Lt/kg. Būtent tokia kaina, o ne po 10 Lt/kg skerdenos apeliantės tvirtinimu jai turėjo būti sumokėta. Atsakovas dėl kainos sumažinimo atsikerta tuo, kad skerdenos ir subproduktų netinkamumą žmonių maistui dėl patologinių pakitimų nustatė Biržų valstybinės maisto ir veterinarinės tarnyba ir tokios skerdenos kaina pagal sutarties priedą- 0,10 Lt/kg.
Ginčo dėl to, kad atsakovas, paskerdęs nupirktą galviją, turėjo teisę patikrinti skerdenos kokybę ir kad Biržų valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba 2014 -08 -05 vertino būtent iš ieškovės nupirktos karvės skerdeną, nėra. Biržų valstybinės maisto ir veterinarinė tarnybos 2014- 08- 05 Sprendimas Nr.313, kuriuo padaryta išvada, kad skerdena ir subproduktai netinkami žmonių maistui ir skerdena išbrokuota, nenuginčytas. Šioje byloje iš esmės ginčas dėl to, kad atsakovas, nustatęs netinkamą skerdeną savalaikiai (per 24 val) neinformavo ieškovės ir dėl to ji negalėjo pasinaudoti sutartimi suteikta teise- nesutikus su kainos sumažinimu- atsiimti skerdeną.
Pažymėtina tai, jog šalys susitarė, kad už parduotą galviją bus apmokama pagal vertintų skerdenos svorį ir kokybę, o ne pagal gyvą svorį. Tokiu būdu ieškovė prisiėmė riziką, kad esant prastesnei skerdienos kokybei, t.y. skerdenai neatitinkant R raumeningumo ir 3 riebumo klasės ir nustačius kitus skerdenos neatitikimus, jai bus sumokėta mažiau nei bazinė kaina (bazinė kaina - 8,20 Lt/kg karvių skerdenos). Kadangi šalys iš esmės sutartimi susitarė, kad tikroji skerdenos vertė bus nustatyta tik po galvijo paskerdimo, todėl akivaizdu, jog patikrinti tokius galvijo atitikimui keliamus reikalavimus kaip skerdenos svoris, raumeningumo, riebumo klasės paimant galviją iš pardavėjo neįmanoma. Taip pat nustatyti skerdenos atitikimo/neatitikimo priežastis galima tik paskerdus galviją. Todėl aplinkybė, kad atsakovo atstovas, priėmęs galviją, sutartyje, krovinio ir vežamų gyvūnų važtaraščiuose nepažymėjo, jog karvė iš pažiūros sveika, ar atvirkščiai, kaip tvirtina atsakovas, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Be to, nenuginčitame Biržų valstybinės maisto ir veterinarinė tarnybos Sprendime išvardintos skerdenos neatitikimo priežastys. Todėl pagal sutarties 2.25 ir 2.2.6 punktus atsakovas turėjo teisinį pagrindą už skerdeną sumokėti ieškovei ne bazinę, o sumažintą kainą.
Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nustatytu terminu neinformavo ieškovės apie skerdenos neatitikimus ir tuo pažeidė sutarties 2.5.5 punktą. Tačiau sutiko su atsakovo teiginiu ir sprendė, kad atsakovas negalėjo ieškovės informuoti apie išbrokuotą gyvulio skerdeną sutartyje nustatytu terminu dėl objektyvių priežasčių- sutarties rekvizitų dalyje ieškovė nebuvo nurodžiusi savo telefono ar el. pašto adreso, kuomet joje nurodyti visi atsakovo rekvizitai. Sprendime nurodė kokiu laiku ir kokiais būdais, nors ir pavėluotai, ieškovė buvo informuota. Nesutikdama su šiuo argumentu apeliantė teigia, kad ji, kaip pardavėja, nėra atsakinga už sutarties pildymą, duomenų įrašymą.
Iš sutarties turinio seka, kad iš esmės abi sutarties šalys, pasirašiusios sutartį, buvo suinteresuotos, jog joje būtų nurodyti abiejų sutarties šalių visi rekvizitai, tarp jų ieškovės telefonas, faksas, bankas ir atsiskaitomoji sąskaita tam, kad sutarties šalys turėtų galimybę pilnai vykdyti sutartį: ieškovė gauti pinigus už parduotą galviją ir tinkamą skerdeną arba, paaiškėjus skerdenos neatitikimą keliamiems reikalavimams, šalys galėtų spręsti dėl kainos sumažinimo ir priimti kitus Sutartyje numatytus sprendimus. Kaip matyti iš Sutartyje nurodytų ieškovės rekvizitų (nurodytas PVM mokėtojo kodas), ji, sudarydama Sutartį, veikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip asmuo, užsiimantis atitinkama veikla. Todėl jai taip pat keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Manytina, kad ieškovei, kuri augina galvijus, turėjo būti suprantama, kad pardavus galviją jos pasirinktu būdu- pagal vertintų skerdenų svorį, kokybę ir nustačius skerdenos kokybės neatitikimus bus reikalinga kuo greičiau susisiekti su ja, kaip pardavėja, todėl turėjo savo kontaktinius duomenis nurodyti sutartyje, o ne vien deklaratyviai teigti, kad ši pareiga tenka išimtinai atsakovo atstovui. Šiuo atveju sutartyje neužpildyti visi ieškovės rekvizitai, tarp jų nenurodytas telefonas ir faksas. Pažymėtina tai, jog, apeliantė teigdama, kad nebuvo įgaliojusi savo sutuoktinio kalbėtis telefonu su atsakovu dėl galvijo išbrokavimo aplinkybių, pripažino, kad informaciją apie gyvulio išbrokavimą gavo paštu 2014-08-14, kada jos sutuoktinis galimai kalbėjosi su atsakovo atstovu ir, atsakovo teigimu, pastarasis patikino, jog skerdenos nepageidauja atsiimti. Iš byloje esančio elektroninio pašto išrašo matyti, kad atsakovas 2014-08-14 elektroniniu paštu išsiuntė ieškovei (gyvulio) brokavimo aktą (b.l. 36), o ieškovė tik 2014-08-19 išreiškė pageidavimą atsiimti skerdeną. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovė, nors ir praleidus 24 valandų terminą, tačiau buvo informuota apie rastus skerdenos neatitikimus.
Kaip buvo konstatuota, atsakovas dėl nustatytų skerdenos neatitikimų turėjo teisę sumažinti skerdenos kainą. Atsakovė pagal Sutarties sąlygas galėjo su tuo sutikti, o nesutinkant- atsiimti skerdeną. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, jog atsakovas, per 24 val. neinformavęs ieškovės apie išbrokuotą skerdeną, esmingai pažeidė sutarties sąlygas, nes šiuo atveju esmė ta, kad nustačius, jog visa skerdena ir subproduktai netinkami žmonių maistui dėl potologinių pakitimų, ji (skerdena) negalėjo būti grąžinta ieškovei pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 854/2004, nustatantį specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (I priedo II skirsnio V skyriaus p punktas, numatantis, kad mėsa turi būti paskelbta netinkama vartoti žmonėms, jeigu ji: turi patofiziologinių pakitimų, konsistencijos anomalijų, pasižymi nepakankamu kraujavimu, išskyrus laukinius gyvūnus, arba taip pat turi organoleptinių anomalijų), o privalėjo būti sutvarkoma kaip 3 kategorijos šalutiniai gyvūniniai produktai. Tai turėjo būti padaryta sutinkamai su Komisijos Reglamentu (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, t.y. gyvulio skerdimo vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad net ir esant formaliems sutarties pažeidimams- ieškovei nustatytu terminu nepranešus apie skerdenos neatitikimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Priešingas sprendimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija fakto, kad jos parduoto galvijo skerdena ir subproduktai buvo netinkami žmonių maistui ir turėjo būti sunaikinti. Atsakovas sumokėjo ieškovei už 207,66 kg jautienos skerdeną po 0,10 Lt/kg, kas sudarė 25,13 Lt (20,77 Lt su PVM) sumą (b.l. 10,33,52), ir kas atitinka šalių Sutarties 2.2.2 punktą ir Sutarties priedo lentelėje numatytą kainą už parduodamos gyvulio skerdienos, išbrokuotos dėl patologinių pakitimų, kilogramą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad išbrokuota galvijo skerdena panaudota žvėrelių maistui (išrašas iš UAB „Agaras“ apskaitos programos) (b.l. 53-57). Todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kad atsakovas galimai siekia pasipelnyti ieškovės sąskaita. Kadangi galvijo skerdena buvo netinkama žmonių maistui, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas, mokėdamas už ją 0,10 Lt/kg kainą ir atsiskaitydamas ieškovei pervedant 25,13 Lt (20,77 Lt su PVM) sumą įstatymų (LR CK 1.5, 6.305 – 6.306, 6.311, 6.313-6.314 str.,) ir šalių sudarytos Sutarties sąlygų nepažeidė.
Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
NUTARIA:
Biržų rajono apylinkės teismo 2015m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.