Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro kategorišką išvadą, kad kaltinamoji padarė minėtą nusikaltimą, teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamoji sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio. T. y. pažeidė KET 14 p. reikalavimus, draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai, jų turto saugumui ir aplinkai.

Pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka kaltinime nurodyta, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė (duomenys neskelbtini), t. y. nenurodytas kaimas, kai tuo tarpu, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad nusikaltimas buvo padarytas (duomenys neskelbtini). Minėta aplinkybė tikslintina. Patikslinus minėtą aplinkybę faktinės bylos aplinkybės dėl kaltinamosios veikos kvalifikavimo nesikeičia, kaltinamosios procesinės teisės nepažeidžiamos.

Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nekilo, todėl konstatuotina, kad teisiamojo posėdžio metu išanalizuotų įrodymų visuma yra pagrindas kaltinamąją pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jos veika kvalifikuota teisingai.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Byloje yra gautas S. J. prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisiamojo posėdžio metu S. J. prašė perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato, ji yra senatvės pensininkė ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamoji neteista (teistumas išnykęs BK 97 str. 6 d.) ji anksčiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, ji padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Yra kaltinamosios atsakomybę lengvinti viena aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji yra bausta administracine tvarka trijų metų bėgyje 8 kartus pagrinde už KET (greičio viršinimas ir kt.), padaryti pažeidimai nėra itin šiurkštūs, nesumokėta viena bauda, kitos baudos sumokėta ( b. l. 76-80), dirba t. y. vykdo individualią veiklą ( b. l. 82, 114), (duomenys neskelbtini)psichikos sveikatos nei priklausomybės ligų registre nėra registruota ( b. l. 86), civilinio ieškinio byloje nėra. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamosios nusikalstama veika nesmurtinio pobūdžio, sunkių pasekmių nebuvo sukelta. Visos kaltinamąją charakterizuojančios aplinkybės, kaltinamosios itin kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ką ir pati teisme pasižadėjo. Ji augina du nepilnamečius vaikus (b.l.110);

Byloje yra kaltinamosios motinos, S. J. prašymas ( b. l. 96), atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagal teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Laiduotoja S. J. yra kaltinamosios motina, jų santykiai - artimi, pagrįsti pagarba, ji teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti ją kaltinamosios laiduotoja, atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pateikė ir rašytinį prašymą ir sutikimą (b. l. 96).

Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamąja santykiai geri, atviri, neigiamai vertina kaltinamosios padarytą nusikaltimą, nurodė, kad kaltinamoji klauso jos patarimų, ji pati senatvės pensininkė, todėl gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Nurodė, kad kaltinamoji gerbia jos nuomonę, tariasi. Su kaltinamąja bendrauja dažnai, klauso jos nuomonės, patarimų. Jos yra artimos. Nurodė, kad pati kaltinamoji labai pergyvena, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. S. J. nėra teista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 106-109), be to nurodė, kad anksčiau anūko automobilis buvo registruotas jos vardu, už jį buvo bausta, ji pati jokių nuobaudų nėra turėjusi. Ji yra senatvės pensininkė, kaltinamosios motina.

Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Įvertinus tiek kaltinamąją, tiek galimą laiduotoją charakterizuojančius duomenis, teismui nekyla jokių abejonių šių abiejų asmenų patikimumu, todėl laidavimas skirtinas be užstato.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad kaltinamoji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato.

Atsižvelgus į kaltinamąją charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad padarytas nusikaltimas kėlė aplinkiniams padidintą pavojų, kaltinamajai vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraustina naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nes pagal teismų praktiką BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė byla Nr. 2K-599/2012). Kaltinamajai kartu su bausme skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuotinas nuo 2024 m. sausio 15 d.

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-50-788/2018).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-262-489/2017).

Teismas daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama prevencinių tikslų - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs kaltinamosios padaryto nusikaltimo pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas padarytas šiurkščiai pažeidžiant KET, kaltinamajam nustatytas – 2,13 promilių girtumas, sprendžia, kad kaltinamajai tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės, konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Pagal BK 72 straipsnio 1-4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinama kaltinamoji, buvo padarytas kaltinamajai vairuojant jai priklausantį ir jos vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas sprendžia, kad kaltinamosios vairuotas automobilis buvo nusikaltimo padarymo priemonė, jis atitinka konfiskuotino turto požymius, automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas (BK 72 str. 2 d.)

Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, BK 72 str. numato imperatyvią pareigą teismui taikyti turto konfiskavimą visa apimtimi visais atvejais, kai yra tam įstatyme numatyti pagrindai. Turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, kaltinamojo asmenybės ar kitų panašių aplinkybių, jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 str. 2 d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 str. nurodytos turto konfiskavimo taikymo sąlygos (kasacinė nutartis Nr. 2K-243-942/2016). Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinama kaltinamoji, buvo įvykdytas kaltinamajai vairuojant jos vardu registruotą transporto priemonę. Nors kaltinamoji prašo ir pateiktas kaltinamosios sutuoktinio prašymas nekonfiskuoti automobilio, nes automobilis yra šeimos turtas (b. l. 99) Tačiau teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad automobilis pirktas kaltinamosios 2022-07-02 (pirkimo –pardavimo sutartis b. l. 118-120), gi santuoka tarp kaltinamosios ir M. R. sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 95). Kaltinamoji su R. (sutuoktiniu) gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas /valdytojas nurodyta E. J. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32);

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, ir tais atvejais, kai darant nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojamas turtas, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju sutuoktinis) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011).

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis, įgytas kaltinamosios iki santuokos sudarymo su M. R..

Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra nepagrįstas. Teismo vertinimu, šiuo atveju būtent transporto priemonės nekonfiskavus, nusikalstamą veiką padariusio asmens ir viešojo intereso pusiausvyra būtų pažeista, nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo (teismų praktika Kauno apygardos teismo nutartis 1A-556-485/2019)..

Teismas daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui nelaikytina netikslinga ar neproporcinga priemone, jos skyrimas neprieštarauja teisingumo principui, nes pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281¹ straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų (kai asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ) prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialia teise, tiek turtinio pobūdžio poveikio priemonės, iš jų ir turto (transporto priemonės) konfiskavimas (2018 m. birželio 19 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-218-648/2018).

Kaltinamajai paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą (b. l. 60-65) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

2024 m. sausio 15 d. nutarimu automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą (b. l. 34-39), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos, o ją įvykdžius, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: registracijos liudijimą Y (duomenys neskelbtini) esantį prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai, o E. J.-R.s vairuotojo pažymėjimą, esantį prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai institucijai ( per Vokietijos ambasadą Lietuvoje);

Kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 254 str. 5 d., 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, straipsniu,

nusprendžia:

E. J.- R., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos S. J. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto motorines priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2024 m. sausio 15 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti transporto priemonę, automobilį (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini).

E. J.-R. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą (b. l. 60-65) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

2024 m. sausio 15 d prokuroro nutarimu automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą (b. l. 34-39), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos, o ją įvykdžius, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Automobilio registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini) esantį prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai,

E. J.-R. vairuotojo pažymėjimą, esantį prie bylos (duomenys neskelbtini) (išduotą Vokietijoje), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai institucijai (per Vokietijos ambasadą Lietuvoje);

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o E. J.-R. nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.