Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui J. B. ir jos gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Donato Jačiausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo: J. B., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduota laiduotojo L. A. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 16 d.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – panaikintos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vairuotojo pažymėjimą nurodyta nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti VĮ „Regitra“.

Automobiliui „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelėje, Kaune, Technikos g. 18A, ir šio automobilio registracijos liudijimą, saugomą byloje, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. B. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad ji 2019 m. balandžio 14 d. apie 13.08 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkotesteriu „Alcotest 6810 nr. (duomenys neskelbtini)“ nustatytas 2,54 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendyje konstatuota, jog J. B. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jos padaryta veika įrodyta ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Nustačius BK 40 straipsnyje numatytus pagrindus, J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą. Nusikalstamos veikos darymo priemonę – automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta grąžinti J. B., konstatavus, kad šioje byloje automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

3. Prokuroras skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. B. priklausanti transporto priemonė – lengvasis automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikta savininkės J. B. nuosavybėje; taikyti BK 72 straipsnį ir šį automobilį konfiskuoti kaip nusikaltimo darymo įrankį.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, jai paskyrė vieną baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones vienus metus. Pasak prokuroro, akivaizdu, jog paskirta priemonė nėra pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasant nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. J. B. paskirta poveikio priemonė savo pobūdžiu atitinka administracinio nusižengimo padarinius.

3.2. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl transporto priemonės konfiskavimo, išimtinai vertino tik J. B. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, tačiau neskyrė dėmesio jos veikos aplinkybėms, tai yra nepagrįstai nevertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, padarymo aplinkybių, neblaivumo laipsnio, kurių visuma reikšminga sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

3.3. Atkreipiamas dėmesys, jog J. B. transporto priemonę vairavo, kai jai nustatytas 2,54 prom. neblaivumas, apie jos pavojingą manevravimą kelyje pranešė kitas eismo dalyvis. Liudytojas M. Č. nurodė, kad automobilis keistai manevravo, užvažiavo ant šaligatvio, bandant aplenkti automobilį, šis vos neatsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, vairuotoja buvo akivaizdžiai stipriai neblaivi. Šios aplinkybės, prokuroro vertinimu, rodo, kad J. B. veika buvo pavojinga, jos elgesys galėjo sukelti itin skaudžius padarinius kitiems eismo dalyviams. Nors J. B. nėra bausta administracine tvarka už vairavimą išgėrus, tačiau ji buvo bausta už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, ji, išgėrusi pakankamai didelį kiekį alkoholio, vairuodama automobilį, turėjo ir galėjo suprasti tokių savo veiksmų riziką. Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė proporcingumo principą, o J. B. padaryta nusikalstama veika pagal savo pobūdį ir pavojingumą, taip pat jos asmenybė, nėra išskirtiniai, kad taikyti turto konfiskavimą būtų neteisinga ar neproporcinga.

4. Atsiliepimų į prokuroro apeliacinį skundą negauta.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės J. B. ir jos gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

6. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Prokuroro apeliaciniame skunde nėra keliamas atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės J. B. kaltės klausimas ar sąlygos ir pagrindai BK 40 straipsnyje įtvirtintam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutui taikyti. Prokuroras, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kvestionuoja aplinkybes, susijusias su turto konfiskavimo J. B. nuosavybės teise priklausančiam turtui netaikymu. Apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnyje išskiriamos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys. Tai tam tikri įpareigojimai ir draudimai, suvaržantys asmens teises ir laisves bei tuo pačiu suteikiantys platesnes galimybes individualizuoti baudžiamąją atsakomybę asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, tiek tuo atveju, kai jam skiriama baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, tiek ir tuo atveju, kuomet kaltininkas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atleidžiamas. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra turto konfiskavimas, kurio taikymo pagrindai ir sąlygos yra numatyti BK 72 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone gali būti pripažįstamas ir daiktas, kuris nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas. Taigi nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai juos veikia, žaloja, o taip pat ir tie įrenginiai, mechanizmai bei prietaisai, kuriais tiesiogiai nusikaltimo dalykas neveikiamas, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą.

9. Kartu pažymėtina, kad taikomos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir turto konfiskavimas turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

10. Nagrinėjamu atveju J. B. baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kurios dispozicijoje tiesiogiai nurodoma, jog ši nusikalstama veika padaroma išimtinai naudojantis, be kita ko, motorine transporto priemone. Sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į aptariamo nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis, tačiau tai, transporto priemonės kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Taigi, transporto priemonės panaudojimas yra ir nusikaltimo padarymo priemonė, ir būtina sąlyga, be kurios neįmanoma padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, todėl, remiantis BK 72 straipsniu, automobilis, kurį vairavo J. B. nusikalstamos veikos padarymo metu, neabejotinai pripažįstamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo priemone. Atsižvelgiant į BK 72 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, numatantį, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas J. B. nuosavybės teise priklausančio konfiskuotino turto – transporto priemonės konfiskavimo proporcingumo ir tikslingumo klausimas.

11. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad J. B. baudžiamojon atsakomybėn patraukta dėl tyčinio baigto nusikaltimo, kuriuo itin šiurkščiai pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, padarymo. Ji vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kuomet jai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,54 prom.). Vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų vienoms svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. J. B. nustatytas girtumo laipsnis daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Šią nusikalstamą veiką ji padarė vidurdieniu, važiuodama pakankamai judrioje miesto gatvėje, o jos vairavimas kėlė itin didelį pavojų eismo bei jo dalyvių saugumui. Kaip matyti iš liudytojo M. Č. parodymų, jis apie galimai apsvaigusią kitos transporto priemonės vairuotoją suprato važiuodamas automobiliu paskui J. B., matė, kaip ji keistai manevravo, užvažiavo ant šaligatvio, bandant ją aplenkti, ji vos neatsitrenkė į liudytojo automobilį, manevravo iš vienos juostos į kitą, kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu. Ir galimai tik aktyviais liudytojo M. Č. veiksmais – aplenkus J. B. automobilį ir jį stabdant bei sustojus paimant jos automobilio užvedimo raktą – pavyko išvengti sunkesnių šios nusikalstamos veikos pasekmių.

12. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu J. B. nurodė, kad ji nuo 2019 m. balandžio 13 d. 21 val. iki balandžio 14 d. 5 val. vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė kelis butelius putojančio vyno, o 8 val., tai yra vos po trijų valandų, jautėsi pakankamai gerai ir nusprendė galinti vairuoti, todėl 10 val. sėdo už vairo ir vyko iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) miestą, (duomenys neskelbtini) rajoną, o po to ruošėsi vykti namo. Kaip nurodė liudytojas policijos pareigūnas A. M., atvykęs į J. B. vairuoto automobilio sustabdymo vietą, nuo pastarosios sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, vairuotoja stovėdama svirduliavo, antrą kartą tikrintis alkotesteriu atsisakė. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės veiksmais buvo sukelta itin didelė ir reikšminga grėsmė eismo saugumui ir ši pavojinga situacija kilo aktyviais bei tyčiniais J. B. veiksmais. Pastaroji, kaip pati nurodė apklausiama pirmosios instancijos teisme, teisę vairuoti turi nuo 1992 metų, taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ji pagal savo asmenines savybes, turimą patirtį, turėjo ir galėjo suvokti galimas kilti pasekmes, kuomet ji sėdo už vairo būdama neblaivi, kai jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, bei turėjo ir galėjo objektyviai įvertinti savo fizines galimybes konkrečioje situacijoje vairuoti transporto priemonę. Šiame kontekste pažymėtina, jog J. B. nurodė iš (duomenys neskelbtini) miesto išvykusi apie 10 val., o jos neblaivumas alkotesteriu buvo patikrintas tik 13.36 val., kas leidžia spręsti apie galimai dar didesnį J. B. neblaivumo laipsnį tuo momentu, kuomet ji pasirinko sėsti už vairo būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

13. Pirmosios instancijos teismas nubaustosios asmenybę charakterizuojančius duomenis įvertino itin teigiamai, tačiau sutikti su tokia skundžiamo nuosprendžio išvada baudžiamojo poveikio priemonių (turto konfiskavimo) atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui taikymo kontekste, apeliacinės instancijos teismas pagrindo neturi. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, J. B. nuo 2001 metų sistemingai baudžiama už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nusikalstamos veikos padarymo metu ji turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Priešingai nei J. B. nurodė teisiamojo posėdžio metu, ji už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio buvo bausta ne būdama 19 metų, kai buvo numatyta 0,3 prom. riba, o būdama 27 metų, kuomet Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalies dispozicijoje buvo numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės (2001 m. spalio mėn.). Nors šis teisės pažeidimas padarytas itin seniai, tačiau J. B. siekis savo asmenybę pateikti labiau teigiamai, įvertinus, be kita ko, ir kitus 24 jos nustatytus administracinius teisės pažeidimus (administracinius nusižengimus), nors pirmosios instancijos teismo vertinimu neeliminavo galimybės J. B. taikyti laidavimo institutą, tačiau baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo kontekste sudaro pagrindą spręsti, jog J. B. naudojantis transporto priemone, kuria buvo padarytas nusikaltimas nagrinėjamoje byloje, galimai nebus užkirstas kelias ir toliau elgtis teisei priešingu būdu, o jos palikimas pastarosios dispozicijoje galimai kels pavojų teisėtiems visuomenės interesams.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama, ar nagrinėjamoje byloje buvo priimtas teisingas sprendimas atsisakant konfiskuoti J. B. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, šią priemonę įvertinus kaip neatitinkančią teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžančią asmenį labiau negu to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių konkrečių argumentų, kodėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymas nagrinėjamoje byloje būtų neproporcingas. Pirmosios instancijos teismas įvertino J. B. asmenybę ir faktą, kad ji teisiama pirmą kartą bei tenkino prašymą jos atžvilgiu nepriimti apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Teismas kaip itin teigiamą J. B. charakteristiką įvertino jos darbovietės – (duomenys neskelbtini) (kurios direktorė yra J. B.) raštą, kuris pateiktas ne savivaldybės tarybos ar administracijos įgalioto asmens, kuriam J. B. būtų tiesiogiai pavaldi ir atskaitinga, o asmens, susijusio tiesioginiais pavaldumo (subordinacijos) santykiais su J. B. – direktorės pavaduotojos ugdymui, pavaduojančios direktorę. Konstatavęs BK 40 straipsnyje numatytas sąlygas, apylinkės teismas pastarąją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taigi, J. B. nepatyrė iš apkaltinamojo nuosprendžio asmenims kylančių griežtesnių suvaržymų (jai nebuvo skirta bausmė ir ji neturi teistumo). Vadovaujantis BK 40 straipsniu, ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, be to, nustatytas laidavimo terminas pagal BK 40 straipsnio 4 dalį yra minimalus – vieni metai. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, pastarajai paskyrė vieną baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones taip pat minimaliam šios priemonės taikymo terminui – 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo dienos, tai yra nuo 2019 m. balandžio 16 d. Atsižvelgiant į tai, įvertinus aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, spręstina, kad apylinkės teismas J. B. skyrė itin švelnias poveikio priemones, kurios savo pobūdžiu atitinka administracinio nusižengimo padarinius. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už daug mažesnio pavojingumo administracinį nusižengimą (transporto priemonių vairavimas, kai nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės (J. B. atveju nustatyta alkoholio koncentracija – 2,54 promilės)), numatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir už tokį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

15. Minėta, kad baudžiamojo poveikio priemonių, o taipogi ir turto konfiskavimo, paskirtis yra ne tik padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tačiau ir veikti prevenciškai, auklėjamai asmenį, kuris už nusikalstamos veikos padarymą nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas. Todėl vien tai, kad BK 40 straipsnio prasme yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, įvertinus, be kita ko, ir minėtame straipsnyje nustatytus ribojimus, kuomet naują nusikalstamą veiką padaręs asmuo atsakomybėn traukiamas ir už veiką, dėl kurios padarymo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ši aplinkybė neeliminuoja galimybės asmeniui taikyti BK 72 straipsnyje reglamentuotą turto konfiskavimo institutą, tokiu būdu individualizuojant asmens baudžiamąją atsakomybę. Nagrinėjamu atveju, visų aptartų aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui teigti, kad J. B. priklausančios transporto priemonės, kurios vertė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis yra 3620 Eur be PVM, konfiskavimas, turint omenyje ir pirmosios instancijos teismo taikytą laidavimą bei uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti minimaliam terminui, jokiu būdu nereikštų neproporcingai griežtos poveikio priemonės. Teisėjų kolegijos manymu, šioje situacijoje visuomenės ir J. B. interesų pusiausvyra nepažeidžiama, juolab kad pastaroji taip pat nenurodė svarbių ir objektyvių aplinkybių, kurios suponuotų priešingą vertinimą. Vien tai, kad J. B. transporto priemonė, su kuria buvo įvykdyta nusikalstama veika, buvo padovanota, ir uždraudimo jai naudotis specialia teise vairuoti laikotarpiu, jos teigimu, ją šiuo automobiliu vežiotų sūnus, kadangi jai taip būtų patogiau nei važinėti taksi, savaime nesudaro prielaidų spręsti apie turto konfiskavimo neproporcingumą nagrinėjamoje situacijoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtent transporto priemonės nekonfiskavus, nusikalstamą veiką padariusio asmens ir viešojo intereso pusiausvyra būtų pažeista, nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju J. B. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato minimaliam terminui ir paskyrus vieną baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą naudotis specialia teise) minimaliam terminui, ši priemonė nėra pakankama siekiant užtikrinti baudžiamojo poveikio priemonėms keliamus tikslus, be kita ko, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir užtikrinti teisingumo principą.

16. Atsižvelgdama į aptartus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendžio dalis, kuria iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. B. nebuvo konfiskuotas automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėta bei nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 67 ir 72 straipsnių nuostatas. Minėta nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir J. B. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė – automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuojamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Prokuroro apeliacinį skundą tenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendžio dalį, kuria iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. B. nekonfiskuotas automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti:

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, konfiskuoti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės J. B. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šio automobilio registracijos liudijimą, saugomą byloje, perduodant turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendžio dalį, kuria J. B. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintas nuosprendžiui įsiteisėjus, ir automobiliui „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki jo konfiskavimo įvykdymo dienos.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendžio dalį, kuria automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimą, saugomą byloje, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. B..

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.