Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Meilučio ir Laimos Šeputienės,

atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės E. J.-R., jos gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal E. J.-R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. J.-R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

E. J.-R. pagal laidavimą perduota S. J. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto motorines priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2024 m. sausio 15 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant transporto priemonę, automobilį BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. J.-R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, už tai, kad ji 2024 m. sausio 14 d., apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0246, patikros sertifikato numeris Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, tai yra 2,13 promilių girtumas.

2. Kauno apylinkės teismas pripažinęs, jog E. J.-R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sprendė, jog yra visos sąlygos taikyti laidavimo institutą ir E. J.-R. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, be užstato. Atsižvelgiant į tai, kad E. J.-R. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai alkotesteriu buvo nustatytas 2,13 promilių girtumas, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant 1 metų 6 mėnesių laikotarpį bei turto – automobilio konfiskacija.

3. E. J.-R. skundžia Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendį, prašo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo teisės vairuoti transporto priemones terminą sutrumpinti iki 1 metų bei nekonfiskuoti transporto priemonės, o priteisti automobilio realios vertės įmoką valstybės naudai.

4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje atleista nuo baudžiamosios atsakomybės E. J.-R. ir jos gynėjas advokatas Raimundas Gargasas prašė tenkinti apeliacinį skundą. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės E. J.-R. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ir dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde E. J.-R. pateikdama apeliacinį skundą, neginčija kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, taip pat nėra ginčijamas ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl E. J.-R. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – specialiosios teisės, vairuoti kelių transporto priemones atėmimo, termino bei automobilio konfiskavimo. Apeliantė prašo sutrumpinti paskirtą teisių atėmimą iki minimumo, t. y. 1 (vienerių) metų bei nekonfiskuoti jos šeimai priklausančio automobilio, su kuria buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, todėl keisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendį nėra jokio pagrindo.

7. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019).

9. Iš byloje esančių duomenų, t. y. informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, matyti, jog automobilio „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra E. J. (b. l. 32). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, E. J.-R. nurodė, jog automobilis buvo įgytas santuokoje, 2022 metais. Be to, pirmosios instancijos teisme, 2024 m. sausio 22 d. M. R. pateikė prašymą grąžinti automobilį „BMW 320D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydamas, jog transporto priemonė yra jų šeimos nuosavybė (b. l. 99). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog apylinkės teismas, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo klausimą, konstatavo, jog automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, įgytas prieš santuoką, su kuo iš esmės sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Kaip teisingai atkreipta pirmosios instancijos teismo, iš byloje esančios pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog E. J. automobilį „BMW“, kurio VIN kodas: (duomenys neskelbtini) įsigijo 2022 m. liepos 2 d. (b. l. 118–120), o santuoka tarp E. J.-R. ir M. R. sudaryta 2022 m. spalio 1 d. (b. l. 95), t. y. po to, kai E. R. buvo įsigijusi automobilį. Nors pateiktame skunde, apeliantė nurodo, jog automobilis įgytas bendromis lėšomis, kadangi dar iki santuokos jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, tačiau byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, jog E. J.-R. įgytas turtas iki santuokos priklausytų bendra jungtine nuosavybės teise kartu su M. R.. Net ir konstatavus aptartas aplinkybes, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismų suformuota praktika, tinkamai konstatavo, jog pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų neteisinga, tuomet teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020, 2K-13-458/2021). Atsižvelgiant į tai, net ir esant situacijai, kuomet nusikalstamos veikos įrankis, šiuo atveju minėtas automobilis, priklausytų jungtine nuosavybės teise tiek E. J.-R., tiek M. R., tai nesudarytų pagrindo konfiskuoti ne pačią transporto priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą.

10. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimo klausimą svarbu įvertinti ir aplinkybes, susijusias su šeimos interesų nukentėjimu. Skunde nurodoma, jog automobilis reikalingas šeimos poreikiams. Apeliantė nurodo, jog ji su šeima gyvena užmiestyje, rytais reikalinga vežti du nepilnamečius vaikus į mokyklą. Taip pat automobilis reikalingas darbo reikmėms. Aukštesnysis teismas pažymi, jog neabejojama, kad automobilio konfiskavimas sukels tam tikrų neigiamų pasekmių, tačiau įvertinus visus byloje esančius duomenis, nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas. Iš bylos duomenų išties matyti, jog apeliantės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kokiu atstumu yra nutolusi mokykla, kurią lanko apeliantės vaikai. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog nors gyvenamoji vieta yra užmiestyje, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog gyvenvietėje nėra išvystytas viešasis transportas, kuriuo gali naudotis tiek apeliantė, tiek jos šeimos nariai. Skunde taip pat deklaratyviai nurodyta, jog automobilis yra reikalingas darbo reikmėms, tačiau nėra nurodyta būtent kokias konkrečias darbines funkcijas yra reikalinga atlikti naudojantis būtent konfiskuotinu automobiliu. Iš esmės skunde nėra nurodyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl ko nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas ne automobilio konfiskavimas, o jo vertę atitinkanti pinigų suma. Byloje nėra nustatyta, kad automobilis būtų paslėptas ar priklausytų tretiesiems asmenims, dėl ko reikėtų taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.

11. Vien ta aplinkybė, jog paskirta baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2018, 2K-186/2018). Visos aplinkybės, susijusios su automobilio reikalingumu, buvo žinomos dar prieš apeliantei padarant nusikalstamą veiką, todėl suvokdama savo veiksmų teisines pasekmes privalėjo elgtis rūpestingai. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliantės nurodytos aplinkybės, jog automobilis buvo pirktas skolinantis pinigus iš kredito įstaigos M. R. vardu. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) grąžinimo, palūkanų ir kitų mokėtinų mokesčių mokėjimo grafikas, iš kurio matyti, kad kredito gavėjas – M. R. (b. l. 103–104). Tačiau pateikti dokumentai neleidžia pagrįstai spręsti, jog kredito sutartis sudaryta automobilio įsigijimui, kadangi kredito grąžinimo mokėjimo grafike nėra nurodyta pinigų skolino paskirtis. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog kredito sutarties data – 2021 m. spalio 18 d., o automobilio „BMW“ pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2022 m. liepos 2 d., t. y. praėjus kiek daugiau nei 8 mėnesiams, nuo to laiko, kuomet M. R. buvo suteiktas kreditas. Atsižvelgtina ir į tai, kad iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog automobilis įsigytas už 1500 Eur, o kredito suma yra dvigubai didesnė (3530 Eur). Taigi, šios aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog taikant baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, būtų pažeistas proporcingumo principas.

12. Teisėjų kolegija nenustačiusi aplinkybių, dėl ko nagrinėjamu atveju nebūtų tikslinga konfiskuoti nusikalstamos veikos įrankį – transporto priemonę, sprendžia, jog E. J.-R. prašymas konfiskuoti automobilio vertę, laikytinas nepagrįstų, dėl ko atmestinas.

14. Remiantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Taigi, tiek baudžiamojo poveikio priemonės, uždraudimo naudotis specialiąja teise, skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, taip pat humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

15. Pirmosios instancijos teismas, tiek paskiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, tiek nustatant jos terminą, įvertino reikšmingas bylos aplinkybes. Apylinkės teismas atsižvelgdamas į apeliantės charakterizuojančius duomenis, į tai, kad padarytas nusikaltimas kėlė aplinkiniams padidintą pavojų, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Iš esmės skunde nėra ginčijamas, kaip tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas, tačiau teigiama, jog ši paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra per griežta. Sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės termino skyrimą, svarbu įvertinti ne tik veikos aplinkybes, tačiau ir pačio asmens charakterizuojančius duomenis.

16. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, neturi pagrindo konstatuoti, jog paskirta baudžiamojo poveikio priemonė būtų pernelyg griežta. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, jog pirmuoju tikrinimu E. J.-R. buvo nustatytas 2,23 promilių girtumas, antruoju tikrinimu – 2,13 promilių girtumas (b. l. 27). Taigi, E. J.-R. nustatytas mažiausias 2,13 promilių neblaivumas ženkliai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę. Sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymą, svarbu pažymėti ir tai, jog E. J.-R. automobilį būdama neblaivi vairavo apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini), kuomet tokiu paros metu eismas būna pakankamai intensyvus. Be to, nusikaltimas padarytas 2024 m. sausio 14 d., t. y. žiemą, kuomet įprastai vairavimo sąlygos būna sudėtingesnės, dėl ko šiomis sąlygomis vairuojant transporto priemonę, iš vairuojamo asmens reikalaujama dar didesnė koncentracija. Akivaizdu, kad E. J.-R. neteisėti veiksmai šiuo atveju kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios apeliantės sveikatai ar net gyvybei.

17. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, jog iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, jog E. J.-R. nėra linkusi pavyzdingai laikytis Kelių eismo taisyklių. Apeliantė ne kartą bausta administracine tvarka už tai, jog vairuodama transporto priemonę viršijo leistiną nustatytą greitį, vairuodama automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu. Šie duomenys apeliantę apibūdina kaip ne itin drausmingą vairuotoją. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės BK 68 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, įvertinus tai, kad E. J.-R. neteisėti veiksmai šiuo atveju kėlė didelį pavojų, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą, kuris yra artimas minimaliam. Pirmosios instancijos teismas E. J.-R. paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, baudžiamojo įstatymo (BK 68 straipsnis) reikalavimų nepažeidė ir iš esmės teisingai įvertino šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Apeliaciniame skunde nepateikiama jokių naujų aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Dėl ko ir šioje dalyje, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Dėl proceso išlaidų

18. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą E. J. R., kurias sudaro 207,82 Eur.

19. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirtos ir prašomos priteisti už E. J.-R. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga apeliantės turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš apeliantės (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės E. J.-R. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš E. J.-R. 207,82 Eur (du šimtus septynis eurus ir 82 euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.