- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-19
- Bylos Nr.
- 1-213-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00992-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- S. V., V. A.
- Advokatai
- Sergejus Pelšas
- Kategorijos
- 1.2.14.12.2.1Nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimas arba realizavimas (BK 189 str. 2 d.)
- 1.2.19.3.2.1Papirkimas už neteisėtą veikimą ar neveikimą (BK 227 str. 2 d.)
- 1.2.22.1.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)
- 1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
- 1.2.29.2.1Antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimas (BK 301 str. 1 d.)
- 1.2.29.4.1Įrangos antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams klastoti gaminimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas (BK 302-1 str. 1 d.)
vertėjams Vandai Žitkauskaitei, Erikai Vencevičienei, Audriui Krušnai, Natalijai Reut, Giedriui Račkauskui, Ritai Daškevičienei, Irinai Pikčilingienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. A. (V. A.), gimęs (duomenys neskelbtini) , Baltarusijos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, dirba RAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, Lietuvoje, ES šalyse neteistas, Baltarusijos Respublikoje teistas už dokumentų klastojimą, įvykdytą 2003 m., ir viešosios tvarkos pažeidimą (chuliganizmą), įvykdytą 2004 m.,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, ir
S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2014-12-03 Lenkijos Respublikos Augustavo rajono teismo nuosprendžiu už ekonominius ir su prekyba susijusius nusikaltimus (identifikacinių simbolių klastojimą) terminuota laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams; 2017 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pripažintas kaltu pagal LR BK 300 str. 1 d. (2 epizodai), bausmė - bauda 15 MGL; 2017 m. balandžio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nuosprendis, išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2014 m. spalio 23 d. įgaliojimo) vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 2 p. pagrindu, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2014 m. sausio 7 d. įgaliojimo) – atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 37 straipsniu ir byla jam nutraukta;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 302¹ straipsnio 1 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. 2014 m. spalio 1 d. apie 13.35 val. kelio A1 19 km. policijos pareigūnams patikrinimui sustabdžius S. V., vairuojantį transporto priemonę – vilkiką „Volvo“, prie kurio pritvirtinti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), matomas identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), tikras identifikavimo numeris (duomenys neskelbtrini), su puspriekabe „Schmitz“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kuri laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. 15.00 val. iki 2014 m. rugsėjo 14 d. 09.00 val. buvo pagrobta Vokietijoje, ir S. V. paskambinus jam į mobilųjį telefoną bei paprašius atvežti pinigų, jis 2014 m. spalio 1 d. apie 13.45 val. kelio A1 19 km., siekdamas papirkti valstybės tarnautojus - savo tarnybines pareigas atliekančius pareigūnus - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyresnįjį patrulį A. V. ir vyriausiąjį patrulį A. A., tiesiogiai davė kyšį, padėdamas ant vilkiko „Volvo“, prie kurio pritvirtinti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), matomas identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), tikras identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), keleivio sėdynės 200 eurų ir 200 JAV dolerių kupiūras, tuo siekdamas kad S. V. nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus ATPK (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 128 straipsnio 2 dalyje (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti), 123 straipsnio 3 dalyje (transporto priemonės vairavimas su ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais), 123 straipsnio 1 dalyje (transporto priemonės be valstybinės techninės apžiūros vairavimas), 123 straipsnio 5 dalyje (transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu).
Taip pat V. A. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su S. V., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio 1 d., tiksliai nenustatytoje vietoje bei aplinkybėmis iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo 20 400 eurų vertės puspriekabę „Schmitz“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kuri laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. 15.00 val. iki 2014 m. rugsėjo 14 d. 09.00 val. buvo pagrobta Vokietijoje, žinodamas, kad ši puspriekabė įgyta nusikalstamu būdu.
S. V. 2014 m. spalio 1 d. apie 13.35 val. kelio A1 19 km., policijos pareigūnų sustabdytas patikrinimui vairuojant transporto priemonę - vilkiką „Volvo“, prie kurio pritvirtinti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), matomas identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), tikras identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Scmitz“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kuri laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. 15.00 val. iki 2014 m. rugsėjo 14 d. 09.00 val. buvo pagrobta Vokietijoje, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus - savo tarnybines pareigas atliekančius pareigūnus - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyresnįjį patrulį A. V. ir vyriausiąjį patrulį A. A., tiesiogiai davė kyšį, padėdamas 500 eurų kupiūrą tarnybiniame automobilyje „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarp priekinės keleivio sėdynės ir automobilio slenksčio, tuo siekdamas, kad jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą ATPK (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 128 straipsnio 2 dalyje (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti), 123 straipsnio 3 dalyje (transporto priemonės vairavimas su ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais), 123 straipsnio 1 dalyje (transporto priemonės be valstybinės techninės apžiūros vairavimas), 123 straipsnio 5 dalyje (transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu).
Taip pat S. V., neturėdamas leidimo, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. spalio 2 d. 16.40 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame seife laikė šaunamojo ginklo – 9 mm kalibro „Makarov“ konstrukcijos pistoleto, skirto šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, skirtais „Makarov“ ir „Stečkin“ konstrukcijos pistoletams, šovinių dėtuvę su 3 vnt. 9 mm kalibro šoviniais, skirtais „Makarov“ ir „Stečkin“ konstrukcijos pistoletams, bei fabrikinio įpakavimo dėžutę, su 25 vnt. 9 mm kalibro šoviniais, skirtais „Makarov“ ir „Stečkin“ konstrukcijos pistoletams, kuriuos 2014 m. spalio 2 d. laikotarpiu nuo 16.40 val. iki 18.10 val. kratos metu surado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus pareigūnai.
Taip pat S. V. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2015 m. gegužės 5 d. 13.24 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikė įrangą, skirtą netikriems antspaudams gaminti, t.y. pramoniniu būdu Kinijoje pagamintas XCX-K40 II modelio lazerines graviravimo stakles su užrašu „Liuchenguui“ ir kartoninę dėžutę „Galeria Papieru“ su joje esančiais gumos lakštais, kuriuos 2015 m. gegužės 5 d. laikotarpiu nuo 13.24 val. iki 15.02 val. kratos metu surado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus pareigūnai.
Taip pat S. V. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su V. A., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio 1 d., tiksliai nenustatytoje vietoje bei aplinkybėmis iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo 20 400 eurų vertės puspriekabę „Schmitz“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kuri laikotarpiu nuo 2014- m. rugsėjo 13 d. 15.00 val. iki 2014 m. rugsėjo 14 d. 09.00 val. buvo pagrobta Vokietijoje, žinodamas, kad ši puspriekabė įgyta nusikalstamu būdu.
Taip pat S. V. kaltinamas tuo, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio 1 d., tiksliai nenustatytoje vietoje bei aplinkybėmis iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo žinomai suklastotą techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyta, kad jis yra išduotas automobiliui „Volvo FH12.460“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kurį laikė ir gabeno iki 2014 m. spalio 1 d., kol apie 13.35 val. kelio A1 19 km., vairuojant vilkiką „Volvo“, prie kurio pritvirtinti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), matomas identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), tikras identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), panaudojo šį žinomai netikrą dokumentą, pateikdamas jį patikrinimui sustabdžiusiam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyresniajam patruliui A. V..
Taip pat S. V. kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio 2 d. 18.20 val., tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo, įranga, kuri pritaikyta netikriems antspaudams gaminti, pagamino ir garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), laikė netikrus antspaudus, o būtent antspaudą su tekstu „LIETUVOS RESPUBLIKOS EKONOMIKOS MINISTERIJA“, antspaudą su užrašu „VALSTYBINĖ VETERINARIJOS TARNYBA VILNIAUS PASIENIO IR TRANSPORTO VALSTYBINĖ VETERINARIJOS TARNYBA VIZOMS 1“, antspaudą su užrašu „PASIENIO IR TRANSPORTO VALSTYBINĖ VETERINARIJOS TARNYBA ŠALČININKŲ PASIENIO VETERINARIJOS POSTAS VIZOMS 1“, antspaudą su užrašu „Uždaroji akcinė bendrovė Joint-Stock Company Ltd SCANIA LIETUVA sertifikatams for certificates Nr.1“, antspaudą su užrašu „Uždaroji akcinė bendrovė Joint-Stock Company Ltd SCANIA LIETUVA sertifikatams for certificates Nr. 2“, antspaudą su užrašu „LIETUVOS RESPUBLIKA Valstybės įmonė „Regitra“ Vilniaus filialas Nr. 51“, antspaudą su užrašu „LIETUVOS RESPUBLIKA Valstybės įmonė „Regitra“ Vilniaus filialas Nr. 4“, antspaudą su užrašu „LIETUVOS RESPUBLIKA Valstybės įmonė „Regitra“ Kauno filialas Nr. 10“, antspaudą su užrašu „LIETUVOS RESPUBLIKA Uždaroji akcinė bendrovė „Erelita“ Kauno rajonas“, antspaudą su užrašu „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA VILNIUS Uždaroji akcinė bendrovė „LAVEKTA“ Joint-stock company Ltd.“, antspaudą su užrašu „LIETUVOS RESPUBLIKA VILNIAUS MIESTAS Uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus bakalėja“, antspaudą su užrašu „LIETUVOS RESPUBLIKA UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „ATEIK“ VILNIUS“, iki kol 2014 m. spalio 2 d. laikotarpiu nuo 18.20 val. iki 19.30 val. kratos metu surado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus pareigūnai.
Kaltinamųjų ir liudytojų parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu
Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino visiškai savo kaltę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį, tačiau nepripažino kaltės dėl kaltinimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Parodė, kad S. V. pažįsta kelis metus, jis dirba vairuotoju, o S. atvykdavo pas jį į Baltarusiją. Tada S. buvo Baltarusijoje, jie susiskambino, važiavo į Lietuvą iki pasienio jo (V. A.) automobiliu, perėjo pasienį, sėdo į V. automobilį. S. turėjo reikalų, sakė, kad reikia pervaryti priekabą, prašė padėti, palydėti. Jis (V. A.) žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti. Tada ryte jie atvyko į aikštelę, V. įsėdo į vilkiką Volvo ir jie važiavo į Kauną, V. pirmas išvažiavo, nes jis (V. A.) nežinojo kelio, o vėliau jis aplenkė V. ir važiavo pirmas. V. prašė jo pažiūrėti, kad kelyje nebūtų policininkų. Kelyje buvo transporto priežiūros policija, apie tai jis pranešė V.. Atvykus į Kauną, palaukė jo degalinėje apie valandą, kur važiavo S., nežino, jis sakė, kad kai važiuos atgal, paskambins jam. Tada S. pasakė, kad jie vyks iki Vilniaus, ir jeigu ką jis (V. A.) kelyje pastebės, paprašė pranešti jam. Grįžtant nieko nebuvo, jis Vilniuje nuėjo į valgytą pavalgyti, tačiau nespėjo, po valandos S. paskambino ir sako, kad jis (V. A.) atvažiuotų prie Statoilo, nes jam trūksta pinigų degalams. Jis atvažiavo, pastatė mašiną aikštelėje, 200 metrų reikėjo pėstute nueiti, nuėjus, prie kabinos stovėjo pareigūnai. Tada jis suprato, kas atsitiko, nes S. V. neturi teisės vairuoti. Jis priėjo prie mašinos, kurią pareigūnas apžiūrinėjo, klausė, kokios problemos, ką padėti, pasakė, kad yra vairuotojo draugas. Policijos pareigūnas pasakė, kad neatitinka kėbulo numeriai, paklausė, ar jie neveža kontrabandos, jis (V. A.) pasakė, kad ne. Tada jis pasakė, kad jeigu reikia sumokėti baudą, jis sumokės. Pareigūnai apžiūrėjo kabiną, cigarečių nerado, jis siūlė jiems, kad viską sutvarkyti ir pakeisti S. V.. Tada jis padėjo pinigus, kad matytųsi, ant sėdynės, tačiau jam uždėjo antrankius. Paaiškino, kad jis kalbėjo tik su vienu policininku, o policininkų mašinoje matė antrą policininką ir V.. Kad siūlė kyšį, sutinka, davė dolerius ir eurus. Paaiškino, kad puspriekabę pamatė tik kai grįžo po skambučio, Kaune nematė, V. sakė, kad vilkikas Š., sakė, kad susitikinėjo Baltarusijoje.
Kaltinamasis S. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, t. y. pripažįsta kaltę dėl kyšio davimo policijos pareigūnams bei dėl šovinių laikymo, tačiau visoje kitoje dalyje visiškai nepripažįsta jam pareikštų kaltinimų. Dėl jo sustabdymo aplinkybių parodė, kad jis nevengė sustabdymo, tiesiog pirmas, prieš jį važiavęs vilkikas buvo pakrautas, ir stabdant jį, jis aplenkinėjo tą vilkiką, tačiau jį sustabdė. Jis neturėjo teisių, pirmiausia pasiūlė 100 litų už tai, kad neturėjo draudimo, tačiau V. pasakė, kad tai per mažai, reikia 300 litų. Jis piniginėje turėjo 500 eurų, kuriuos gavo Kaune už vieną vežimą. Kai išlipo iš vilkiko, einant su pareigūnu į tarnybinė mašiną, paskambino A., pasakė, kad trūksta pinigų kurui. Kai su V. nuėjo į pareigūnų mašiną, pamatė, kad jis veda jo duomenis į sistemą, ir tada jis pasakė, kad jeigu įves duomenis, pamatys, kad jis (S. V.) neturi teisės vairuoti, tada pasiūlė pareigūnui 500 eurų, pasakė, kad jeigu gali, tegul duoda grąžos. 500 eurų kupiūrą padėjo ant slenksčio. Taip pat jis paskambino A., pasakė, kad neužtenka pinigų kurui ir reikia, kad jis atvažiuotų. A. žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti, jis jo paprašė, kad palydėtų važiuojant, todėl A. lydėjo su jo (S. V.) asmeniniu Passat. Po 30 minučių privažiavo A., tada jam (S. V.) jau buvo uždėti antrankiai. A. pamatė jį prirakintą, jis padėjo pareigūnams apžiūrėti mašinas. Parodė, kad jis dažnai, kiekvieną savaitę važiuodavo į Baltarusiją. Š. pažįsta per S. nuo 2002 metų, o S. pažįsta per kitus vežėjus. Š. užsiiminėjo kuro vežimu, norėjo išeiti į rinką, todėl jis 2005 metais įkūrė bendrovę (duomenys neskelbtini), direktorius buvo S., Š. buvo akcininkas. Jis (S. V.) dirbo (duomenys neskelbtini) pas K. P., S. pasiūlė ateiti dirbti į UAB (duomenys neskelbtini). Jis bendrovėje buvo darbuotojas, kuris turėjo kvalifikaciją dėl licencijavimo. Tačiau S. apgavo Š., jie apsipyko, nes S. nupirko akcijas iš Š., o tuo metu įmonė jau plėtėsi, mašinos buvo įgytos be jokių kreditų, Š. sužinojo, kad įmonė klesti. Nurodė, kad prieš įvykį, dvi dienos prieš atvykimą į Lietuvą, matėsi su Š. Baltarusijoje, jis pasakė, kad iš Lenkijos turi nupirkęs puspriekabes, vilkikus, paklausė, ar jis (S. V.) negali paimti priekabos iš Kauno ir nuvaryti į Gariūnus. Š. padavė jam techninius pasus, pasakė, kad vilkikai stovi aikštelėje. Aikštelėje sargas registruodavo, kas atvažiuodavo. Jis žinojau, kur stovi Š. mašinos, kai atvažiavo, buvo lietuviškas vilkikas, gulėjo popieriai, paėmiau tą Volvo, apie kurią minėjo Š. užkūrė, A. paprašė palydėti dėl policijos, nes neturėjau teisės vairuoti. Kaune susitiko su kitu vežėju, iš kurio paėmė 500 eurų už paslaugas, tada nuvažiavo pas tą lenką, paėmė puspriekabę, jam padavė dokumentus. Priekabą persikabino ir nuvažiavo į Vilnių. Draudimas priekabai buvo, ji buvo tuščia. A. nematė, ką prisikabino, jis (S. V.) paskambino, kad važiuoja į Vilnių ir A. išvažiavo priekyje. Kaltinamasis patikslino, kad Š. sakė, kad yra du vilkikai - lietuviškas ir baltarusiškas, abu baltos spalvos, lietuviško vilkiko numerį žinojo, jo dokumentai buvo vilkike, o baltarusiško vilkiko dokumentus davė Š., jie buvo jo Passate, bet šio vilkiko nebuvo aikštelėje. R. S. prašė vilkiko, bet jis tuo metu neturėjo, todėl paėmė lietuvišką vilkiką, jis buvo atrakintas ir paliktas raktas. Kaune jis sustoj aikštelėje, ten rado lenkų vairuotoją, kuris jam davė puspriekabę, jos dokumentus, su juo kalbėjo lenkiškai. Parodė, kad jokio techninio talono neklastojau, paėmė vilkiko dokumentus tokius, kurie buvo, vilkiko ir puspriekabės dokumentus matė pirmą kartą. Dėl rastų šovinių paaiškino, kad pasibaigė leidimo galiojimo laikas, nes nebuvo medicininės pažymos, todėl turėjo priduoti atšaudymui ginklą ir surinkti visus šovinius. Jis paėmė ir pridavė vieną dėtuvę, ten buvo 3 šoviniai, ginklą. Rasti šoviniai įsigyti legaliai, su kvitu. Per kratą rado vieną pakuotę šovinių ir dėtuvę su 3 šoviniais, seifas buvo bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, tuo metu jis (S. V.) ten gyveno su tėvais. Šią inkriminuotą veiką pripažino. Dėl epizodo, susijusio su įranga antspaudams gaminti, parodė, kad tas lazerinis printeris degina medį, plastmasę, ir jie jį naudojo kaučiukinės gumos žiedams gaminti. Paaiškino, kad jie užsiėmė bakų su kuru vežimu, bakai turėjo nuleidimo kranus, kuriems ir reikėjo gaminti gumos žiedus. Jų reikėdavo apie 10 kas savaitę. Paaiškino, kad tos staklės buvo pirktos Kinijoje, neatsimena, kada, stakles turėjo apie 1-2 metus iki to, kai jas rado, pirko jas su S. internetu. Dėl kratos metu rastos laikmenos, parodė, kad jis daug keliaudavo su S., buvo ir Kroatijoje, laikmeną paliko jo bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, kad įsirašytų nuotraukas, kad galėtų apsikeisti nuotraukomis. Tada gal ir buvo įrašyta informacija, jis (S. V.) nematė, kas ten įrašyta, be to, S. ateidavo į jo butą. Dėl spaudų, rastų garaže, parodė, kad gal 5-6 žmonės turėjo raktus nuo jo garažo, turėjo ir S., ir Š., jie atvežė daug daiktų į jo garažą, taip specialiai padarė, siekdami jo atsikratyti kaip įmonės akcininko. Paaiškino, kad su S. susipyko po to įvykio kai buvo pagautas su vogta priekaba, kalbėjo su juo, kodėl jo draugas (Š.) jį pakišo, o S. pasakė, kad jis (S. V.), neturi jokių akcijų. Nurodė, kad jis į įmonę investavo savo asmeninius pinigus, norėjo juos atsiimti, tačiau tais pinigais S. savo vardu darė paskolas, o kai jis (S. V.) pradėjo kelti akcijų klausimą, vis sakė, kad įmonė bus likviduota ir pinigai po truputį jam gražinti, taip jį apgaudinėjo du metus.
Apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad tuo metu jis dirbo Kelių policijos valdyboje, 2014 m. spalio 1 d. dirbo kelyje Vilnius – Kaunas, sustabdė dvi transporto priemones patikrinimui, jis (liudytojas) tikrino pirmąją, o Volvo su puspriekabe, kurį vairavo V., tikrino jo kolega A.. Vilkiko, kurį vairavo V., nebuvo pateiktas techninės apžiūros, draudimo dokumentai. A. nuėjo rašyti protokolo, o iš paskos nuėjo V.. Liudytojas tuo metu viską stebėjo. V. paprašė nerašyti protokolo, nes atimta teisė vairuoti už girtumą, siūlė kyšį, liudytojas matė, kaip jis automobilyje prie durų slenksčio padėjo 500 kupiūrą ir prašė nerašyti protokolo, nevesti duomenų į duomenų bazę. Tada jam buvo uždėti antrankiai ir pasodintas ant galinės sėdynės. Po to A. nuėjo link mašinos ir grįžo su Baltarusijos piliečiu, kuris lyg buvo antras vilkiko vairuotojas ir taip pat bandė papirkti, jis siūlė 200 eurų, dvi kupiūras, tuos banknotus liudytojas pamatė vėliau. Šis asmuo taip pat buvo surakintas. Vėliau iškvietė kitus pareigūnus. Tikrinant transporto priemonę, neatitiko kėbulo numeriai, kilo įtarimas, kad transporto priemonės gali būti vogtos, todėl pranešė budėtojui, o mašinos buvo pastatytos į aikštelę. Patikslino, kad Baltarusijos pilietis atvyko 20-30 minučių bėgyje, bet kokiu automobiliu jis atvyko, liudytojas nematė, jis pats priėjo prie jų, liudytojas įtarė, kad jis galėjo vairuoti pirmą mašiną, lydėdamas vogtą, bet tai tik jo įtarimas. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino, nurodydamas, kad papildyti neturi ko.
Liudytojas A. V. parodė, kad yra Kelių policijos rinktinės patrulis, atsimena kaltinamuosius. Aapie 2014 metus, mėnesio neatsimena, su A. A. vykdė tarnybą magistraliniame kelyje prie restorano Tvirtovė, A. A. stabdė krovininį automobilį, o jis (liudytojas) pastebėjo, kad iš paskos važiuojantis krovininis automobilis vengė sustabdymo, todėl liudytojas jį sustabdė. Vairuotojas buvo V., liudytojas paprašė pateikti visus dokumentus, tačiau jis draudimo nepateikė, paaiškino, kad neturi, neatlikta techninė apžiūra. Tada V. liudytojui pasiūlė 100 eurų, kad neforminti protokolo ir taikiai išsiskirti. Liudytojas įspėjo S. V. dėl atsakomybės ir nuėjo forminti pažeidimo prie kompiuterio. Prie automobilio priėjus V., jis paprašė neforminti pažeidimo, paaiškino, kad iš jo yra atimta teisė vairuoti ir jis nėra pridavęs pažymėjimo, pasiūlė 500 eurų. Vairuotojas buvo dar kartą įspėtas, bet jis padėjo 500 eurų prie durelių. Tada vairuotojui buvo uždėti antrankiai ir jis įsodintas į tarnybinį automobilį. Po 10 minučių privažiavo A. ir paaiškino, kad jis yra antras krovininio automobilio vairuotojas. Sukėlė įtarimų, nes vairuotojai važiuoja iš karto dviese, jeigu būna. Šis vairuotojas irgi pasiūlė neforminti pažeidimo, atvėrė piniginę ir prašė neforminti bei paleisti V.. Iš abiejų vairuotojų matėsi baimė, todėl kilo įtarimų, gal jie gabena kontrabandą, nuspręsta patikrinti mašinas, ar neveža draudžiamų prekių. Nuėjo su antru vairuotoju apžiūrėti, įlipo į vairuotojo kabiną, ten apžiūrėjo. Šalia visada buvo A.. Jis pasakė, kad nieko nereikia ieškoti, pasiūlė dar vieną pinigų sumą. Antras vairuotojas irgi buvo įspėtas dėl papirkimo ir jam buvo uždėti antrankiai. Tai dar labiau sustiprino įtarimą ir mašinas dar kartą su kolega apžiūrėjo, pastebėjo, kad nesutampa kėbulo numeriai. Buvo nuspręsta informuoti komisariatą, kad iškviestų atitinkamus pareigūnus. Paaiškino, kad pirmą automobilį patikrino A., o kai liudytojui pasiūlė 100 eurų, A. buvo netoliese. Antro vairuotojo atvažiavimo momento nematė, jis buvo mašiną palikęs aikštelėje, tačiau negali tiksliai atsakyti. Liudytojas su V. kalbėjo lietuviškai, su A. rusiškai. Patikslino, kad V. siūlė neforminti pažeidimo, siūlė 100 eurų dėl to, kad nebuvo draudimo, bet kai liudytojas nuėjo forminti pažeidimo, jis pasakė, kad jeigu įves duomenis, pamatys, jog jam atimta teisė vairuoti. Antro vairuotojo pasiūlymas buvo tas, kad paleisti, neforminti pirmo vairuotojo pažeidimo; jis rodė piniginę ir pasakė, kad susitariam, paskui ištraukė ir padėjo ant sėdynės 200 litų ar dolerių. Liudytojas paaiškino, kad sunkvežimis sukėlė įtarimą todėl, kad jis važiavo prisispaudęs prie pirmo vilkiko, taip vilkikai užsidengia, siekdami išvengti stabdymo. Pirmas vilkikas irgi buvo sustabdytas, bet su juo viskas buvo gerai, kiek atsimena.
Apklausta liudytoja A. Š. parodė, kad ji dirbo automobilių saugojimo aikštelėje kiemsarge, tvarkė aplinką, maitino šunis; aikštelėj buvo aptverta, buvo vartai, pro kuriuos krovininės mašinos įvažiuodavo ir išvažiuodavo, niekas šių mašinų neregistravo. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja juos patvirtino, nurodydama, kad tuo metu ji geriau viską atsiminė.
Apklaustas liudytojas S. Š. (S. S.) parodė, kad pažįsta S. V., susipažino 2000 metais, jų niekas nesieja, su S. siejo tai, kad jis (liudytojas) buvo įmonės, kurios direktorius buvo S., steigėjas. S. V. bendravo su S., jis (liudytojas) su S. V. labai retai susitikdavo. Paaiškino, kad Lietuvoje liudytojas lankydavosi verslo, susijusius u krovinių pervežimu, reikalais, apsistoja viešbučiuose, bet dažniausiai ryte atvažiuoja, vakare išvažiuoja. Jo įmonė įsigyja automobilius ir juos perpardavinėja, šiuo metu įsigyja lizingo būdu. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo akistata su S. V., nurodė, kad jis (liudytojas) neprašė atvaryti automobilio, nors akistatos metu S. V. sakė, kad jis buvo susitikę Minske, tačiau kiek atsimena, pagal dokumentus tuo metu liudytojas buvo Vilniuje, tai kodėl jam reikėjo važiuoti pas jį (liudytoją) į Minską, jei liudytojas buvo ir Vilniuje. Liudytojo spėjimu, kai kaltinamąjį sulaikė, tikriausiai jis bandė dalį atsakomybės perkelti kitiems, todėl jį apkalbėjo. Taip pat paaiškino, kad įmonėje (duomenys neskelbtini), kurios steigėjas jis buvo, S. V. neturėjo jokio statuso, paaiškino, kad buvo liudytojo ir S. ginčas dėl automobilio, tačiau šiuo metu viskas yra išsisprendę. Dėl savo veiklos paaiškino, kad 2013-2016 metais Lietuvoje jis nepirko automobilių, iš kitų valstybių pirko, buvo įsigyti krovininiai automobiliai.
Šalies argumentai
S. Š. taip pat papildomai paaiškino, kad tuo metu, kai V. akistatos metu sakė, kad susitiko Minske, jis (liudytojas) buvo Vilniuje, tai matyti iš antspaudų pase. Pagal vizas pase matyti, kad jis daug kartų buvo atvažiavęs į Vilnių, taigi tyčia važiuoti susitikti į Minską būtų nelogiška. Gal S. V. nežinojo, kad taip dažnai važinėju. Paaiškino, kad su S. V. santykiai blogi, pora kartų matė jį su S., taip pat ir Minske , tačiau jis (S. V.) niekada nebuvo pas jį svečiuose, jie tik pasisveikindavo. Taip pat jis (liudytojas) nėra buvęs pas V. namuose, buvo tik jo rajone, nes pravažiuojant S. pasakė, kad čia gyvena V., sakė, kad jis turi parduotuvę, bet tai buvo seniai, jis nežinojo, ar S. V. turi garažą, apie lagaminą nieko nežino. Su vienu V. liudytojas niekada nebuvo susitikęs, nei gyvai, nei bendravo telefonu, net nežino, ar S. V. turėjo jo telefoną. Po įvykio S. V. bandė susisiekti su liudytoju, jo telefono numeriu nežinojo, todėl paskambino liudytojo žmonai. Be to, jis susitikti su juo negalėjo norėti, nes liudytojas buvo parašęs pareiškimą dėl mašinos nuvarymo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. P. parodė, kad kaltinamųjų nėra matęs, jų pavardės jam negirdėtos. Parodė, kad buvo iškviestas į policiją, paprašyta pateikti įmonės antspaudus ekspertizei, nes galimai buvo panaudotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas. Paaiškino, kad tuo metu buvo įmonės direktorius, įmonė turėjo vieną antspaudą, jis būdavo pas direktorių, finansininką, būdavo, kad turėjo ir vairuotojas, jeigu jam reikia sutvarkyti muitinės formalumus, tačiau darbo laikotarpiu nebuvo tokio momento, kad būtų pasigesta jo.
Liudytoja M. G. parodė, kad kaltinamųjų nėra mačiusi, jų pavardės jai negirdėtos. Paaiškino, kad buvo ikiteisminio tyrimo metu apklausta dėl antspaudų, kol dirbo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ generaline direktore, antspaudas buvo saugomas pas buhalterę, o kai įmonės veikla buvo nutraukta, viskas buvo perduota akcininkui. Direktore dirbo nuo 2003 m. sausio iki 2005 m. vasario, datas ikiteisminio tyrimo metu netiksliai nurodė, šiandien tikslina tą aplinkybę, nes 2005 metais įmonės veikla buvo pristabdyta. Įmonės veikla buvo susijusi su muitine, turėjo vieną pagrindinį antspaudą, taip pat buvo antspaudas UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėliai – bet tai nebuvo pagrindinis antspaudas, jis buvo naudojamas deklaracijoms. Jos darbo laikotarpiu antspaudo nebuvo pasigesta. „UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas jai nieko nesako.
Liudytojas Z. M. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Parodė, kad jis 2003 metais dirbo Regitroje, Vilniaus filiale, ir, kiek suprato, buvo panaudotas antspaudas tokio numerio, kokį jis (liudytojas) tada turėjo. Paaiškino, kad antspaudus turi tie, kas turi pasirašinėti registracijos liudijimus, kiekvienas antspaudas turi savo numerį ir kiekvienas numeris priskiriamas konkrečiam asmeniui (darbuotojui), jis taip pat turėjo antspaudą, metus laiko jo nenaudojo, pridavė, nes jis nebuvo tinkamas dirbti arba buvo sunaudotas. Kas naudojosi tuo antspaudu iki jo, jis nežino, kiek žino, jis išėjo dirbti į kitą filialą, galėjo juo naudotis kolega N.. Patikslino, kad jis davė parodymus apie antspaudą Nr. 51, jo sunaikinime jis nedalyvavo.
Liudytojas V. S. parodė, kad S. V. pažįsta, kažkada pardavė mašiną, buvo vienkartiniai verslo santykiai, nuo tada jis kartais atvažiuodavo, o kito kaltinamojo nepažįsta. Buvo sudaryta sutartis, užantspauduota, sutartį pasirašė G., bet reikia ją atsiversti, kad tiksliai pasakyti, koks asmuo pasirašė. Paaiškino, kad jo įmonės veiklos sritis buvo – servisas, įmonė turi du antspaudus – vieną sutartims, o kitą – apvalų, normalų, antspaudai niekada nebuvo dingę, jie buvo saugomi pas jį (liudytoją), niekas kitas jais nesinaudojo. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas juos patvirtino, patikslino, kad parodymuose ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad buvo ir antspaudas susitarimams.
Liudytojas J. S. parodė, kad S. V. gal iš matymo pažįstamas. Dėl antspaudo paaiškino, kad tas antspaudas, dėl kurio buvo iškviestas pareigūnų, buvo įmonės pagrindinis antspaudas, jis buvo pas įmonės vyriausiąją finansininkę, dedamas tik ant finansinių ir rimtų sutarčių, o ant kitų sutarčių dedami buvo ir kiti antspaudas, antspaudą dėti galėjo tik finansininkė. Paaiškino, kad savo pareigose dirba nuo 1993 metų ir tai ne pirmą kartą padirbinėjami antspaudai, įmonės veikla – nuoma, tarpininkavimas, iškrovimo darbai. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino.
Liudytojas V. N. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, jis dirbo (duomenys neskelbtini), turėjo antspaudus – 2 ar 3 nuo darbo pradžios, jų numerių neatsimena; paskutinis buvo lyg Nr. 51, bet tiksliai neatsimena, antspaudai buvo dedami ant technikinių pasų. Kada gaudavo informaciją apie suklastojimą, kad antspaudas yra padirbtas, tada antspaudą išimdavo iš apvartos ir atiduodavo viršininkui. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas juos patvirtino.
Liudytojas A. L. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, tada tyrėjas rodė antspaudą, jis buvo rekvizitinis. Paaiškino, kad buvo įmonės direktorius 16 metų, įmonėje buvo antspaudas, kuriame buvo nurodyti rekvizitai – buvo naudojamas tik ant CMR‘ų, kai reikėdavo nurodyti įmonės rekvizitus. Taip pat parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino.
Liudytojas R. S. parodė, kad S. V. pažįsta iš darbo srities, V. A. irgi matytas. Parodė, kad pas juos yra didelė aikštelė, daug įmonių nuomojo, nuomojo ir S., prekiavo automobiliais. Parodė, kad pasirašius sutartį dėl nuomos, jie nebežiūrėdavo, kada ir kas atvažiuoja, traktavo, kad tai ne jų reikalas. S. V. įmonė nuomojo kelias vietas sunkvežimiams iš jo, sutartis buvo sudaryta su (duomenys neskelbtini), naudojosi S. V.. Kokias pareigas įmonėje užėmė S. V. – liudytojas negalėjo pasakyti. Buvo įvykis, kai jo paprašė paskolinti vilkiką, bet jis (liudytojas) neturėjo, S. V. paėmė savo mašiną ir išvažiavo, o po to liudytojas girdėjo, kad buvo sulaikytas su vogta priekaba. Patikslino, kad vilkikas, su kuriuo S. V. išvažiavo, stovėjo liudytojo aikštelėje, kiek stovėjo – liudytojas negalėjo pasakyti, nematė, kad vilkiką būtų pastatęs S. V., bet jis išvažiavo su juo. Paaiškino, kad buvo 12-13 įmonių, kurios nuomojo vietas, ir buvo 50-60 vilkikų, nes aikštelės plotas – hektaras, aikštelėje buvo ir sargai, kurie registravo mašinas, tą knygą po to paėmė pareigūnai. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas juos patvirtino, paaiškino, kad apie tai, kad sulaikytas vairuotojas, sužinojo iš policijos. Taip pat paaiškino, kad būdavo, jog lankėsi aikštelėje asmenys iš Baltarusijos, asmens pavarde Š. jis (liudytojas) nepažįsta, S. lankėsi aikštelėje, būdavo, kad jis atvažiuodavo su rusais, baltarusiais, nes jie prekiavo.
Liudytojas M. G. parodė, kad S. V. yra jo motinos brolis, V. A. irgi pažįsta, gali būti, kad juos supažindino S. Paaiškino, jog buvo situacija, kai S. V. jo paprašė nupirkti guminių lakštų Vilniuje, jis suvedė į paiešką internete, rado, kad yra Kinijoje ar Indijoje, atrodo, kad jam S. parodė ir pavyzdį, kaip ieškojo guminių lakštų – neatsimena; guminiai lakštai Kinijoje pigesni, o jis Kinijoje dažnai apsiperka, nes yra pigiau, pastoviai kažką siunčiasi iš Kinijos. Paaiškino, kad yra elektronikos inžinierius, būna, kad jo klausia apie kompiuterius, jei kas neatsidaro – ne tik S., bet ir motina. Lentvaryje jie turi frezavimo stakles, ten yra parametras, apie kurį klausė S. pokalbio metu, jis (liudytojas) ten dažnai taisydavo mašiną ir jam (liudytojui) parodė, kaip nusifrezuoti stabdymo parametrus ir jis pats išmoko tai daryti bandymo būdu.
Liudytojas M. J. parodė, kad kaltinamuosius mato pirmą kartą, jų pavardės jam negirdėtos. Parodė, kad buvo taip, kad krovininiai automobiliai buvo registruoti jo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o tada išnuomoti išvažiavo į Rusiją ir dingo. Taip buvo daroma siekiant gauti atlygį iš nuomos, pagal sutartį po 5 metų nuomos transporto priemonės turėjo būti grąžintos namo, jos buvo su lietuviška registracija. Paaiškino, kad taip buvo daroma, nes mašinas registruoti Rusijoje brangu – buvo perkama Lietuvoje, registruojama ir nuomos pagrindu mašinos išvažiuodavo dirbti į Rusiją – taip gaudavosi kelis kartus pigiau. Taip buvo išnuomotos 3-4 mašinos, kurios taip ir dingo, šiuo metu įmonė yra likviduota, balanse mašinos nebefigūruoja. Patikslino, kad jei ikiteisminio tyrimo metu nurodė 20 mašinų – reiškia, taip ir buvo. Patikslino, kad pavardės Š., N. V. jam negirdėtos. „(duomenys neskelbtini)“ užsiėminėjo automobilių pervežimų, remontu. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas juos patvirtino.
R. S. parodė, kad su S. V. siejo darbiniai santykiai, pažįstami 4-5 metai, tiksliai neatsimena, jis dirbo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) transporto specialistu, o liudytojas buvo įmonės direktorius. Nurodė, kad gal kokie konfliktai ir buvo, buvo teisminiai procesai dėl atleidimo iš darbo, bet baigėsi taikos sutartimi. Nuo jo atleidimo iš darbo nebebendrauja. Parodė, kad pas S. V. namuose (duomenys neskelbtini) yra buvęs, bute (duomenys neskelbtini) gatvėje nėra buvęs, taip pat jo garaže nebuvo, daiktų neprašė pasaugoti, apskritai nežino, ar jis turi garažą. Yra kartu keliavę į Kroatiją, dar keliavo jo (liudytojo) žmona, S. V. draugė, neatsimena, ar galėjo palikti jam laikmeną su atostogų nuotraukomis. Nurodė, kad apie akcijų pirkimą kalbos nebuvo 2012 m. V. įmonėje buvo transporto specialistas, funkcijos - takografų patikra, vairuotojų važiavimo laiko apskaita. Buvo atvejis, kad pirko mašinas, bet reikia žiūrėti dokumentus. Nurodė, kad su Š. jie yra draugai, draugiški santykiai, verslo santykiai nesieja, anksčiau buvę verslo santykiai buvo susiję su įmone (duomenys neskelbtini) prieš 8 metus. Nurodė, kad įmonė (duomenys neskelbtini) vertėsi pervežimais, kuro pervežimu, apie įrankį pjaustyti kuro bakų tarpinėms nieko negirdėjo.
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
Baudžiamojoje byloje V. A. pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 1 dalyje, o S. V. – padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 302¹ straipsnio 1 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kuri apibūdina atitinkamą pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Taigi siekiant konstatuoti, kad asmuo padarė atitinkamą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo veikoje visus baudžiamajame įstatyme nustatytus būtinuosius tokios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Taigi teismas, spręsdamas asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, gali konstatuoti atitinkamų aplinkybių, susijusių su kaltinamajam inkriminuota veika, buvimą tik neabejotinai tai nustatęs, kadangi, kaip minėta, bet kokios abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
Dėl kaltinimo V. A. ir S. V. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje – surinkti kiti duomenys, duomenų vertinimas ir teismo išvados
Be kaltinamųjų parodymų, taip pat liudytojų – A. V., A. A., A. J., R. S., R. S. ir S. Š. parodymų, tiek, kiek tai susiję su šia kaltinamiesiems inkriminuota veika, byloje taip pat surinkti ir šie kiti duomenys:
2014 m. spalio 1 d. poėmio (nutarimo daryti poėmį teisėtumas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartimi, t. 1, b. l. 51-53) protokole užfiksuota, kad iš S. V. paimti daiktai – vilkikas Volvo su valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabė Schmitz su valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) su VIN Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat dokumentai, tarp jų – techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 42-48).
Vilkikas Volvo ir puspriekabė Schmitz apžiūrėta, surašant 2014 m. spalio 1 d. apžiūros protokolą (t. 1, b. l. 54-66).
Pagal Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. birželio 8 d. specialisto išvadą Nr. 140-(1851)-IS1-3857 tirti pateiktos puspriekabės Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) yra nepakeistas (t. 1, b. l. 115-116). Pagal PRUM IS duomenis, 2014 m. rugsėjo 13 d. įvestas įrašas apie transporto priemonės Schmitz kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) – kad tai vogta transporto priemonė (t. 1, b. l. 117-118).
Emprekis duomenimis, puspriekabės Schmitz SKO24, 2005 m. gamybos vidutinės kaina Lietuvoje – 20 400 eurų (t. 1, b. l. 119).
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2015 m. gegužės 20 d. rašte Nr. TR/7828/32/LT/14 nurodyta, kad valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. spalio 11 d. buvo išduoti priekabai Schmitz SCS24L, VIN (duomenys neskelbtini), šiai priekabai išduoti registracijos dokumentai Nr. (duomenys neskelbtini); priekaba Schmitz VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruota Vokietijoje ir jai išduoti registracijos dokumentai Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. ieškoma kaip pavogta (t. 1, b. l. 121). 2015 m. liepos 15 d. rašte Nr. TR/7828/32/LT/14 patikslinta informacija, kad minėta puspriekabė pavogta laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. 15.00 val. iki 2014 m. rugsėjo 14 d. 9.00 val. adresu (duomenys neskelbtini); savininkas – K. A. (t. 1, b. l. 123).
2015 m. birželio 22 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2015 m. birželio 22 d. nutarimu tenkintas UAB „Alfa Baltic“ 2015 m. birželio 8 d. prašymas grąžinti transporto priemonę Schmitz, VIN (duomenys neskelbtini) teisėtam savininkui Vokietijos draudimo įmonei Westfalische Provinzial Versicherung AG per juos, kaip minėtos Vokietijos draudimo įmonės įgaliotus asmenis bei transporto priemonė 2015 m. liepos 3 d. buvo grąžinta (t. 1, b. l. 152-153; 156-159).
Pagal transporto priemonės, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), šis valstybinis numeris priklauso puspriekabei Schmitz, paskirtis – šaldytuvas, pagamintas 2009 m., (t. 1, b. l. 172-175); pagal 2015 m. gegužės 19 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą Nr. 140-(2968)-IS1-3373 – minėtas registracijos liudijimas yra tikras, jo pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių nėra (t. 1, b. l. 180).
Iš duomenų apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus nustatyta, kad vilkikas Volvo FH12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SCS 24/L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) sieną kirto: 2014 m. rugsėjo 17 d., išvyko – 2014 m. rugsėjo 25 d. (t. 2, b. l. 112-114).
Ranka rašytas raštas, kuriame yra, be kita ko, suklastoto (matomo) Volvo vilkiko VIN numeris, taip pat Lietuvos Respublikos sieną kirtusios Schmitz priekabos VIN numeris, rastas S. V. priklausančiame automobilyje VW Passat 2014 m. spalio 1 d., apžiūrėtas 2014 m. spalio 7 d. Daiktų papildomos apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 132-133).
Kiti dokumentai, rasti ir paimti iš VW Passat automobilio 2014 m. spalio 1 d., susiję su transporto priemonėmis VOLVO, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat priekabos Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (jų registracija, technine apžiūra, draudimu ir pan.) su jų vertimais į lietuvių kalbą (t. 2, b. l. 134-162); minėti dokumentai buvo pateikti teismui ir apžiūrėti teisiamojo posėdžio metu.
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. birželio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1850)-IS1-3904 nurodyta, kad tyrimui pateiktas vilkikas Volvo FH 12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio identifikavimo numeris iškaltas ant rėmo, dešinėje pusėje ties priekiniu ratu – (duomenys neskelbtini); numeracijos lauke dažų (grunto) danga skiriasi nuo dažų (grunto) dangos ant kitų vilkiko rėmo vietų, stebimi negamyklinio metalo apdorojimo pėdsakai ir pašalinių simbolių štrichai, todėl padaryta išvada, kad tirti pateikto vilkiko VIN yra pakeistas, perkalus kelis simbolius, tikrasis pateikto vilkiko VIN yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 72-73).
Pagal VĮ Regitra duomenis, krovininis automobilis Volvo FH12.460 , kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas – (duomenys neskelbtini), priklauso (valdytojas – savininkas) – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 73).
Apžiūrėjus UAB „Evelija“ automobilių saugojimo aikštelėje Sakalaičių g. 23, Vilnius, iš sargo namelio kratos 2014 m. spalio 8 d. metu paimtą žalios spalvos užrašų sąsiuvinį (t. 6, b. l. 27-28), 2017 m. liepos 7 d. surašytas jo apžiūros protokolas (t. 6, b. l. 136-164), kuriame nurodyta, be kita ko, kad į aikštelę 2014 m. rugsėjo 17 d. atvažiavo transporto priemonė, numeris (duomenys neskelbtini) (atvykusio asmens, išvykimo datos ir kt. duomenys nenurodyti), o 2014 m. rugsėjo 26 d. atvyko transporto priemonės, kurių numeriai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (kiti duomens nenurodyti) (t. 6, b. l. 161) (taip pat yra 2014 m. rugpjūčio 29 d. įrašas apie transporto priemonę (duomenys neskelbtini), grafoje apie vairuotoją, nurodyta – S. K. (tikėtina pavardė) (t. 6, b. l. 160).
Iš UAB „Evelija“ aikštelės 2014 m. spalio 8 d. paimta priekaba Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN numeris (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 90-93), pagal 2014 m. lapkričio 11 d. specialisto išvadą Nr. 140-(5488)IS1-5835 nustatyta, kad minėtas VIN numeris yra pakeistas, nušlifuojant originalų ir kitoje rėmo vietoje iškalant kitą puspriekabės VIN, tikrasis puspriekabės VIN yra (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 98-99).
Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarties pagrindu) – užfiksuoti S. V. ir kitų asmenų – R. S., A. P., V. A. pokalbiai (t. 7, b. l. 107-132).
Atliekant V. A. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmus, užfiksuoti jo atitinkami pokalbiai su S. V. (t. 7, b. l. 165-175).
BK 189 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Šio straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu. Didelė vertė pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktą išaiškinimą – tai didesnė nei 250 MGL sumą (konkrečios inkriminuotos veikos metu, 1 MGL – 37,66 euro, taigi didelė vertė – daugiau nei 9415 eurų).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėtu svetimo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimosi juo arba realizavimu. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl ji laikoma baigta nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimo arba jo realizavimo momento. Įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. BK 189 straipsnyje apibrėžtų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir to nori. Asmens žinojimas turi būti patvirtinamas byloje nustatytų aplinkybių visuma. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, užtenka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-362/2013, 2K-267/2014).
Kaltinimas V. A. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį suformuluotas toks:
V. A., veikdamas kartu su S. V., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio 1 d., tiksliai nenustatytoje vietoje bei aplinkybėmis iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo 20 400 eurų vertės puspriekabę „Schmitz“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kuri laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. 15.00 val. iki 2014 m. rugsėjo 14 d. 09.00 val. buvo pagrobta Vokietijoje, žinodamas, kad ši puspriekabė įgyta nusikalstamu būdu.
Pažymėtina, kad analogiškai suformuluotas ir kaltinimas S. V., o būtent, jis kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su V. A., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio 1 d., tiksliai nenustatytoje vietoje bei aplinkybėmis iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo 20 400 eurų vertės puspriekabę „Schmitz“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kuri laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. 15.00 val. iki 2014 m. rugsėjo 14 d. 09.00 val. buvo pagrobta Vokietijoje, žinodamas, kad ši puspriekabė įgyta nusikalstamu būdu.
Taigi kaltinamajame akte tiek V. A., tiek ir S. V. kaltinami turto įgijimu, žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.
Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, teismas išaiškino kaltinamajam S. V., kad jo atitinkami veiksmai, turint savo žinioje minėtą puspriekabę, kuri nurodytu laiku ir vietoje buvo pagrobta, gali būti vertinami ir tuo aspektu, ar jie neatitinka kito minėtame straipsnyje nurodyto veiksmo – naudojimosi turtu.
Kaltinamieji V. A. ir S. V. savo kaltės padarius šią jiems inkriminuotą veiką, nepripažino (S. V. nepripažino kaltės ir teismui nurodžius, kad jo veika gali būti vertinama ir tuo aspektu, ar neatitinka naudojimosi BK 189 straipsnio 2 dalies prasme).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis – tiek kaltinamųjų parodymus, tiek ir liudytojų A. V., A. A. parodymus, taip pat 2014 m. spalio 1 d. poėmio protokole (t. 1, b. l. 42-48) užfiksuotą informaciją, sprendžia, kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės: 2014 m. spalio 1 d. apie 13.35 val. kelio A1 19-ajame kilometre (tai yra važiuojant iš Kauno į Vilnių) buvo sustabdytas patikrinimui vilkikas „Volvo“, prie kurio pritvirtinti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), matomas identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), su velkama puspriekabe „Schmitz“, vilkiką vairavo S. V.. Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. birželio 8 d. specialisto išvados Nr. 140-(1851)-IS1-3857 nustatyta, kad tirti pateiktos puspriekabės Schmitz (ant kurios uždėtas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) yra nepakeistas (t. 1, b. l. 115-116). Iš byloje esančių PRUM IS duomenų matyti, kad 2014 m. rugsėjo 13 d. įvestas įrašas apie transporto priemonę Schmitz, kurios kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), nurodant, kad tai vogta transporto priemonė (t. 1, b. l. 117-118). Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2015 m. gegužės 20 d. rašte Nr. TR/7828/32/LT/14 nurodytos informacijos nustatyta, kad ant minėtos S. V. vairuotu vilkiku prikabintos puspriekabės uždėti valstybiniai numeriai – Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. spalio 11 d. buvo išduoti priekabai Schmitz SCS24L, kurios VIN (duomenys neskelbtini), šiai priekabai išduoti registracijos dokumentai Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, iš jau minėto Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2015 m. gegužės 20 d. rašto Nr. TR/7828/32/LT/14 nustatyta, kad priekaba Schmitz VIN (duomenys neskelbtini) (t. y. S. V. vilkta puspriekabė), kuriai išduotas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruota Vokietijoje, jai išduoti registracijos dokumentai Nr. (duomenys neskelbtini), bei ji nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. ieškoma kaip pavogta (t. 1, b. l. 121). 2015 m. liepos 15 d. rašte Nr. TR/7828/32/LT/14 patikslinta informacija, kad minėta puspriekabė pavogta laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. 15.00 val. iki 2014 m. rugsėjo 14 d. 9.00 val. adresu (duomenys neskelbtini); savininkas – K. A. (t. 1, b. l. 123).
Taigi iš šių nurodytų duomenų darytina išvada, kad prie S. V. vairuoto vilkiko Volvo buvo prikabinta puspriekabė Schmitz, kuri laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 13 iki 14 d. buvo pagrobta Vokietijoje, taigi ši puspriekabė iš jos teisėto valdytojo (savininko) valdymo buvo atimta nusikalstamu būdu – pagrobiant. Be to, pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog minėta puspriekabė neabejotinai vertintina kaip didelės vertės turtas BK 189 straipsnio 2 dalies prasme – pagal pateiktus duomenis byloje, tokių pagaminimo metų, tokios markės puspriekabės vertė yra 20 400 eurų (t. 1, b. l. 119).
Minėta, kad ant pagrobtos puspriekabės Schmitz buvo uždėtas ne jai išduotas valstybinis numeris, o būtent, buvo uždėtas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, nustatyta, kad S. V. patikrinimo metu policijos pareigūnui pateikė transporto priemonės, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, kuriame nurodyta, kad jis išduotas sunkvežimio puspriekabei Schmitz, kurios paskirtis – šaldytuvas, pagaminimo metai 2009, jos valdytojas (savininkas) – C. M. (t. 1, b. l. 172-175). Šis registracijos liudijimas, kaip matyti iš 2015 m. gegužės 19 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(2968)-IS1-3373, yra tikras, jo pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių nėra (t. 1, b. l. 180). Taigi ant S. V. vairuotos (vilkiku Volvo temptos) puspriekabės buvo uždėtas ne šiai puspriekabei išduotas valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini), bei patikrinimui S. V. pateikė būtent tokio valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) transporto priemonei išduotą tikrą registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Be to, nustatytos ir kitos šiuo atveju reikšmingos aplinkybės (apie jas detaliau nuosprendžio dalyje, kiek tai susiję su inkriminuota BK 227 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika) – S. V., vairuojantį minėtą vilkiką su puspriekabe, lydėjo V. A. – o būtent, jis važiavo S. V. automobiliu VW Passat priekyje vilkiko, turėdamas tikslą informuoti S. V., jei kurioje kelio dalyje pastebėtų policijos pareigūnus. Tokias aplinkybes parodė ir patys kaltinamieji - V. A. ir S. V., be to, patvirtina ir byloje esanti informacija, užfiksuota atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, t. y. užfiksuotuose S. V. ir V. A. pokalbiuose telefonu (t. 7, b. l. 128-132, 165-175), iš kurių matyti, kad tikrai nurodytą dieną vyko tokio pobūdžio bendravimas tarp kaltinamųjų, be kita ko, V. A. nurodė, kad vienoje kelio vietoje stovėjo transporto policija ir pan.
V. A., neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuotos BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos, nurodė, kad S. V. jo paprašė palydėti pastarojo automobiliu VW Passat ir pranešti, ar kelyje nėra policijos, nes S. V. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, jis sutiko. Be to, jis parodė, kad minėtą puspriekabę jis pamatė iš viso tik vėliau atvykęs, kai jau S. V. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nes jie (jis su S. V.) nebuvo kartu Kaune, kai S. V. prie vilkiko prikabino puspriekabę – jis buvo sustojęs Kaune degalinėje, ir laukė S. V. skambučio telefonu, kada pastarasis jau galės išvažiuoti, sulaukęs skambučio, jis ir išvažiavo priekyje (nebuvo susitikę prieš išvažiuojant) bei kai S. V. buvo sustabdytas netoli Vilniaus, jis (V. A.) jau buvo Vilniuje ir ketino pavalgyti.
Pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra jokių duomenų, galinčių vienaip ar kitaip patvirtinti V. A. kaltę padarius jam inkriminuotą veiką – t. y. kad jis kartu su S. V. įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą – puspriekabę Schmitz. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių jo parodymus, kad jis važiavo priekyje vilkiko Volvo su prikabinta puspriekabe, bei kad minėtos nusikalstamu būdu gautos (Vokietijoje pagrobtos) puspriekabės apskritai nematė iki atvyko prie jau sustabdyto vilkiko su puspriekabe. Nors kaltinamasis neneigė, kad S. V. jam minėjo, kad turi vilkiku iš Kauno pargabenti kažkokią puspriekabę, ir būtent siekdamas pastarajam padėti, važiavo priekyje jo, vis dėlto šiuo atveju minėtos nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su jo palyda, S. V. tempiant vilkiku minėtą puspriekabė, teismo vertinimu, negali būti pakankamos teigti, kad jis būtų įgijęs (pastebint, kad kaltinime iš esmės nėra atskleista įgijimo, inkriminuoto V. A., esmė – aplinkybės, būdas ir pan.) minėtą turtą, gautą nusikalstamu būdu, juolab teigti, kad jis žinojo apie tai, kad minėtas turtas – puspriekabė – yra gauta nusikalstamu būdu.
Taigi įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamų įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad V. A. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje – įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą. Atsižvelgiant į tai, V. A. išteisintinas šioje dalyje BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nurodytą nusikaltimą.
Kaip jau minėta, S. V. kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas įgijus nusikalstamu būdu gautą turtą. Visgi pirmiausia pažymėtina, kad jau kaltinamajame akte, formuluojant jam kaltinimą, įgijimo veiksmas iš esmės nėra tinkamai ir pakankamai atskleistas – nurodyta, kad jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio 1 d., tiksliai nenustatytoje vietoje bei aplinkybėmis iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo 20 400 eurų vertės puspriekabę „Schmitz“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kuri buvo pavogta, t. y. iš esmės nėra nurodyti jokie įgijimą apibūdinantys požymiai. Juolab pažymėtina, kad šiuo atveju kalbama apie turtą, kuriam privaloma teisinė registracija – didelės vertės puspriekabę, dėl ko akivaizdu, jog įgijimas, kaip bet kokios formos sandoris, kurio pagrindu turtas būtų perėjęs kaltinamojo žinion, turėtų būti aiškiai apibrėžtas. Todėl įvertinus tai, teismas sprendžia, kad įgijimas nagrinėjamu atveju iš esmės yra inkriminuotas S. V. tik darant prielaidą iš fakto, kad minėtas turtas – puspriekabė Schmitz, sustabdžius S. V., vairuojantį vilkiką su prikabinta minėta puspriekabe, buvo kaltinamojo žinioje. Vis dėlto prielaidomis kaltė padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kaip minėta, negali būti grindžiama, dėl ko konstatuotina, kad S. V. kaltė įgijus nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą nėra įrodyta.
Tačiau, kaip minėta, kaltinamam buvo išaiškinta galimybė, jog jo atitinkami veiksmai gali būti vertinami ir tuo aspektu, ar neatitinka naudojimosi BK 189 straipsnio prasme.
S. V. kaltės padarius pastarąją jam inkriminuotą veiką – turto, gauto nusikalstamu būdu, įgijimą ar naudojimąsi juo, kaip minėta, nepripažino. Parodė, kad minėtą puspriekabę iš Kauno į Vilnių pargabenti jo paprašė S. Š., be to, parodė, kad S. Š. jam taip pat davė baltarusiško vilkiko Volvo, kuris turėjo stovėti UAB „Evelija“ aikštelėje, dokumentus, būtent šiuo vilkiku jis ir turėjo partempti minėtą puspriekabę iki Gariūnų, bei minėto S. Š. duoti baltarusiški vilkiko Volvo dokumentai buvo vėliau rasti jo automobilyje VW Passat, kurį įvykio dieną vairavo V. A., jį lydėdamas iš Vilniaus į Kauną ir atgal. Tačiau kadangi minėtoje aikštelėje jis nerado to baltarusiško vilkiko, o R. S. (įmonės, iš kurios aikštelės jis paėmė vilkiką, vadovas) negalėjo jam duoti (paskolinti) vilkiko, jis paėmė kitą baltą vilkiką Volvo su lietuviškais valstybiniais numeriais, kaip S. Š. vilkiką (parodė, kad pastarasis jam minėjo apie du aikštelėje laikomus vilkikus), šio vilkiko dokumentai buvo jo viduje ir su šiuo vilkiku išvažiavo į Kauną pargabenti puspriekabės. Taip pat parodė, kad nuvykus į Kauną, į vietą, kur jam nurodė S. Š., puspriekabę su dokumentais jam perdavė lenkas.
Visgi teismas, įvertinęs toliau nurodomus argumentus bei surinktus duomenis, sprendžia, kad minėtais kaltinamojo S. V. parodymais nėra pagrindo vadovautis ir jie vertintini kaip jo pasirinkta gynybos versija, įvertinus tiek tai, kad iš esmės tokie paaiškinimai vertintini kaip mažai įtikinami, be to, jie nėra pagrįsti kitais byloje surinktais duomenimis, priešingai, yra juos paneigiančių duomenų.
Pirmiausia pažymėtina, kad S. Š., apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje kategoriškai paneigė, kad jis būtų prašęs kaltinamojo pargabenti iš Kauno į Vilnių minėtą priekabą. Nors sutiktina su gynybos argumentais, jog jo parodymai tam tikru aspektu turi būti itin atsargiai vertinami, kita vertus, atkreiptinas dėmesys į kai kurias su minėta versija susijusias aplinkybes. Pirmiausia pažymėtina, kad S. Š. parodė, kad iš esmės jis tik pažinojo S. V. per R. S., jokie santykiai, juolab draugiški, jų nesiejo, priešingai, buvo kilęs konfliktas, susijęs su S. Š. automobiliu, dėl ko buvo nagrinėjama ir byla Vilniaus miesto apylinkės teisme, kur vienas iš proceso dalyvių buvo ir S. V. (tą aplinkybę patvirtina byloje esanti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimo kopija, t. 3, b. l. 116-119).
Nors S. V. parodė, kad S. Š. automobilių stovėjimo aikštelėje, priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikė du vilkikus aktualiu laikotarpiu, tačiau R. S. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas) parodė, kad S. Š. jis nepažįsta, taigi iš esmės nėra jokių patikimų įrodymų, kad S. Š. laikė minėtoje aikštelėje, kaip kad parodė S. V., netgi du vilkikus. Pažymėtina, kad teismas nemato pagrindo nesivadovauti pastarojo liudytojo – R. S. parodymais, kurie pripažinti įrodymu nagrinėjamu atveju, kadangi jie iš esmės nuoseklūs viso proceso metu, be to, juos iš esmės patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys - pvz., jis parodė, kad prieš įvykį, kai S. V. buvo sustabdytas, pastarasis prašė liudytojo surasti krovinį vežti į Baltarusiją – ką iš esmės patvirtina ir atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuota informacija (pokalbių turinys); pastarasis liudytojas parodė (apklaustas kaip įtariamasis), be kita ko, kad S. V. nenorėjo važiuoti, kaip liudytojas manė, savo baltu vilkiku Volvo, nes nebuvo draudimo dokumentų (tai iš esmės ir nustatyta, kadangi sustabdžius S. V., jis nepateikė, nes jo neturėjo); R. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas, parodė, kad S. V. nenorėjo važiuoti minėtu baltu vilkiku, nes ant jo buvo baltarusiški numeriai, kas, teismo nuomone, irgi neleidžia spręsti, kad aplinkybė nėra tikėtina, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, vilkikas Volvo FH12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Lietuvos Respublikos – Baltarusijos Respublikos sieną kirto: 2014 m. rugsėjo 17 d., išvyko – 2014 m. rugsėjo 25 d. (t. 2, b. l. 112-114), pagal informaciją aikštelės žurnale, transporto priemonė su tokiu valstybiniu numeriu buvo atvykusi į aikštelę 2014 m. rugsėjo 17 d. –atvažiavo transporto priemonė, numeris (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 160), kas leidžia pagrįstai teigti, jog iš tikrųjų toje aikštelėje galėjo būti baltas vilkikas Volvo su baltarusiškais numeriais. Taigi nors ir fragmentiški duotų parodymų patvirtinimai kitais duomenimis teismui leidžia vertinti šio liudytojo parodymus, kaip minėta, patikimais.
Pažymėtina, kad S. Š. parodė, jis nebuvo susitikęs su S. V. Minske, tai grįsdamas atvykimo ir išvykimo į / iš Lietuvos spaudais, kertant sieną, nurodant, kad tuo metu, kai, kaip teigė kaltinamasis, jie buvo susitikę Minske, liudytojas iš tikrųjų buvo Vilniuje. Vis dėlto įvertinus tiek S. V., tiek S. Š. pasų atitinkamų lapų kopijose, kuriose nurodomi jų atvykimai/ išvykimai į / iš Lietuvos Respublikos, užfiksuotą informaciją (minėtuose spauduose nurodytos tik atitinkamos dienos, tačiau neužfiksuotas tikslus atvykimo ar išvykimo laikas), kategoriškos išvados nurodytu klausimu negali būti daromos.
Kita vertus, vertinant S. V. pateiktą versiją, be jau minėtų argumentų (jog iš esmės nėra duomenų, kad tikrai S. Š. būtų laikęs minėtoje automobilių saugomoje aikštelėje du vilkikus), pastebėtinas ir tokios versijos neįtikinamumas. Kaip minėta, S. Š. buvo kategoriškas, kad jo su S. V. nesiejo geri santykiai, apie buvusį konfliktą su juo atitinkamas aplinkybes pripažino ir S. V.. Taigi įvertinus tai, aplinkybė, kad paprašytas S. Š. parvaryti puspriekabę iš Kauno į Vilnių, vilkiku, kurio, kaip nustatė ir pats kaltinamasis, dokumentai nebuvo visai tvarkoje (nebuvo privalomojo draudimo dokumentų), pažymėtina, pats kaltinamasis nurodė, kad nebuvo žadėtas joks atlygis už tai, juolab įvertinus, kad minėtą paslaugą kaltinamasis darė rizikuodamas – t. y. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nurodyta kaltinamojo versija, teismo vertinimu, yra itin abejotina. Pažymėtinos ir kitos aplinkybės, keliančios abejonių tokių kaltinamojo parodymų įtikinamumu – jis negalėjo tiksliai nurodyti, iš kurios vietos paėmė puspriekabę, koks asmuo – nurodė tik, kad lenkas – jam minėtą puspriekabę perdavė su dokumentais, juolab kai šiuo atveju, kaip jau akcentuota, kalbama apie didelės vertės turtą. Be to, akcentuotina, kad ir pats kaltinamasis neneigė, kad telefono numerio, kuriuo jis būtų galėjęs susisiekti su S. Š., kuris paprašė jo parvaryti puspriekabę, jis neturėjo – tik po kažkurio laiko susisiekė, kaip paaiškino S. Š., per pastarojo sutuoktinę. Pažymėtina ir aplinkybė, kad iš įvykio dieną – 2014 m. spalio 1 d., užfiksuotų atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus pokalbių matyti, kad nors kaltinamasis pakankamai intensyviai bendravo telefonu su kitais asmenimis, su konkrečią paslaugą (puspriekabės parvarymą) paprašiusiu jį atlikti, kaip kaltinamasis teigė, S. Š., neužfiksuoti jokie pokalbiai, ko neneigė ir pats kaltinamasis, kas iš esmės taipogi leidžia itin kritiškai vertinti kaltinamojo versiją.
Savo ruožtu jau minėtos aplinkybės, susijusios su konkrečiais kaltinamojo atliktais veiksmais – kad kažkokioje vietoje Kaune, neaišku, koks asmuo – iš esmės nurodant tik kalbą, kuria jis kalbėjo (t. y. lenkas) jam perdavė didelės vertės transporto priemonę – puspriekabę, kartu paduodamas dokumentus, iš esmės leidžia vertinti, kad nurodyti veiksmai tikrai buvo atlikti pakankamai įtartinomis aplinkybėmis.
Vis dėlto nepaisant pastarųjų argumentų, susijusių su S. V. pateiktos įvykių versijos paneigimu, vien tik aplinkybė, kad paneigiama kaltinamojo versija (nėra pagrindo vadovautis jo parodymais), nėra pakankama daryti išvadą apie jo kaltę padarius atitinkamą veiką, nes asmens kaltę padarius tam tikrą nusikalstamą veiką turi įrodyti kaltinimą palaikantis subjektas, o ne kaltinamasis turi paneigti savo kaltę dėl jam inkriminuotų veiksmų.
Iš jau akcentuotų nustatytų faktinių aplinkybių teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad tikrai nurodytu laiku, iki S. V. buvo sustabdytas policijos pareigūnų patikrinimui, nusikalstamu būdu gautas turtas – puspriekabė, buvo kaltinamojo žinioje. Visgi pakankamų duomenų, leidžiančių pripažinti, kad šis laikymas savo žinioje gali būti vertinamas ir kaip naudojimasis turtu BK 189 straipsnio prasme, be to, kad kaltinamasis neabejotinai žinojo apie nurodyto turto nusikalstamą gavimo būdą, teismo nuomone, byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad naudojimusi BK 189 straipsnio prasme laikytini tokie veiksmai, kai naudodamas atitinkamą daiktą (naudodamasis atitinkamomis daikto savybėmis, paskirtimi ir pan.), asmuo gauna tam tikrą naudą (pajamas ir pan.). Kaip matyti iš liudytojo R. S. parodymų (kuriuos patvirtina ir kriminalinės žvalgybos veiksmus atliekant užfiksuota informacija – pokalbiai tarp jo ir S. V.), S. V. jo prašė surasti krovinį, nes nenorėjo, kaip parodė šis liudytojas, į Baltarusiją važiuoti tuščia priekaba. Vis dėlto nesant kitokių neabejotinų duomenų, kad krovinio kaltinamasis ieškojo būtent aktualiai – vogtai puspriekabei, taip pat kad jis tikrai su minėta puspriekabe turėjo važiuoti į Baltarusijos Respubliką (pastebėtina, kad kertant sieną, akivaizdu, transporto priemonė būtų tikrinama), o ne, kaip parodė, turėjo palikti automobilių stovėjimo aikštelėje prie Gariūnų, teismas negali nurodytų įrodymų pripažinti pakankamais konstatuoti, kad jis ne tik turėjo savo žinioje minėtą puspriekabę, tačiau siekė ir turėti naudos pritaikant ją pagal paskirtį – t. y. kad jis naudojosi nusikalstamu būdu gautu turtu – puspriekabe Schmitz.
Pažymėtinos ir aplinkybės, susijusios su siekiu išvengti patikrinimo, S. V. nurodytą puspriekabę gabenant iš Kauno į Vilniaus vilkiku. Nors S. V. lydėjo A. A., t. y. jis važiavo priekyje vilkiko, norėdamas įsitikinti, ar kurioje nors vietoje nestovi patikrinimus atliekantys policijos pareigūnai, vis dėlto šis faktas negali būti vertinamas kaip pakankamas išvadai, jog būtent šie veiksmai parodo S. V. (ar abiejų kaltinamųjų) žinojimą, kad S. V. velkama puspriekabė yra gauta nusikalstamu būdu. Tiek S. V., tiek V. A. parodė, kad tokie veiksmai buvo atliekami siekiant, kad nebūtų sustabdytas S. V., kuris vairavo, nors neturėjo tokios teisės. Ši aplinkybė – kad S. V. nurodytu metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, nes ši teisė jam buvo atimta – yra neabejotinai nustatyta, jos neginčija tiek S. V., tiek ir ją patvirtina kita bylos medžiaga (t. 9, b. l. 147-148). Taigi minėti kaltinamųjų paaiškinimai dėl V. A. palydos pripažintini įtikinamais ir pagrįstais byloje esančiais duomenimis.
Taigi atsižvelgdamas į jau minėtų nustatytų aplinkybių bei teismo akcentuotų argumentų visumą, teismas sprendžia, kad pakankamais ir patikimais įrodymais nėra neabejotinai patvirtinta, kad S. V. nurodytomis aplinkybėmis (vietoje, laiku ir pan.) naudojosi jam žinomai nusikalstamu būdu gautu didelės vertės turtu - puspriekabe Schmitz, kurio VIN (duomenys neskelbtini). Todėl įvertinęs tai, bei vadovaudamasis principu, kad bet kokios abejonės turi būti traktuojamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, kad S. V. turi būti išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.
Dėl kaltinimo S. V. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje – duomenys, jų vertinimas ir teismo išvados
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo S. V. parodymų, kiek tai susiję su jam pareikštu kaltinimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, byloje surinkti tokie duomenys, susiję su minėta veika:
2014 m. spalio 1 d. poėmio protokole (nutarimo daryti poėmį teisėtumas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartimi, t. 1, b. l. 51-53) užfiksuota, kad iš S. V. paimti daiktai – vilkikas Volvo su valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabė Schmitz su valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) su VIN Nr. (duomenys neskelbtini), be to, taip pat paimti ir kiti daiktai bei dokumentai, tarp jų – techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 42-48).
Atlikus techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), paimtos 2014 m. spalio 1 d. poėmio metu iš S. V., tyrimą, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 201 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5287)-IS1-5568 padaryta išvada, kad pateiktas tirti transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitos blankas yra atspausdintas ne pagal atitinkamai tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras (t. 2, b. l. 6-7).
UAB „Tuvlita“ pateiktoje informacijoje nurodyta, kad Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės duomenimis, transporto priemonė Volvo FH12.460, VIN (duomenys neskelbtini) privalomajai techninės apžiūrai nebuvo pateikiama, o techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduota 2012 m. rugpjūčio 9 d. automobiliui Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 11, 13-14).
BK 300 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą dokumentą ar žinomai suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Taigi atitinkamos veikos, užtraukiančios atsakomybę pagal minėtą nuostatą (nustačius visus būtinuosius veikos požymius), yra suformuluotos alternatyviai, atitinkamai bet kurios (ar bet kurių) iš jų padarymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
S. V. kaltinamas tuo, kad tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio 1 d., nenustatytoje vietoje bei aplinkybėmis iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo žinomai suklastotą techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad jis išduotas automobiliui „Volvo FH12.460“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), bei minėtą taloną laikė ir gabeno iki 2014 m. spalio 1 d., kol apie 13.35 val. kelio A1 19-ajame kilometre, sustabdžius jį patikrinimui, panaudojo šį dokumentą, pateikdamas jį sustabdžiusiam Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyresniajam patruliui A. V.. Taigi iš kaltinimo matyti, jog konkrečiu atveju S. V. kaltinimai pareikšti dėl to, kad jis įgijo, laikė ir panaudojo žinomai netikrą (suklastotą) dokumentą - techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog jis išduotas automobiliui „Volvo FH12.460“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis – kaltinamojo parodymus, liudytojo A. V. parodymus, be to, poėmio protokole užfiksuotą informaciją bei specialisto išvadą, sprendžia, kad neabejotinai nustatytos faktinės aplinkybės, jog 2014 m. spalio 1 d., sustabdžius kaltinamąjį, vairuojantį vilkiką „Volvo“, prie kurio pritvirtinti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), matomas identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), tikras identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), S. V. turėjo su savimi ir pateikė patikrinimą atliekančiam policijos pareigūnui - vyresniajam patruliui A. V., netikrą dokumentą - techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog šios faktinės aplinkybės neneigia ir kaltinamasis. Vis dėlto kaltės, padarius nurodytą jam inkriminuotą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, jis nepripažįsta nurodydamas, kad minėtas techninės apžiūros dokumentas buvo paliktas vilkike bei kad jis nežinojo, jog minėtas dokumentas gali būti netikras. Be to, kaltinamasis taip pat parodė, kad minėtą vilkiką jis paėmė kaip S. Š. vilkiką, norėdamas su juo parvaryti priekabą. Taigi iš kaltinamojo parodymų matyti, jog jis iš esmės neneigia minėto dokumento laikymo (turėjimo savo žinioje), vis dėlto neigdamas, jog būtų žinojęs, kad dokumentas yra netikras, bei iš esmės neigia šio dokumento įgijimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų, kiek tai susiję su šia kaltinamajam inkriminuota veika, visumą, vis dėlto sprendžia, kad pakankamų įrodymų, leidžiančių konstatuoti visų nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje (tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų) požymių buvimą S. V. veikoje, byloje nesurinkta.
Pirmiausia pažymėtina, kad nors, kaip minėta, kaltinamajam inkriminuotas įgijimas, tačiau, kaip matyti ir iš pačio kaltinimo, įgijimas iš esmės yra nekonkretizuotas ir tinkamai neapibrėžtas – t. y. S. V. kaltinamas, kad įgijo minėtą dokumentą tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio 1 d., iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, aplinkybėmis (t. y. iš esmės neatskleistas įgijimo būdas) ir pan. Toks kaltinimo formulavimas, teismo nuomone, iš esmės negali būti laikomas tinkamu, bei leidžia vertinti, kad įgijimas, kaip atskiras BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pasireiškimo veiksmas, šiuo konkrečiu atveju iš esmės yra grindžiamas prielaida, jog šis dokumentas buvo rastas pas S. V. (kaltinamasis jį turėjo savo žinioje, t. y. laikė, bei panaudojo – pateikė tikrinusiam pareigūnui), tačiau jokiais individualizuojančiais požymiai nėra apibūdintas. Be to, ir byloje nėra visiškai jokių įrodymų, galinčių vienaip ar kitaip patvirtinti minėto kaltinamajam inkriminuoto veiksmo įvykdymą. Taigi pripažintina, kad neįrodyta, kad S. V. įgijo netikrą dokumentą – techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendžiant klausimą, ar nustatyti visi būtinieji BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai S. V. veikoje, tiek, kiek tai susiję su minėto netikro dokumento laikymu ir panaudojimu, teismas pirmiausia pažymi, kad nėra neabejotinai nustatytas ir panaudojimo požymis. Ikiteisminio tyrimo metu paklaustas liudytojas A. V. parodė (šiuos parodymus patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu), kad vilkiko vairuotojas S. V., sustabdžius jį patikrinimui, nepateikė techninės apžiūros ir privalomojo draudimo dokumentų. Taigi jokių duomenų, kad S. V. būtų panaudojęs – pateikę minėtą netikrą dokumentą, byloje nėra, kadangi iš byloje esančių įrodymų – jau minėto poėmio protokolo – tik matyti, kad minėtas dokumentas buvo paimtas iš S. V. (vilkiko Volvo), kas leidžia vertinti, kad jo veikoje gali būti nustatytas tik laikymas BK 300 straipsnio 1 dalies prasme.
Kita vertus, pažymėtina, kad nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – t. y. turi būti konstatuota, kad kaltininkas supranta, jog jis laiko žinomai netikrą dokumentą, ir būtent to siekė. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį negalima, jeigu asmuo, laikydamas ar panaudodamas tokį netikrą dokumentą, to nežino.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, visgi vertina, kad ji nėra pakankama daryti neabejotiną išvadą apie tai, jog S. V. žinojo, kad minėta techninės apžiūros rezultatų ataskaita – netikras dokumentas, ir, nepaisant to, vis tiek minėtą dokumentą laikė.
Kaip minėta, kaltinamasis kategoriškai neigė, jog žinojo apie minėto dokumento netikrumą. Šiuo aspektu pastebėtina, jog minėtas dokumentas iš esmės yra panašus į tikrus tokio pobūdžio dokumentus, jame buvo įrašyti duomenys apie lengvai patikrinamus ir matomus vilkiko, kurį vairavo S. V., rekvizitus – jo valstybinis numeris ir pan. Nors šioje ataskaitoje nurodytas tikras minėto vilkiko VIN kodas, o atitinkamoje vairuoto vilkiko vietoje tikras VIN kodas nebuvo matomas, o matomas kitai transporto priemonei priskirtas VIN kodas, vis dėlto, teismo vertinimu, minėtas duomuo nėra tiek akivaizdus ir taip paprastai matomas bei nustatomas, kad vien jo pagrindu galima būtų neabejotinai daryti išvadą, kad asmuo objektyviai turėjo nustatyti, kad neatitinka duomenys, atsispindintys dokumente, dėl ko jam galėjo kilti pagrįstų abejonių dokumento tikrumu. Kitokių duomenų, iš esmės leidžiančių spręsti apie tai, kad kaltinamasis žinojo apie minėto dokumento netikrumą, ir, nepaisant to, sąmoningai ir toliau jį laikė su savimi, byloje iš esmės nėra. Kaip minėta, kaltinamasis paaiškino, kad šie dokumentai buvo vilkike, kai jis jį pasiėmė, norėdamas parvaryti priekabą, kad vilkiką pasiėmė kaip priklausantį S. Š.. Nors liudytojas S. Š., kaip minėta, kategoriškai paneigė tokią versiją, vis dėlto duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad minėtas vilkikas Volvo buvo būtent kaltinamojo S. V. (jo žinioje, jo naudojamas ir iki minėto įvykio ir pan.), byloje vis dėlto nėra. Nors R. S. parodė (detaliau ikiteisminio tyrimo metu, pastebėtina, parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino teisiamajame posėdyje), kad minėtas baltas vilkikas Volvo, kuriuo išvažiavo S. V., buvo būtent S. V., tačiau iš jo parodymų visumos visgi vertintina, kad nurodytas jo teiginys buvo pagrįstas jo nuomone (prielaida), kadangi jis tiksliai nematė, kas minėtą vilkiką atvarė į jo (liudytojo) įmonės automobilių stovėjimo aikštelę, kas naudojosi juos (jis parodė, kad minėtas vilkikas tai išvažiuodavo, tai grįždavo kurį laiką prieš įvykį) ir pan. Taigi įvertinus tai, jog, kaip minėta, pakankamais įrodymais nėra pagrįsta, kad vilkikas Volvo buvo kaltinamojo žinioje ilgesnį laiką nei kad įvykio dieną, kai jis vilkiką pasiėmė, juo nuvažiavo į Kauną bei grįžimo atgal metu buvo sustabdytas, atitinkamai nėra neabejotinų duomenų, kad kaltinamasis turėjo turėti daugiau žinių apie dokumentus, susijusius su šiuo vilkiku – privaloma technine apžiūra, privalomo draudimo (pastebėtina, kad tokio dokumento ir nebuvo) ir pan., taip pat, kaip minėta, nesant duomenų apie kokias nors kitas aplinkybes, dėl kurių būtų galima išvada apie neabejotiną žinojimą, kad kaltinamojo savo žinioje turėtas dokumentas - techninės apžiūros rezultatų ataskaita, yra netikras, pripažintina, kad S. V. veikoje nenustatyta subjektyvioji pusė – jo tiesioginė tyčia, todėl jis išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.
Dėl kaltinimo V. A. ir S. V. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje – duomenys, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Be jau minėtų teisiamojo posėdžio metu duotų kaltinamųjų V. A. ir S. V. parodymų, taip pat liudytojų A. V. ir A. A. aprodymų, byloje taip pat yra kiti duomenys, susiję su minėtu pareikštu kaltinimu:
Žemesnės instancijos teismas
2014 m. spalio 1 d. apžiūrėjus policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, apžiūros protokole nurodyta, be kita ko, kad automobilio salone tarp priekinio keleivio pusės slenksčio ir sėdynės yra sulankstyta 500 eurų kupiūra, kurios serijinis Nr. N26056672149 (t. 1, b. l. 22-29).
500 eurų kupiūra Nr. N26056672149 perduota saugoti į Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriaus kasą (2014 m. spalio 6 d. nutarimas, 2014 m. spalio 6 d. kvitas B serija BBB Nr. 005190; 2014 m. spalio 6 d. kasos pajamų orderio kvitas serija 10-20-PO-VAL Nr. 0446; t. 1, b. l. 30-32).
2014 m. spalio 1 d. poėmio protokole (nutarimo daryti poėmį teisėtumas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartimi, t. 1, b. l. 51-53) užfiksuota, kad iš S. V. paimti daiktai – vilkikas Volvo su valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabė Schmitz su valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) su VIN Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat iš vilkiko paimti tam tikri daiktai, tarp jų - nuo vilkiko keleivio vietos sėdynės paimtos 2 kupiūros po 100 dolerių ir 2 kupiūros po 100 eurų (t. 1, b. l. 42-48).
Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens netesėto veikimo arba neveikimo vykdant įgaliojimus. Taigi nurodytoje normoje atitinkama veika, sudaranti objektyviąją veikos pusę, pasireiškia alternatyviais veiksmais: pasiūlymu, pažadu ar susitarimu duoti kyšį arba kyšio davimu, be to, nurodyti veiksmai gali būti nukreipti valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, taip pat turi būti nustatyta, jog minėti veiksmai atlikti siekiant paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo arba neveikimo vykdant įgaliojimus.
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš suformuluoto kaltinimo, S. V. kaltinamas tuo, jog 2014 m. spalio 1 d. apie 13.35 val. kelio A1 19 km., kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų patikrinimui vairuojantis transporto priemonę - vilkiką „Volvo“, prie kurio pritvirtinti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), matomas identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), tikras identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Scmitz“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kuri laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. 15.00 val. iki 2014 m. rugsėjo 14 d. 09.00 val. buvo pagrobta Vokietijoje, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus - savo tarnybines pareigas atliekančius pareigūnus - Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyresnįjį patrulį A. V. ir vyriausiąjį patrulį A. A., davė kyšį padėdamas 500 eurų kupiūrą tarnybiniame automobilyje „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarp priekinės keleivio sėdynės ir automobilio slenksčio, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 300 str. 1 d. (disponavimas suklastotu dokumentu), siekdamas, kad jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą ATPK (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 128 straipsnio 2 dalyje (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti), 123 straipsnio 3 dalyje (transporto priemonės vairavimas su ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais), 123 straipsnio 1 dalyje (transporto priemonės be valstybinės techninės apžiūros vairavimas), 123 straipsnio 5 dalyje (transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu), taip pat siekdamas kartu su V. A. išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnio 2 dalyje (nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas).
V. A. kaltinimai pareikšti pagal nurodytą Baudžiamojo kodekso nuostatą dėl to, kad 2014 m. spalio 1 d. apie 13.35 val. kelio A1 19-ajame km. policijos pareigūnams patikrinimui sustabdžius S. V. ir pastarajam paskambinus jam į mobilųjį telefoną bei paprašius atvežti pinigų, jis 2014 m. spalio 1 d. apie 13.45 val. kelio A1 19 km., siekdamas papirkti valstybės tarnautojus - savo tarnybines pareigas atliekančius pareigūnus - Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyresnįjį patrulį A. V. ir vyriausiąjį patrulį A. A., davė kyšį, padėdamas ant vilkiko „Volvo“ keleivio sėdynės 200 eurų ir 200 JAV dolerių kupiūras, taip siekdamas kartu su S. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį (nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas), bei siekdamas, kad S. V. išvengtų baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (disponavimas suklastotu dokumentu), bei kad pastarajam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus ATPK (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 128 straipsnio 2 dalyje (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti), 123 straipsnio 3 dalyje (transporto priemonės vairavimas su ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais), 123 straipsnio 1 dalyje (transporto priemonės be valstybinės techninės apžiūros vairavimas), 123 straipsnio 5 dalyje (transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu).
Taigi iš nurodytų kaltinimų matyti, jog S. V. ir V. A. kaltinami tuo, jog kaltinamajame akte nurodytoje vietoje ir laiku davė kyšį, siekdami neteisėto nurodytų policijos pareigūnų neveikimo, jiems vykdant savo funkcijas – įgaliojimus.
Teismas, įvertinęs tiek kaltinamųjų parodymus, kiek tai susiję su šia jiems inkriminuota veika, tiek ir kitus byloje surinktus duomenis, sprendžia, jog neabejotinai nustatytos tokios faktinės aplinkybės: S. V., vairuojantis transporto priemonę (vilkiką „Volvo“, prie kurio pritvirtinti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), matomas identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), tikras identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Scmitz“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) , kuri laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. 15.00 val. iki 2014 m. rugsėjo 14 d. 09.00 val. buvo pagrobta Vokietijoje), 2014 m. spalio 1 d. apie 13.35 val. kelio A1 19-ajame kilometre buvo sustabdytas policijos pareigūnų patikrinimui. Policijos pareigūnui – A. V. tikrinant jo dokumentus bei nustačius, kad kai kurių trūksta (transporto priemonės techninės apžiūros bei draudimo dokumentų), siekdamas, kad nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pasiūlė šiam pareigūnui 100 eurų, A. V. įspėjus dėl atsakomybės ir nuėjus rašyti protokolo prie kompiuterio, S. V. davė kyšį – 500 eurų, padėdamas kupiūrą tarnybiniame automobilyje, siekdamas, kad nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nurodęs, kad jis (S. V.) neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Be to, nustatyta ir tai, jog sustabdžius S. V., jis telefonu paskambino V. A., prašydamas pastarojo atvažiuoti ir atvežti pinigų. V. A., nurodytą dieną apie 13.45 val. atvažiavęs į įvykio vietą ir pamatęs, kad vienas policijos pareigūnas su S. V. yra policijos tarnybiniame automobilyje, kitam policijos pareigūnui – A. A. davė kyšį – 200 eurų ir 200 JAV dolerių, padėdamas šiuos pinigus ant vilkiko Volvo keleivio sėdynės, siekdamas, kad nebūtų surašomas protokolas S. V. ir jie abu būtų paleisti. Nurodytos aplinkybės nustatytos pirmiausia iš pačių kaltinamųjų parodymų, kurie tarpusavyje sutampa, papildo vienas kitą ir sudaro nuoseklią visumą. Be to, šiuos parodymus patvirtina ir kiti duomenys – liudytojų A. V. ir A. A. parodymai (duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje), apžiūros bei poėmio protokolai, kuriuose fiksuotos aplinkybės, susijusios su atitinkamų pinigų kupiūrų buvimo vieta ir kt., dėl ko visi šiek duomenys pripažintina įrodymais ir teismas jai vadovaujasi.
Vertinant nustatytas faktines aplinkybes jų kvalifikavimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį aspektu, pripažintina, jog nurodyti tiek S. V., tiek V. A. veiksmai, padedant nurodytas pinigų kupiūras atitinkamose policijos pareigūnams matomose vietose, nurodant, kokiu tikslu jos padedamos (siekiant taikiai susitarti, kad nebūtų rašomas protokolas, S. V. paleidžiamas ir pan.), vertintini kaip kyšio davimas. Be to, atitinkami kyšiai buvo duoti savo funkcijas (įgaliojimus) vykdžiusiems policijos pareigūnams, o minėtų veiksmų tikslas – siekis neteisėtų minėtų policijos pareigūnų neveikimo, vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų surašomas administracinio nusižengimo protokolas, nors tokią pareigą, nustatę, kad galimai buvo padarytas atitinkamas pažeidimas, minėti policijos pareigūnai turėjo. Todėl pripažintina, jog tiek S. V., tiek V. A. veikoje nustatyti visi objektyvieji minėtos nusikalstamos veikos požymiai. Be to, nustatyta ir subjektyvioji pusė – jų tiesioginė tyčia, kadangi jie suvokė savo veikos pavojingumą, pasekmes, ir būtent taip veikti siekė.
Kaip minėta, kaip atitinkamų V. A. ir S. V. veiksmų, duodant kyšį, tikslas suformuluotame kaltinime nurodytas ir tikslas išvengti S. V. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto teismas, įvertinęs nuosprendžio dalyse dėl pareikštų kaltinimų padarius nurodytas nusikalstamas veikas pažymėtus motyvus, dėl kurių kaltinamieji išteisinti dalyje dėl šių nusikalstamų veikų, sprendžia, kad minėtos nuorodos į tikslą išvengti baudžiamosios atsakomybės šalintinos iš kaltinimo, kadangi toks tikslas neįrodytas. Kita vertus, minėtų aplinkybių šalinimas veikos kvalifikacijai įtakos šiuo atveju neturi.
Atsižvelgdamas į nurodytų argumentų visumą, teismas pripažįsta, kad S. V. ir V. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, yra neabejotinai įrodyta.
Dėl kaltinimo S. V. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje – surinkti duomenys, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Be S. V. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, byloje surinkti ir kiti duomenys, kiek tai susiję su kaltinimu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį:
2014 m. spalio 2 d. S. V. gyvenamosiose patalpose - bute adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame S. V. (kaltinamojo tėvui), atliktos kratos (kurios teisėtumas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartimi, t. 10, b. l. 77-78) metu, kaip matyti iš 2014 m. spalio 2 d. kratos protokolo, rasta ir paimta, be kita ko, iš seifo apkaba su 3 šoviniais ir dėžutė su 25 šoviniais (t. 10, b. l. 79-80).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. spalio 17 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2525(14) atlikus apkabos ir 28 šovinių tyrimą, pateiktos išvados: 1. Tirti pateiktų šovinių dėtuvė yra šaunamojo ginklo – 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoleto, skirto šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, skirtais Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletams, šovinių dėtuvė. Pistoleto, kurio šovinių dėtuvė pateikta tirti, fabrikinis numeris arba fabrikinio numerio keturi paskutiniai skaitmenys yra „4906“; 2, 3. Tirti pateikti dvidešimt aštuoni šoviniai (trys pateikti šovinių dėtuvėje ir dvidešimt penki, pateikti fabrikinio įpakavimo dėžutėje) yra 9 mm kalibro šoviniai, skirti Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletams. 4,5. Tirti pateikti dvidešimt aštuoni šoviniai yra šaudmenys, jie yra tinkami šaudyti (t. 10, b. l. 128-130).
Iš Licencijuojamos veiklos duomenų bazės matyti, kad S. V. 2008 m. gruodžio 19 d. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, kuris galiojo iki 2013 m. gruodžio 19 d. (pirminio leidimo išdavimo data – 2003 m. spalio 17 d.); taip pat nurodyta, kad registruotas jo turėtas savigynai ginklas – pistoletas, Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 10, b. l. 135-137). Tarnybiniame pranešime pateikta informacija, kad pasibaigus S. V. išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo terminui, ginklas su viena šovinių dėtuve 2014 m. sausio 7 d. buvo paimtas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnų (t. 10, b. l. 140). Pastebėtina, kad už atitinkamą ginklų laikymo teisinio reguliavimo tvarkos nesilaikymą jis buvo 2014 m. sausio 7 d. nubaustas ir administracine tvarka (t. 9, b. l. 147-148).
Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ir realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. S. V. kaltinimas pareikštas dėl to, kad jis nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. spalio 2 d., 16.40 val. seife, esančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), laikė šaunamojo ginklo – 9 mm kalibro „Makarov“ konstrukcijos pistoleto šovinių dėtuvę su 3 vnt. 9 mm kalibro šoviniais bei fabrikinio įpakavimo dėžutę su 25 vnt. 9 mm kalibro šoviniais, skirtais „Makarov“ ir „Stečkin“ konstrukcijos pistoletams.
S. V. pripažino savo kaltę dėl šio jam inkriminuoto kaltinimo, nurodydamas, kad jis turėjo leidimą ginklui, tačiau pasibaigė jo galiojimas, jis neturėjo medicininės pažymos leidimo pratęsimui. Tada jis turėjo priduoti ginklą atšaudymui bei surinkti visus šovinius, todėl jis paėmė vieną dėtuvę, kur buvo 3 šoviniai, ir ginklą pridavė. Paaiškino, kad tie šoviniai, kurie buvo rasti seife, buvo įsigyti legaliai, kai turėjo leidimą ginklui. Taigi įvertinęs šiuos parodymus bei kitus duomenis, kurie vienais ar kitais aspektais patvirtina atitinkamas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog faktas, kad seife, esančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), S. V. laikė iš viso 28 vnt. šovinius, iki 2014 m. spalio 2 d. vykusios kratos minėtame bute metu šie šoviniai buvo rasti bei paimti, yra nustatytas. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. spalio 17 d. specialisto išvados Nr. 11-2525(14) matyti, kad minėti dvidešimt aštuoni šoviniai (trys pateikti šovinių dėtuvėje ir dvidešimt penki, pateikti fabrikinio įpakavimo dėžutėje) yra 9 mm kalibro šoviniai, skirti Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletams; šie šoviniai yra šaudmenys, tinkami šaudyti (t. 10, b. l. 128-130). Be to, iš Licencijuojamos veiklos duomenų bazės matyti, kad S. V. 2008 m. gruodžio 19 d. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus galiojo iki 2013 m. gruodžio 19 d., pasibaigus šio leidimui terminui, 2014 m. sausio 7 d. ginklas su viena šovinių dėtuve buvo perduotas atitinkamai policijos įstaigai (t. 10, b. l. 135-137, 140).
Taigi įvertinus šias nustatytas aplinkybes, kurias patvirtina jau minėtų duomenų visuma, pripažintina, kad pasibaigus leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo terminui ir 2014 m. sausio 7 d. perdavus įgaliotai policijos įstaigai tik ginklą su dėtuve, kurioje 3 šoviniai, o kitus turimus šovinius – dėtuvę su trimis šoviniais bei dėžutę su 25 šoviniais, pasilikęs seife nurodytu adresu, S. V., neturėdamas leidimo, nurodytu laiku (nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. spalio 2 d., 16.40 val., kai buvo pradėta krata minėtame) ir adresu laikė šaudmenis, tinkamus šaudyti – iš viso 28 vnt. šovinių, skirtų Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletams. Ši S. V. veika, be leidimo laikant šaudmenis, visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės požymius. Be to, teismas sprendžia, kad nustatyta ir subjektyvioji pusė – tyčia, kadangi S. V. suvokė, kad neturi leidimo (jo turėto leidimo galiojimo terminas buvo pasibaigęs), nepaisant to, seife ir toliau laikė nurodytą kiekį šaudmenų, t. y. siekė atitinkamai veikti. Taigi konstatuotina, kad S. V. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, yra neabejotinai įrodyta.
Dėl kaltinimo S. V. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 302¹ straipsnio 1 dalyje – duomenys, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Be kaltinamojo S. V. parodymų, liudytojo M. G. parodymų, byloje surinkti tokie su šia inkriminuota veika sietini duomenys:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartimi leista daryti kratą bute bei pagalbinėse patalpose (duomenys neskelbtini) (t. 19, b. l. 160).
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. gegužės 5 d. kratos protokole užfiksuota, kad bute (duomenys neskelbtini), paimtas, be kita ko, mėlynos ir pilkos spalvos prietaisas „XCX-K40II“ (t. 19, b. l. 161-163). Minėtos kratos metu paimti daiktai apžiūrėti surašant 2015 m. gegužės 18 d. Daiktų apžiūros protokolą, kuriame (11 punkte) aprašytas minėtas prietaisas (t. 19, b. l. 164-174).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. birželio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1113(15) dėl pastarojo prietaiso padaryta išvada, kad nurodytas kratos metu rastas įrenginys yra pramoniniu būdu Kinijoje pagamintas XCX-K40 II modelio lazerinės graviravimo staklės su užrašu „liuchenggui“. Šis įrenginys (Specialisto išvadoje – įrenginys Nr. 1) naudojamas ne metalinės medžiagos (gumos antspaudams, plastiko, medžio, odos, stiklo ir pan.) graviravimui (pjovimui). Specialisto išvadoje nurodytame tinklalapyje nurodoma, kad šio modelio staklės skirtos antspaudų gamybai (seal engraving machine). Jos tiesiogiai nepritaikytos spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams gaminti. Įrenginys Nr. 2 - pramoniniu būdu Kinijoje korporacijos „JINAN ACCURATE TECHNOLOGY CO.LTD“ pagamintas elektroninis valdymo blokas, pagal specialisto išvadoje nurodyto tinklapio informaciją, panašus savo išvaizda blokas naudojamas pneumatinių ženklinimo staklių valdymui, bei šis įrenginys tiesiogiai nepritaikytas spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams gaminti (t. 19, b. l. 192-200, t. 20, b. l. 1-4). Šioje išvadoje nurodyta (taip pat atsispindi ir išvados 2 priede, 7-8 nuotraukose), kad įrenginio viduje buvo rasta kartoninė dėžutė „Galeria Papieru“ su joje esančiomis A4 formato plėvelėmis ir gumos lakštais, dalis lakštų iškarpyti, ant vieno jų fragmentas termiškai išdeginto vaizdo, primenančio antspaudą.
Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarties pagrindu) užfiksuoti S. V. ir M. G. pokalbiai – tarp jų apie raudonos spalvos gumos lakštų pirkimą (suradimą) (t. 7, b. l. 134-136; 148-149).
Apžiūrėjus kratos 2014 m. spalio 2 d. S. V. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), rastą kompiuterį Toschiba, 2014 m. lapkričio 10 d. surašytame apžiūros protokole nurodyta, be kita ko, kad šiame kompiuteryje, vartotojo „cep?eu” kataloge aptiktas aplankas su pavadinimu “stamp085d”, kuriame aptikta išpakuota programinė įranga “stamp” ir jos vykdomasis failas “Stamp085d.exe” – ši programinė įranga skirta antspaudų atvaizdų kūrimui; nustatyta, kad aplanke yra demonstracinė versija, ar ši programa galėjo būti naudojama, duomenų neaptikta (t. 10, b. l. 161-200; t. 11, b. l. 1-79).
Apžiūrėjus 2014 m. spalio 2 d. kratos (duomenys neskelbtini), metu paimtą skaitmeninę USB laikmeną, juodos spalvos, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 11 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad laikmenoje rasta, be kita ko, antspaudai su koregavimo ir spausdinimo galimybėmis (t. 14, b.l. 90-175).
BK 302¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino, laikė, gabeno, siuntė ar realizavo įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikriems antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams gaminti arba tikriems antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams klastoti.
Žemesnės instancijos teismas
S. V. kaltinamas tuo, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2015 m. gegužės 5 d. 13.24 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikė įrangą, skirtą netikriems antspaudams gaminti, t.y. pramoniniu būdu Kinijoje pagamintas XCX-K40 II modelio lazerines graviravimo stakles su užrašu „Liuchenguui“, pramoniniu būdu Kinijoje korporacijos „JINAN ACCURATE TECHNOLOGY CO.LTD“ pagamintą elektroninį valdymo bloką, kartoninę dėžutę „Galeria Papieru“ su joje esančiomis A4 formato plėvelėmis ir gumos lakštais, kuriuos 2015 m. gegužės 5 d. laikotarpiu nuo 13.24 val. iki 15.02 val. kratos metu surado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus pareigūnai. Taigi iš jam pareikšto kaltinimo matyti, jog S. V. kaltinamas laikęs įrangą – nurodyto modelio lazerines graviravimo stakles, elektroninį valdymo bloką, bei priemones – A4 formato plėveles ir gumos lakštus, skirtus (pritaikytus) netikriems antspaudams gaminti.
Pirmiausia pastebėtina, kad kaltinamasis neneigia pačios faktinės aplinkybės, jog pas jį buvo rasta minėta įranga bei priemonės – plėvelės ir gumos lakštai, šį faktą neabejotinai patvirtina ir kratos protokole užfiksuota informacija. Savo ruožtu kaltės dėl pastarosios inkriminuotos veikos kaltinamasis nepripažįsta, nurodydamas, kad minėtas įrenginys buvo skirtas ir naudojamas ne antspaudams gaminti – jo pagalba buvo gaminami iš kaučiukinės gumos žiedai, naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis tada dirbo, veikloje, o būtent, jie buvo skirti kuro nuleidimo kranams (sandarinimui). Paaiškino, kad tas stakles turėjo apie 1-2 metus iki tada, kai jas rado, jos buvo pirktos kartu su R. S. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, internetu iš Kinijos. Vis dėlto teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip jo pasirinktą gynybos versiją, nepatvirtintą jokiais duomenimis, priešingai, esant duomenų, paneigiančių ją.
Kaip minėta, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. birželio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1113(15) konstatuota, kad vienas iš kratos metu rastų įrenginių – tai lazerinės graviravimo staklės, naudojamos ne metalinės medžiagos (gumos antspaudams, plastiko, medžio, odos, stiklo ir pan.) graviravimui (pjovimui), pagal rastą informaciją, būtent tokio modelio staklės skirtos antspaudų gamybai. Be to, kaip matyti iš šios specialisto išvados (išvados 2 priedas, 7-8 nuotraukos, t. 19, b. l. 197), ant vieno iš rastų gumos lakštų yra termiškai išdegintas (išgraviruotas) vaizdas, akivaizdžiai primenantis antspaudo fragmentą. Be to, pažymėtini ir liudytojo R. S. parodymai, kai jis paneigė, kad būtų kartu su S. V. pirkęs tokią įrangą bei kad tokios įrangos pagalba būtų gaminami kažkokie gumos žiedai, skirti kuro bakams.
Taigi teismas, įvertinęs nurodytus įrodymus – specialisto išvadą, paties kaltinamojo parodymus, kuriais jis neneigė laikęs (turėjęs savo žinioje) minėtą įrenginį, be to, įvertinus ir jo išsilavinimą (kaip nurodė – techninis / inžinerinis), teismas sprendžia, kad yra nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji (tiesioginė tyčia – kadangi kaltinamasis suvokė, kad laiko įrangą, skirtą antspaudams gaminti, bei būtent to siekė) požymiai S. V. veikoje, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 302¹ straipsnio 1 dalyje.
Pažymėtina, kad suformuluotame kaltinime kaip įranga, skirta antspaudams gaminti, nurodytas ir pramoniniu būdu Kinijoje korporacijos „JINAN ACCURATE TECHNOLOGY CO.LTD“ pagamintas elektroninis valdymo blokas, taip pat nurodoma, kad buvo rastos priemonės – A4 formato plėvelės. Vis dėlto dėl šių – įrangos bei priemonių, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 302¹ straipsnio 1 dalyje, dalyko, teismo vertinimu, pakankamų įrodymų byloje nėra. Kaip jau minėta, ištyrus minėtą elektroninį valdymo bloką (įrenginys Nr. 2), specialisto išvadoje nurodyta, kad tai pramoniniu būdu Kinijoje korporacijos „JINAN ACCURATE TECHNOLOGY CO.LTD“ pagamintas elektroninis valdymo blokas, pagal nurodyto tinklapio informaciją, panašus savo išvaizda blokas naudojamas pneumatinių ženklinimo staklių valdymui, bei kad šis įrenginys tiesiogiai nepritaikytas spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams gaminti. Atitinkamai pripažintina, kad byloje nėra pakankamų įrodymų, galinčių susieti minėtą įrenginį – elektroninį valdymo bloką, su įranga, skirta (ar pritaikyta) antspaudų gamybai. Analogiška išvada darytina ir dėl rastų plėvelių. Taigi aplinkybės, susijusios su minėto elektroninio valdymo bloko bei A4 formato plėvelių laikymu, šalintinos iš kaltinimo, pastebint, jog veikos kvalifikacijos tai nekeičia.
Dėl kaltinimo S. V. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 301 straipsnio 1 dalyje – surinkti duomenys, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Be S. V. parodymų, liudytojų M. G., R. S., S. Š. parodymų tam tikrų aspektu, taip pat byloje surinkti kiti duomenys, vienaip ar kitaip sietini su inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 301 straipsnio 1 dalyje:
2014 m. spalio 2 d. kratos, atliktos pas S. V. garaže adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame S. V., metu (kratos teisėtumas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, t. 15, b. l. 125-126), be kita ko, rasta ir paimta nuo grindų rudos spalvos lagaminas, kurio viduje sudėti spaudai ir spaudų klišės (t. 15, b. l. 113-122).
Rudos spalvos lagaminas apžiūrėtas surašant 2014 m. spalio 22 d. apžiūros protokolą (t. 16, b. l. 76-94), 2014 m. spalio 23 d. apžiūros protokolą (t. 17, b. l. 178-200, t. 18, b. l. 1-177)
Apžiūrėjus kratos 2014 m. spalio 2 d. S. V. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), rastą kompiuterį Toschiba, 2014 m. lapkričio 10 d. surašytas apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, be kita ko, kad šiame kompiuteryje, vartotojo „cep?eu” kataloge aptiktas aplankas su pavadinimu “stamp085d”, kuriame aptikta išpakuota programinė įranga “stamp” ir jos vykdomasis failas “Stamp085d.exe” – ši programinė įranga skirta antspaudų atvaizdų kūrimui; nustatyta, kad aplanke yra demonstracinė versija, ar ši programa galėjo būti naudojama, duomenų neaptikta) (t. 10, b. l. 161-200; t. 11, b. l. 1-79).
2014 m. spalio 2 d. kratos (duomenys neskelbtini), metu paimta, be kita ko, skaitmeninė USB laikmena, juodos spalvos, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kurią apžiūrėjus, 2016 m. gegužės 11 d. surašytas apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad laikmenoje rasta, be kita ko, antspaudai su koregavimo ir spausdinimo galimybėmis (t. 14, b.l. 90-175).
Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarties pagrindu) – užfiksuoti S. V. ir M. G. pokalbiai – tarp jų apie raudonos spalvos gumos lakštų pirkimą (suradimą) (t. 7, b. l. 134-136; 148-149).
Pagal Baudžiamojo kodekso 301 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas suklastojo tikrą ar pagamino netikrą fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą ar griežtos atskaitomybės blanką arba pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu, spaudu ar blanku, arba jį realizavo. Taigi nurodytoje nuostatoje veikos, už kurių padarymą (nustačius ir subjektyviąją pusę) numatyta baudžiamoji atsakomybė, suformuluotos kaip alternatyvios: t. y. tikro fizinio ar juridinio asmens antspaudo, spaudo ar griežtos atskaitomybės blanko suklastojimas; netikro fizinio ar juridinio asmens antspaudo, spaudo ar griežtos atskaitomybės blanko pagaminimas; arba pasinaudojimas žinomai suklastotu antspaudu, spaudu ar blanku, arba jo realizavimas.
Kaip matyti iš kaltinimo S. V., jis kaltinamas tuo, kad tiksliau nenustatytu laiku iki 2014 m. spalio 2 d., 18.20 val. pagamino ir garaže adresu (duomenys neskelbtini), laikė netikrus kaltinamajame akte išvardytus antspaudus, iki kratos minėtu adresu metu jie buvo surasti bei paimti policijos pareigūnų. Dėl pastarojo kaltinimo pastebėtina, kad kaltinamajame akte yra minimi antspaudai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal sąvokas bei išaiškinimus, antspaudai – tai įtaisai, darantys apvalios formos žymas, o spaudas – bet kokios kitos formos informacinio pobūdžio žymas, t. y. šiuo nagrinėjamu atveju rasti tiek antspaudai, tiek ir spaudai, toliau aptariant atitinkamus duomenis bei darant išvadas, teismas vartoja sąvokas antspaudai ir spaudai.
S. V. šio jam inkriminuoto kaltinimo nepripažino, nurodydamas, kad minėtų antspaudų jis negamino ir garaže nelaikė. Nurodė, kad nuo šio garažo raktus turėjo gal 5-6 žmonės, turėjo ir R. S., ir S. Š., kurie atvežė daug daiktų į jo garažą, jo manymu, jie specialiai taip padarė, siekdami jo (S. V.) atsikratyti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, kadangi tada jau buvo kilę konfliktų dėl akcijų ir jo (S. V.) investicijų į įmonę.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, pirmiausia pažymi, jog pats faktas, kad 2014 m. spalio 2 d. nuo 18.20 val. iki 19.30 val. kratos, vykusios garaže adresu (duomenys neskelbtini), metu (t. 15, b. l. 113-122), rasta ir paimta, be kitų daiktų – rudos spalvos lagaminas, kurio viduje sudėti spaudai ir spaudų klišės (kratos protokolo priedas, t. 15, b. l. 118), iš esmės neginčijamas. Minėti spaudai ir jų klišės buvo apžiūrėti, surašant apžiūros protokolą (t. 17, b. l. 178-200, t. 18, b. l. 1-177). Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai – A. P., M. G., Z. M., V. S., J. S., V. N., A. L. parodė tam tikras aplinkybes, susijusias su įmonių (įstaigų), kuriose jie dirbo (ėjo pareigas), antspaudais, jų naudojimu ir pan. iš kurių spręstina, kad šie antspaudai ir spaudai neabejotinai netikri (t. y. nors minėtuose antspauduose ir spauduose užfiksuota informacija, pateikiant, kad tai šių atitinkamų įmonių (įstaigų) antspaudai ir spaudai, vis dėlto šie spaudai nepriklausė minėtoms įmonėms (įstaigoms). Be to, byloje yra kitų atitinkamų įmonių (įstaigų) informacija, susijusi su rastais antspaudais ir spaudai – VĮ Registra Vilniaus filialo, VĮ Regitra Kauno filialo, UAB „Scania Lietuva“, valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės departamento raštai, atsakant į pateiktus klausimus dėl antspaudų ir spaudų, kuriuose figūruoja šių įmonių ar institucijų pavadinimai (t. 19, b. l. 92, 101-103, 139, 149, 146, 151, 154-159).
Taigi šių duomenų pagrindu spręstina, kad minėti rasti antspaudai ir spaudai yra neabejotinai netikri. Atitinkamai darytina išvada, jog pats faktas, kad minėtu laiku ir vietoje, t. y. S. V. naudojamame garaže (garažas nuosavybės teise priklauso jo tėvui), buvo laikomi minėti netikri antspaudai ir spaudai, yra nustatytas. Vis dėlto, netikrų antspaudų ir spaudų laikymas pagal BK 301 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės neužtraukia – kaip minėta, šio straipsnio dispozicijoje nurodyti veiksmai – tai netikrų antspaudų ar spaudų pagaminimas, pasinaudojimas netikru antspaudų ar spaudu arba realizavimas. Šiuo atveju kaltinimas pareikštas dėl netikrų antspaudų pagaminimo, tačiau, teismo vertinimu, duomenų, patvirtinančių būtent nurodyto požymio buvimą S. V. veikoje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Pirmiausia pažymėtina, kad net ir pačiame kaltinamajame akte, apibrėžiant objektyviąją pusę, t. y. netikrų antspaudų pagaminimą, nurodyta, kad S. V. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio 2 d. 18.20 val., tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, įranga, kuri pritaikyta netikriems antspaudams gaminti, pagamino minėtus netikrus antspaudus. Taigi pripažintina, kad kaltinimas suformuluotas itin abstrakčiai ir nekonkrečiai. Teismo vertinimu, toks minėtos veikos apibrėžimas iš esmės negali būti laikomas pakankamu, siekiant asmeniui inkriminuotą šią nusikalstamą veiką. Šiuo atveju pripažintina, jog konkretus pagaminimo būdas iš esmės nėra atskleistas, duomenų, patvirtinančių tai, byloje taip pat nėra. Savo ruožtu byloje surinkti įrodymai, kiek tai gali būti siejami su šia inkriminuota nusikalstama veika – tai, kad pas S. V. buvo rastas įrenginys, kuris skirtas antspaudų gamybai, (dėl pastarojo įrenginio pasisakyta vertinant duomenis, kiek tai susiję su kaltinimu pagal BK 302¹ straipsnio 1 dalį), gumos lakštai, dėl jų buvo bendrauta su M. G., taip pat iš S. V. gyvenamosios vietos paimtame kompiuteryje Toschiba buvo rasta programinė įranga, skirti antspaudų atvaizdų kūrimui, bei USB laikmenoje rasti antspaudų vaizdai su koregavimo galimybe, teismo vertinimu, vis dėlto nėra pakankamas pagrindas daryti išvada, jog būtent S. V. pagamino minėtus netikrus antspaudus bei spaudus, kadangi iš esmės iš minėtų duomenų galima tik prielaida apie kaltinamojo turėtas galimybes (galbūt rengimąsi, domėjimąsi ir pan. nurodytu klausimu), tačiau, kaip jau minėta, kaltinimas prielaidomis negali būti grindžiamas, o siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, turi būti surinkti pakankami ir patikimi įrodymai, patvirtinantys nusikalstamos veikos padarymą. Juolab pastebėtina, jog minėtos kratos metu rastas itin didelis antspaudų ir spaudų, pažymėtina, itin skirtingo pobūdžio, formos, skirtingomis kalbomis ir pan., kiekis (kaltinimas pareikštas tik kiek tai susiję su kai kuriais rastais antspaudais, įvertinus objektyvias galimybes išsiaiškinti aplinkybes dėl įmonių (įstaigų), kurios figūruoja šiuose antspauduose ir spauduose).
Taigi atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, į jau akcentuotą principą, jog visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, teismas pripažįsta, jog šiuo atveju nėra pakankamų ir patikimų įrodymų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, jog S. V. atliko jam kaltinamajame akte inkriminuotus veiksmus, užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę – t. y. pagamino netikrus antspaudus ar spaudus, todėl jis išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Už Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta sankcija – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Sankcija už Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų, už Baudžiamojo kodekso 302¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Skiriant bausmę kaltinamiesiems, pirmiausia pažymėtina, kad V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje – t. y. tyčinį apysunkį nusikaltimą, o S. V. – tyčinius apysunkius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 302¹ straipsnio 1 dalyje.
Nustatyta V. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, nurodė, kad apgailestauja (BK 59 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, atsižvelgtina į duomenis byloje, charakterizuojančius V. A. – jis dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 21, b. l. 3, 9), vedęs, turi tris vaikus (t. 21, b. l. 5-8). Nors byloje yra duomenų apie jo teistumą 2003 metais už dokumentų klastojimą bei viešosios tvarkos pažeidimą (chuliganizmą) 2004 metais (t. 8, b. l. 63), vis dėlto teismas, įvertinęs, kad byloje konkrečių duomenų, kada minėti sprendimai priimti, kokią atsakomybę jie užtraukė, kokios yra Baltarusijos Respublikos įstatymų nuostatos, kiek tai susiję su teistumu (jo pabaiga) ir pan., kita vertus, V. A. teismui pateikė atitinkamą pažymą, kad jis Baltarusijos Respublikoje neteistas (t. 21, b. l. 4, 10), atsižvelgia į tai, kad V. A. neteistas. Taigi įvertinęs nurodytų duomenų visumą, be to, atsižvelgdamas į BK 55 straipsnio nuostatą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina švelniausios rūšies bausmę, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje – bauda. Pagal atitinkamos veikos metu galiojusį teisinį reguliavimą, už apysunkį nusikaltimą numatyta galima skirti bauda – iki 1000 MGL dydžio bauda (minimali bauda – 1 MGL dydžio). Taigi įvertinęs visas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pobūdį, tiek ir charakterizuojančias V. A., teismas sprendžia, kad jam skirtina mažesnė nei galimos skirti šios bausmės rūšies vidurkis, artimesnė minimaliai baudos ribai bausmė, o būtent – 100 MGL dydžio bauda.
Į bausmės laiką įskaitytinas jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2014 m. spalio 1 d. 13.45 val. iki 2014 m. spalio 3 d., 13.35 val.(t. 8, b. l. 43), t. y. 2 paros.
Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina.
Individualizuojant S. V. baudžiamąją atsakomybę, pirmiausia pažymėtina, kad, kaip minėta, jis padarė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus, dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, pripažintina, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina ir į duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jis dirba, administracine tvarka ne kartą baustas (t. 9, b. l. 147-152), kaip minėta, galutiniu teismo nuosprendžiu jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, taigi nors jis nėra teistas, visgi pastaroji aplinkybė, jog buvo konstatuota, kad tam tikrus veiksmus, atitinkančius nusikalstamos veikos požymius, jis padarė, teismo vertinimu, tai reikšminga kaip jo asmenybę charakterizuojanti informacija. Be to, kaip asmenybę charakterizuojanti medžiaga vertintina ir informacija, kad jis buvo baustas ir Lenkijos Respublikoje, nors, pastebėtina, duomenyse yra žyma apie teistumo išnykimą (t. 9, b. l. 133-134).
Taigi įvertinęs nurodytų reikšmingų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad S. V. skirtinos švelniausios rūšies bausmės, numatytos sankcijoje, jų dydį nustatant didesnį nei minimumas, o būtent, už nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą S. V. skirtina 300 MGL dydžio bauda (kaip minėta, už apysunkio nusikaltimo padarymą baudos dydis nustatytas iki 1000 MGL dydžio), už Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 40 parų arešto bausmę, ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 302¹ straipsnio 1 dalyje padarymą – 45 parų arešto bausmę.
Bausmės, paskirtos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir BK 302¹ straipsnio 1 dalį, bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės, be to, ši subendrinta bausmė bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, prie subendrintos bausmės paskiriant ir jau minėtą baudos bausmę (pagal BK 65 straipsnio 2 dalį, bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme).
S. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2014 m. spalio 1 d., 13.45 val. iki 2014 m. spalio 3 d., 13.25 val. (2 paras), taip pat jis buvo laikinai sulaikytas 2015 m. gegužės 5 d. bei jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo minėtos dienos – 2015 m. gegužės 5 d. iš viso trims mėnesiams, iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. (93 dienos). Šis laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas (iš viso – 95 paros) įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną sulaikymo (suėmimo) parą prilyginant vienai arešto parai bei 2 MGL dydžio baudai.
S. V. paskirtas kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjus, o jam įsiteisėjus, naikintinos.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Klausimas dėl daiktų, turinčių reikmės veikai tirti ir nagrinėti, spręstinas pagal Baudžiamojo kodekso 94 straipsnį, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus daromi tokie patvarkymai dėl šių daiktų:
rudos spalvos lagaminą su spaudais ir spaudų klišėmis, saugomą į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (Buivydiškių g. 20, Vilnius) (2016 m. spalio 13 d. nutarimas, kvitas B serija BBB Nr. APGTS000719 (t. 15, b. l. 147-158) – konfiskuoti ir sunaikinti;
šovinių dėtuvę, saugomą Vilniaus apskrities VPK OVS ginklų saugykloje (2016 m. gegužės 31 d. nutarimas, 2016 m. gegužės 31 d. kvitas B serija BBB Nr. OVS001860 (t. 10, b. l. 132, 134) – konfiskuoti;
2 kupiūras 100 eurų vertės (2014 m. spalio 6 d. nutarimas, 2014 m. spalio 6 d. kvitas B, serija BBB Nr. 005187; kasos pajamų orderio kvitas serija 10-20-PO-VAL, Nr. 0444, t. 2, b. l. 67-69), 2 kupiūras 100 JAV dolerių vertės (2014 m. spalio 6 d. nutarimas, 2014 m. spalio 6 d. kvitas B serija BBB Nr. 005186, t. 2, b.l. 70-72) – konfiskuoti;
vieną iš S. V. paimtų trijų kupiūrų po 500 eurų (kurios saugomos Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriaus kasoje (2014 m. spalio 6 d. nutarimas, 2014 m. spalio 6 d. kvitas B serija BBB Nr. 005192, 2014 m. spalio 6 d. kasos pajamų orderio kvitas serija 10-20-PO-VAL Nr. 0449; t. 8, b. l. 111-113) – konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonę, likusias dvi kupiūras – grąžinti S. V.;
Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje saugomą pilkos spalvos aparatą, pagal 2016 m. lapkričio 16 d. kvitą B serija BBB Nr. APGTS000753 (t. 20, b. l. 16) – sunaikinti;
pinigus, saugomus Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriaus kasoje: Baltarusijos rublių kupiūras (2014 m. spalio 6 d. nutarimas, 2014 m. spalio 6 d. kvitas B serija BBB Nr. 005191, kasos pajamų orderio kvitas serija 10-20-PO-VAL Nr. 0447 t. 2, b. l. 58-60); 5 eurų kupiūrą (2014 m. spalio 6 d. nutarimas, 2014 m. spalio 6 d. nutarimas kvitas B serija BBB Nr. 005193, kasos pajamų orderio kvitas serija 10-20-PO-VAL Nr. 0450 (t. 2, b. l. 61-63); 20 zlotų vertės kupiūrą (2014 m. spalio 6 d. nutarimas, kvitas B serija BBB Nr. 005194, kasos pajamų orderio kvitas serija 10-20-PO-VAL Nr. 0451 (t. 2, b. l. 64-66); 1 kupiūrą 100 litų (2014 m. spalio 6 d. nutarimas, 2014 m. spalio 6 d. kvitas B serija AAC Nr. 004170, 2014 m. spalio 6 d. kasos pajamų orderio kvitas serija 10-20-PO-VAL Nr. 0448; t. 8, b. l. 114-116) – grąžinti S. V.;
daiktus (lipdukus, metalines lenteles), saugomus Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriuje (2016 m. birželio 6 d. nutarimas, 2016 m. birželio 8 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000683 (t. 16, b. l. 112-113), 2015 m. spalio 5 d. nutarimas, 2015 m. spalio 8 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000522 (t. 16, b. l. 102-103); 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas, 2017 m. rugpjūčio 28 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000921 (t. 16, b. l. 104-105); 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimas, 2015 m. lapkričio 8 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000524; 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas, 2017 m. rugpjūčio 28 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000923 (t. 16, b. l. 120-121; 122-123); 2015 m. spalio 1 d. nutarimas, 2015 m. spalio 8 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000529, 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas, 2017 m. rugpjūčio 28 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000924 (t. 16, b. l. 176-179); 2016 m. birželio 6 d. nutarimas, 2016 m. birželio 8 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000682 (t. 16, b. l. 187-188); 2015 m. spalio 1 d. nutarimas, 2015 m. spalio 8 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000526, 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas, 2017 m. rugpjūčio 28 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000922 (t. 17, b. l. 15-18) – konfiskuoti ir sunaikinti;
spaudus (9 vnt.) ir 3 spaudo gumeles, saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje Buivydiškių g. 20, Vilniuje (2017 m. birželio 7 d. nutarimas, 2017 m. birželio 26 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000896, t. 10, b. l. 89-90) – grąžinti S. V.;
juodos spalvos su raudona elektroninę laikmeną Nr. (duomenys neskelbtini) ir juodos spalvos elektroninę laikmeną su užrašu Data Traveler, saugomas Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (Buivydiškių g 20, Vilnius) (2017 m. spalio 5 d. nutarimas, 2017 m. spalio 9 d. kvitas B serija BBB APGTS000947 (t. 10, b. l. 99-100) – grąžinti S. V.;
po kratos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paimtą aplanką su mokėjimo pardavimais, saugomą Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (Buivydiškių g 20, Vilnius) (2017 m. balandžio 4 d. nutarimas, 2017 m. balandžio 5 d. kvitas B serija BBB APGTS000858 (t. 10, b. l. 97-98) – grąžinti S. V.;
daiktus, paimtus iš garažo adresu (duomenys neskelbtini), saugomus Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriuje (2015 m, lapkričio 5 d. nutarimai, 2015 m. lapkričio 11 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000562; 2015 m. lapkričio 11 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000561(t. 15, b. l. 141-142-145), 2017 m. spalio 9 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000948, 2017 m. rugpjūčio 28 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000920 (t. 15, b. l. 149-150), (2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas, 2017 m. rugpjūčio 28 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000917, 2015 m. spalio 1 d. nutarimas, 2015 m. spalio 8 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000525) (t. 16, b. l. 70-74); 2014 m. spalio 5 d. nutarimas, 2015 m. spalio 8 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000523 (t. 17, b. l. 27-28); 2015 m. lapkričio 5 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000554, 2015 m. lapkričio 5 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000553, 2015 m. lapkričio 5 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000555, 2017 m. balandžio 5 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000856, 2016 m. birželio 13 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000685, 2017 m. balandžio 5 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000859, 2015 m. lapkričio 5 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000552, 2015 m. lapkričio 5 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000551, 2017 m. balandžio 5 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000680, 2017 m. balandžio 5 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000861, 2017 m. balandžio 5 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000857, 2015 m. spalio 8 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000527, 2017 m. rugpjūčio 28 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000919, 2015 m. spalio 8 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000528 (t. 17, b. l. 38, 45, 107, 116, 123, 131, 139, 147, 157, 166, 174, t. 19, b. l. 12, 46, 76) – sunaikinti;
mobiliojo ryšio telefonus, saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (Buivydiškių g. 20, Vilniuje) (2017 m. rugsėjo 25 d. nutarimas, 2017 m. rugsėjo 28 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000939 (t. 15, b. l. 152-153) – grąžinti S. V..
Dėl I. J. L. prašymo grąžinti transporto priemonę
Teismui pateiktas L. I. J. (L. I.) prašymas dėl automobilio grąžinimo (t. 21, b. l. 42-66), kuriame prašoma grąžinti jam automobilį Volvo FH-12, kuris sulaikytas Lietuvoje, nes jis nežinojo, kaip panaudojamas jo automobilis, apie jo automobilius įvykdytus neteisėtus veiksmus. Prašyme nurodoma, kad jam tapo žinoma, jog jam priklausantis krovininis automobilis – vilkikas Volvo FH-12, 2002 metų laidos, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sulaikytas Lietuvos Respublikoje baudžiamojoje byloje. Nurodo, kad šį automobilį jis įsigijo 2007 metais Baltarusijos Respublikoje, Breste, ir 2013 m. kovo 1 d. jis buvo perparduotas pagal 2014 m. spalio 1 d. panaudos sutartį privačiai unitarinei įmonei, teikiančiai pervežimo paslaugas „Valsis trans“. 2014 m. birželio mėn. automobilis pateko į eismo įvykį, buvo apgadintas, todėl jis nutarė automobilį parduoti, sudarė pirkimo sutartį su Č. S. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., tuo metu gyvenusiu Baltarusijos Respublikoje, žodine forma, jis perdavė pirkėjui automobilį remontui su automobilio techniniu pasu (duomenys neskelbtini) ir kitais techniniais dokumentais, tačiau pirkėjas su juo neatsiskaitė per sutartus 6 mėnesius, kiek jam žinoma, pirkėjas savo jėgomis atremontavo ir naudojo automobilį savo tikslais. Po to S. Č. išvyko iš Baltarusijos Respublikos į Rusijos Federaciją ir iki šiol su juo neatsiskaitė, todėl formaliai ir faktiškai jis (L. I. I.) yra automobilio savininkas, nes pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įforminta raštu ir jis negavo pinigų už automobilį. Prie prašymo pridėjo dokumentų: Baltarusijos Respublikos piliečio paso; transporto priemonės registracijos pažymėjimo, išduoto 2011 m. sausio 13 d., Nr. (duomenys neskelbtini), pažymas iš KEI (apie savininką ir mašinos įskaitą) įgaliojimo ir įgalioto asmens dokumento – kopijas.
Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalis (5 punktas) numato galimybę grąžinti daiktus teisėtiems savininkams. Taigi įvertinus I. J. L. prašymo turinį, būtent tokiu pagrindu ir pateikiamas šis prašymas. Vis dėlto pažymėtina, kad minėtame Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio, kuriame numatytos nuostatos dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 1 dalies 1 punkte taip pat nurodyta, kad Baudžiamojo kodekso 72 ir 72¹ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuojamas turtas, kuris yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonę ar rezultatas.
Kaip minėta, šioje baudžiamojoje byloje V. A. ir S. V. buvo kaltinami, be kita ko, pagal BK 189 straipsnio 2 dalį – o būtent, kad S. V. ginčo vilkiku tempė puspriekabę Schmitz, kuri buvo gauta nusikalstamu būdu – pagrobta Vokietijoje. Taigi aktualus vilkikas buvo nurodytos inkriminuotos veikos vykdymo priemonė, kadangi būtent panaudojant vilkiką, buvo sudarytos sąlygos atlikti inkriminuotus veiksmus. Taigi atsižvelgiant į tai, jog nors šiuo nuosprendžiu kaltinamieji išteisinti dėl nurodytos inkriminuotos nusikalstamos veikos, visgi teismas sprendžia, kad galutinai pasisakyti dėl šio daikto - aktualaus vilkiko, iki nuosprendžio įsiteisėjimo galimybės nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šioje proceso stadijoje (neįsiteisėjus nuosprendžiui, kuriame galutinai pasisakyta dėl kaltinamųjų kaltės (nekaltumo), padarius BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstamą veiką), I. J. L. prašymas netenkintinas.
Automobilį Volvo su uždėtais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), matomas VIN – (duomenys neskelbtini), saugomą Lietuvos policijos sandėlyje, esančiame Nemenčinės II kaime, Vilniaus rajone (2014 m. spalio 22 d. nutarimas ir 2014 m. spalio 23 d. Transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 5-15-A3-303, aprašas, 2014 m. spalio 23 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000319 – palikti saugoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. A. (V. A.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 100 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. A. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2014 m. spalio 1 d. 13.45 val. iki 2014 m. spalio 3 d., 13.35 val., t. y. 2 paras, 1 laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio bauda, ir konstatuoti, kad likusi sumokėti baudos dalis yra 96 MGL dydžio, t. y. 3615,36 (96 x 37,66 eurai) eurų.
V. A. (V. A.) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 300 MGL dydžio baudą.
S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.
S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.
Bausmes, paskirtas pagal Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, 302¹ straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, subendrinti, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės, bei prie subendrintos arešto bausmės pridedant paskirtą baudos bausmę, ir paskirti S. V. subendrintą bausmę – 65 (šešiasdešimt penkių) parų areštą ir 300 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti S. V. laikinojo sulaikymo nuo 2014 m. spalio 1 d., 13.45 val. iki 2014 m. spalio 3 d., 13.25 val. laiką (2 paras), bei laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laiką nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. (93 dienos), t. y. iš viso 95 paras, vieną laikinojo sulaikymo (suėmimo) parą prilyginant vienai arešto parai bei 2 MGL dydžio baudai, bei laikyti, kad S. V. yra atlikęs jam paskirtą 65 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, o į paskirtą baudos bausmę įskaičius likusias 30 (trisdešimt) laikinojo sulaikymo (suėmimo) parų, laikyti, kad nesumokėta S. V. paskirtos baudos dalis yra 240 (du šimtai keturiasdešimt) MGL, t. y. 9038,40 eurų (240 x 37,66 eurai) dydžio bauda.
S. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
S. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
S. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 301 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
S. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento – paso paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti šias kardomąsias priemones bei grąžinti S. V. jo Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) (saugomą byloje, t. 9, prie viršelio).
L. I. J. (L. I.) prašymo dėl vilkiko „Volvo FH-12“ grąžinimo jam netenkinti.
L. I. J. (L. I.) išaiškinti, kad nuosprendžio dalį dėl jo prašymo grąžinti jam transporto priemonę netenkinimo jis gali apskųsti per 7 dienas nuo nuosprendžio išrašo gavimo dienos, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
rudos spalvos lagaminą su spaudais ir spaudų klišėmis, saugomą į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (Buivydiškių g. 20, Vilnius) (2016 m. spalio 13 d. nutarimas, kvitas B serija BBB Nr. APGTS000719 (t. 15, b. l. 147-158) – konfiskuoti ir sunaikinti;
šovinių dėtuvę, saugomą Vilniaus apskrities VPK OVS ginklų saugykloje (2016 m. gegužės 31 d. nutarimas, 2016 m. gegužės 31 d. kvitas B serija BBB Nr. OVS001860 (t. 10, b. l. 132, 134) – konfiskuoti;
2 kupiūras 100 eurų vertės (2014 m. spalio 6 d. nutarimas, 2014 m. spalio 6 d. kvitas B, serija BBB Nr. 005187; kasos pajamų orderio kvitas serija 10-20-PO-VAL, Nr. 0444, t. 2, b. l. 67-69), 2 kupiūras 100 JAV dolerių vertės (2014 m. spalio 6 d. nutarimas, 2014 m. spalio 6 d. kvitas B serija BBB Nr. 005186, t. 2, b.l. 70-72) – konfiskuoti;
vieną iš S. V. paimtų trijų kupiūrų po 500 eurų (kurios saugomos Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriaus kasoje (2014 m. spalio 6 d. nutarimas, 2014 m. spalio 6 d. kvitas B serija BBB Nr. 005192, 2014 m. spalio 6 d. kasos pajamų orderio kvitas serija 10-20-PO-VAL Nr. 0449; t. 8, b. l. 111-113) – konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonę, likusias dvi kupiūras – grąžinti S. V.;
Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje saugomą pilkos spalvos aparatą, pagal 2016 m. lapkričio 16 d. kvitą B serija BBB Nr. APGTS000753 (t. 20, b. l. 16) – sunaikinti;
pinigus, saugomus Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriaus kasoje: Baltarusijos rublių kupiūras (2014 m. spalio 6 d. nutarimas, 2014 m. spalio 6 d. kvitas B serija BBB Nr. 005191, kasos pajamų orderio kvitas serija 10-20-PO-VAL Nr. 0447 t. 2, b. l. 58-60); 5 eurų kupiūrą (2014 m. spalio 6 d. nutarimas, 2014 m. spalio 6 d. nutarimas kvitas B serija BBB Nr. 005193, kasos pajamų orderio kvitas serija 10-20-PO-VAL Nr. 0450 (t. 2, b. l. 61-63); 20 zlotų vertės kupiūrą (2014 m. spalio 6 d. nutarimas, kvitas B serija BBB Nr. 005194, kasos pajamų orderio kvitas serija 10-20-PO-VAL Nr. 0451 (t. 2, b. l. 64-66); 1 kupiūrą 100 litų (2014 m. spalio 6 d. nutarimas, 2014 m. spalio 6 d. kvitas B serija AAC Nr. 004170, 2014 m. spalio 6 d. kasos pajamų orderio kvitas serija 10-20-PO-VAL Nr. 0448; t. 8, b. l. 114-116) – grąžinti S. V.;
mobiliojo ryšio telefonus, saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (Buivydiškių g. 20, Vilniuje) (2017 m. rugsėjo 25 d. nutarimas, 2017 m. rugsėjo 28 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000939 (t. 15, b. l. 152-153) – grąžinti S. V.,
daiktus (lipdukus, metalines lenteles), saugomus Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriuje (2016 m. birželio 6 d. nutarimas, 2016 m. birželio 8 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000683 (t. 16, b. l. 112-113), 2015 m. spalio 5 d. nutarimas, 2015 m. spalio 8 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000522 (t. 16, b. l. 102-103); 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas, 2017 m. rugpjūčio 28 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000921 (t. 16, b. l. 104-105); 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimas, 2015 m. lapkričio 8 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000524; 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas, 2017 m. rugpjūčio 28 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000923 (t. 16, b. l. 120-121; 122-123); 2015 m. spalio 1 d. nutarimas, 2015 m. spalio 8 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000529, 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas, 2017 m. rugpjūčio 28 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000924 (t. 16, b. l. 176-179); 2016 m. birželio 6 d. nutarimas, 2016 m. birželio 8 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000682 (t. 16, b. l. 187-188); 2015 m. spalio 1 d. nutarimas, 2015 m. spalio 8 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000526, 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas, 2017 m. rugpjūčio 28 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000922 (t. 17, b. l. 15-18) – konfiskuoti ir sunaikinti;
spaudus (9 vnt.) ir 3 spaudo gumeles, saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje Buivydiškių g. 20, Vilniuje (2017 m. birželio 7 d. nutarimas, 2017 m. birželio 26 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000896, t. 10, b. l. 89-90) – grąžinti S. V.;
juodos spalvos su raudona elektroninę laikmeną Nr. (duomenys neskelbtini) ir juodos spalvos elektroninę laikmeną su užrašu Data Traveler, saugomas Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (Buivydiškių g 20, Vilnius) (2017 m. spalio 5 d. nutarimas, 2017 m. spalio 9 d. kvitas B serija BBB APGTS000947 (t. 10, b. l. 99-100) – grąžinti S. V.;
po kratos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paimtą aplanką su mokėjimo pardavimais, saugomą Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (Buivydiškių g 20, Vilnius) (2017 m. balandžio 4 d. nutarimas, 2017 m. balandžio 5 d. kvitas B serija BBB APGTS000858 (t. 10, b. l. 97-98) – grąžinti S. V.;
daiktus, paimtus iš garažo adresu (duomenys neskelbtini), saugomus Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriuje (2015 m, lapkričio 5 d. nutarimai, 2015 m. lapkričio 11 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000562; 2015 m. lapkričio 11 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000561(t. 15, b. l. 141-142-145), 2017 m. spalio 9 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000948, 2017 m. rugpjūčio 28 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000920 (t. 15, b. l. 149-150), (2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas, 2017 m. rugpjūčio 28 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000917, 2015 m. spalio 1 d. nutarimas, 2015 m. spalio 8 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000525) (t. 16, b. l. 70-74); 2014 m. spalio 5 d. nutarimas, 2015 m. spalio 8 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000523 (t. 17, b. l. 27-28); 2015 m. lapkričio 5 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000554, 2015 m. lapkričio 5 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000553, 2015 m. lapkričio 5 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000555, 2017 m. balandžio 5 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000856, 2016 m. birželio 13 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000685, 2017 m. balandžio 5 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000859, 2015 m. lapkričio 5 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000552, 2015 m. lapkričio 5 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000551, 2017 m. balandžio 5 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000680, 2017 m. balandžio 5 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000861, 2017 m. balandžio 5 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000857, 2015 m. spalio 8 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000527, 2017 m. rugpjūčio 28 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000919, 2015 m. spalio 8 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000528 (t. 17, b. l. 38, 45, 107, 116, 123, 131, 139, 147, 157, 166, 174, t. 19, b. l. 12, 46, 76) – sunaikinti;
vilkiką Volvo, su uždėtais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), matomas VIN – (duomenys neskelbtini), saugomą Lietuvos policijos sandėlyje, esančiame Nemenčinės II kaime, Vilniaus rajone (2014 m. spalio 22 d. nutarimas ir 2014 m. spalio 23 d. Transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 5-15-A3-303, aprašas, 2014 m. spalio 23 d. kvitas B serija BBB Nr. APGTS000319 – palikti saugoti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.