Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Rimšelio, Lauretos Ulbienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį 100 MGL (3766 €) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas (2 paros), 1 laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (75,32 €) dydžio baudai, ir konstatuota, kad likusi sumokėti baudos dalis yra 96 MGL (3615,36 €).

V. A. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas S. V., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. A. nuteistas už tai, kad 2014 m. spalio 1 d., apie 13.35 val., kelio A1 19 km policijos pareigūnams patikrinimui sustabdžius S. V., vairuojantį transporto priemonę – vilkiką „Volvo“, prie kurio pritvirtinti valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matomas identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), tikras identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuri laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 13 d., 15 val., iki 2014 m. rugsėjo 14 d., 9 val., buvo pagrobta Vokietijoje, ir S. V. paskambinus jam į mobilųjį telefoną bei paprašius atvežti pinigų, jis 2014 m. spalio 1 d., apie 13.45 val., kelio A1 19 km, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus – savo tarnybines pareigas atliekančius pareigūnus – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyresnįjį patrulį A. V. ir vyriausiąjį patrulį A. A., kad S. V. nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 3 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 128 straipsnio 2 dalyje, tiesiogiai davė jiems kyšį, padėdamas ant vilkiko „Volvo“, prie kurio pritvirtinti valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio sėdynės 200 € ir 200 JAV dolerių kupiūras.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, nesutinka tik su jam paskirta bausme.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

6. Skirdamas nuteistajam V. A. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

7. V. A. pripažintas kaltu padaręs tyčinę nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliantas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi. Įvertinus tai, kolegijai abejoti prisipažinimo nuoširdumu pagrindo nėra. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra V. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tokias apeliantą charakterizuojančias aplinkybes – neteistas, dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, vedęs, turi tris vaikus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. A. anksčiau neteistas, Lietuvos Respublikoje du kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, skirtas baudas yra sumokėjęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nuo 2013-02-16 dirba RAB „(duomenys neskelbtini)“, turi tris nepilnamečius vaikus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė V. A. švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę ir kitas nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į BK 55 straipsnio nuostatą, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, bei šioje situacijoje pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus būtent piniginę bausmę – baudą.

8. Pažymėtina, kad baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas skirdamas bausmę (BK 47 straipsnio 5 dalis), atsižvelgęs į BK 47 straipsnio 3 dalyje nurodytus minimalius ir maksimalius baudų dydžius pagal nusikalstamų veikų rūšis ir nusikaltimų kategorijas. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas už apysunkio nusikaltimo padarymą numatė baudą nuo 1 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) iki 1000 MGL. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už padarytą apysunkį nusikaltimą paskyrė V. A. baudą (100 MGL), kurios dydis artimesnis minimaliam įstatyme nustatytam šios bausmės dydžiui. Taigi, paskirta bausmė, net ir turint omenyje apelianto akcentuojamą sunkią turtinę padėtį, yra ne per griežta.

9. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokio kito termino, todėl V. A. skirta bauda privalo būti sumokėta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Apeliaciniu skundu apeliantas nurodo, kad turi tris nepilnamečius vaikus, padeda pensininkams tėvams, jo darbo užmokestis darbovietėje yra apie 200 €, plius komandiruotpinigiai, todėl sumokėti 3600 € baudą jam bus per sunku, tačiau nepateikia jokių gaunamas pajamas patvirtinančių dokumentų ir neprašo teismo nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą. Esant šioms aplinkybėms, pagrindo svarstyti dėl ilgesnio baudos sumokėjimo termino nei nustatyta skundžiamu nuosprendžiu nustatymo šiuo metu nėra, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal apylinkės teismo nuosprendį apeliantas skirtą baudą savanoriškai gali sumokėti iki 2019 m. balandžio 26 d. Tik iki šio termino teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. Kita vertus, net ir iki jau minėtos datos nuteistasis turi teisę pateikti prašymą pirmosios instancijos teismui dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo, jei egzistuotų naujos reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą bei sumažėjusios ar nesančios galimybės ją sumokėti per teismo nustatytą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-88-177/2018).

10. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. A. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybe, ir paskyrė ne per griežtą bausmę, kurios švelninti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. A. (V. A.) apeliacinį skundą atmesti.