Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Robertui Verkulevičiui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta tinkamai, teismo šaukimu (59–60 b. l.).

Pareiškėjas skunde dėl turtinės žalos nurodė, kad siekdamas apginti savo nekaltumą 2014-10-09 sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. AVPK-18/2014 su advokatu Vilmantu Poškumi, kad jo vardu surašys skundą dėl 2014-09-29 Šiaulių AVPK nutarimo administracinėje teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-19129960-14 ir atstovaus A. B. Šiaulių apylinkės teisme. Advokatui už teisinę pagalbą sumokėjo 200 Lt / 57,92 Eur (2014-10-09 pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 783558) ir 310 Lt (90 Eur) (2015-01-06 pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 783567), iš viso 510 Lt / 147,92 Eur. Norėdamas ne teismo tvarka išsireikalauti iš Šiaulių AVPK turėtą turtinę žalą, 2015-04-07 A. B. pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo. Advokatui už teisinę pagalbą sumokėjo 100 Eur (2015-04-01 pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 783575). Šiaulių AVPK neteisėtais veiksmais pareiškėjui padaryta turtinė žala yra 247,92 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. B. skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padaryta žala atlyginama pagal 6.271 straipsnį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014, 2015 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-323-624/2015).

Vadovaujantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., administracines bylas Nr. A442-155/2010, A822-207/2010, A662-491/2010, A492-2056/2012), pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nustatant viešosios teisės subjekto neteisėtus veiksmus, bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškinama siaurai, t. y. ar toks subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-323-624/2015).

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-323-624/2015).

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad Šiaulių AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėjas sieja su, jo teigimu, neteisėtu ir nepagrįstu patraukimu administracinėn atsakomybėn, t. y. Šiaulių AVPK 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu skirti pareiškėjui pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 150 Lt (43 Eur) baudą, kadangi Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad sprendžiant, ar gali būti konstatuoti neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme, turi būti atsižvelgiama ne tik į patį faktą, kad buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, tačiau taip pat turi būti įvertintos faktinės aplinkybės, ir nustatyta, ar konkrečiu atveju atitinkami pareigūnai laikėsi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010, 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-281/2012, 2015 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-323-624/2015).

Šiuo aspektu atsižvelgtina į tai, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. sausio 9 d. nutarimu, be kita ko, įvertinęs liudytojų R. J., D. J. ir R. J. parodymus kritiškai, kadangi jie buvo paneigti teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, nustatęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo A. B., liudytojo V. K. parodymai, tachografo diskuose užfiksuoti duomenys bei Valstybinės kelių transporto inspekcijos Šiaulių regiono departamento atstovo A. P. paaiškinimas patvirtina, kad 2014-08-01 8.00 val. automobilis (duomenys neskelbtini) nebuvo užvestas ir nepajudėjo iš vietos, konstatavo, jog byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad 2014 m. rugpjūčio 1 d. 8.00 val. (duomenys neskelbtini), A. B., vairuodamas krovininį automobilį (duomenys neskelbtini) menevruodamas sankryžoje nepaliko saugaus atstumo ir važiuodamas atbuline eiga kliudė tvorą bei ją apgadino. Be to, teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo byla A. B. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė dėl to, kad Šiaulių AVPK pareigūno nustatytos ir 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarime konstatuotos aplinkybės nebuvo pakankamos tam, kad būtų galima tvirtinti, jog A. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismas pažymi, kad ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimtame nutarime administracinėje byloje inter alia turi būti pateiktas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Minėtų nuostatų turinys leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-323-624/2015).

Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, yra pagrindas konstatuoti, kad valstybės pareigūnas, priimdamas Šiaulių AVPK 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimą, nesilaikė ATPK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, neteisėtas nubaudimas konstatuotas įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutarimu. Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje surinkti įrodymai (pareiškėjas administracinio teisės pažeidimo bylą tiriančiam pareigūnui buvo nurodęs, kad 2014 m. rugpjūčio 1 d. 8.00 val. nevairavo krovininio automobilio (duomenys neskelbtini) ir pateikė tai patvirtinančią darbo ir poilsio apskaitos kertelės kopiją (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla, 1 b. l.), taip pat buvo gauti liudytojo D. J. parodymai, kuris teigė, kad matė eismo įvykį ir tiksliai nurodė automobilio valstybinį numerį ir apibūdinimo jo vairuotoją (12 b. l.) buvo prieštaringi, nepakankami ir nepatvirtinantys pareiškėjo galimai padaryto teisės pažeidimo, todėl nepagrįstai, t. y. nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas administracine nuobauda. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, nutartis Nr. N62-231/2011). Pažymėtina, kad pagal ATPK 277 straipsnį, ekspertą skiria ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą.

Nagrinėjamu atveju valstybės institucijos pareigūno neteisėti veiksmai (neveikimas) tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. pareigūnui neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kadangi dėl nuobaudos panaikinimo turėjo bylinėtis teisme, tai lėmė išlaidas teisinei pagalbai, taip pat teikė Šiaulių AVPK pareiškimą spręsti ginčą ne teismo tvarka. Darytina išvada, jog aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtos turtinės žalos.

Pareiškėjas prašo atlyginti turtinę žalą remdamasis CK 6.271 straipsniu. Akivaizdu, kad jo turėtos išlaidos yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme.

Teismas laiko, kad pareiškėjui atsiradę nuostoliai dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn turi būti atlygintini, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nes administracinio teisės pažeidimo bylose nereglamentuojamas atstovavimo išlaidų atlyginimas, o administracinėse ir civilinėse bylose tokios išlaidos atlyginamos pagal Rekomendacijas. Be to, aktualus Rekomendacijų (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2004-04-16 iki 2015-03-20) 10 punktas, kuris numato, kad už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas Rekomendacijose.

Pareiškėjas, pagrįsdamas savo patirtas teisinių paslaugų išlaidas administracinio teisės pažeidimo byloje, teismui pateikė 2014 m. spalio 9 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 783558 (16 b. l.), 2014 spalio 9 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. AVPK-13A/2014 (17 b. l.), iš kurios matyti, kad pareiškėjas advokatui už skundo parengimą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo sumokėjo 200 Lt, 2015 m. sausio 5 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. AVPK-1A/2015 (18 b. l.), iš kurios matyti, kad pareiškėjas advokatui sumokėjo 90 Eur (310 Lt) už susipažinimą su Šiaulių AVPK KPB atsiliepimu, pasirengimą bylos nagrinėjimui (2014-11-05), atstovavimą teismo posėdžiuose (2014-11-06, 2015-01-05), 2015 m. sausio 6 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 783567 (19 b. l.), 2015 m. balandžio 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. AVPK-11A/2015 (20 b. l.), iš kurios matyti, kad pareiškėjas advokatui sumokėjo 100 Eur už susipažinimą su medžiaga ir pretenzijos Šiaulių AVPK dėl žalos parengimą, 2015 m. balandžio 1 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 783575 (21 b. l.).

Rekomendacijų (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2004-04-16 iki 2015-03-20) 7 punkte yra numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Nagrinėjamoje byloje taip pat aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 972, pagal kurį nuo 2014-10-01 MMA – 1035 Lt / 300 EUR Lt.

Pagal Rekomendacijų (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2004-04-16 iki 2015-03-20) 8.2 punktą, maksimali priteistina suma už prašymo (ieškinio) parengimą – 3 MMA, t. y. 1035 Lt / 300 EUR x 3 MMA = 3105 Lt / 900 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti 200 Lt (57,92 Eur) suma už skundo parengimą apylinkės teismui pagrįsta, taip pat akivaizdžiai mažesnė nei numatyta Rekomendacijose, todėl priteistina.

Pareiškėjas taip pat prašo už advokato susipažinimą su Šiaulių AVPK KPB atsiliepimu, kuris truko 0,15 val., priteisti 6,75 Eur, ir už advokato pasirengimą bylos nagrinėjimui (2014-11-05), kuris truko 0,35 val., priteisti 15,75 Eur. Pažymėtina, kad susipažinimas su bylos medžiaga teisme, medžiagos rengimas ekspertui, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan. traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai ir gali būti atlyginami pagal Rekomendacijų 8.18 punktą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Atsižvelgiant į Rekomendacijų (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2004-04-16 iki 2015-03-20) 8.18 punktą, numatantį, kad už vieną atstovavimo valandą teisme taikytinas 0,15 koeficientas, t. y. 300 Eur x 0,15 MMA = 45 Eur, pareiškėjo prašoma priteisti 22,5 Eur suma už advokato susipažinimą su Šiaulių AVPK KPB atsiliepimu ir advokato pasirengimą bylos nagrinėjimui (2014-11-05) pagrįsta, todėl priteistina.

Pareiškėjas prašo už atstovavimą Šiaulių apylinkės teismo posėdžiuose (2014-11-06, 2015-01-05) priteisti 67,5 Eur. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. posėdžio protokolo (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla, 14–19 b. l.) matyti, kad pareiškėjo A. B. atstovas advokatas Vilmantas Poškus atstovaudamas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. posėdyje (nuo 8.30 val. iki 9. 32 val.) užtruko 1 val. 2 min., ir iš Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. posėdžio protokolo (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla, 25–27 b. l.) matyti, kad pareiškėjo A. B. atstovas advokatas Vilmantas Poškus atstovaudamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. posėdyje (nuo 15.00 val.15.40 val.) užtruko 40 min., t. y. iš viso – 1 val. 42 min. Atsižvelgiant į Rekomendacijų (redakcija, galiojusi nuo 2004-04-16 iki 2015-03-20) 9 punktą, be kita ko, numatantį, kad, jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, ir 8.18 punktą, numatantį, kad už vieną atstovavimo valandą teisme taikytinas 0,15 koeficientas, t. y. 300 Eur (tuo metu buvusi patvirtinta MMA) x 0,15 (koeficientas) x 2 (valandų skaičius) = 90 Eur, todėl pareiškėjo prašoma priteisti 67,5 Eur suma už atstovavimą Šiaulių apylinkės teismo posėdžiuose (2014-11-06, 2015-01-05) pagrįsta, taip pat mažesnė nei numatyta Rekomendacijose, todėl priteistina.

Pareiškėjas prašo priteisti 100 Eur už susipažinimą su medžiagą ir pretenzijos Šiaulių AVPK dėl žalos parengimą ne teismo tvarka. Patirtas išlaidas pagrindžia 2015 m. balandžio 1 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. AVPK-11A/2015 (20 b. l.) ir 2015 m. balandžio 1 d. pinigų priėmimo kvitu, serija LAT Nr. 783575 (21 b. l.). Rekomendacijų (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis statistikos departamento pateikta informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 714,5 Eur. Atsižvelgiant į Rekomendacijų (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) 8.1 punktą, numatantį, kad už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, taikomas 0,3 koeficientas, t. y. 714,5 Eur x 0,3 = 214,35 Eur, todėl pareiškėjo prašoma priteisti 100 Eur suma už susipažinimą su medžiaga ir pretenzijos Šiaulių AVPK dėl žalos parengimą ne teismo tvarka pagrįsta, taip pat mažesnė nei numatyta Rekomendacijose, todėl priteistina.

Pažymėtina, kad šie nuostoliai, susiję su teisinės pagalbos teikimu administracinio teisės pažeidimo byloje ir advokato parengtu pareiškimu spręsti ginčą ne teismo tvarka, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas pirmiau nurodytas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė juos skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jam priteistinų 247,92 Eur nuostolių nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir teikiant Šiaulių AVPK advokato parengtą pareiškimą spręsti ginčą ne teismo tvarka.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam 100 Eur (vienu šimtu eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinę žalą kildina iš to, kad buvo neteisėtai nubaustas administracine nuobauda už administracinį teisės pažeidimą, kurio negalėjo padaryti 2014-08-01 08.00 val., tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Nors ir pateikė policijos pareigūnams objektyvius įrodymus apie savo nekaltumą, tačiau jie nebuvo ištirti ir įvertinti. Siekiant apginti savo nekaltumą jam teko daug kartų lankytis pas advokatą, teisme. Dėl šių policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų patyrė daug nepatogumų, streso ir įtampos. Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad prašoma neturtinė žala simbolinė ir ji pasireiškė tuo, kad reikėjo vaikščioti į teismą, negalėjo eiti į darbą, nemalonu prieš darbdavį ir žmones, kurie paklausia, kur esi, ir jis atsako, jog teisme, taip pat, kad anksčiau neturėjo teistumo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-194/2012 ir kt.). Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-902/2014). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-902/2014).

Nors nagrinėjamu atveju nustatyti neteisėti Šiaulių AVPK veiksmai, t. y. viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog dėl neteisėtų Šiaulių AVPK veiksmų patyrė daug nepatogumų, streso ir įtampos, taip pat nepatogumų prieš darbdavį ir žmones, kurie klausdavo, kur esi, ir jis atsakydavo, jog teisme. Pareiškėjas paaiškinimus dėl neturtinės žalos iš esmės grindžia tik savo subjektyvia nuomone, visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių bei priežastinio ryšio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui priteistina 247,92 Eur turtinės žalos atlyginimo, pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Rekomendacijų (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis statistikos departamento pateikta informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 714,5 Eur.

Pareiškėjas prašo priteisti 200 Eur už susipažinimą su medžiagą, skundo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje 2015-08-20. Patirtas išlaidas grindžia 2015 m. rugpjūčio 17 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. AVPK-25A/2015 ir 2015 m. rugpjūčio 17 d. pinigų priėmimo kvitu, serija LAT Nr. 783581 (64–65 b. l.).

Pareiškėjas prašo bylinėjimosi išlaidų sumą per dešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo pervesti į pareiškėjo banko sąskaitą (62–63 b. l). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimo įsiteisėjimo taisyklės įtvirtintos ABTĮ 96 straipsnyje, kuriame numatyta, kad neapskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui (96 str. 1 d.), apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikin­tas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą (ABTĮ 96 str. 2 d.), teismo sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo naujo sprendimo priėmimo dienos (96 str. 3 d.). Pažymėtina, kad tik įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas. Taip pat įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdytinas, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo nuora­šas nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti, taip pat pareiškėjui (ABTĮ 97 str. 1 d.). Jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas adminis­tracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 97 str. 2 d.).

Pagal Rekomendacijų (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015-03-20) 8.20 punktą, maksimali priteistina suma už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1, t. y. 714,5 Eur x 0,1 = 71,45 Eur. Be to, pagal Rekomendacijų (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015-03-20) 8.2 punktą, maksimali priteistina suma už prašymo (ieškinio) parengimą – 2,5, t. y. 714,5 Eur x 2,5 = 1786,25 Eur.

Iš Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-08-20 informacinės pažymos matyti, kad pareiškėjo A. B. atstovas advokatas Vilmantas Poškus atstovaudamas jam teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. posėdyje (nuo 13.31 val. iki 13.43 val., nuo 14.00 val. iki 14.50 val.), neįskaitant pertraukos, užtruko 1 val. 2 min. Rekomendacijų (redakcija, galiojusi nuo 2015-03-20) 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, ir 8.19 punkte numatyta, kad už vieną atstovavimo valandą teisme taikytinas 0,1 koeficientas, t. y. 714,5 Eur x 0,1 x 1 = 71,45 Eur.

Įvertinus Rekomendacijose (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015-03-20) nurodytus maksimalius priteistinus užmokesčio dydžius ir pareiškėjo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos dydį, spręstina, kad pareiškėjui A. B. teismo proceso išlaidų galėtų būti priteistina visa jo prašoma suma, jei skundo reikalavimai šioje byloje būtų buvę patenkinti visiškai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai skunde kelti reikalavimai turi vien tik kiekybinę (skaitinę) išraišką (pavyzdžiui, reikalavimai dėl darbo užmokesčio, kitų išmokų ir kompensacijų priteisinimo, žalos atlyginimo, reikalavimai dėl baudų sumažinimo ar sprendimų, kuriais paskaičiuoti mokesčiai bei delspinigiai, pakeitimo ir pan.), proporcija paprastai nustato­ma pagal priteistą sumą (2010 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-120/2010,2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-9/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad buvo patenkinti 71,25 procentai pareiškėjo reikalavimų (pareiškėjas prašė priteisti 347,92 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, tačiau priteistina 247,92 Eur turtinės žalos atlyginimas), todėl priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir pareiškėjui A. B. priteistina 142,5 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 43–45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 247,92 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus 92 centus) turtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo A. B. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiškėjui A. B. 142,5 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.