Kauno apylinkės teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-169-475/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17975-2018-0 Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.2.4; 2.1.3.1; 3.1.3.6.2; 3.1.7.1.1; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.11; 3.2.6.13 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 10 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Kristinai Verbylaitei, I. M., dalyvaujant ieškovų D. B. ir N. B. atstovui advokato padėjėjui Vytautui Skulščiui, nedalyvaujant atsakovui L. J., trečiojo asmens Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. B. ir N. B. patikslintą ieškinį atsakovui L. J. dėl transporto priemonės pirkimo-pradavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Teismas nustatė : Ieškovai patikslintu ieškiniu (toliau ­– ieškinys) prašo pripažinti 2015 m. lapkričio 23 d. tarp L. J. ir D. B. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. lapkričio 23 d. tarp L. J. ir D. B. buvo surašyta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria D. B. neva tai įgijo nuosavybės teisę į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). N. B. jokio sutikimo savo nepilnamečiui sūnui sudaryti sutartį niekada jokiais būdais nėra davusi. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-2388-540/2016 nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną N. B. (ieškovo motinos) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnį, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. 2015 m. lapkričio 30 d., Kaune, (duomenys neskelbtini)., ties (duomenys neskelbtini)namu, iš eismo įvykio pasišalinęs ir nenustatytas vairuotojas D. B. neva tai priklausančia transporto priemone (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „O. Z.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Trečiasis asmuo įsipareigojo kompensuoti „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui faktiškai išmokėtas draudimo išmokas tretiesiems asmenims, turintiems teisę jas gauti iš trečiojo asmens. Trečiasis asmuo 2016 m. gegužės 5 d. mokėjimo nurodymu „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui pervedė 24 197,09 Eur sumą. Trečiasis asmuo vykdydamas paslaugų teikimo sutarties 2.1.3. punkto nuostatas, kompensavo žalą „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui ir pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnį įgijo teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą iš ieškovo, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl trečiasis asmuo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-23652-886 (dabar Nr. 2-2310-886/2019) pareiškė reikalavimą iš ieškovo priteisti 778,34 Eur nuostolių atlyginimo. Gindamas savo teises, ir esant susiklosčiusiai faktinei situacijai, ieškovai reiškia reikalavimą dėl 2015 m. lapkričio 23 d. tarp L. J. ir D. B. sudarytos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančios nuo jos sudarymo momento. Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovas neturėjo realaus ketinimo įgyti automobilį, nebuvo perduoti pinigai, nebuvo perduotas automobilis. Ieškovas siekė gauti 30 Eur, kaip atlygį už automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Ieškovai dėl sandorio nuginčijimo kreipėsi, tuomet, kai suprato, kad kyla neigiamos pasekmės, tai yra kai trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Atsakovas atsiliepimo nėra pateikęs, teismo posėdyje nedalyvavo apie posėdį pranešta tinkamai, vadovaujantis CPK 130 straipsniu. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Transporto priemonių draudikų biuras) su ieškiniu nesutinka. Trečiojo asmens manymu labiau tikėtina, kad ieškovo tėvai sutiko su jo sudarytu sandoriu. Apie minėtą sutartį ir jos sudarymo aplinkybes žinojo ne tik ieškovas, bet ir jo tėvai. Dar 2016 m. Kauno apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A.2.9.-2388-540/2016, kurioje buvo paviešinta transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis, dalyvavo tiek ieškovas, tiek jo motina. Biuras 2018 m. vasario 22 d. pretenzijas dėl žalos atlyginimo išsiuntė ieškovui ir jo tėvams (Kauno apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-23652-886/2018). Kadangi ieškovo tėvai iki šiol taip ir nesiėmė jokių priemonių minėtą sandorį nuginčyti, negalima teigti, kad ieškovas jų pritarimo tam neturėjo. Trečiasis asmuo pažymi, kad ieškovas reikalavimą dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nuginčijimo pareiškė tik Transporto priemonių draudikų biurui pareikalavus iš ieškovo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo (CK 6.270 straipsnis), grąžinti 778,34 EUR (Biuro 2018 m. rugpjūčio 7 d. ieškinio Nr. S-10015-18-(4.11.) pagrindu iškelta Kauno apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-23652-886/2018). Trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Teismas konstatuoja : ieškinys tenkintinas visiškai. Byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 23 d. D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), ir L. J., gimęs (duomenys neskelbtini), sudarė automobilio „(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį. Sutarties sudarymo metu pirkėjui D. B. buvo 15 metų. Ieškovė N. B. yra ieškovo D. B. motina. Ieškovai ginčija sudarytą 2015 m. lapkričio 23 d. automobilio prikimo–pardavimo sutartį kaip negaliojančią, kadangi ji sudaryta nepilnamečio, neturinčio savo įstatyminio atstovo sutikimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.8 straipsnio 2 dalis apibrėžia nepilnamečių asmenų nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, civilinį veiksnumą, - be šio kodekso 2.7 straipsnio 3 dalyje numatytų teisių - savarankiškai sudaryti smulkius buitinius sandorius, sandorius, susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai, taip pat sandorius, susijusius su savo uždirbtų lėšų, atstovų pagal įstatymą ar kitų asmenų suteiktų lėšų panaudojimu, jeigu šiems sandoriams nėra nustatyta notarinė ar kita speciali forma, tokie asmenys taip pat turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas, įgyvendinti autorių teises į savo kūrinius, išradimus, pramoninį dizainą, taip pat sudaryti kitus smulkius buitinius sandorius. Ar nepilnamečio asmens sudarytą sandorį galima laikyti smulkiu buitiniu sandoriu yra vertinimo dalykas, kadangi civiliniame kodekse nėra pateiktas šios sąvokos išaiškinimas, be to, šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra suformavęs praktikos. Civilinio kodekso komentare dėl 2.7 straipsnio (Nepilnamečių iki keturiolikos metų veiksnumas) nurodyta, kad „smulkūs buitiniai sandoriai“ apima maisto produktų, kanceliarinių prekių, knygų, laikraščių įsigijimą, kai sandorio suma nėra didelė ir atsiskaitoma grynaisiais pinigais iš karto, sudarant sandorį (civilinio kodekso komentaro, II knyga, p. 31). Teismo vertinimu, ieškovo D. B. sudarytas sandoris su atsakovu L. J. dėl automobilio pirkimo pardavimo negali būti laikomas smulkiu buitiniu sandoriu CK 2.7. straipsnio 3 dalies ir 2.8 straipsnio 2 dalies prasme, nes tokio sandorio sudarymas, sukelia pasekmes, kurių nepilnametis dėl savo amžiaus negeba tinkamai įvertinti. Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad realiai automobilis nebuvo perduotas, pinigai pagal sutartį taip pat nesumokėti, ieškovas automobiliu nesinaudojo. Ieškovas norėjo užsidirbti 30 Eur už tai, kad pasirašys automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Šias ieškovų per atstovą nurodytas aplinkybes patvirtina ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.9.-2388-540/2016. Iš Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarimo turinio matyti, kad 2015 m. lapkričio 30 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Aplinkybės, kad automobilį vairavo nenustatytas asmuo neginčijo ir trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pareiškęs ieškinį D. B., kaip automobilio savininkui, dėl 778,34 Eur nuostolių atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-2310-886/2019. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškinyje nurodė, kad iš eismo įvykio pasišalinęs ir nenustatytas vairuotojas atsakovui nuosavybės teise priklausančia transporto priemone „(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pažeidė Kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą nukentėjusiajam, kurią atlygino Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Vadovaujantis CK 2.8 straipsnio 1 dalimi, nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą. Sutikimo forma turi atitikti sudaromo sandorio formą. Sandoriai, sudaryti be atstovų pagal įstatymą sutikimo, galioja, jeigu tokį sutikimą atstovas pagal įstatymą duoda po sandorio sudarymo. Ieškovė teigia, kad sutikimo sudaryti ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį nepilnamečiui sūnui nedavė. Šias aplinkybes ieškovė nurodė ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A.2.9.-2388-540/2016. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas L. J., gimęs (duomenys neskelbtini), taip pat sandorio sudarymo metu buvo nepilnametis (16 metų). Taigi taip pat turėjo turėti tėvų sutikimą tokiam sandoriui sudaryti. Įrodymų, kurie paneigtų šią aplinkybę, kad nepilnamečiai asmenys sudarę automobilio pirkimo–pardavimo sutartį turėjo tėvų sutikimus byloje nėra. Taigi sutarties šalys, būdamos riboto veiksnumo, savarankiškai negalėjo sudaryti automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, nes nebuvo jų tėvų arba rūpintojų sutikimo, todėl sandoris buvo sudarytas pažeidžiant įstatymo imperatyvias normas. Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris laikomas niekiniu ir negaliojančiu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant CK 2.8 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ribotai veiksniam nepilnamečiui nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sudarant sandorį turėti tėvų arba rūpintojų sutikimą, todėl ieškinys tenkintinas ir automobilio pirkimo–pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia. Dėl bylinėjimosi išlaidų CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis). Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 2 d. ir 2019 m. kovo 6 d. sprendimais ieškovams suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažyma dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų atstovaujant ieškovą byloje. 2019 m. sausio 18 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 135,20 Eur advokato padėjėjo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš L. J. valstybei priteistina 135,20 Eur advokato užmokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis). Ieškovė, reikšdama 2019 m. vasario 27 d. patikslintą ieškinį per atstovą advokato padėjėją sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, kuris byloje buvo užskaitytas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 6 d. suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 2019 m. vasario 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1059 advokato padėjėjo Vytauto Skulščiaus sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas ieškovei. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, b. l. 2). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas, nusprendžia : Ieškinį tenkinti visiškai. Pripažinti negaliojančia 2015 m. lapkričio 23 d. tarp L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Priteisti iš atsakovo L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 135,20 Eur (šimtą trisdešimt penkis eurus 20 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti ieškovei N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1059 advokato padėjėjo Vytauto Skulščiaus sumokėtą 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja Virginija Simanavičienė