Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui D. B. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Teismas, atlikęs formalų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą nustatė, kad atsakovas ir L. J. 2015 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas įsigijo transporto priemonę „Peugot 406“. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-2388-540/2016 nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną N. B. (atsakovo motinos) atžvilgiu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnį, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nutarime teismas nustatė faktines aplinkybes, kad 2015 m. lapkričio 30 d. Kaune, Raudondvario pl., ties 82 namu, iš eismo įvykio pasišalinęs ir nenustatytas vairuotojas atsakovui priklausančia transporto priemone „Peugot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui už nurodyto eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiam asmeniui išmokėjo iš viso 778,34 Eur draudimo išmoką. Pagal ieškovo ir UAB „ERGO Lietuva“ (dabartinis pavadinimas „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas) 2002 m. kovo 29 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas įsipareigojo atlikti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme bei transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ieškovo kompetencijai priskirtų žalų administravimą ir draudimo išmokos trečiajam asmeniui mokėjimą (sutarties 1.1 punktas). Ieškovas įsipareigojo kompensuoti „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui faktiškai išmokėtas draudimo išmokas tretiesiems asmenims turintiems teisę jas gauti iš ieškovo (sutarties 2.1.3. punktas). Ieškovas 2016 m. gegužės 5 d. mokėjimo nurodymu „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui pervedė 24 197,09 Eur sumą.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – TPVCAPDĮ 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar jo atstovui. Vienas tokių atvejų įtvirtintas TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte – jeigu kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 dalis). Tokiu atveju transporto priemonės savininkas nėra įvykdęs įstatyme nustatytos pareigos sudaryti draudimo sutartį su draudiku – asmeniu, turinčiu teisę teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą (Įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Taigi, nesant sudarytos draudimo sutarties, t. y. nesant susiklosčiusių draudimo teisinių santykių tarp transporto priemonės, kuria padaryta žala, savininko ir draudiko, draudimo išmoką išmoka Biuras. Byloje formaliai nustatyta, kad iš eismo įvykio pasišalinęs ir nenustatytas vairuotojas atsakovui nuosavybės teise priklausančia transporto priemone „Peugot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pažeidė Kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą nukentėjusiajam, kurią atlygino „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas. Ieškovas, vykdydamas paslaugų teikimo sutarties 2.1.3. punkto nuostatas, kompensavo žalą „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui ir pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnį įgijo teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą iš atsakovo, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl iš jo ieškovui priteisiama 778,34 Eur nuostolių atlyginimo.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovo atžvilgiu priimamas sprendimas už akių – ieškinį patenkinti ir ieškovui iš atsakovo priteisti 778,34 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 285 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteisiamas 23 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Kaune, (duomenys neskelbtini), ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, buveinė Vilniuje, Algirdo g. 38, 778,34 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) nuostolių atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio.

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.