- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-06
- Bylos Nr.
- e2YT-5775-1124/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00795-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Pareiškėjas
- E. M., V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. M. ir V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė savo motinos F. P. palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėjai nurodo, kad jų motina F. P. mirė 1990 lapkričio 21 d.. F. P. iki savo mirties gyveno viena adresu – (duomenys neskelbtini).. Jos sutuoktinis J. P. mirė (duomenys neskelbtini).. F. P. iki savo mirties labai sirgo, ją prižiūrėjo ir ja rūpinosi pareiškėjai, nes kitų artimųjų ji neturėjo. Pareiškėjų motinai F. P. mirus, visais laidojimo klausimais rūpinosi ir laidojimo išlaidas apmokėjo taip pat pareiškėjai. Po motinos mirties turto paveldėtojai E. M. ir V. P. per įstatyme nustatytą terminą (nuo palikimo atsiradimo dienos) į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, todėl paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Gyvenamasis namas, kuriame ji iki savo mirties gyveno, jos vardu VĮ „Registru centras“ nebuvo įregistruotas. 1998 m. bendromis pareiškėjų pastangomis motinos vardu buvo įregistruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą. Taigi, pareiškėjų motinai F. P. priklauso nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas (70,36 kv. m. bendrojo ploto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinė (18,36 ploto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas (44,80 kv. m. ploto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinė (35,28 kv. m. ploto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas (12,43 kv. m. ploto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu – (duomenys neskelbtini).. Iš karto po savo motinos F. P. mirties, pareiškėjai faktiškai kaip palikimą priėmė visą minėtą motinai priklausantį nekilnojamąjį turtą ir jai priklausantį vertingą kilnojamąjį turtą – buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis ir kitus kilnojamus daiktus. Po mamos mirties pareiškėjai bendru sutarimu nutarė, kad name apsigyvens ir ūkį prižiūrės pareiškėja E. M., kuri jame gyvena iki šiol. Po savo motinos mirties faktiškai priėmę palikimą, pareiškėjai tvarkė ir prižiūrėjo kaip savo motinai priklausantį nekilnojamąjį turtą – įregistravo motinos vardu nekilnojamąjį turtą VĮ „Registrų centras“, daug kartų darė gyvenamojo namo patalpų remontą, smulkų remontą namo stogui ir sienoms, remontavo ūkinius pastatus ir pan.. Pareiškėjai visą laiką mokėjo visas išlaidas už suvartotą elektros energiją bei visus kitus komunalinius mokesčius, susijusius su šiuo turtu, todėl įsiskolinimas už šį turtą nėra susidaręs.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“, atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra gautas pranešimas apie galimą palikėjos F. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat suinteresuotas asmuo neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybes apie faktinį jos paliktojo turto priėmimą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
4. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėjų motina F. P. mirė (duomenys neskelbtini), todėl jos palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 573 straipsnio 2 dalis (1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. I-459 redakcija) numatė, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis).
5. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan., t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
7. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).
8. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
9. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad F. P. mirė (duomenys neskelbtini).. Notaro Česlovo Tomaševičiaus liudijimas patvirtina, kad po F. P. mirties pareiškėjai nesikreipė į notarą dėl jos palikimo priėmimo – F. P. paveldėjimo byla nepradėta. Tačiau bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjai savo motinos palikimą priėmė, faktiškai pradėję valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėjai nurodė, kad, mirus motinai, jie tvarkė ir prižiūrėjo kaip savo motinai priklausiusį vertingą kilnojamąjį turtą – buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis ir kitus kilnojamus daiktus, taip pat ir nekilnojamąjį turtą – motinos vardu VĮ „Registrų centre“ įregistravo nekilnojamąjį turtą, atliko gyvenamojo namo patalpų remontą, smulkų namo stogo ir sienų remontą, remontavo ūkinius pastatus ir pan.. Visą laiką mokėjo visas išlaidas už suvartotą elektros energiją bei visus kitus komunalinius mokesčius, susijusius su šiuo turtu, todėl įsiskolinimas už šį turtą nėra susidaręs. Pastarąsias aplinkybes patvirtina ir pareiškėjų pateikti rašytiniai įrodymai (pažyma iš UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ patvirtinanti, kad adresu – (duomenys neskelbtini)., už atliekų išvežimą atsiskaityta iki 2023 mn. gruodžio 31 d.). Minėti pareiškėjų paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuotas asmuo byloje pastarųjų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti.
10. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjų pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai priėmė palikimą, atsiradusį mirus jų motinai, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
11. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos F. P., gimusios (duomenys neskelbtini)., mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdami turtą valdyti.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjams E. M. ir V. P. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.