Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K., atsakovų S. K., R. V., V. V., trečiųjų asmenų R. J., O. Č., Ž. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), R. V., V. V., S. K., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Ž. B., O. Č., R. J. dėl kelio servituto nustatymo ir atsakovų J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) priešieškinį atsakovams R. J., O. Č., Ž. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl kelio servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

I. V. K. patikslintu ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-468-470/2015, po to priešieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-205-652/2017, patikslintu ieškiniu šioje byloje (civilinės bylos Nr. 2-468-470/2015 ir Nr. 2-205- 652/2017 buvo sujungtos į vieną) prašė:

Viešpataujančiam daiktui ieškovės V. K. žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamai naudoti nustatyti kelio servitutą (teisė bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius):A. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. K., gim. (duomenys neskelbtini), 3,9060 ha žemės sklype, Nr. (duomenys neskelbtini), 4 metrų pločio 0,0646 ha ploto kelio servitutą, kuris UAB „Pasoda” 2017-02-02 kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-1, ir priteisti iš ieškovės V. K. atsakovų J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. K., gim. (duomenys neskelbtini), naudai bendrai 200 Eur vienkartinę kompensaciją;A. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. K., gim. (duomenys neskelbtini), 3,9060 ha žemės sklype, Nr. (duomenys neskelbtini), 4 metrų pločio 0,1113 ha ploto kelio servitutą, kuris UAB „Pasoda” 2015-06-08 kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-1, ir priteisti iš ieškovės V. K. atsakovų J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. K., gim. (duomenys neskelbtini), naudai bendrai 200 Eur vienkartinę kompensaciją;A. V. V. 1,0570 ha žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), 4 metrų pločio, 0,0338 ha ploto kelio servitutą (teisė bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius), kuris UAB „Pasoda” 2015-06-08 kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 6-7-10-9-6, viešpataujančiam daiktui ieškovės V. K. žemės sklypui, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš ieškovės V. K. atsakovės V. V. naudai 80 Eur vienkartinę kompensaciją; A. R. V. 0,3600 ha žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), 4 metrų pločio, 0,0229 ha ploto kelio servitutą (teisė bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius), kuris UAB „Pasoda” 2015-06-08 kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 6-7-8-2-1-6, viešpataujančiam daiktui ieškovės V. K. žemės sklypui, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš ieškovės V. K. atsakovės R. V. naudai 320 Eur vienkartinę kompensaciją.A. J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), patikslintu ieškiniu, po to priešieškiniu teismo prašė:I. V. K. ieškinį dėl kelio servituto nustatymo atmesti.I. V. K. viešpataujančiam 1.4800 ha žemės sklypui, registre Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), tinkamai naudoti (teisę, bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius) nustatyti tarnaujančius kelio servitutus šiuose sklypuose:Valstybinio fondo žemėje nustatyti du tarnaujančius servitutus:

gretimybėje su R. P. 1.0700 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)žemės sklypu, 75,67 m. ilgio, 4 m. pločio ir 299 kv. m. ploto kelio servitutą. S. K. firmos „Koriką“ 2016-04-25 Kelio servituto nustatymo brėžinio M1-2000 X ir Y 24, 25, 22 ir 23 koordinatėse;gretimybėje su I. Š. ir R. Š. 1.0600 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)žemės sklypu ir N. B. ir E. B. 2.0600 ha, kadastrinis Nr. 3373-0008:332 žemės sklypu 37,59 m. ilgio, 4 m. pločio ir 150,35 kv. m. ploto kelio servitutą, S. K. firmos „Koriką“ 2016-04-25 Kelio servituto nustatymo brėžinio M1-2000 X ir Y 4, 9, 12, 13 ir 14 koordinatėse.Savininkės R. J., gim. (duomenys neskelbtini), 2.0406 ha žemės sklype, registre Nr. 44/383923, kadastrinis Nr. 3373/0008:409, tarnaujantį 111,86 m. ilgio, 4 m. pločio ir 448 kv. m. ploto kelio servitutą, S. K. firmos „Korika“ 2016-04-25 Kelio servituto nustatymo brėžinio M1-2000 X ir Y 25, 26, 27, 20, 21 ir 22 koordinatėse ir tarnaujantį 105,04 m. ilgio, 4 m. pločio ir 400 kv. m. ploto kelio servitutą, S. K. firmos „Koriką“ 2016-04-25 Kelio servituto nustatymo brėžinio M12000 X ir Y 2, 3, 16, 17, ir 18 koordinatėse;Savininkės O. Č., gim. (duomenys neskelbtini), 3.0723 ha žemės sklype, registre Nr. 33/18565, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tarnaujantį 97,52 m. ilgio, 4 m. pločio ir 389 kv.m. ploto kelio servitutą, S. K. firmos „Korika“ 2016-04-25 Kelio servituto nustatymo brėžinio M1-2000 X ir Y 27, 1, 2, 18, 19 ir 20 koordinatėse; S. Ž. B.. gim. 1972 m., 6.0500 ha žemės sklype, registre Nr. 33/4656, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tarnaujantį 220,3 m. ilgio, 4 m. pločio ir 880 kv. m. ploto kelio servitutą, S. K. firmos „Korika“ 2016-04-25 Kelio servituto nustatymo brėžinio M1-2000 X ir Y 3, 4, 14, 15, ir 16 koordinatėse;S. Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), 2.5324 ha žemės sklype, registre Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tarnaujantį 109,14 m. ilgio, 4 m. pločio ir 437 kv. m. ploto kelio servitutą, S. K. firmos „Korika“ 2016-04-25 Kelio servituto nustatymo brėžinio M1-2000 X ir Y 9, 10, 11 ir 12 koordinatėse.

I. V. K., atsakovai S. K., R. V., V. V. ir tretieji asmenys Ž. B., O. Č., R. J. 2017 m. rugpjūčio 17 d. sudarė taikos sutartį, kurią pateikė teismui ir prašė ją patvirtinti.2017 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio metu teismas protokoline nutartimi nutarė klausimą dėl ginčo dalyje taikos sutarties patvirtinimo atidėti iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. 2017 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu gautas atsisakymas nuo ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, kuriuo:

V. K. atsisakė reikalavimo viešpataujančiam daiktui – ieškovės V. K. žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tinkamai naudoti nustatyti pėsčiųjų taku, varyti gyvulius) V. V. 1,0570 ha žemės sklype, Nr. (duomenys neskelbtini), 4 metrų pločio, 0,0338 ha ploto kelio servitutą, kuris UAB „Pasoda” 2015-06-08 kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 6-7-10-9-6, R. V. 0,3600 ha žemės sklype, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 4 metrų pločio, 0,0229 ha ploto kelio servitutą, kuris UAB „Pasoda” 2015-06-08 kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 6-7-8-2-1-6 ir priteisti iš V. K. V. V. naudai 80,00 Eur vienkartinę kompensaciją, R. V. naudai 320,00 Eur vienkartinę kompensaciją;S. K., R. V., V. V. atsisakė visų savo reikalavimų pareikštų V. K., R. J., O. Č., Ž. B.;

V. K., R. J., O. Č., Ž. B. atsisakė visų savo reikalavimų pareikštų S. K..V. K., S. K., R. V., V. V., R. J., O. Č., Ž. B. nurodė, kad neturi vieni kitiems pretenzijų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, kad jiems yra žinomos ieškinio, priešieškinio atsisakymo pasekmės. Tokiu būdu prašė teismo priimti jų atsisakymus nuo pareikštų reikalavimų ir bylą dalyje reikalavimų nutraukti ir grąžinti V. K. 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio.

2017 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio protokoline nutartimi teismas nutarė šalių atsisakymo nuo dalies ieškinio ir priešieškinio reikalavimų klausimą spręsti priimant galutinį teismo sprendimą.I. V. K., atsakovai – S. K., R. V., V. V., tretieji asmenys R. J., O. Č., Ž. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. protokolinę nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3063-652/2017 ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti V. K., S. K., R. V., V. V., R. J., O. Č., Ž. B. pasirašytą ir teismui pateiktą 2017 m. rugpjūčio 17 d. taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-3063-652/2017 ir civilinę bylą dalyje reikalavimų nutraukti ir/arba priimti V. K., S. K., R. V., V. V., R. J., O. Č., Ž. B. 2017 m. rugsėjo 25 d. atsisakymą nuo ieškinio ir priešieškinio reikalavimų ir civilinę bylą Nr. 2-3063-652/2017 dalyje reikalavimų nutraukti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi atsisakė priimti apeliantų V. K., S. K., R. V., V. V., R. J., O. Č., Ž. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu priimtos protokolinės nutarties ir jį su priedais grąžino padavusiam asmeniui.Teismas nustatė, kad apeliantai skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. protokolinę nutartį, kuria teismas nutarė šalių dalies ieškinio ir priešieškinio reikalavimų atsisakymo priėmimo klausimą svarstyti, priimant galutinį teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje priimta protokoline nutartimi nutarta klausimą dėl šalių pateiktos tvirtinti taikos sutarties ginčo dalyke taip pat atidėti iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Teismas pažymėjo, kad: atskiruoju skundu skųsti galima tik rašytines nutartis; tiek teismo 2017 m. rugsėjo 4 d., tiek 2017 m. rugsėjo 27 d. protokolinės nutartys pagal savo turinį neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai; CPK nėra numatyta galimybė tokios protokolinės nutarties apskundimo apeliacine tvarka galimybė. Tokiu būdu teismas sprendė, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. protokolinė nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Kartu teismas nurodė, kad: patenkinus atsisakymą nuo reikalavimų, teismas negalės svarstyti kelio servituto nustatymo per R. V. ir V. V. žemės sklypus varianto; teismas šioje proceso stadijoje nėra įsitikinęs dėl atsisakymo nuo ieškinio atitikimo imperatyvioms įstatymo normoms; 2017 m. rugsėjo 4 d. protokoline nutartimi teismas patikslino šalis ir jos lieka tokios pačios kaip iki teisėjos 2017 m. rugpjūčio 18 d. rezoliucijos dėl patikslinto ieškinio priėmimo; pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį nėra detalizuota, kad teismas negali atidėti atsisakymo nuo reikalavimų priėmimo klausimo iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Teismas, nustatęs, kad skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektu, atsisakė priimti atskirąjį skundą ir jį grąžino padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 3 dalis). Apeliantams teismas išaiškino, kad motyvus dėl 2017 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdyje priimtos protokolinės nutarties apeliantai gali nurodyti apeliaciniame skunde, jeigu išnagrinėjus bylą, nuspręstų pateikti apeliacinį skundą dėl šioje byloje priimto teismo sprendimo.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė V. K., atsakovai – S. K., R. V., V. V., tretieji asmenys R. J., O. Č., Ž. B. V. K., S. K., R. V., V. V., R. J., O. Č. ir Ž. B. prašo teismo: panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti V. K., S. K., R. V., V. V., R. J., O. Č., Z. B. pasirašytą ir teismui pateiktą 2017 m. rugpjūčio 17 d. taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-3063- 652/2017 ir civilinę bylą dalyje reikalavimų nutraukti ir/arba priimti V. K., S. K., R. V., V. V., R. J., O. Č., Ž. B. 2017 m. rugsėjo 25 d. atsisakymą nuo ieškinio ir priešieškinio reikalavimų ir civilinę bylą Nr. 2-3063-652/2017 dalyje reikalavimų nutraukti; atskirojo skundo nagrinėjimui iš Alytaus rajono apylinkės teismo išreikalauti civilinę bylą Nr.2-3063-652/2017. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Apeliantų nuomone, teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje priėmęs patikslintą ieškinį ir neišsprendęs klausimo dėl taikos sutarties patvirtinimo, o jį atidėjęs iki teismo sprendimo byloje priėmimo, pažeidė proceso dalyvių teises dalyvauti įrodymų tyrime. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog 2017 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje protokolinėje nutartimi teismas sutikslino bylos šalis ir jos lieka tos pačios kaip iki teisėjos 2017 m. rugpjūčio 18 d. rezoliucijos dėl patikslinto ieškinio priėmimo, tačiau, apeliantai pažymi, kad šiame teismo posėdyje teismas, priėmęs 2017 m. rugpjūčio 17 d. taikos sutartį ir pagal ją patikslintą 2017 m. rugpjūčio 18 d. ieškinį, po pertraukos įvardinęs visus proceso dalyvius ir proceso šalis, S. K., R. V., V. V. neįvardino nei proceso dalyviais, nei nurodė jų procesinės padėties šioje byloje. Teismas jiems neįteikė nei patikslinto ieškinio, nei 2017 m. rugsėjo 4 d. priimto priešieškinio, nenustatė termino atsiliepimams pateikti. Tokiu būdu teismas užkirto kelią minėtiems asmenims teikti atsiliepimus ir/ar įrodymus šioje byloje. Nežiūrint to, teismas įpareigojo juos dalyvauti ir sekančiuose teismo posėdžiuose, kartu ir 2017 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdyje, kuriame minėtų asmenų dalyvavimą įrodymų tyrine teismas nepagrįstai laikė tinkamu. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad patenkinus atsisakymą nuo reikalavimų, negalės svarstyti kelio servituto nustatymo per R. V. ir V. V. žemės sklypus varianto, išėjo už ieškinio ir priešieškinio ribų, nes nei viena šalis neprašo kelio servituto nustatyti per R. V. ir V. V. žemės sklypus. Tokiu būdu teismas pats pasirinko, kas turėtų būti byloje atsakovais, nors tai išimtinai yra ieškovo teisė. Teismas nepagrįstai abejones dėl atsisakymo nuo ieškinio atitikimo imperatyvioms įstatymo normoms nepagrindė jokiomis imperatyviomis įstatymo normomis. Apeliantų nuomone, toki teismo teiginiai negali būti pagrindu paneigti ieškovo teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio.Teismas pažeidė procesinės teisės normas, kadangi atsisakydamas priimti ieškinio ir priešieškinio reikalavimų atsisakymą ir patvirtinti pateiktą šalių taikos sutartį, turėjo dėl to priimti motyvuotą nutartį (CPK 140 straipsnio 5 dalis), o ne protokolinę nutartį. Nors skundžiama nutartimi teismas nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. protokolinė nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl ji neskundžiama, tačiau apeliantai to ir siekė –baigti teisinį bylinėjimąsi, nelaukiant galutinio teismo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl 2017 m. rugsėjo 27 d. protokolinės nutarties, kuria nutarta šalių pareikštą dalies ieškinio ir priešieškinio reikalavimų atsisakymo klausimą svarstyti tik priimant galutinį teismo sprendimą bei pasisakyta dėl asmenų, kurie buvo pašalinti iš byloje dalyvaujančių asmenų pagal patikslintą ieškinį ir priešieškinį, procesinių teisių pažeidimo. Pastebėtina, kad tiek atskiruoju skundu dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. protokolinės nutarties, tiek atskiruoju skundu dėl ginčijamos 2017 m. spalio 6 d. nutarties apeliantai kartu kvestionuoja ir 2017 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio metu priimtą protokolinę nutartį, kuria buvo nutarta šalių pateiktos taikos sutarties tvirtinimo svarstymą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo, dėl ko, apeliantų nuomone, kartu buvo pažeistos S. K., R. V., V. V. teisės dalyvauti įrodymų tyrime, kadangi minėtame teismo posėdyje teisėjai patikslinus byloje dalyvaujančius asmenis, šie asmenys nebuvo paminėti. Tokiu būdu jie buvo pašalinti iš byloje dalyvaujančių asmenų sąrašo. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi, kuri šiuo atveju yra apeliacijos objektu, teismas sprendė atskirojo skundo priėmimo klausimą tik dėl 2017 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdyje priimtos protokolinės nutarties, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl 2017 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje priimtos protokolinės nutarties nepasisakys. CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytos bylos šalių teisės ir pareigos, tarp kurių numatyta ir ieškovo teisė pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio Kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio, atsakovo teisė pripažinti ieškinį, šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantys asmenys šiomis procesinėmis teisėmis pasinaudojo teikdami teismui tvirtinti tiek šalių sudarytą taikos sutartį, tiek ir atsisakymą nuo dalies ieškinio ir priešieškinio reikalavimų. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovei pateikus bylos šalių atsisakymą nuo dalies ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, teismui kilus abejonių dėl pareikšto prašymo atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, protokoline nutartimi buvo nutarta šalių atsisakymo nuo dalies ieškinio ir priešieškinio reikalavimų priėmimo klausimą svarstyti tik priimant galutinį teismo sprendimą (2017-09-27 teismo posėdžio garso įrašo 19:37– 20:30 min.) (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Apeliantai laiko, kad tokiu būdu teismas netinkamai įgyvendino jų procesines teises. CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Taikant įstatymo analogiją, tos pačios proceso taisyklės galioja ir atsisakymui nuo priešieškinio reikalavimų ar jų dalies. CPK 140 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, kuris nepriima suinteresuoto asmens, kuris kreipėsi į teismą, ieškinio atsisakymo ar atsakovo pareikšto ieškinio pripažinimo arba netvirtina šalių sudarytos taikos sutarties, dėl to priima motyvuotą nutartį. Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes ir išdėstytą teisinį reglamentavimą, pažymėtina, kad šiuo atveju 2017 m. rugsėjo 27 d. protokoline nutartimi teismas ne atsisakė priimti pareikštą atsisakymą nuo dalies ieškinio ir priešieškinio, bet nutarė šio klausimo svarstymą atidėti ir jį spręsti priimant galutinį procesinį sprendimą byloje. Minėtos proceso įstatymo nuostatos imperatyviai nenumato termino, per kurį turėtų būti išspręstas ieškinio ir priešieškinio ar jų dalies reikalavimų atsisakymo priėmimo klausimas. Kartu įstatymo nuostatos nenumato ir draudimo atidėti minėto klausimo svarstymą. Iš to seka, kad teismas, nusprendęs atidėti prašymo dėl dalies ieškinio ir priešieškinio reikalavimų atsisakymo priėmimo klausimo svarstymą, tai galėjo išspręsti ir protokoline nutartimi. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl 2017 m. rugsėjo 27 d. protokolinės nutarties, konstatavęs, kad minėta nutartis negali būti apeliacijos objektu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis teismo išvadomis. Atskirojo skundo institutas civiliniame procese skirtas dalyvaujantiems byloje asmenims tam, kad jie apeliacinės instancijos teismui galėtų skųsti neįsiteisėjusias pirmosios instancijos teismo nutartis ir tuo šis institutas skiriasi nuo apeliacinio skundo instituto – pastarasis skirtas apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus. CPK 334 straipsnis nustato byloje dalyvaujančių asmenų teisę paduoti atskirąjį skundą dėl neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties, taip pat nustato, kokių veiksmų turi imtis pirmosios instancijos teismas, gavęs asmens atskirąjį skundą. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Kaip savo praktikoje yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ši taisyklė nereiškia, kad tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011, 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2012). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad CPK nenumato galimybės skųsti protokolines nutartis, be to, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. protokolinė nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Tuo tarpu motyvus tiek dėl 2017 m. rugsėjo 27 d. teismo protokolinės nutarties, kuria nutarta šalių pareikštą dalies ieškinio ir priešieškinio reikalavimų atsisakymo klausimą svarstyti, priimant galutinį teismo sprendimą, pagrįstumo/nepagrįstumo, tiek dėl kitų, apeliantų nuomone, minėto teismo posėdžio metu teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimų (teismo išėjimo už ieškinio ir priešieškinio ribų teisėtumo, dėl S. K., R. V., V. V. tinkamo dalyvavimo įrodymų tyrime ir kt.) bylos šalys galės nurodyti apeliaciniame skunde, jeigu, išnagrinėjus bylą, nuspręstų pateikti apeliacinį skundą dėl teismo priimto sprendimo. Tokiu būdu yra pagrindas pripažinti, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. protokolinė nutartis visoje apimtyje negali būti apeliacijos objektu, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. posėdyje priimtos protokolinės nutarties. Nustatytų aplinkybių kontekste pastebėtina ir tai, kad Alytaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3063-652/2017 2017 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės V. K. ieškinį tenkino iš dalies, atsakovų J. K. (gim. (duomenys neskelbtini).), J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), priešieškinį atmetė. Minėtu sprendimu teismas kartu priėmė ieškovės V. K. reikalavimų atsisakymą atsakovams S. K., R. V., V. V. ir bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimų atsakovams S. K., R. V., V. V. nutraukė; priėmė atsakovų pagal priešieškinį R. J., O. Č., Ž. B. reikalavimų atsisakymą ieškovei V. K., atsakovams pagal ieškinį S. K., R. V., V. V. ir bylą šioje dalyje nutraukė; priėmė atsakovų R. V. ir S. K. reikalavimų atsisakymą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir bylą šioje dalyje nutraukė; prašymą dėl 2017 m. rugpjūčio 17 d. taikos sutarties patvirtinimo atmetė. Nors priimtas teismo sprendimas byloje dar nėra įsiteisėjęs, tačiau, kaip matyti, juo be kitų reikalavimų buvo išspręstas ir ieškinio bei priešieškinio dalies atsisakymo priėmimo klausimas. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu klausimas, dėl kurio kilo ginčas, iš esmės buvo išspręstas priimant byloje galutinį sprendimą. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimo klausimą, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.