Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. V. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Žygvilė“ apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams V. V. ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „SportIn Grupė“, tretiesiems asmenims A. Z. ir uždarajai akcinei bendrovei „Žygvilė“ dėl 2021 m. balandžio 29 d. deklaracijos apie statinio, jo dalies (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio, jo dalies/patalpos paskirties pakeitimą Nr. 2 panaikinimo ir įpareigojimo išregistruoti atliktą teisinę registraciją.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė (toliau ir – Inspekcija) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2021 m. balandžio 29 d. deklaracijos apie statinio, jo dalies, patalpos paskirties pakeitimą Nr. 2 galiojimą, kurią tiesiogiai valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“ pateikė atsakovai ir kuri neatitinka teisės aktų reikalavimų, taip pat prašė įpareigoti statytojus bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – BUAB) „SportIn Grupė“, V. V. per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į VĮ „Registrų centras“ su prašymu išregistruoti minėtos deklaracijos pagrindu atliktą pastato – gyvenamojo (vieno buto) namo su poilsio patalpomis, adresu Molo g. 44B, Palanga, teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

2. Ieškovė nurodė, jog inspekcijos specialistas 2022 m. sausio 31 d. užregistruoto skundo (reg. Nr. 3D-234) dėl galbūt savavališkos statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini), pagrindu bei vadovaudamasi Inspekcijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1V-10 (2022 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 1V-65 redakcija) patvirtinto Statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tikrinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, atliko statytojų UAB „SportIn Grupė“ ir V. V. (toliau – statytojai) 2021 m. balandžio 29 d. deklaracijos patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų.

3. 2023 m. gegužės 3 d. ieškovė pateikė teismui prašymą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo. Nurodė, kad įstatyminis reglamentavimas Inspekcijai sudaro teisinį pagrindą kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl jai nepriklausančių nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos ir juridinių faktų išregistravimo teisminio proceso metu priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo pagrindu, Inspekcija viešojo administravimo srityje bendradarbiaudama su VĮ „Registrų centras“ suformavo praktiką, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažintų negaliojančiomis deklaracijų išregistravimas iš Nekilnojamojo turto registro būtų išsprendžiamas administracinėmis priemonėmis, nesukuriant papildomo krūvio teismams ir nesant atitinkamo teismo įpareigojimo atsakovui. Pažymėjo, kad atsisako ieškinio reikalavimo įpareigoti statytojus per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į VĮ „Registrų centras“ su prašymu išregistruoti minėtos deklaracijos pagrindu atliktą pastato teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, tačiau likusioje dalyje savo ieškinio reikalavimus Inspekcija palaiko ir prašo teismo juos tenkinti.

4. Atsakovė V. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė nėra statytoja, nes statinį,- 42,69 kv. m. butą pirko jau pastatytą iš pardavėjo UAB „SportIn grupė“, kuris kartu yra ir nekilnojamo turto vystytojas. Mano, kad už ieškinyje nurodytas aplinkybes apie pastato išorinės sienos padidinimą nukrypstant nuo projekto bei terasos statybą neturint statybą leidžiančio dokumento atsakingi yra pastato statytojas UAB „SportIn grupė“ bei statybos techninis prižiūrėtojas A. Z.. Vertina, kad ieškinyje minimos terasos yra pastatytos kartu su gyvenamuoju namu pagal statybos projekto „A“ laidą, todėl nelaiko jų atskirais naujais statiniais. Kadangi šių terasų laikančios konstrukcijos yra susietos su namu - atremtos į jį, terasos nelaikytinos nei atskiru, nei nauju statiniu, todėl statant terasas nebuvo taikomas reikalavimas turėti atskirą jų statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėjo, kad ieškinyje minimoje Deklaracijoje apie statybos užbaigimą nėra pasisakyta apie terasas, o minimas tik gyvenamas namas kaip vientisas statinys.

5. Atsakovė UAB „SportIn Grupė“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad UAB „SportIn Grupė“ buvo viena iš pastato statytojų, kurios vardu surašyta 2021 m. balandžio 29 d. deklaracija, tačiau šiuo metu ji nevaldo nuosavybės teise jokios pastato dalies. Pastate atskirais nekilnojamojo turto vienetais suformuotos patalpos yra valdomos UAB „Žygvilė“ ir atsakovės V. V., todėl vertina, kad atsakovės UAB „SportIn Grupė“ procesinė padėtis turėtų būti pakeista į trečiojo suinteresuoto asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti esminiai nukrypimai nuo projekto sprendinių, todėl nebuvo teisinio pagrindo gauti naują statybos leidimą, kad jis atitiktų visai kitus normatyvinius statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus, nei tie, kurie buvo taikomi rengiant Statybos projektą. Teigė, kad statybos projekto A laida suteikus daliai pastate formuojamų kambarių poilsio patalpų statusą, pastato paskirtis nepasikeitė – jis išliko gyvenamasis namas. Taip pat vertina, kad ieškovė praleido vienerių metų terminą ieškiniui į teismą pateikti.

6. Trečiasis asmuo UAB „Žygvilė“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad negyvenamoji patalpa – poilsio patalpa, kurios unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), buvo perduota nuosavybės teise bendrovei 2022 m. birželio 2 d. Sutarties pasirašymo metu patalpai pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis buvo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą, patalpa įregistruota 100 proc. baigtumu. Taip pat nurodė, kad turėjo duomenis apie ieškovės vykdytą patikrinimą pagal UAB „BTR Logistics“ pateiktą 2021 m. liepos 26 d. skundą ir 2021 m. rugpjūčio 25 d. skundo patikslinimą, kai ieškovė 2021 m. spalio 25 d. ir 2021 m. spalio 29 d. atliko faktinių duomenų patikrinimus dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini), vykdytų statybų, neva nukrypstant nuo techninio projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat dėl pastatytų terasų ir neaiškios paskirties statinių ant numatyto servitutinio kelio. Įvertinus patikrinimo metu surinktus duomenis, ieškovė parengė 2022 m. sausio 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. sausio 21 d. Akto papildymą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuose nurodė, kad patalpoms teisingai ir teisėtai yra surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą bei paneigė bet kokias abejones apie UAB „BTR Logistics“ skunduose nurodytus pažeidimus. UAB „Žygvilė“ nėra žinomos aplinkybės, kodėl ieškovė antrą kartą vertindama tas pačias su patalpomis susijusias faktines aplinkybes pateikė priešingas išvadas ir šių prieštaringų išvadų pagrindu buvo pateiktas ieškinys UAB „SportIn Grupė“ ir V. V. dėl 2021 m. balandžio 29 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą dėl paskirties pakeitimo panaikinimo ir įpareigojimo išregistruoti atliktą teisinę registraciją.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7. Plungės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų - įpareigoti statytojus per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į VĮ „Registrų centras“ su prašymu išregistruoti minėtos deklaracijos pagrindu atliktą pastato teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, ir šią bylos dalį nutraukė, kitą ieškinio reikalavimų dalį tenkino. Panaikino 2021 m. balandžio 29 d. deklaracijos apie statinio (-ių) adresu (duomenys neskelbtini), jo (-jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 2 galiojimą. Priteisė iš V. V. 54,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismo pagrindiniai motyvai:

7.1. Teismas nurodė, kad deklaracija apie statybos užbaigimą yra sandoris, kuriam ginčyti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.

7.2. Teismas nesutiko su atsakovės atstovo vertinimu, kad šiuo atveju Inspekcija praleido 1 metų senaties terminą ieškiniui pateikti, kadangi ginčijama deklaracija neturėjo būti ir nebuvo tvirtinama ar registruojama Inspekcijoje, ieškinio reikalavimams dėl deklaracijos panaikinimo taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas, nes deklaracija surašyta 2021 m. balandžio 29 d.

7.3. Teismas pažymėjo, kad patikrinimo akte konstatuota, jog pažeisti šie esminiai statinio projekto sprendiniai: pastato antro aukšto išorinės sienos (tarpas tarp ašių 2-3) patrauktos link ašies C ir link ašies G, t. y. 2 aukšte padidinta sanitarinio mazgo patalpa 2-8 (Projekte C etapas, 2 a. planas, 81 psl., Patikrinimo akto priedas Nr. 3). Pagal kadastrinių duomenų bylą, sanitarinio mazgo bendras ilgis 5,60 m, o projekte, pagal kurį išduotas Statybos leidimas – 3,70 m. Sanitarinio mazgo patalpa pailginta apie 1,90 m. ir padalinta į dvi atskiras patalpas 1-4 ir 2-5. Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 48 punktu, pakeitus esminius statinio (kai privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą išskyrus, kai statinio išorės matmenys didinami iki 1 m. Patalpa pailginta daugiau negu 1 m, todėl privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.

7.4. Nurodė, kad patikrinimo akte taip pat konstatuota, kad statybos leidimas buvo išduotas vieno buto gyvenamųjų namų (sublokuotų) statybai. Parengta projekto A laida, kurioje vieno buto gyv. Namas (t. y. Pastatas) keičiamas į vieno buto gyvenamąjį namą su poilsio patalpomis. Pakeista pastato dalies patalpų paskirtis iš gyvenamosios paskirties į poilsio nekeičiant viso pastato paskirties. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, statinio ar jo dalių paskirties keitimas yra priskiriamas prie esminių statinio projekto sprendinių keitimo. Keičiant statinio dalies paskirtį yra laikoma, kad keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai, todėl parengti kitos projekto laidos nepakanka, turi būti išduotas naujas statybos leidimas. Pagal NTR duomenis, atskirai įregistruotas butas (paskirtis gyvenamoji) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir atskirai įregistruota poilsio patalpa (paskirtis poilsio) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, deklaracija negalėjo būti registruojama, kadangi buvo padaryti esminiai nukrypimai nuo projekto sprendinių.

7.5. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenimis, pagal pateiktą 2021 m. balandžio 19 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą bei deklaraciją, pastatas įregistruotas su terasomis „Tr2“ 18 kv. m ir „ Tr3“ 18 kv. m. Prie pastato pristatytos dvi lauko terasos (po 18 kv. m) priskiriamos nesudėtingųjų statinių I grupei (statybos techninio reglamento STR 1.01.03.2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 3 lentelės 4.1. papunktis). Projekte, pagal kurį išduotas Statybos leidimas, terasos nenumatytos. Projekto A laidoje (Sklypo planas, 15 psl., Patikrinimo akto priedas Nr. 4) terasos yra nurodytos. Pagal NTR, žemės sklypas, kuriame pastatytas pastatas su terasomis, patenka į Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijas, jų apsaugos zonas (V skyrius, pirmasis skirsnis) (Šventosios senovės gyvenvietės (un. vertybės kodas 1813). Terasų statybai privalomas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Statybą leidžiančio dokumento privalomumas taip pat sietinas su statinių statyba kurorte, t. y. terasos negalėjo būti registruotos.

7.6. Nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalį, kurioje nurodoma, kad atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama), statytojai surašė deklaraciją ir pateikė VĮ „Registrų centras“, t. y. tokiais savo veiksmais patvirtino, kad užbaigė pastato statybą žemės sklype pagal teisės aktų reikalavimus ir tokiu būdu neteisėtai deklaracijos pagrindu įregistravo pastatą NTR pažeisdami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, 46 dalį, STR 1.05.01:2017 48 punkto bei 3 priedo 1.1 papunktį, dėl ko deklaracijos galiojimas yra naikintinas.

7.7. Konstatavo, jog ieškovės nurodytas statinys (gyvenamasis namas su poilsio patalpomis, esantis adresu (duomenys neskelbtini)) pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl ieškovės reikalavimas panaikinti 2021 m. balandžio 29 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą yra pagrįstas, todėl tenkintas. Teismas konstatavo, kad nustatyti nukrypimai ir pažeidimai sudaro pagrindą naikinti 2021 m. balandžio 29 d. surašytos deklaracijos galiojimą, deklaracija pripažinta neteisėta.

7.8. Teismas pažymėjo, kad atsakovės atstovo paaiškinimus, kad ne jo atstovaujamoji atsakovė yra statytoja, vertina kritiškai, nes visais atvejai statinio savininkui tenka įstatymo reikalavimų neatitinkančio statinio pasekmės, nepriklausomai nuo aplinkybės, ar statinio savininkas statinį pastatė pažeisdamas įstatymo reikalavimus, ar tokį statinį įgijo sandoriu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

8. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:

8.1. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškinyje teigiama, kad ginčo statiniui buvo reikalingas naujas statybų leidimas pagal parengtą projekto korektūrą – „A“ laidai tuo pagrindu, kad statinys yra saugomoje gamtosauginėje kultūros zonoje, buvo būtina įrodyti, kad toks leidimas negalėjo būti išduotas, o esamas statinys pažeidžia šios saugomos kultūrinės zonos nustatytus reikalavimus ar apribojimus.

8.2. Nurodo, kad ieškovė yra praleidusi naikinamąjį vienerių metų terminą ieškiniui pareikšti ir tuo pagrindu ieškinys turėjo būti atmestas.

8.3. Teigia, kad ieškinys grindžiamas formaliais pagrindais ir tokiu būdu pažeidžiamas turinio pirmenybės prieš formą principas. Ginčas beprasmis ir ydingas. Ieškovė nesiekia apginti jokio viešo intereso ir jos ieškinys savo esme prieštarauja viešajam interesui, nes verčia valstybės institucijas bei piliečius suktis biurokratiniame procese.

9. Trečiasis asmuo UAB „Žygvilė“ pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:

9.1. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai ir nesistemiškai įvertino byloje esančius įrodymus.

9.2. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad pastatas pastatytas nukrypstant nuo esminių statinio projekto sprendinių, nes buvo užfiksuota, kad patalpa pailginta daugiau nei 1 m, todėl privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, tokį sprendimą nepagrįstai grindė Statybos įstatymo redakcija, kuri negaliojo Statybos projekto A laidos parengimo metu, todėl tokiu būdu pažeidė vieną esminių teisės principų, jog įstatymas atgal negalioja (lot. lex retro non agit).

9.3. Nurodo, kad pagal 2020 m. sausio 1 d. redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį statinio išorės matmenimis buvo laikomi statinio aukštis, ilgis, plotis ir pan., vadovaujantis STR 1.05.01:2017 48.4 punktu, tik šiuos pastato matmenis pakeitus daugiau kaip 1 metru būtų buvę būtina gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Statybos projekto A laida nebuvo padidintas daugiau nei 1 metru bendras pastato plotis. Tuo tarpu, ta aplinkybė, kad statybos projekto A laida galėjo būti padidintas pastato dalies, t. y. 2 aukšte pagal projektą suprojektuotos sanitarinio mazgo patalpos, plotis, nedidinant paties pastato bendro pločio, jokiu būdu nereiškia ir negali reikšti, kad buvo keičiami statybos projekte numatyti esminiai statinio sprendiniai, susiję su pastato pločio didinimu.

9.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pakeitus dalies pastato patalpų paskirtį turėjo būti išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas, kadangi statybos projekto A laida suteikus daliai pastate formuojamų kambarių poilsio patalpų statusą, pastato paskirtis nepasikeitė, t. y. jis išliko gyvenamasis namas. Be to, dėl šios priežasties nekilo poreikis ir iš esmės perprojektuoti visą pastatą bei siekti užtikrinti, kad jis atitiktų visai kitus normatyvinius statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus, nei tie, kurie buvo taikomi rengiant statybos projektą.

9.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog buvo būtina gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, kadangi gauti statybos leidžiančius dokumentus yra privaloma tik statinių statybai.

9.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad patenkinus ieškinį bus pažeisti sąžiningos trečiosios šalies, t. y. sąžiningo turto įgijėjo, turto savininko (UAB „Žygvilė“) interesai, kadangi trečiojo asmens sąžiningai įgytas turtas (Trečiasis asmuo turtą įgijo dar iki 2022 m. birželio 8 d. patikrinimo akto Nr. UTA-41 surašymo) bus išregistruotas iš nekilnojamojo turto registro ir trečiasis asmuo neteks nuosavybės teisės į turtą, o bet koks trečiojo asmens interesų gynimas bus negalimas, nes turto pardavėjas BUAB „Sportin grupė“ yra bankrutavęs, dėl ko sąžiningas turto savininkas neturės galimybės gauti jokio žalos atlyginimo.

9.7. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino ginčyti deklaracijos teisėtumą, kadangi ieškovė praleido Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą vienerių metų terminą ieškiniui pateikti.

10. Ieškovė pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus, jais prašo apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimai grindžiami šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

10.1. Nurodo, apeliaciniuose skunduose nėra pateikta jokių objektyvių ir pagrįstų įrodymų ar argumentų, kurie leistų teigti, kad ginčo deklaracija yra surašyta teisėtai. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinės teisės normų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

10.2. Nurodo, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, kadangi ginčijama deklaracija neturėjo būti ir nebuvo tvirtinama ar registruojama Inspekcijoje, o ieškinio reikalavimams dėl deklaracijos panaikinimo taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.

10.3. Nurodo, kad statybos procesą ir statinių naudojimą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas - jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Pažymi, kad Statybos įstatymo 6 straipsnio l dalies 2 punkte numatyta, kad atliekant statinio statybinius tyrimus, rengiant statinio projektą, statant statinį, jį naudojant ir prižiūrint, be šio įstatymo, privaloma vadovautis kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais aplinkos apsaugą ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

10.4. Nurodo, kad patys statytojai, sudarydami kadastro bylą įrašė ginčo terasas, t. y. patys statytojai, įregistruodami terasas patvirtino, kad terasos yra nekilnojamieji daiktai. Jeigu terasos būtų kilnojamieji daiktai, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnį negalėtų būti kadastro objektais ir įrašytos į kadastro bylą bei registruotos Nekilnojamojo turto registre.

10.5. Pažymi, jog nėra būtina keisti viso pastato paskirtį, užtenka keisti dalies patalpų paskirtį, jog būtų pakeisti esminiai statinio sprendiniai. Kadangi pakeitus dalies pastato paskirtį yra nukrypta nuo esminių statinio sprendinių, yra būtina gauti naują statybos leidimą, naujos projekto laidos išleisti nepakanka.

10.6. Pažymi, jog esminiai statinio projekto sprendiniai privalo būti įgyvendinti laikantis projekte numatytų sprendinių, statytojas neturi teisės savavališkai atlikti statybos darbus, kurie pažeistų esminius projekto sprendinius, nukrypimai nuo esminių projekto sprendinių neginčijamai vertinami kaip savavališka statyba, sukeliantys atitinkamas teisines pasekmes ir atsakomybę.

10.7. Pažymėjo, jog nuginčijus deklaraciją, ginčo statinys nebus išregistruotas, dėl to sąžiningo turto įgijėjo interesai nebus pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliaciniai skundai netenkintini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

12. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo, kuriuo teismas panaikino 2021 m. balandžio 29 d. deklaracijos apie statinio (-ių) adresu (duomenys neskelbtini), jo (-ių) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 2 galiojimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei V. V. asmeninės nuosavybės teise 2020 m. lapkričio 12 d. Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 42,69 kv. m. bendro ploto su terasa 18 kv. m. Šis butas yra pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimame 2A1ž. Kita poilsio paskirties patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinti 37,25 kv. m. bendro ploto su terasa 18 kv. m. ploto, esanti tame pačiame pastate, 2022 m. birželio 2 d. Skolos padengimo sutarties pagrindu priklauso UAB „Žygvilė“. Iki tol ši poilsio paskirties patalpa priklausė UAB „SportIn grupė“, iš kurios savo butą įsigijo ir atsakovė V. V.. Inspekcija gavo UAB „BTR Logistics“ 2021 m. liepos 26 d. panešimą (reg. data 2021 m. liepos 26 d., Nr. 3D-2368) ir 2021 m. rugpjūčio 25 d. pranešimo patikslinimą (reg. data 2021 m. rugpjūčio 30 d., Nr. 1D-16279), kuriuose nurodyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), galimai už detaliojo plano suplanuotos užstatymo teritorijos, pastatytas dviejų aukštų statinys. Taip pat nurodyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), vykdant statybas yra nukrypstama nuo techninio projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat dėl pastatytų terasų ir neaiškios paskirties statinių ant numatyto servitutinio kelio. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostata, Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka Inspekcijos Vakarų Lietuvos departamentas 2021 m. spalio 25 d. ir 2021 m. spalio 29 d. atliko faktinių duomenų patikrinimus vietoje žemės sklype (duomenys neskelbtini). Atlikus patikrinimus ir įvertinus gautus paaiškinimus bei pateiktus dokumentus, surašytas 2022 m. sausio 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. sausio 21 d. Akto papildymas Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinus NTR duomenis, nustatyta, kad Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso 24 fizinių ir 6 juridinių asmenų grupei. Žemės sklypas suformuotas, atlikus kadastrinius matavimus. Žemės sklype registruoti keturi II grupės gyvenamieji pastatai, kurių statybos baigtumas 100 proc. ir aštuoni II grupės gyvenamieji pastatai, kurių statybos baigtumas 68 proc. Žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Patikrinus IS „Infostatyba“ duomenis, nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė 2017 m. gruodžio 18 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-33-171218-00191, kuris suteikia teisę statytojui statyti keturis II grupės nesudėtinguosius dviejų butų gyvenamuosius namus ir aštuonis II grupės nesudėtinguosius vieno buto gyvenamuosius namus adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. statinio projektą „Keturių dviejų butų ir aštuonių vieno buto gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ Nr. 160719, projektuotojas UAB „VBRG“. Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė 2021 m. lapkričio 19 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS- 33-211119-00490, kuris suteikia statytojui teisę statyti naują II grupės nesudėtingąjį dviejų butų gyvenamąjį namą, pagal 2021 m. statinio projektą „Keturių, dviejų butų ir aštuonių vieno buto, gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini), statybos supaprastintas projektas (projekto pakeitimas - pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))“ Nr. 2135. Projekte Bendrieji statinių rodikliai ir brėžinyje Žemės sklypo planas Nr. 160719-SP, nurodyti projektuojami statybos etapai A, B ir C. Dėl statinių (duomenys neskelbtini), pastatytų statybų C etape ((duomenys neskelbtini)) patikrinimas neatliktas, kadangi pagal NTR duomenis minėtiems statiniams buvo surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą ir statiniai įregistruoti 100% baigtumu, jų statyba baigta.

15. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu jokie statybos darbai vykdomi nebuvo. Vizualiai apžiūrėjus Žemės sklypą, nustatyta, kad Žemės sklype yra pastatyti/statomi 12 II grupės nesudėtingųjų gyvenamųjų pastatų su terasomis, pastatyti 7 sandėliukai. Akte vertinami patikrinimo metu tikrinti 8 II grupės nesudėtingieji gyvenamieji pastatai. Inspekcijos specialistas 2022 m. sausio 31 d. užregistruoto skundo (reg. Nr. 3D-234) dėl galimai savavališkos statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini), pagrindu bei vadovaudamasi Inspekcijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1V-10 (2022 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 1V-65 redakcija) patvirtinto Statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tikrinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, atliko statytojų UAB „SportIn Grupė“ ir V. V. 2021 m. balandžio 29 d. deklaracijos patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog statytojai surašė deklaraciją ir ją tiesiogiai pateikė VĮ „Registrų centras“, kurios pagrindu buvo įregistruotas gyvenamojo namo su poilsio patalpomis, adresu, (duomenys neskelbtini), kaip II grupės nesudėtingojo statinio (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) 100 proc. baigtumas. Pastatas pastatytas žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal NTR duomenis, tos pačios deklaracijos pagrindu, gyvenamas namas su poilsio patalpomis yra padalintas į atskiras patalpas, t. y. atskirai įregistruotas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atskirai įregistruota poilsio patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Inspekcija atliko deklaracijos teisėtumo patikrinimą ir 2022 m. birželio 8 d. surašė deklaracijos apie statybos užbaigimą (tik registruojamos) patikrinimo aktą Nr. UTA-41, kuriame konstatuota, kad deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų.

16. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu panaikino 2021 m. balandžio 29 d. deklaracijos apie statinio (-ių) adresu (duomenys neskelbtini), jo (-jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 2 galiojimą. Atsakovė V. V. ir trečiasis asmuo UAB „Žygvilė“ (toliau – apeliantai) nesutikdami su priimtu sprendimu pateikė apeliacinius skundus.

Dėl įrodymų vertinimo

17. Apeliantai nesutikdami su ginčijamu sprendimu nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai ir nesistemiškai įvertino byloje esančius įrodymus.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis asmuo „Žygvilė“ apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi nuspręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Tokiomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo nuostatomis teisėjų kolegija remiasi ir šioje byloje, darydama išvadas apie apeliantų nurodytų aplinkybių dėl procesinių teisės normų pažeidimo pagrįstumą įrodymų visumos įvertinimo pagrindu.

Dėl ieškinio senaties

20. Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino ginčyti deklaracijos teisėtumą, kadangi ieškovė praleido Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą vienerių metų terminą ieškiniui pateikti.

21. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais. Pažymėtina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Ieškinio senaties terminų nustatymo institutas sukurtas užtikrinti konstitucinį teisinio stabilumo principą bei skatinti suinteresuotą ar nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Įgyvendinant teisinės valstybės principą turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kurio nebūtų, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas procesas teisme. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

22. Teismų praktikoje, pripažįstama, kad deklaracija apie statybos užbaigimą kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 straipsnis), kuriam ginčyti taikomas bendrasis dešimties metų terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Kadangi statytojas nėra viešojo administravimo subjektas, deklaracija negali būti laikoma viešojo administravimo veiksmu, o ginčai dėl jos panaikinimo – administracinio teisinio pobūdžio ginčais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018). Kitaip tariant, deklaracija apie statybos užbaigimą yra vienašalis asmens (statytojo) pareiškimas apie jau atliktų darbų faktą bei jų atitiktį teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2020).

23. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) įtvirtinti atvejai, kada Inspekcija tvirtina statytojo pateiktą deklaraciją. Nagrinėjamu atveju deklaracija buvo surašyta vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalies nuostatomis, taigi Inspekcija statytojų surašytos deklaracijos netvirtino ir neregistravo. Tai reiškia, jog tarp Inspekcijos, kaip viešojo administravimo subjekto, ir statytojų nesusiklostė teisiniai santykiai, susiję su Žemės sklype pastatytu pastatu. Taip pat dėl pastato nėra priimtų sprendimų ar atliktų kitų viešojo administravimo veiksmų, todėl deklaracija, vadovaujantis CK 1.63 straipsnio 3 dalimi, yra vienašaliai sandoriai, kuriuos parengia ir pasirašo statytojai, ir kurie įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas.

24. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką ir teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad ginčijama deklaracija neturėjo būti ir nebuvo tvirtinama ar registruojama Inspekcijoje, todėl ieškinio reikalavimams dėl deklaracijos panaikinimo taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas, nes deklaracija surašyta 2021 m. balandžio 29 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, apeliantų prašymas taikyti 1 metų ieškinio senaties terminą, nurodytą Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje, nors Inspekcija deklaracijos tvirtinimo ir neatliko, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl esminių nukrypimų nuo projekto

25. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pakeitus dalies pastato patalpų paskirtį turėjo būti išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas, kadangi statybos projekto A laida suteikus daliai pastate formuojamų kambarių poilsio patalpų statusą, pastato paskirtis nepasikeitė, t. y. jis išliko gyvenamasis namas. Be to, dėl šios priežasties nekilo poreikis ir iš esmės perprojektuoti visą pastatą bei siekti užtikrinti, kad jis atitiktų visai kitus normatyvinius statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus, nei tie, kurie buvo taikomi rengiant statybos projektą.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais. Pažymėtina, jog patikrinimo akte konstatuota, kad statybos leidimas buvo išduotas vieno buto gyvenamųjų namų (sublokuotų) statybai. Parengta projekto A laida, kurioje vieno buto gyv. namas (t. y. pastatas) keičiamas į vieno buto gyvenamąjį namą su poilsio patalpomis. Pakeista pastato dalies patalpų paskirtis iš gyvenamosios paskirties į poilsio nekeičiant viso pastato paskirties.

27. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, statinio ar jo dalių paskirties keitimas yra priskiriamas prie esminių statinio projekto sprendinių keitimo. Keičiant statinio dalies paskirtį yra laikoma, kad keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai, todėl parengti kitos projekto laidos nepakanka, turi būti išduotas naujas statybos leidimas. Pagal NTR duomenis, atskirai įregistruotas butas (paskirtis gyvenamoji) un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atskirai įregistruota poilsio patalpa (paskirtis poilsio) un. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, sutikta su ieškove, jog nėra būtina keisti viso pastato paskirtį, užtenka keisti dalies patalpų paskirtį, jog būtų pakeisti esminiai statinio sprendiniai. Kaip jau nurodyta, kadangi pakeitus dalies pastato paskirtį yra nukrypta nuo esminių statinio sprendinių, yra būtina gauti naują statybos leidimą, naujos projekto laidos išleisti nepakanka.

28. Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad pastatas pastatytas nukrypstant nuo esminių statinio projekto sprendinių, nes buvo užfiksuota, kad patalpa pailginta daugiau nei 1 m, todėl privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, tokį sprendimą nepagrįstai grindė Statybos įstatymo redakcija, kuri negaliojo Statybos projekto A laidos parengimo metu, todėl tokiu būdu pažeidė vieną esminių teisės principų, jog įstatymas atgal negalioja (lot. lex retro non agit); Taip pat mano, kad pagal 2020 m. sausio 1 d. redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį statinio išorės matmenimis buvo laikomi statinio aukštis, ilgis, plotis ir pan., vadovaujantis STR 1.05.01:2017 48.4 punktu, tik šiuos pastato matmenis pakeitus daugiau kaip 1 metru būtų buvę būtina gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Statybos projekto A laida nebuvo padidintas daugiau nei 1 metru bendras pastato plotis. Tuo tarpu, ta aplinkybė, kad statybos projekto A laida galėjo būti padidintas pastato dalies, t. y. 2 aukšte pagal projektą suprojektuotos sanitarinio mazgo patalpos, plotis, nedidinant paties pastato bendro pločio, jokiu būdu nereiškia ir negali reikšti, kad buvo keičiami statybos projekte numatyti esminiai statinio sprendiniai, susiję su pastato pločio didinimu.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 metais buvo parengtas „Keturių dviejų butų ir aštuonių vieno buto gyv. namų (duomenys neskelbtini) statybos projektas“, pagal kurį Palangos miesto savivaldybės administracija 2017 m. gruodžio 18 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Statybos leidimas). 2020 metais parengta projekto A laida, projektuotojas ir projekto vadovas S. N. (Ind. veiklos vykdymo paž. Nr. (duomenys neskelbtini)). Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, jog esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

30. STR 1.05.01:2017 (redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 29 d.) (toliau vadovaujamasi deklaracijos įregistravimo metu galiojančiais teisės aktais) 48 punkte numatyta, kad: „Pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuosi ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: 48.1. laikančios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas; 48.2. dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis; 48.3. iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje); 48.4. iki 1 m didinami statinio išorės matmenys; 48.5. mažinami statinio išorės matmenys.“ Pažymėtina, kad STR 1.05.01:2017 48.4 punkte nurodyta esminių statinio projekto sprendinių keitimo išimtis nereikalaujanti naujo statybą leidžiančio dokumento taikoma, kai iki 1 m didinami statinio išorės matmenys. Tačiau nagrinėjamu atveju ginčo pastato antro aukšto išorinės laikančiosios sienos (tarpas tarp ašių 2-3) patrauktos link ašies C ir link ašies G išorę apie 1,90 m, t. y. daugiau negu 1 m padidinti statinio išorės matmenys.

31. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nurodyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba, neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento, arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pažymėtina, jog esminiai statinio projekto sprendiniai privalo būti įgyvendinti laikantis projekte numatytų sprendinių, statytojas neturi teisės savavališkai atlikti statybos darbus, kurie pažeistų esminius projekto sprendinius, nukrypimai nuo esminių projekto sprendinių neginčijamai vertinami kaip savavališka statyba, sukeliantys atitinkamas teisines pasekmes ir atsakomybę.

32. Teisėjų kolegija pažymi, jog statybos procesą ir statinių naudojimą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atliekant statinio statybinius tyrimus, rengiant statinio projektą, statant statinį, jį naudojant ir prižiūrint, be šio įstatymo, privaloma vadovautis kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais aplinkos apsaugą ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Statytojai, pasirašydami deklaraciją patvirtino, kad pagal teisės aktų reikalavimus II grupės nesudėtingojo statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) baigtumas yra 100 proc., taip pat, kad jiems žinoma įstatymų nustatyta atsakomybė už deklaracijoje pateiktų duomenų atitiktį tikrovei. Vadovaujantis konstituciniu teisinės valstybės principu, yra negalimas toks teisinis reguliavimas, kurį taikant asmuo, nesilaikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, galėtų išvengti teisinės atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nustatyti nukrypimai ir pažeidimai sudaro pagrindą naikinti 2021 m. balandžio 29 d. surašytos deklaracijos galiojimą ir deklaraciją pripažinti neteisėta.

33. Apeliantai taip pat teigia, kad statybos projekto A laidoje nebuvo numatyta jokių terasų kaip statinių statyba. Inspekcija kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog prie pastato įrengtos terasos atitinka statinio požymius. Priešingai, ta aplinkybė, kad terasos nekilnojamojo turto registre nebuvo registruojamos kaip atskiri statiniai aiškiai liudija, jog jos nėra nekilnojamieji daiktai ir/ar neatitinka kitų statiniui būdingų savybių. Inspekcija, teigdama, jog prie pastato įrengtos terasos yra statiniai, privalo įrodyti tokios savo pozicijos pagrįstumą. Deklaracija nebuvo surašyta jokių terasų kaip statinių statybos užbaigimui įregistruoti. Pačioje deklaracijoje yra aiškiai nurodyta, jog ja yra fiksuojama tik pastato statybos pabaiga.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl terasų pavaizdavimo statinio projekto 0 laidoje, byloje yra duomenys, jog projekto 0 laidoje terasų nėra pavaizduota bei aprašyta. Tačiau projekto A laidoje terasos yra nurodytos (Sklypo planas, 15 psl., Patikrinimo akto priedas Nr. 4). O taip pat, pastatas įregistruotas su terasomis „Tr2“ 18 m² ir „ Tr3“ 18 m², kurios pavaizduotos ir aprašytos 2021 m. balandžio 19 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje.

35. CK 4.253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai: 1) žemės sklypas; 2) statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą; 3) patalpa, šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Prie Pastato pristatytos dvi lauko terasos (po 18 m²) priskiriamos nesudėtingųjų statinių I grupei (statybos techninio reglamento STR 1.01.03.2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 3 lentelės 4.1. papunktis). Remiantis bylos duomenimis matyti, kad patys statytojai, sudarydami kadastro bylą įrašė ginčo terasas, t. y. patys statytojai, įregistruodami terasas patvirtino, kad terasos yra nekilnojamieji daiktai. Jeigu terasos būtų kilnojamieji daiktai, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnį negalėtų būti kadastro objektais ir įrašytos į kadastro bylą bei registruotos Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pats statytojas sudarydamas kadastro duomenų bylą ir ten nurodydamas ginčo terasas bei ginčo pastatą įregistruodamas su terasomis, kurios NTR išraše yra aiškiai pažymėtos, patvirtino faktą, kad terasos nėra kilnojamieji daiktai, o privalo būti registruojamos NTR, nes atitinka statinio požymius.

36. Apeliantai taip pat mano, kad ieškinys yra grindžiamas formaliais pagrindais ir tokiu būdu pažeidžia turinio pirmenybės prieš formą principą. Ginčas dėl ginčo yra beprasmis ir ydingas. Inspekcija savo ieškiniu nesiekia apginti jokio viešo intereso ir jos ieškinys savo esme kaip tik prieštarauja viešajam interesui, nes verčia valstybės institucijas bei piliečius suktis biurokratiniame procese.

37. Teisėjų kolegija tokius apeliantų teiginius atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Pažymėtina, kad statybos procesą ir statinių naudojimą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas - jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Inspekcija yra specialųjį teisnumą turintis asmuo, keliantis reikalavimą dėl deklaracijos, kaip sandorio, galiojimo panaikinimo, siekdamas atlikti jam įstatymu priskirtą pareigą vykdyti statybos teisėtumo priežiūrą ir imtis veiksmų pažeidimams pašalinti. Taip pat, Inspekcija kreipiasi į teismą, siekdama apginti viešąjį interesą ir užkirsti kelią daryti žalą visuomenei dėl teisės aktų nustatytos tvarkos nesilaikymo bei žalą teisės autoritetui, kai, nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, neteisėtų dokumentų pagrindu statinys įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre.

38. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, jog patenkinus ieškinį bus pažeisti sąžiningos trečiosios šalies, t. y. sąžiningo turto įgijėjo, turto savininko interesai, kadangi sąžiningai įgytas turtas bus išregistruotas iš nekilnojamojo turto registro ir asmuo neteks nuosavybės teisės į turtą, o bet koks interesų gynimas bus negalimas, nes turto pardavėjas BUAB „Sportin grupė“ yra bankrutavęs, dėl ko sąžiningas turto savininkas neturės galimybės gauti jokio žalos atlyginimo.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesudėtingasis statinys (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas nuo 2019 m. spalio 22 d., įregistravimo pagrindu nurodant 2019 m. spalio 18 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir šio statinio kadastro duomenys dar ne kartą po to buvo atnaujinti. Taigi net ir nuginčijus deklaraciją, ginčo statinys nebus išregistruotas, todėl apeliantų argumentai dėl savininko interesų pažeidimų vertintini kaip nepagrįsti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

40. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

43. Kadangi apeliaciniai skundai atmetami, apeliacinės instancijos teisme atsakovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.