- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-01-26
- Bylos Nr.
- 2A-38-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gudžiūnienė Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- V. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. vasario 18 dienos sprendimo kuriuo atmestas ieškovo V. K. ieškinys dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė pripažinti palikimo, atsiradusį mirus J. K., perėjimo valstybei liudijimą reg. Nr.(duomenys nesklebtini), išduotą 2007 metų spalio 19 dieną Ukmergės rajono pirmojo notarų biuro notarės R. S., negaliojančiu, tačiau netaikyti restitucijos.
Nurodė, kad 2007-04-02 mirė ieškovo V. K. tėvas P. K. gyvenęs bute adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Butas nuosavybės teise priklausė vienintelei pastarojo seseriai J. K., kuri buvo netekėjusi, palikuonių neturėjo. Sesuo sirgo šizofrenija, todėl ieškovo tėvas buvo priverstas apsigyventi pas seserį, o ją pripažinus neveiksnia buvo paskirtas paskirtas jos globėju. J. K. 2002-11-26 mirus, ieškovo tėvas P. K. atsiradusį po sesers mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti mirusiajai seseriai priklausantį turtą. Tėvui 2007-04-02 mirus, ieškovas kreipėsi į Vilniaus 4-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau sužinojo, kad J. K. nebuvo atlikusi buto teisinės registracijos, to nepadarė ir ieškovo tėvas, nors po sesers mirties faktiškai priėmė palikimą pradėdamas turtą valdyti ir valdė jį iki mirties. Dėl nurodytų priežasčių ieškovui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas tik į dalį palikimo, tėvo turėtas pinigines santaupas banke. Būdamas vieninteliu P. K. teisių perėmėju ieškovas 2007-11-14 kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintė faktą, kad ieškovo tėvas P. K. palikimą po sesers J. K. mirties priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti palikėjai priklausantį turtą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-04-10 sprendimu ieškovo prašymas buvo patenkintas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog P. K. po sesers mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti palikėjai priklausiusį turtą. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą ieškovas, kaip tėvo P. K. teisių perėmėjas įgijo teisę atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, teisinę registraciją mirusios J. K. vardu. Vilniaus miesto 4 notarų biurui pateikus teismo sprendimą bei Registrų centro pažymą, paaiškėjo, kad J. K., kaip neveiksnus asmuo, paskutiniais savo gyvenimo metais buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) pensionate (duomenys neskelbtini) rajone, kur jai 2002-11-26 mirus, jos depozitinėje sąskaitoje buvusi 234,38 Lt suma, kuri Ukmergės rajono 1 notaro biuro notarės R. S. 2007-10-19 išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo reg. Nr.(duomenys neskelbtini) pagrindu, perėjo valstybei. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas be pakankamo teisinio pagrindo, neįsigilinus į visas palikimo atsiradimo ir su juo susijusias aplinkybes. Pensionato administracijai buvo gerai žinoma, kad J. K. apgyvendinta pensionate savo pirminio globėjo-brolio P. K. sutikimu, o pastarojo įgaliojimai globoti seserį buvo panaikinti tik po to, kai ji buvo apgyvendinta pensionate. Ieškovo tėvas P. K. lankėsi pensionate, pasiėmė iš jo sesers J. K. mirties liudijimą. Ieškovo nuomone, administracijos nerūpestingumą nulėmė tai, kad paveldėjimui buvo paliktas menkavertis turtas. Ieškovas nurodė, kad apie šią teisę ir ginčą su valstybe dėl tetos J. K. palikimo perėjimo valstybei jis sužinojo tik iš nurodyto 2008-08-14 d. Vilniaus m. 4 notarų biuro rašto Nr.S 549, todėl termino palikimui priimti ir ginčyti jau išduotą valstybei paveldėjimo teisės liudijimą nepraleido (LR CK 5.8).
Atsakovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Nurodė, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo metu duomenų apie J. K. įpėdinius nebuvo, niekas nesikreipė į notarų biurą dėl jos palikimo priėmimo, taip pat nebuvo žinomi duomenis, kad palikėjos turtą faktiškai pradėjo valdyti įpėdiniai, t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nes nurodytu momentu paminėto buto teisinė registracija nebuvo atlikta, o atlikta tik 2008-06-28 d., todėl atsakovė atstovei Ukmergės rajono 1-jo notaro biuro 2007-10-19 palikimo parėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas teisėtai. Nė vienam įpėdiniui nepriėmus palikimo bei nesant duomenų apie paveldėtojus, J. K. tuo metu žinimas turtas, t.y. piniginės lėšos, VMI naudai perėjo teisėtai.
Atsakovė Ukmergės rajono pirmojo notarų biuro notarė R. S. su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti.
Nurodė, kad pagal Vilniaus apskrities VMI 2007-10-01 prašymą Nr. (14.10)-46-32531, remiantis antstolės N. J. 2007-09-26 sudarytu palikėjos J. K. turto apyrašu, 2007-10-19 buvo išduotas palikimo priėmimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2006-06-29 Gyventojų registro tarnybos pažymą Nr. (29)9R-2216 J. K. gyvenamąją vietą deklaravo 2004-04-19 adresu (duomenys neskelbtini) kaimas 3 Vidiškių seniunija, (duomenys neskelbtini) rajonas, šeimyninė padėtis-netekėjusi, duomenų apie nepilnamečius vaikus nėra. Pastaroji 2002-11-26 mirė, pagal LR CK 5.3 str. 1 d. tą dieną atsirado palikimas, o paveldėtojai šaukiami paveldėti tą dieną, kai atsiranda teisė paveldėti-priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu paveldėtojas palikimo atsisako arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad ieškovo ieškinio reikalavimas pripažinti palikimo, atsiradusio mirus J. K., perėjimo valstybei liudijimą reg. Nr.(doumenys neskelbtini), išduotą 2007 m. spalio mėn.19 d. Ukmergės rajono pirmojo notarų biuro notarės R. S., negaliojančiu turi būti atmestas, nes Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007-08-28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1573-161/2007 nenuginčyta, nes ieškovas palikimo perėjimo valstybei teisėtumo fakto neginčijo. Dėl nurodyto prašė ieškinį atmesti.
Atsakovė 2009-02-04 pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1648-541/2008, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-04-10 sprendimu pakartotinai įteisintas palikimo priėmimas jau įregistruotas testamentų registrų duomenų bazėje pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007-08-28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1573-161/2007, todėl susidarė prielaidos civilinę bylą Nr. 2-10444-545/2008 nutraukti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1618-541/2008.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-02-18 sprendimu ieškinys buvo atmestas.
Teismas konstatavo, kad ginčijamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas notarės išduotas LR CK 5.62 str. pagrindu, nes palikėjo gavėjui –valstybei paveldimas turtas perėjo, nes nebuvo žinomi J. K. įpėdiniai bei nė vienas J. K. įpėdinis nepriėmė palikimo (LR CK 5.62 str. 1 d. 2 p., 3 p.) įstatymo nustatytais terminais (LR CK 5.50 str. 3 d.) bei nepateikė įrodymų, kad turtas buvo priimtas faktiškai pradėjus jį valdyti (b.l. 97-98).
Teismas sprendė, kad pripažinti Ukmergės rajono 1-jo notarų biuro notarės R. S. išduoto palikimo perėjimo valstybei 2007-10-19 liudijimo negaliojančiu vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nėra pagrindo (CK 1.5 str.), nes P. K. nebuvo priėmęs J. K. palikimo šio liudijimo išdavimo dieną ir jo įpėdinis, ieškovas V. K., neturi reikalavimo teisės, nes asmuo gali įgyti subjektines procesines teises materialinių teisių pagrindu.
Teismas konstatavo, kad Civilinio proceso kodekso 303 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacija negalima smulkiuose ginčuose, kai ginčijama suma yra mažesnė kaip 250 Lt, todėl sprendimas dėl palikimo perėjimo valstybės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, kuriuo kaina yra 234,38 Lt yra neskundžiamas apeliacine tvarka.
Ieškovas nesutikdamas su teismo išvada, jog ginčiajnt palikimo prėmimo klausimą apeliacija dėl 234 Lt sumos yra negalima, teismo sprendimą apskundė. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartimi, pirmos instancijos teismo 2009-03-25 nutartis panaikinta ir apeliacinio skundo priėmimo klausimas gražintas iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas V. K. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį patenkinant pilnai.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas netinkamai taikė teisės normas ir teismų praktiką dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-20 ir 2009-02-05 nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-361/2008 ir 3K-3-47/2009, nes jose nagrinėjamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo teismo nagrinėtos bylos bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Aplinkybė, kad ieškovas po J. K. mirties nesikreipė dėl 234,38 Lt piniginių lėšų priėmimo, negali būti laikoma atsisakymu nuo palikimo priėmimo, nes ieškovas apie paveldėtas lėšas nieko nežinojo, o pensionato administracija apie tai nepranešė. Skundžiamame sprendime teismas vadovavosi nuostata, jog asmuo gali įgyti subjektines procesines teises materialiųjų teisių pagrindu, bet ne priešingai. Tokia nuostata ieškovo atžvilgiu nepagrįsta, nes ieškovas kaip įpėdinis palikimą priėmė, jis yra šeštos eilės įpėdinis, todėl jo subjektinės procesinės teisės yra įgytos materialinių teisių pagrindu. Nepagrįstas teismo argumentas, jog byloje nebuvo nustatytos aplinkybės leidžiančios ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu, nes ginčo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 5.2 str. 3 d., 5.62 str. 1 d.). Byloje įrodyta, kad ieškovo tėvas po sesers mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti palikėjos turtą ir nors faktas, jog ieškovo tėvas priėmė palikimą nustatytas tik 2008-04-10, tačiau tai reiškia, kad P. K. palikimą priėmė 2002-11-26, iki Valstybinei mokesčių inspekcijai kreipiantis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Dėl nurodyto ieškovas teigia, kad 2007-10-19 išduotas liudijimas yra niekinis ir negalioja. Teismas neįvertino, jog (duomenys neskelbtini) pensionato administracija ir atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, mirus J. K., priėmimo palikimo būdui ir teisinėms pasekmėms dėl nedidelės pinigų sumos, nesuteikė reikiamos reikšmės. Pensionato administracijai buvo žinoma, apie J. K. globėją, jo gyvenamąją vietą, be to, po sesers mirties globėjas buvo atvykęs ir gavo sesers mirties liudijimą, todėl priežastys, dėl ko globėjui nebuvo pranešta apie palikėjos turimas pinigines lėšas liko nežinomos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas pagrįstai, remiantis Civilinio kodekso 5.62 straipsnio nuostatomis, nes teismo 2008-04-10 sprendimu buvo nustatyta, kad P. K. priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Be to, Valstybinė mokesčių inspekcija į Ukmergės rajono apylinkės teismą dėl J. K. paveldimo turto apyrašo sudarymo kreipėsi tik 2007-08-22, po P. K. mirties 2007-04-02, nors 2004-05-21 jau buvo kreiptasi į notarų biurą siekiant sužinoti apie palikimo priėmimą. Teismas taip pat neatsivelgė į tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija dalyvavo byloje, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, ir neprieštaravo, kad juridinis faktas būtų nustatytas. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nepagrįstai atmetė motyvą, jog 2008-04-10 teismo sprendimas turi įtakos nagrinėjant bylą, nes minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir sukuria prejudicinę reikšmę turintį faktą. Dėl nurodytų aplinkybių prašo teismo sprendimą panaikinti.
Atsiliepimai į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateikti nebuvo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Paveldėjimo teisę nustatančios teisės normos garantuoja kiekvienam piliečiui savo darbu sukurtą materialinį turtą po mirties palikti kaip palikimą savo šeimos nariams, kraujo ryšiais susietiems asmenims ir išskirtiniais atvejais valstybei.
Palikimas valstybei kaip paveldėtojai pereina ne tik pagal įstatymą sui genesis, bet gali pereiti ir kaip paveldėtojui pagal testamentą (CK 5.62 str.).
Valstybei teisė paveldėti pagal įstatymą pereina esant skirtingiems pagrindams, todėl tokia teisė ne visais atvejais atsiranda mirus palikėjui, kaip nurodyta Civilinio kodekso 5.3 straipsnyje. Jeigu paveldėjimo teisė valstybei pereina, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, tai valstybei atstovaujanti institucija gali pareikšti apie palikimo priėmimą per 3 mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 4 d.).
Pirmos instancijos teismas nustatė, kad palikėja J. K. mirė 2002-11-26. Jos brolis P. K. po sesers J. K. pataplinimo (duomenys neskelbtini) pensionate, (duomenys neskelbtini) rajone, apsigyveno J. K. nuosavybės teise priklausiusiame bute Žirmūnų g. 8-73, Vilniuje, bute liko gyventi ir po sesers mirties, mokėjo mokesčius, kitaip tariant, su sesers butu elgėsi kaip su savo turtu, jį priėmęs kaip palikimą.
P. K. mirus 2007-04-02 jo sūnus, ieškovas šioje byloje, kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sesers J. K. mirties 2002-11-26, P. K. priėmė sesers J. K. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-04-10 sprendimu pareiškėjo V. K. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkino. Taigi, minėtu teismo sprendimu nustatyta, kad P. K. priėmė palikėjos J. K. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Bylos medžiaga nustatyta ir atsakovo nenuginčytos aplinkybės (CPK 178 str., 42 str.), kad ieškovo tėvas laidojo savo mirusią seserį J. K., iš pansionato gavo sesers mirties liudijimą. Bylos medžiaga įrodo, kad pansionato administracijai buvo žinomos J. K. ir P. K. giminystės ryšiai, jos patalpinimo į pansionatą aplinkybės, tačiau po sesers Janinos mirties P. K. nebuvo informuotas apie likusius ir J. K. priklausiusius 234,38 Lt jos depozitinėje sąskaitoje.
Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-04-10 sprendimu, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. K. mirties P. K. priėmė J. K. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti apėmė ir 234,38 Lt sumą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija kasacine tvarka nagrinėdama civilinę bylą Nr. 3K-3-162/2008 išaiškino, kad pagal Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalį, paveldėtojai šaukiami paveldėti tą dieną, kai atsiranda teisė paveldėti. Aptartos teisės turinys-paveldėtojo galimybė priimti palikimą ar jo atsisakyti paveldėjimo teisės, reiškia atitinkamų institucijų pareigą netrukdyti paveldėtojams ir leisti jiems laisvai įgyvendinti šią teisę. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol nebus išspręstas paveldėto turto likimas ir nebus įformintos paveldėtojo teisės, jeigu paveldėtojas atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą.
Teismų praktikoje, palikimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad į paveldėjimo santykius neįstojus arba iš jų pasitraukus paveldėjimo santykiai nutrūksta.
Palikimo priėmimas pradėjus faktiškai valdyti, įgyvendinamas per reikšmingus faktus, pvz. mokesčių mokėjimą, naudojimąsi turtu ir pan.
Į bylą pateikta įrodymų ir juos nustatė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-04-10 sprendimu, jog P. K. faktiškai pradėjo valdyti jam žinomą J. K. priklausantį turtą, o pansionato administracija , nepranešdama P. K., kaip J. K. broliui ir buvusiam globėjui apie likusį velionės turtą bei lėšas ir kreipdamasi dėl minėtų lėšų perdavimo valstybei, faktiškai sutrukdė P. K. įgyvendinti jo kaip įpėdinio teises.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-02-18 sprendimą pripažįsta kaip neteisėtą ir nepagrįstą (CPK 263 str., 265 str.), todėl naikina ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkina pareikšto reikalavimo ribose (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija
nusprendė:
Ieškovo V. K. apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 dienos sprendimą ir V. K. ieškinį patenkinti.
Pripažinti palikimo atsiradusio mirus J. K. a.k. (duomenys neskelbtini) perėjimo valstybei liudijimą Reg. Nr. RS-11061, išduotą 2007 m. spalio 19 d. Ukmergės rajono pirmojo notarų biuro notarės R. S., negaliojančiu.