- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-20
- Bylos Nr.
- 3K-3-361/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vincas Verseckas, Pranas Žeimys, Česlovas Jokūbauskas
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- P. G.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybės įmonei Registrų centrui, Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 95.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vinco Versecko ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui P. G., dalyvaujant tretiesiems asmenims Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybės įmonei Registrų centrui, Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarei Birutei Vinogradovienei, UAB draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, A. A., S. P., A. L., D. P., dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir paveldėjimo teisės bei nuosavybės teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. K., įstojusi į bylą po pradinės ieškovės M. L. mirties, kreipėsi į teismą ir, palaikydama pradinės ieškovės M. L. 2005 m. liepos 25 d. pareikštus ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti svarbiomis priežastis, dėl kurių M. L. praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, pratęsti terminą palikimui priimti ir pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės bei nuosavybės teisės liudijimus, išduotus 2003 m. gruodžio 12 d. atsakovui P. G. Ieškovė V. K., remdamasi tuo, kad ji yra pradinės ieškovės M. L. duktė ir jos įpėdinė pagal įstatymą, savo reikalavimo teisę grindė CK 5.58 straipsniu, reglamentuojančiu teisės priimti palikimą perėjimą. Ieškovė nurodė, kad M. L. dėl senyvo amžiaus ir teisinio neišprusimo per įstatyme nustatytą terminą neįgyvendino savo kaip antros eilės įpėdinės pagal įstatymą paveldėjimo teisės į palikimą, atsiradusį po jos dukters R. G. mirties 2001 m. spalio 5 d. Ieškovė prašė pripažinti šias priežastis svarbiomis ir pratęsti terminą palikimui priimti. Ieškovė taip pat nurodė, kad paveldėjimo pagal įstatymą teisės ir nuosavybės teisės liudijimai atsakovui P. G. po jo sutuoktinės R. G. mirties buvo išduoti neteisėtai, nes atsakovas į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą. Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarė neteisėtai išdavė atsakovui paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikimą, likusį po sutuoktinės mirties. Be to, atsakovas sąmoningai neteisingai informavo notarę apie kitų įpėdinių nebuvimą, o notarė nesiaiškino šių aplinkybių savo iniciatyva.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, padarė išvadą, jog M. L. negalėjo nežinoti apie savo kaip antros eilės įpėdinės pagal įstatymą paveldėjimo teisę į dukters R. G. turtą, todėl atmetė ieškovės reikalavimus pripažinti svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastis ir šį terminą pratęsti. Teismas nustatė, kad M. L. duktė R. G. mirė 2001 m. spalio 5 d. Ši diena pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį yra palikimo atsiradimo diena. Atsakovas P. G. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarą kreipėsi tik 2003 m. gruodžio 10 d. Notarė B. Vinogradovienė, nustačiusi, kad atsakovas priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir atsižvelgusi į tai, jog kiti įpėdiniai per dvejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos nesikeipė dėl palikimo priėmimo, išdavė atsakovui paveldėjimo teisės liudijimą į visą jo sutuoktinės turtą (1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tokius notarės veiksmus teismas pripažino teisėtais, todėl atmetė reikalavimą pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės bei nuosavybės teisės liudijimus, išduotus atsakovui P. G. Teismas taip pat nurodė, kad pagal CK 5.58 straipsnį mirusio įpėdinio teisę priimti palikimą jo įpėdiniai gali įgyvendinti bendraisiais pagrindais per tris mėnesius nuo palikimo jiems atsiradimo dienos. Ieškovė CK 5.58 straipsnio ir CPK 45 straipsnio pagrindu įstojo į bylą po pradinės ieškovės M. L. mirties, tačiau, įgyvendinusi subjektinę procesinę teisę būti pakeista tinkama ieškove, ji neįrodė, kad tinkamai įgyvendino materialiąją teisę, t. y. vienu iš CK 5.50 straipsnyje nustatytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo priėmė savo motinos M. L. palikimą. Teismas konstatavo, kad nebuvo pagrindo M. L. pratęsti terminą palikimui priimti, todėl pripažino, kad ji palikimo nepriėmė ir mirė pasibaigus terminui palikimui priimti. Taigi M. L. duktė (ieškovė) V. K. neteko teisės pagal CK 5.58 straipsnį įgyvendinti mirusiosios teisę priimti R. G. palikimą, nes ši teisė jau buvo pasibaigusi palikėjos M. L. mirties momentu.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 3 d. nutartimi ieškovės V. K. apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nustatė, kad palikėjos R. G. motina M. L. kreipėsi į teismą, nurodydama, jog ji, kaip antros eilės įpėdinė, turi teisę paveldėti 1/2 dalį palikėjos turto, prašydama pratęsti terminą dukters palikimui priimti ir pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės bei nuosavybės teisės liudijimus, 2003 m. gruodžio 12 d. išduotus atsakovui P. G. Bylos nagrinėjimo metu M. L. mirė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo 2006 m. liepos 18 d. protokoline nutartimi M. L. pakeitė jos teisių perėmėja V. K. (civilinė byla Nr. 2-3776-328/2006). Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. K., įgyvendinusi procesinę teisę būti pakeista tinkama ieškove, neįrodė, jog tinkamai įgyvendino materialiąją teisę, t. y. priėmė M. L. palikimą. CK 5.58 straipsnyje reglamentuoti atvejai, kai įpėdiniams pereina ne palikėjo turtas, bet jo teisė priimti palikimą, kurio palikėjas nespėjo priimti. Mirusio palikėjo įpėdinis šią teisę gali įgyvendinti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo jam dienos vienu iš CK 5.50 straipsnyje nustatytų palikimo priėmimo būdų. Palikėjo, nespėjusio priimti palikimo ir mirusio praėjus trijų mėnesių terminui jam priimti, įpėdiniai netenka teisės priimti mirusiojo nepriimtą palikimą, nes ši teisė buvo pasibaigusi palikėjo mirties momentu. Tačiau tokiu atveju įpėdinis turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pratęsti terminą palikimui priimti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ji po M. L. mirties priėmė bent dalį jos turto. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ji nurodė, kad po motinos mirties likusį butą paveldėjo brolis, o dėl žemės paveldėjimo ieškovė niekur nesikreipė. Ieškovė nurodė, kad valią priimti mirusios motinos teises į palikimą ji išreiškė įstodama į šią bylą kaip jos teisių perėmėja, tačiau teisėjų kolegija konstatavo, kad tokia valios išraiška yra netinkama, neatitinka CK 5.50 straipsnyje nustatytos procedūros, todėl nesukelia įstatyme nustatytų pasekmių. Kadangi ieškovė netapo mirusios motinos teisių perėmėja, tai nagrinėjamoje byloje ji neturi reikalavimo teisės, dėl to ieškinys negali būti patenkintas. Konstatavusi, kad ieškovė nėra M. L. teisių perėmėja, teisėjų kolegija nesvarstė kitų apeliacinio skundo argumentų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė V. K. prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismai netinkamai taikė CK 5.51, 5.58 straipsnių bei CPK 2 ir 5 straipsnių nuostatas. Palikimą sudaro palikėjo turtas, t. y. prievolės, teisės ir pareigos, kurios gali būti tiek materialinio, tiek procesinio pobūdžio. Taigi ir įpėdinio veiksmai, liudijantys palikimo priėmimą, gali būti materialinio ir procesinio pobūdžio. Kasatorės prašymas įtraukti ją į bylą ir M. L. reikalavimų palaikymas teisme turėjo būti įvertinti kaip valios priimti palikimą išraiška (CK 5.51 straipsnis), t. y. kaip faktinis palikimo priėmimas. Įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, jam atsiranda teisė į palikimą, kuri nesiejama su nuosavybės teisės įforminimu įstatymų nustatyta tvarka. Be to, įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo momento. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliacinį skundą ir nepasisakė dėl kitų skundo argumentų.
Atsiliepimas
Atsakovas P. G. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 rugsėjo 11 d. sprendimą bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad kasatorė neįrodė fakto, jog ji priėmė M. L. palikimą CK nustatytais būdais ir tvarka. Tinkamai neišreiškusi valios priimti M. L. palikimą per įstatymo nustatytą terminą, kasatorė neįgijo teisės pagal CK 5.58 straipsnį įgyvendinti mirusiosios teises priimti šios dukters palikimą, taigi ji neturi reikalavimo teisės ginčyti išduotus paveldėjimo bei nuosavybės teisės liudijimus, taip pat ir palaikyti mirusiosios M. L. reikalavimus šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Šioje kasacinėje byloje keliami ir nagrinėjami tokie teisės klausimai: proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių teisių perėmimą bei netinkamo ieškovo pakeitimą tinkamu, taip pat proceso ir materialinės teisės normų santykio sprendžiant klausimą dėl valios priimti palikimą išraiškos, aiškinimas ir taikymas.
Ieškovė M. L. 2005 m. liepos 25 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastis ir pratęsti terminą palikimui priimti, vėliau pareiškė ieškinį, kurį papildė reikalavimu pripažinti negaliojančiu atsakovui P. G. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Šioje byloje kasatorė V. K. buvo savo motinos M. L. atstovė pagal įgaliojimą. M. L. 2006 m. balandžio 23 d. mirus, jos duktė V. K. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą įtraukti ją į bylą ieškove kaip M. L. teisių perėmėją, taip pat pareiškė patikslintą ieškinį, kuriame papildomai suformulavo reikalavimą pripažinti negaliojančiu atsakovui išduotą nuosavybės teisės liudijimą. Apylinkės teismas 2007 m. sausio 24 d. protokoline nutartimi nutarė pakeisti bylos ieškovą: vietoje mirusiosios M. L. ieškove laikyti jos dukterį V. K. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, ieškinį atmetė dėl to, kad ieškovė V. K., įgyvendinusi CPK 45 straipsnyje įtvirtintą teisę būti tinkama ieškove, neįrodė, kad tinkamai įgyvendino materialiąją teisę, t. y. priėmė savo motinos palikimą per įstatyme nustatytą terminą. Be to, teismas nenustatė pagrindo M. L. pratęsti terminą palikimui priimti ir konstatavo, kad ji mirė nepriėmusi savo dukters R. G. palikimo. Apeliacinės instancijos teismas apylinkės teismo sprendimą atmesti ieškinį paliko nepakeistą iš esmės vienu argumentu: ieškovė neįrodė, kad ji priėmė savo motinos palikimą, todėl neturi reikalavimo teisės šioje byloje.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentais sutinka tik iš dalies.
Teismai nustatė, kad kasatorė V. K. savo motinos M. L. palikimo nepriėmė. Palikimo priėmimas yra faktinė aplinkybė. Fakto klausimų kasacinis teismas nenagrinėja, todėl remiasi pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ir kasatorė neteigė, jog ji priėmė savo motinos palikimą vienu iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų būdų ir CK nustatyta tvarka. Kasatorės teiginys, kad ji pripažintina savo motinos įpėdine, nes išreiškė valią priimti palikimą įstodama ieškove į bylą, neturi materialinio teisinio pagrindo ir prieštarauja subjektinių procesinių teisių esmei. Asmuo gali įgyti subjektines procesines teises materialinių teisių pagrindu, bet ne atvirkščiai, nes proceso teisė yra materialinę teisę „aptarnaujanti“ teisė, reglamentuojanti būdus ir priemones subjektinėms materialinėms teisėms, įgytoms įstatymo ar kitu teisėtu pagrindu, įgyvendinti ar apginti. Neįgijęs materialinės subjektinės teisės, asmuo negali turėti ir ją atitinkančios subjektinės procesinės teisės. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentas, kad kasatorė V. K., nepriėmusi M. L. palikimo, neturi ir reikalavimo teisės (t. y. teisės į ieškinio patenkinimą) šioje byloje, pripažintinas pagrįstu.
Kita vertus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias netinkamos šalies pakeitimą tinkama ir procesinių teisių perėmimą. Mirus ieškovei M. L., turėjo būti sprendžiamas ne netinkamos šalies pakeitimo tinkama (byloje nekonstatuota, kad M. L. buvo netinkama ieškovė), bet procesinių teisių perėmimo klausimas. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis ir kt.), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisė į palikimą, dėl kurios šioje byloje sprendžiamas ginčas, yra turtinė teisė, kuri gali būti paveldima (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Taigi konstatuotina, kad, mirus ieškovei M. L., jos teisių (tiek materialinių, tiek procesinių) perėmimas yra galimas. Byloje nustatyta, kad kasatorė V. K. nepriėmė savo motinos palikimo, todėl ji nepripažintina mirusios ieškovės materialinių ir procesinių subjektinių teisių perėmėja. Tačiau byloje yra duomenų, kad M. L. palikimas yra priimtas kito asmens (jos sūnaus). Bylą nagrinėjęs teismas, turėdamas informacijos apie galimą mirusios ieškovės teisių perėmėją, turėjo šią patikrinti ir pranešti asmeniui, priėmusiam M. L. palikimą, apie galimybę įstoti į bylą, perimant pradinės ieškovės procesines teises. Pirmosios instancijos teismas to nepadarė, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo nenustatė ir bylos negrąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Darytina išvada, kad teismai netinkamai taikė nurodytas CPK normas, dėl to sprendimas ir nutartis naikintini ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Akivaizdu, kad nėra galimybės grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui, nes taip būtų atimta teisė galimam M. L. teisių perėmėjui į tinkamą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme (CPK 360 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 360 ir 362 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.