- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-20
- Bylos Nr.
- 1A-55-519/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09628-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- A. R.
- Advokatai
- Vida Povilaitienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirta 30 MGL (1 500 Eur) bauda.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 30 MGL (1 500 Eur) bauda sumažinta trečdaliu ir skirta 20 MGL (1 000 Eur) bauda, įpareigojant sumokėti baudą ne vėliau kaip per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Skirta A. R. baudžiamojo poveikio priemonė – 1 (vienerius) metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
R. B. 2020 m. rugsėjo 3 d. civilinis ieškinys dėl 56,88 Eur turtinės ir 3 179 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteisimo atmestas.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2020 m. liepos 14 d. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. R. priteista Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, kurį administruoja Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nusikaltimu padarytos 1 369,73 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Priteista iš A. R. valstybei 277,28 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. R. nuteistas už tai, kad 2020 m. sausio 16 d. apie 11.25 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – autobusą „(duomenys neskelbtini)“, ant kurio pritvirtintas kitai transporto priemonei priklausantis valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 15 ir 18 punktus, nes vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kuriai techninė apžiūra nebegalioja nuo 2019 m. lapkričio 8 d., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nesiėmė visų būtinų priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, dėl to, atliekant kairįjį posūkį į (duomenys neskelbtini) gatvę, pro išlūžusias duris iškrito autobuso keleivis R. B., jam dėl galvos sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva pakaušio srityje ir galvos smegenų sukrėtimu, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 28 d. nuosprendį ir priimti naują procesinį sprendimą – nutraukti baudžiamąją bylą BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu, t. y. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat prašo neskirti jam baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, vietoje jos, esant pagrindui, paskirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę.
2.1. Apelianto teigimu, egzistuoja visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, dėl kurių jam turėtų būti skiriamas laiduotojas, o baudžiamoji byla nutraukta pagal laidavimą. Nurodo, kad tiek tyrimo metu, tiek teisme prisipažino dėl padaryto nusikaltimo, suteikė nukentėjusiajam pagalbą, labai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, kad dėl jo kaltės įvykio metu nukentėjusysis patyrė sužalojimus. Sutinka su tuo, kad automobilis buvo iš dalies netvarkingas, nedraustas, tačiau pažymi, jog tai buvo jo vienintelis pragyvenimo šaltinis ir jis turėjo juo važiuoti, kad neprarastų darbą ir pajamas. Nurodo, jog šiuo metu jis turi techniškai tvarkingą transporto priemonę, kuriai yra atlikta techninė apžiūra, apdrausta ir kuria jis užsidirba pragyvenimui. Pažymi ir tai, kad jis yra brandaus amžiaus, iki įvykio nebuvo teistas, o šioje nagrinėjamoje byloje teisiamas už neatsargų nusikaltimą. Neketina daryti neteisėtų ar kitaip teisės aktais uždraustų veiksmų ar nusikaltimų.
2.2. Nesutinka su nuosprendyje padaryta išvada, kad bylos duomenys neleidžia pagrįstai manyti, jog nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, kad nelaimingą atsitikimą kelyje buvo galima prognozuoti. Apelianto teigimu, jis stengėsi daryti viską, kad skaudaus eismo įvykio nebūtų, ėmėsi apsaugos priemonių, tik jos, kaip pasirodo, nebuvo pakankamos.
2.3. Nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu jo žmona D. R. pateikė prašymą tapti jo laiduotoja ir nutraukti bylą pagal laidavimą. Su tuo sutiko ir nukentėjusysis A. B., kuris atleido jam ir teismo prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir skirti kuo švelnesnę bausmę. Teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog D. R. abejoja, ar (kaip) galėtų daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes ji nėra vairuotoja, ir todėl atmetė pretendentės į laiduotojas prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už eismo įvykį ir perduoti jį sutuoktinės atsakomybėn pagal laidavimą. Apelianto įsitikinimu, jo žmona yra tinkama laiduotoja, jų santykiai puikūs, geranoriški, jie sutaria, be to ji neturi jokių nusižengimų įstatymui. Jo sutuoktinė darė ir daro teigiamą įtaką jam, todėl teismas nepagrįstai atmetė jos kandidatūrą. Mano, kad jo žmona teisminio proceso metu ne taip suprato teismo klausimus ir suformulavo atsakymus dėl įtakos jam darymo, todėl teismas padarė neteisingas išvadas apie laiduotoją kaip asmenybę, jos galimybę daryti jam teigiamą ir svarią įtaką. Jo sutuoktinė yra brandaus amžiaus, atsakinga ir yra pati tinkamiausia kandidatūra į laiduotojo pareigas.
2.4. Taip pat nurodo, kad BK 72 straipsnyje yra numatyta ne viena baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau teismui skyrus uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, jam buvo atimta galimybė dirbti ir uždirbti pajamas šeimai. Jo darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu ir keleivių vežimu. Sutinka su ieškiniais ir jam skirta bauda, veikos kvalifikavimu. Sutinka sumokėti įmoką į nukentėjusiųjų fondą, sutinka, kad teismas jam skirtų kitas baudžiamojo poveikio priemones, tik neatimant jam vienintelio pragyvenimo šaltinio, susijusio su transporto priemonių vairavimu, kadangi uždraudus vairuoti automobilį jis praras verslą ir neteks šeimos išlaikymui būtinas pajamas.
3. Teismo posėdyje nuteistasis A. R. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu neginčijama A. R. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde prašoma nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti bei neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, paskiriant kitą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
5. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamose bylose Nr. 2K-51/2010, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-289-693/2019 ir kt.).
6. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas pripažino esant tik BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, tačiau dėl A. R. praeityje padarytų administracinių teisės pažeidimų, kurie susiję Kelių eismo taisyklių pažeidimais, iš jų už greičio viršijimą, bei eismo įvykio metu padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais – vairavo autobusą, ant kurio pritvirtinti kitai transporto priemonei priklausantys valstybiniai numeriai, vairavo techniškai netvarkingą, be galiojančios techninės apžiūros ir neapdraustą transporto priemonę, suabejojo, ar toks asmuo ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat ir laiduotojos galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui apylinkės teismui sukėlė abejonių.
7. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga – yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.
8. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai. Nors iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 paskutinius metus matyti, kad A. R. administracine tvarka baustas ne kartą, tačiau jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu turėjo tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą už smulkų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. už tai, kad vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržą. Kiti nuosprendyje nurodyti KET pažeidimai už greičio viršijimą, kaip matyti iš minėto išrašo, padaryti beveik prieš trejus metus ir yra negaliojantys (2 t., b. l. 36–40). Be to, byloje nėra duomenų, kad A. R. po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo būtų baustas administracine tvarka ar įtariamas padaręs kitus teisės pažeidimus. Vertinant aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kategoriškos išvados, kad A. R. yra linkęs pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio normas ar nusikalsti, ir sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. R. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio.
8.1. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ankstesnių A. R. administracinių teisės pažeidimų, susijusių su KET pažeidimais, padarymo aplinkybes, jų pobūdį ir pavojingumą, į jo duotus parodymus teisme ir nuoširdų pergyvenimą dėl savo elgesio, į tai, kad transporto priemonę vairavo blaivus, nukentėjusiajam suteikė pagalbą, jo atsiprašė, nukentėjusiojo išsakytą poziciją, jog A. R. jo atsiprašė, jis jam atleido, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, daro išvadą, kad A. R. šiuo metu pajėgs laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, ypač esant sąlyginiam atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės ir tinkamai parinktam laiduotojui. Todėl konstatuojama, kad egzistuoja ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
9. Pirmosios instancijos teisme buvo gautas D. R., nuteistojo sutuoktinės, prašymas perduoti A. R. pagal laidavimą jos atsakomybėn. Teisiamojo posėdžio metu D. R. taip pat prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs laiduotojos D. R. teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog ji nėra vairuotoja ir, kad kaltinamasis yra suaugęs žmogus ir savarankiškai priima sprendimus, suabejojo, ar ji galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl padarė išvadą, jog ji nėra tinkama laiduotoja. Tačiau kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio, D. R. sutuoktinio A. R. veiksmus, kad jis važiavo techniškai netvarkingu, neapdraustu automobiliu, vertino kritiškai, paaiškino, jog vairuotojui tenka pareiga pasirūpinti, kad transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga, jog šiuo metu sutuoktinis apdraudė transporto priemonę, atliko automobilio techninę apžiūrą. Taip pat D. R. nurodė, kad kartu su sutuoktiniu gyvena daugiau nei 30 metų, jog jis jos klauso, jie kalbėjosi apie įvykį, kad jos sutuoktinis labai gailisi, sakė daugiau taip nebedarys. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. R. išsakyta pozicija dėl galimybės daryti įtaką sutuoktiniui kelia abejonių, nes kaip jau buvo minėta, santuokoje jie gyvena daugiau nei 30 metų, pasitiki vienas kitu, abu kalbėjosi apie įvykį, kaip tvirtino tiek D. R., tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje pats A. R., kad ji gali daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui, o nurodytos aplinkybės, jog D. R. nėra vairuotoja, nėra pakankamas pagrindas pripažinti laiduotoją netinkama.
9.1. Taigi, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai sureikšmino D. R. išsakytus teiginius, jog ji nėra vairuotoja ir, kad kaltinamasis yra suaugęs žmogus ir savarankiškai priima sprendimus, visų jos duotų paaiškinimų kontekste, ir nepagrįstai padarė išvadą, jog laiduotoja neturi pakankamai įtakos nuteistajam. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalis asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip pagrįstai pažymima apeliaciniame skunde, teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).
9.2. Byloje, be jau aptartų duomenų, taip pat yra kita reikšminga informacija apie laiduotoją – pažymos apie teistumą ir baustumą (2 t., b. l. 6, 10), pensijos gavėjo pažyma (1 t., b. l. 200). Kaip matyti iš bylos duomenų ir pačios D. R. paaiškinimų, šiuo metu ji yra pensininkė, iki pensijos dirbo, yra neteista, nebausta administracine tvarka, su sutuoktiniu kartu gyvena daugiau nei 30 metų. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. R. yra tinkama būti laiduotoja ir yra verta teismo pasitikėjimo, o jos paaiškinimai duoti pirmosios instancijos teisme, nesuteikia jokio pagrindo abejonėms dėl jos galimybių daryti kaltininkui teigiamą įtaką. Pastebėtina ir tai, kad nuolatinis ryšio palaikymas, tarpusavio pagalba, sprendžiant įvairias gyvenimiškas problemas, moralinis vienas kito palaikymas, pasitikėjimo vienas kitam demonstravimas, pagarbus bendravimas yra veiksniai, kurie paprastai daro teigiamą įtaką santykius palaikantiems asmenims. Būtent tokį teigiamą poveikį D. R. ir darys A. R., o toks poveikis, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje situacijoje yra visiškai pakankamas.
9.3. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad asmuo visiškai išvengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, kadangi BK 40 straipsnio 6–8 dalyse įtvirtintos nuostatos yra skirtos tam, kad drausmintų asmenį padariusį nusikalstamą veiką ir atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės.
9.4. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, A. R. atleistinas nuo atsakomybės pagal laidavimą nustatant minimalų laidavimo terminą be užstato. Tokiu būdu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalis, kuria A. R. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė, naikintina ir baudžiamoji byla A. R. atžvilgiu nutrauktina (BPK 327 straipsnio 2 punktas).
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise
10. BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Uždraudimas naudotis specialia teise yra viena iš BK 67 straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą.
11. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta, naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybių visumą.
12. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad A. R. padarytas nusikaltimas susijęs su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, keliančiais didelį pavojų kelių eismo saugumui, visuomenei, todėl jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau aptarta teismų praktika, atsižvelgdamas į A. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, įvertindamas jo asmenybę, nesutinka su nuosprendyje padaryta išvada, kad A. R. tikslinga skirti uždraudimą naudotis specialia teise, nes nagrinėjamu atveju teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra gali būti pasiekta ir be uždraudimo naudotis specialia teise.
12.1. Pažymėtina, kad A. R. padaryti Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai nors ir grubūs, nes vairavo techniškai netvarkingą, be galiojančios techninės apžiūros ir neapdraustą automobilį, tačiau jais nebuvo sukeltos labai sunkios ar nepataisomos pasekmės. Eismo įvykio metu A. R. buvo blaivus, nevengė atsakomybės, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl savo neatsargumu padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų pasekmių, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, nukentėjusysis jam jokių pretenzijų nereiškė. A. R. yra neteistas, pensinio amžiaus, nuo 2015 m. spalio 21 d. vykdo individualią veiklą (veiklos rūšis – kitas keleivinis sausumos transportas) (1 t., b. l. 130, 202). Nors per savo pakankamai ilgą vairavimo stažą A. R. ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau iš Administracinių nusižengimo registrų išrašų matyti, kad už labai šiukščius pažeidimus, vairavimą esant neblaiviam, A. R. nebuvo baustas (1 t., b. l. 134, 2 t., b. l. 36–40). Be to, byloje nėra duomenų, kad nuo 2020 m. sausio 16 d., iki šiol jis būtų padaręs naujų teisės pažeidimų, kas leidžia manyti, kad A. R. išvadas padarė ir vertina jam suteiktą teisę vairuoti transporto priemones bei šia teise naudojasi laikydamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Juo labiau, iš bylos duomenų matyti, kad po įvykio A. R. eismo įvykio metu vairuotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ pristatė sunaikinimui (1 t., b. l. 38–41) ir kaip nurodo apeliaciniame skunde, šiuo metu jis turi techniškai tvarkingą transporto priemonę, kuriai yra atlikta techninė apžiūra, ji apdrausta ir kuria jis užsidirba pragyvenimui ir šeimos išlaikymui. Visos aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas A. R. taptu nepagrįstu ir neproporcingu suvaržymu, nes neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negalėtų vykdyti individualios veiklos ir uždirbti pajamas šeimos išlaikymui, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė skundžiamu nuosprendžiu jam skirta nepagrįstai ir naikintina.
12.2. Apeliantas skunde nurodo, kad sutinka, jog jam būtų paskirta kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnyje numatyta, kad teismas gali skirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai. Įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstomos veikos (pagal jų sunkumą, rūšį, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmeniui gali būti skiriama BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. R. sukelto eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata ir jam padaryta žala, yra teisinis pagrindas jam skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias A. R. padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę bei siekiant pataisyti kaltininką ir tuo padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, A. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 6 mėnesius.
Dėl proceso išlaidų priteisimo
13. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad A. R. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 72 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
13.1. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, jog apeliacinis procesas pradėtas gavus nuteistojo A. R. apeliacinį skundą, kuris tenkintas, įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, nes kaip matyti iš bylos duomenų, A. R. yra dirbantis. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Apeliacinį skundą tenkinti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį dėl A. R. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, A. R., padariusį BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį D. R. atsakomybei, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą A. R. atžvilgiu nutraukti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 (vienerius) metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, A. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius.
Išaiškinti A. R., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti D. R., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Išieškoti iš nuteistojo A. R. 72 (septyniasdešimt du) eurus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.