- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- AN2-374-898/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00127-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- I. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariatas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato 2020 m. kovo 30 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena A. M. atžvilgiu nutraukta, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresnysis tyrėjas 2020 m. kovo 30 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog A. M. 2020 m. vasario 9 d. 14.02 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) slidžiame keliuke nuo kalniuko nepasirinko saugaus greičio ir stabdydama automobilį nuslydo ir atsitrenkė į priešpriešais į kalniuką atvažiuojantį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 126, 127 ir 9 punktus, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Už minėto nusižengimo padarymą A. M. paskirta 11 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2020 m. kovo 30 d. Institucijos nutarimą A. M. apskundė apylinkės teismui. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu A. M. skundą patenkino ir panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato 2020 m. kovo 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną A. M. atžvilgiu nutraukė. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Teismas konstatavo, kad A. M. atliktuose veiksmuose nėra visų būtinų ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytų administracinio nusižengimo požymių, t. y. A. M. nepažeidė jai inkriminuotų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jos veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės, todėl jos atžvilgiu iškeltoje administracinio nusižengimo byloje nėra administracinio nusižengimo sudėties.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis I. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą.
3.1. Skunde nurodoma, jog A. M. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių: ji turėjo iš anksto įvertinti tai, kad „Audi“ automobilio vairuotojas, judėdamas įkalne slidžiu ir siauru miško keliuku, neturės pakankamai manevravimo galimybės į dešinį kelkraštį, todėl A. M. su šia kliūtimi gali būti sunku ar net neįmanoma saugiai prasilenkti, tačiau to neįvertinusi A. M. rizikingai judėjo nuokalne kelio viduriu „Audi“ automobilio link ir, „Audi“ vairuotojui nustačius, kad saugiai prasilenkti su BMW automobiliu nepavyks, nes BMW automobilis pradėjo nevaldomai slysti „Audi“ automobilio link, siekiant išvengti susidūrimo, buvo imtasi būtinų atsargumo priemonių, t. y. siekiama užvažiuoti ant kalniuko dešiniame kelio kelkraštyje, o suskersavus „Audi“ automobilio galinei ašiai, ji liko važiuojamosios dalies pusėje netoli vizualaus kelio vidurio, o BMW vairuotoja kliudė „Audi“ automobilį.
3.2. Pažymima, kad liudytoja I. Č. teismo posėdyje nurodė, jog A. M. įkalnės viršuje, pamačiusi „Audi“ automobilį, įjungė laisvą pavarą ir stabdydama leidosi nuokalne, kas nagrinėjamu atveju nesuderinama su Kelių eismo taisyklių 9, 126, 127, 128 ir 139 punktų reikalavimais, tačiau teismas, priimdamas nutarimą, į šias aplinkybes nepagrįstai neatsižvelgė. Taip pat pabrėžiama, jog A. M., judėdama slidžiu keliu, nuokalne, priekyje matydama link jos judančią kliūtį, neatsižvelgė į vietovės reljefą, kelią ir meteorologines sąlygas, nesustabdžiusi savo vairuoto automobilio iki iš anksto numatomos judančios kliūties, toliau rizikingai važiavo nuokalne ties kelio viduriu, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į „Audi“ automobilį, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sudarė kliūtį „Audi“ vairuotojui, todėl netinkamai vykdė KET 9, 126, 127, 128 ir 139 punktuose nustatytas pareigas.
3.3. Skunde nurodoma, jog teismo nutarime nepagrįstai konstatuota, jog automobilių susidūrimas įvyko važiuojamosios kelio dalies zonoje ? dešinėje kelio pusėje. Apelianto manymu, iš byloje esančių įrodymų, atsižvelgiant į neginčijamą aplinkybę, kad abu automobiliai pasitraukė iš susidūrimo vietos, negalima tiksliai nustatyti, ar nuotraukose matomi objektai ir kituose byloje esančiuose įrodymuose esantys objektai yra stiklo šukės ar kiti į jas panašūs objektai ir ar jos priklauso būtent I. S. ar A. M. automobiliams, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad automobilių šukės, esančios dešinėje kelio dalyje arčiau kelkraščio, paneigia „Audi“ vairuotojo ir su juo važiavusios liudytojos paaiškinimus, kad BMW vairuotoja važiavo nuo kalno kelio viduriu. Be to, teismas taip pat konstatavo, kad iš esamų byloje įrodymų negalima spręsti apie įvykio metu buvusį tikslų abiejų automobilių išsidėstymą kelyje, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas yra prieštaringas.
3.4. Nutarime aiškinant KET 139 punktą pabrėžiama, kad jo taikymui turi būti esminė sąlyga ? pašalinė kliūtis. Apelianto teigimu, toks aiškinimas nėra pagrįstas ir yra per siauras, nes šiuo atveju BMW automobiliui kliūtis buvo „Audi“ automobilis, todėl iš tolo pamačiusi ir suprasdama, kad kelias yra apledėjęs ir siauras, kad ji važiuoja nuokalne ir dėl to automobilio manevravimas ir savalaikis sustabdymas gali būti apsunkintas ar net neįmanomas, BMW vairuotoja turėjo vadovautis KET 139, 9, 126, 127 128 punktais. Skunde pabrėžiama, kad nors KET 127, 128 punktai 2020 m. kovo 30 d. nutarime A. M. nebuvo inkriminuojami, teismas, nustatęs šių punktų sudėtį, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turėjo teisę panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą ir/arba pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą.
3.5. Vertinant A. M. veiką KET 139 punkto kontekste, taip pat pažymima, jog byloje nėra duomenų, kad kelias būtų pažymėtas kelio ženklu „nuokalnė“, kas patvirtina apie nutarimo išvados nepagrįstumą, kad A. M. veiksmuose nėra KET 139 punkto sudėties, nors pareigą išreikalauti trūkstamus įrodymus, kad būtų priimtas pagrįstas nutarimas, nustato ANK 640 straipsnio 1 dalies 2 punktas, todėl teismas turėjo teisę panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą dėl papildomų aplinkybių tyrimo, bet ne pripažinti, kad A. M. veikoje nebuvo administracinio nusižengimo sudėties, todėl buvo pažeistos procesinės teisės normos.
3.6. Pažymima, jog priėmus nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo I. S. tėvui – „Audi“ automobilio savininkui V. S. draudimo bendrovė AB „L.“ išmokėjo draudimo išmoką, todėl nutarimas gali sukelti teisines pasekmes ir į bylą neįtrauktam asmeniui, kurio teisės ir pareigos gali būti pažeistos. Be to, į bylą nebuvo įtraukta ir „Audi“ automobilį privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu apdraudusi draudimo bendrovė „E“. Neįtraukus į procesą draudimo bendrovių, gali būti pažeistos šių juridinių asmenų teisės ir teisėti interesai, todėl šios aplinkybės ateityje gali būti pagrindu atnaujinti procesą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresnysis tyrėjas palaiko I. S. apeliacinį skundą ir nurodo, kad ne teismo tvarka priimtas Institucijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. M. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nutarimą nepakeistą.
5.1. Atsiliepime pabrėžiama, kad I. S. netinkamai pasirinko greitį, dėl ko jo automobilis pakeitė važiavimo kryptį, nuslydo ir trenkėsi į BMW automobilį. Nurodoma, jog vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tačiau šiuo atveju I. S. nesilaikė šios taisyklės.
5.2. Taip pat nurodoma, jog I. S. išvažiavo iš posūkio, o posūkyje vairuotojas turi stebėti, kad judančio automobilio galiniai ratai, riedantys mažesniu spinduliu nei priekiniai, neužvažiuotų ant kliūties, ir kad transporto priemonė neišvažiuotų į priešpriešinio eismo juostą.
5.3. Atsiliepime konstatuojama, jog teismas tinkamai vizualizavo kelių eismo įvykio vietą, apibendrino gautus paaiškinimus ir padarė pagrįstą išvadą, jog šūkių koncentracijos vieta ir yra susidūrimo vieta, kas akivaizdžiai parodo, jog „Audi“ vairuotojas važiavo tiek per dideliu greičiu, tiek toliau nuo dešinės pusės, dėl ko nesuvaldė savo transporto priemonės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ginčija administracinio nusižengimo teisenos nutraukimą A. M. atžvilgiu.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniame skunde ir atsiliepime nurodytais argumentais, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančią duomenų visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog A. M. atliktuose veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, todėl pagrįstai panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato 2020 m. kovo 30 d. nutarimą.
8. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Nagrinėjamu atveju A. M. buvo kaltinama tuo, kad ji 2020 m. vasario 9 d., 14.02 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) slidžiame keliuke nuo kalniuko nepasirinko saugaus greičio ir stabdydama automobilį nuslydo ir atsitrenkė į priešpriešais į kalniuką atvažiuojantį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais pažeidė KET 9, 126, 127 punktus, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.
9. Šiame kontekste pažymėtina, jog KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių. KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 127 punktas numato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties
10. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020).
11. Aptartų nuostatų kontekste konstatuotina, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turėjo panaikinti Institucijos nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą arba pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Pabrėžtina, jog skunde nurodomos aplinkybės yra siejamos ne su administracinio nusižengimo kvalifikavimo pakeitimu, o priešingai, remiantis skunde išdėstytomis aplinkybėmis siekiama inkriminuoti iš esmės naujas faktines administracinio nusižengimo aplinkybes, t. y. plečiamos kaltinimo ribos – nurodomi papildomi KET nuostatų pažeidimai, nenustatyti administracinio nusižengimo protokole, kas nagrinėjamu aplinkybių kontekste reiškia kaltinimo ribų plėtimą, nepagrįstai inkriminuojant naujas faktines aplinkybes, pasireiškiančias skunde nurodytais KET nuostatų pažeidimais. Tokiu atveju, teismas neturi jokio teisinio pagrindo plėsti suformuluoto kaltinimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, apelianto skundo argumentų dėl A. M. neinkriminuotų KET punktų pažeidimo nevertina ir dėl jų nepasisako. Administracinio nusižengimo protokole nurodyti KET pažeidimai, inkriminuoti A. M. (past. – KET 9, 126, 127 punktai), buvo išsamiai išanalizuoti pirmosios instancijos teismo, motyvuotai pagrindžiant išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo jos veiksmuose.
12. Pažymėtina, jog pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pabrėžtina ir tai, jog administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jeigu byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, konstatuotina, jog A. M. pozicija dėl kilusio eismo įvykio viso proceso metu iš esmės buvo analogiška ir nuosekli, jos pirmosios instancijos teisme nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybes, nurodytas tiek pirminiuose paaiškinimuose, tiek skunde dėl Institucijos nutarimo. A. M. parodė, jog su automobiliu BMW važiavo slidžiu keliuku nuo nuokalnės, išvažiavusi iš posūkio pamatė atvažiuojantį „Audi“ markės automobilį, kuris važiavo judėdamas kalno link. Ji pradėjo stabdyti savo automobilį, tuo pačiu „Audi“ markės automobilis pradėjo stabdyti ir bandė išvažiuoti iš keliuko į dešinę pusę, bet „Audi“ markės automobilis nuslydo nuo kalno ir atsitrenkė į jos vairuojamą BMW. Jeigu automobilis „Audi“ nebūtų atsidūręs skersai kelio, tuomet abu automobiliai būtų galėję pravažiuoti ir išvengtų eismo įvykio.
14. Šiuos A. M. parodymus patvirtina su ja kartu važiavusių keleivių L. M. ir I. Č., kurios betarpiškai matė eismo įvykio aplinkybes, parodymai. Pastarosios parodė, jog A. M. nusuko dešiniau ir pradėjo stabdyti, pamatė, kad kita mašina irgi pradėjo stabdyti, ir užvažiavo ant kalniuko. A. M. nusuko į griovį, o vairuotojas, vengdamas susidūrimo, nuvažiavo į viršų ir tuo metu jo mašina įslydo į jų automobilį. Jei kitas vairuotojas nebūtų įvažiavęs į priekį ir „užskersavęs“ kelio, mašinos būtų prasilenkusios, nes toje vietoje yra platus kelias. Susidūrimas kelio atžvilgiu įvyko tada kai A. M. buvo nusileidusi nuo kalniuko, apie vidurį. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir jų 2020 m. vasario 9 d. paaiškinimuose.
Žemesnės instancijos teismas
15. Kita vertus, nukentėjusiojo I. S. parodymai viso proceso metu taip pat iš esmės nekito. I. S. parodė, jog pamatė, kad iš posūkio išvažiavo BMW, jis ėmė stabdyti, laikytis daugiau dešinės, priekinis ir galinis ratai užvažiavo į kalniuką, bet merginos automobilis nepasitraukė, nors turėjo galimybę labiau pasitraukti į dešinę. Merginos automobilis važiavo labiau viduriu kelio. Buvo labai slidu, todėl jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 20 km/h. Šiuos parodymus patvirtina kartu su nukentėjusiuoju automobilyje važiavusios liudytojos K. M. parodymai. Pastaroji paaiškino, kad pamatė atvažiuojantį merginos vairuojamą automobilį, kuri važiavo viduriu kelio, nuo viršaus leidosi, ir jie pamatė, kad su juo neprasilenks. Draugas pradėjo kilti į įkalnę, į kalną praktiškai, kad prasilenkti su tuo automobiliu. Draugo automobilio priekis užvažiavo į įkalnę, o galas nespėjo, ir mergina trenkėsi su savo automobilio priekiu į jų automobilio galines dureles, o antras smūgis buvo į galinį sparną. Kelias yra pakankamai siauras, o merginos automobilis važiavo pačiu viduriu. Atrodė, kad jos važiuoja nestabdydamos ir tiesiai į juos. Jos draugas bandė važiuoti į įkalnę, kad išvengti susidūrimo, o ir nebuvo daugiau kur trauktis. Kelio atžvilgiu pati avarija – susidūrimas, įvyko per vidurį kelio.
16. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje esantys Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato pareigūnų parodymai analizuojamų aplinkybių nei patvirtina, nei paneigia, todėl iš esmės jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamu atveju neturi (past. – R. S. tik surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal duotą aukštesnio pareigūno nurodymą; R. P. parodė, jog jo vertinimu buvo pažeistas KET 139 punktas, tačiau pastarasis A. M. nebuvo inkriminuotas, be to, nors jam situacija buvo aiški, visgi nusprendė perduoti bylą tirti komisariato pareigūnams).
17. Iš bylos duomenų – byloje esančių asmenų parodymų, taip pat matyti, kad kontakto metu įvykyje dalyvavusių transporto priemonių išsidėstymo padėtis buvo kitokia, nei ji yra užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje, kuri buvo sudaryta po eismo įvykio, t. y. po eismo įvykio automobiliai buvo patraukti iš įvykio vietos, policijos budėtojams leidus patraukti automobilius, kad neuždaryti eismo, nes kiti automobiliai negalėjo pravažiuoti. Tokiu būdu eismo įvykio vietoje užfiksuota transporto priemonių padėtis neatspindi realios situacijos, kuri buvo eismo įvykio metu.
18. Apygardos teismas pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
19. Siekdamas nustatyti nagrinėjamo įvykio aplinkybes, be kita ko, pašalinti byloje esančius prieštaravimus tarp proceso dalyvių parodymų, analizuodamas kilusio eismo įvykio mechanizmą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog remiantis administracinio nusižengimo bylos duomenimis „Audi“ vairuotojas, siekdamas prasilenkti su BMW automobiliu, pasirinko prasilenkimo momentu važiuoti ne tiesiai keliu, o atliko manevrą – važiavo į žole apaugusį kalną, tačiau, esant slidžiai kelio dangai, „Audi“ automobilio galinę ašį užnešė, „Audi“ automobiliui sustojant skersai važiuojamosios kelio dalyje. Tuo metu kylant eismo įvykiui – BMW ir „Audi“ automobiliams susiduriant. Detalizuodamas galimą susidūrimo vietą teismas pabrėžė, jog iš byloje esančių nuotraukų, kuriuose užfiksuotos automobilių šukės dešiniajame kelkraštyje (nuokalnės kryptimi) ir kelio dešinėje pusėje, ratų protektorių žymės, galima daryti išvadą, kad automobilių susidūrimo vieta yra šukių buvimo vieta. Iš esmės neginčijant to, jog eismo įvykio metu esančių šukių lokalizacija iš esmės nurodo galimo susidūrimo vietą, šiame kontekste nėra objektyvių galimybių paneigti apeliacinio skundo argumento, jog nėra pagrindo teigti, kad nurodytos šukės, protektoriaus žymės priklauso būtent I. S. ar A. M. automobiliams. Kita vertus, nurodyta aplinkybė ne tik nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad automobilių šukės paneigia „Audi“ vairuotojo ir su juo važiavusios liudytojos paaiškinimus, bet ir iš esmės reiškia tai, jog iš esamų byloje įrodymų negalima spręsti apie įvykio metu buvusį tikslų abiejų automobilių išsidėstymą kelyje.
20. Aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra neginčijamai konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.
21. Pirmosios instancijos teismas eismo įvykio aplinkybes, jo mechanizmą išanalizavo tiek išsamiai, kiek tai padaryti leido administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys, byloje esančius prieštaravimus siekė pašalinti byloje esančiomis nuotraukomis, nepaisant to pagrįstai konstatavo, jog byloje esantys įrodymai nėra pakankami neabejotinai išvadai dėl A. M. kaltės pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis aplinkybėmis ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi byloje esančių duomenų visuma nepatvirtina aplinkybės, jog būtent A. M., vairuodama automobilį BMW, slidžiame keliuke nuo kalniuko nepasirinko saugaus greičio ir stabdydama automobilį sukėlė eismo įvykį – nuslydo ir atsitrenkė į priešpriešais į kalniuką atvažiuojantį automobilį „Audi“.
22. Taigi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nenuvertinant galimos „Audi“ vairuotojo įtakos nagrinėjamo eismo įvykio kilimui, pripažintina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. M. savo veiksmais pažeidė KET 9, 126 ir 127 punktų reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ANK nuostatos numato galimybę grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Šiuo atveju atsižvelgus į praėjusį laikotarpį nuo byloje nagrinėjamu įvykio aplinkybių, akivaizdu, kad papildomų procesinių veiksmų atlikimas yra netikslingas.
23. Skunde taip pat nurodoma, jog į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą neįtraukus draudimo bendrovių, gali būti pažeistos šių juridinių asmenų teisės ir teisėti interesai. Šiame kontekste pabrėžtina, jog administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų ratą reglamentuoja ANK 575 straipsnis. ANK 575 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovai, nukentėjusiojo atstovai, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas ir prokuroras. Atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatumus, administracinio nusižengimo byloje gali dalyvauti administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, vertėjas, ekspertas, specialistas ir liudytojai. Šie asmenys teisenoje dalyvauja tik tiek, kiek reikalinga užtikrinti nemokantiems lietuvių kalbos asmenims dalyvavimą administracinio nusižengimo byloje ar surinkti ir patikrinti pateiktus įrodymus (ANK 575 straipsnio 2 dalis).
24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. M. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, sudėties. Naikinti skundžiamą nutarimą apelianto skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiojo I. S. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.