- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-1560-730/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03743-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- E. Š.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-1560-730/2015
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. spalio 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė V. D., A. Š. (S.), AB DNB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į antstolę V. D. su skundu dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės 2015-02-02 patvarkymą dėl skundo bei įkeisto turto eksperto paskyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0004/14/01891.
Antstolė V. D. 2015-03-25 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir su vykdomąja byla Nr. 0004/14/01891 perdavė jį nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog antstolė priimdama 2015-02-02 patvarkymą dėl skundo bei įkeisto turto eksperto paskyrimo atnaujino išieškojimą vykdomojoje byloje ir tuo pažeidė Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstas, kadangi pareiškėjo 2015-01-27 skundas buvo patenkintas visiškai, o galiojant nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolė jokių CPK 624 straipsnyje nustatytų priverstinio vykdymo priemonių netaikė ir išieškojimo nevykdė. Pareiškėjo argumentas, jog antstolė, priėmusi vykdyti 2010-03-29 nutartį, neišsiuntė pareiškėjui raginimo, nepagrįstas, kadangi pagal tuo metu galiojusio CPK 661 straipsnio 2 dalį raginimas nesiunčiamas, vykdant hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo. Pareiškėjas prašo panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo patenkintas jo skundas-pareiškimas, tokie veiksmai laikytini siekiu trukdyti realizuoti įkeistą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-03 nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolės V. D. veiksmų netenkino. Teismas konstatavo, kad 2015-02-02 antstolės patvarkymu pareiškėjo 2015-01-27 skundas buvo visiškai patenkintas, – buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, suteikiant teisę skolininkui pasirinkti kitą turto vertintoją, bei nurodyta ekspertui įvertinti ir nustatyti, kaip būtų naudingiau realizuoti hipoteka įkeistą turtą. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo priimta kitą dieną – 2015-02-03, ji vykdytina skubiai ir gauta antstolės kontoroje 2015-02-04. Antstolė 2015-02-05 atšaukė varžytynes – šio veiksmo pareiškėjas neskundžia. Konstatuotina, kad po 2015-02-03 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo antstolė jokių CPK 624 straipsnyje nustatytų priverstinio vykdymo priemonių netaikė ir išieškojimo nevykdė. Pareiškėjo E. Š. 2015-03-12 skunde antstolei nėra nurodyta ir bylos duomenimis nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas konstatuoti, jog antstolės skundžiami veiksmai atlikti neteisėtai.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-03 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės V. D. 2015-02-02 patvarkymą dėl skundo (prieštaravimo) bei įkeisto turto eksperto paskyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0004/14/01891. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, kadangi savo nutartyje iš esmės neatsakė į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl vykdymo veiksmų sekos pažeidimo, kuri turėjo užtikrinti skolininko teisių ir interesų vykdymo procese apsaugą.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-72-794/2015 pareiškėjo advokato 2015-01-27 skundą pripažino skundu dėl antstolio veiksmų ir taikė laikinąsias apsaugos priemones.Po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolės atlikti veiksmai, kurie nukreipti į varžytynių organizavimą, reiškia tolesnį išieškojimo organizavimą.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolės V. D. kontoroje Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-01 išduotos nutarties Nr. 501-2N/2009 pagrindu užvesta vykdomoji byla dėl 2 124 512,31 Eur skolos ir 9,24 procento palūkanų išieškojimo iš skolininko E. Š. išieškotojos AB DNB banko naudai.
Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, jog antstolė 2015-01-07 priėmė patvarkymą dėl priverstinio turto realizavimo ir paskelbė pirmąsias varžytynes areštuotam turtui – žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini). Buvo numatyta visus žemės sklypus parduoti kartu kaip kompleksą. Pradinė varžytynių turto kaina – 2 062 094,00 Eur. Pareiškėjas E. Š. ir jo sutuoktinė 2015-01-30 pateikė antstolei V. D. skundą dėl antstolės 2015-01-07 patvarkymo. Iš esmės savo skundą motyvavo tuo, jog antstolė, pradėjusi priverstinio išieškojimo veiksmus, neišsiuntė pareiškėjams raginimo įvykdyti prievolę geruoju; antra, buvo pažeistas Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 straipsnis, kadangi skolininkai informacijos apie areštuoto turto įvertinimą nebuvo gavę, todėl buvo pažeistos pareiškėjo bei jo sutuoktinės teisės surasti areštuoto turto pirkėją; be to, nebuvo tinkamai ir objektyviai įvertintas turtas. Pareiškėjas bei jo sutuoktinė prašė panaikinti 2015-01-07 patvarkymą ir įpareigoti antstolę paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Antstolė 2015-02-02 priėmė patvarkymą dėl skundo (prieštaravimo) ir įkeisto turto eksperto paskyrimo, kuriame nurodė, jog pateiktą skundą nagrinėja kaip prieštaravimą nustatytai turto kainai. Minėtu patvarkymu antstolė visiškai patenkino pareiškėjo ir jo sutuoktinės prašymą skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, įpareigojo sumokėti užstatą ekspertizei atlikti, pasirinkti ekspertą iš ekspertų sąrašo, nesutikus su antstolės siūlomu turto vertintoju. Pareiškėjas 2015-03-20 pateikė antstolės kontorai skundą dėl antstolės 2015-02-02 patvarkymo dėl skundo (prieštaravimo) bei įkeisto turto eksperto paskyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0004/14/01891 panaikinimo. Skundą iš esmės motyvavo tuo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-03 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų stabdymas, antstolė priimdama skundžiamą patvarkymą atliko tolesnius vykdymo veiksmus. Pareiškėjas taip pat teigė, jog antstolė nevykdė imperatyvių reikalavimų išieškojimo veiksmams pradėti (neišsiuntė raginimo įvykdyti prievolę, pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktą).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas savo nutartyje iš esmės neatsakė į pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes dėl vykdymo veiksmų sekos pažeidimo, kuri turėjo užtikrinti skolininko teisių ir interesų vykdymo procese apsaugą.
Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, jog Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-29 nutartis gauta antstolės V. D. kontoroje 2014-11-26, tą pačią dieną antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Minėtas patvarkymas išsiųstas E. Š. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei išieškotojai AB DNB bankui. Antstolė 2014-11-27 priėmė patvarkymą dėl priverstinio turto realizavimo, kuriuo informavo skolininką E. Š., išieškotoją AB DNB banką, kad bus organizuojamos hipoteka įkeisto ir areštuoto turto varžytynės. Skolininkui išaiškinta, jog jis turi teisę pareikšti nuomonę dėl turto kainos, pasiūlyti parduodamo iš varžytynių turto pirkėją (CPK 704 straipsnis). Nurodė, jog išieškotojas prašo nustatyti parduodamo turto vertę 8 900 000,00 Lt, proceso šalys prieštaravimus gali pareikšti per tris dienas skaičiuojant nuo dienos, kurią gavo turto įkainojimo aktą. Minėtas patvarkymas išsiųstas skolininkui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei išieškotojai AB DNB bankui. Nei 2014-11-26, nei 2014-11-27 patvarkymas neįteiktas pareiškėjui, pašto dokumentuose nurodyta: „Neatsiliepė į pranešimą“.
CPK 604 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimą vykdymo proceso metu, jame teigiama, jog procesiniai dokumentai siunčiami registruotu paštu ir laikomi įteiktais, praėjus 5 dienoms po išsiuntimo. CPK 644 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja skolininką pranešti apie savo gyvenamosios vietos, darbo vietos pasikeitimą. Kadangi skolininkas nevykdė savo pareigos pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl antstolė pagrįstai procesinius dokumentus siuntė 2010-03-29 nutartyje nurodytu skolininko gyvenamosios vietos adresu ir konstatavo, jog skolininkui tinkamai pranešta (CPK 644 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo argumentas, jog jam nebuvo pranešta apie prasidėjusius vykdymo veiksmus, nepagrįstas.
Be to, iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog 2014-12-15 skolininkas E. Š. telefonu buvo informuotas, jog bus parduodamas turtas iš varžytynių, apie nustatytą turto kainą. Skolininkas nurodė visus dokumentus siųsti advokatui P. B. elektroniniu paštu. Todėl nuo šio momento skolininkas turėjo pareigą aktyviai domėtis vykdymo procesu, taip pat susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažinimas trukdo vykdyti išieškojimą, taip pat gauti pažymas apie vykdymo eigą (CPK 643 straipsnio 1 dalis). Tačiau skolininkas minėtų pareigų nevykdė. Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei CPK 644 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais teigti, kad antstolė nevykdė savo pareigos informuoti skolininką apie vykdymo procese vykstančius veiksmus – paskelbtas turto varžytynes, nustatytą turto kainą, apie vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog antstolė pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktą, kuriame nurodyta, kad pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, jog antstolė 2014-11-27 patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo išsiuntė pareiškėjui 2014-11-27, patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo priimtas 2015-01-07, todėl terminas paskelbti pirmąsias varžytynes nepažeistas.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog antstolė, priėmusi vykdyti 2010-03-29 nutartį, privalėjo išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti nutartį, vadovaujantis CPK 661 straipsniu.
Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus papildytoms ir pakeistoms Civilinio kodekso ketvirtosios knygos „Hipotekos“ skyriaus nuostatoms, pasikeitė išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūra. 2011 m. gruodžio 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XI-1843 (Pakeitimo įstatymas), kuriuo, inter alia, reformuotas hipotekos institutas. Šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki 2012 m. liepos 1 d. pradėtas išieškojimas vykdomas pagal proceso teisės normas, galiojusias iki 2012 m. liepos 1 d..
Kaip matyti, Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis, kurios pagrindu užvesta vykdomoji byla, priimta 2010-03-29, antstolės kontoroje gauta 2014-11-26. Pagal galiojusią bendrąją išieškojimo iš įkeisto turto taisyklę iki 2012-07-01, kreditorius turėjo teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl priverstinio turto pardavimo iš viešųjų varžytynių tuo atveju, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdytų skolinio įsipareigojimo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Procesinė tokio kreipimosi tvarka buvo reglamentuojama CPK 558 straipsnyje. Hipotekos teisėjas priimdavo nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įspėdavo skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Taigi, išieškojimo pradžia laikytina ta diena, kai skolininkui per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdžius hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius kreipiasi su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, o antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra jau prasidėjusio išieškojimo tęsinys. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog šioje byloje išieškojimas prasidėjo galiojant materialiosios (CK 4.170–4.197 straipsnių) ir proceso (CPK 542–569 straipsnių) teisės normų reikalavimams. Todėl vadovaujantis 2011-12-22 Pakeitimo įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, 201-03-29 nutarties vykdymui taikomos civilinio proceso taisyklės, galiojusios iki 2012-07-01. Vadovaujantis CPK 661 straipsnio 2 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2012-07-01) raginimas vykdant hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo nesiunčiamas.
Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog antstolė, neišsiuntusi skolininkui raginimo įvykdyti 2010-03-29 nutartį, nepažeidė civilinio proceso teisės normų.
Pareiškėjas teigia, jog antstolė 2015-01-27 pareiškėjo skundo neturėjo teisės laikyti prieštaravimu nustatytai parduodamo iš varžytynių turto kainai, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-03 nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjo 2015-01-27 skundą laikė skundu dėl antstolio veiksmų.
Kaip nustatyta iš 2015-01-27 pareiškėjo skundo dėl 2015-01-07 patvarkymo, kuris gautas antstolės kontoroje 2015-01-30, pareiškėjas reiškė reikalavimą panaikinti 2015-01-07 patvarkymą dėl priverstinio turto realizavimo ir įpareigoti antstolę paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Be skundo argumentų, jog antstolė neinformavo pareiškėjo apie prasidėjusį vykdymo procesą, pareiškėjas iš esmės savo skundą grindė tuo, jog antstolė netinkamai nustatė areštuoto turto vertę ir nesutiko su turto kaip vieno komplekso pardavimu. Atsižvelgiant į skundo motyvus ir skundo reikalavimą, matyti, jog antstolė 2015-02-02 patvarkymu dėl pareiškėjo 2015-01-27 skundo patenkino šį skundą visiškai – įpareigojo sumokėti reikalingą sumą ekspertizei atlikti, paskyrė nekilnojamojo turto ekspertizę, pavedė ekspertizę atlikti UAB „Ober-Haus“ Klaipėdos biurui, pareiškėjams nesutikus su siūlomu ekspertu, suteikė galimybę pasirinkti turto vertintoją. Nors antstolė laikė pareiškėjų 2015-01-27 skundą prieštaravimu nustatytai parduodamo iš varžytynių turto kainai, tačiau įvertinus tą aplinkybę, jog pareiškėjų pagrindinis tikslas, kad būtų paskirta areštuoto turto ekspertizė, buvo pasiektas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad antstolė pažeidė vykdymo proceso teisės normas. Pagal Civilinio proceso kodeksą, netinkamas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas nesudaro kliūčių tolesnei proceso eigai.
Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog antstolė priėmė 2015-02-02 patvarkymą, pažeisdama Klaipėdos miesto apylinkės teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų stabdymą, iki bus išnagrinėtas 2015-01-27 pareiškėjų skundas, pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų stabdymas vykdomoje byloje, pritaikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-03 nutartimi, todėl 2015-02-02 patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo yra teisėtas, nes priimtas dar iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog galiojant nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, antstolė neatliko jokių vykdymo veiksmų. Priešingai, antstolė, gavusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-03 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (antstolės kontoroje gauta 2015-02-04), priėmė 2015-02-05 patvarkymą, kuriuo atšaukė paskelbtas varžytynes. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog antstolė jokių kitų vykdymo veiksmų neatliko.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto vykdymo procesą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį.