Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovei L. L., atsakovui M. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui M. L. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad po santuokos sudarymo praėjo mažiau nei vieneri metai, tačiau ieškovė suprato, jog sprendimas tuoktis buvo skubotas, gerai neapgalvotas. Jos ir atsakovo santykiai radikaliai pasikeitė po santuokos sudarymo, atsakovas pradėjo naudoti prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą, ieškovė jaučiasi išnaudojama dėl finansinės naudos, nes atsakovas nenori dirbti, iš namų pradėjo nešti ieškovės auksinius papuošalus užstatyti į lombardą, ieškovė iš savo atlyginimo turėjo išlaikyti ne tik save ir savo 2 vaikus, bet ir atsakovą. 2023-10-08 ieškovė kreipėsi pagalbos į savo tėvus dėl smurtaujančio sutuoktinio, ieškovės vaikų tuo metu namuose nebuvo, nes jie laiką leido su savo tėvu. Į medikus ir policiją nesikreipė, nes buvo labai išsigandusi ir pasimetusi. Nuo tos dienos M. L. išsikraustė, jie nebegyvena kartu. Šuo metu ieškovė su vaikais yra pakeitusi gyvenamąją vietą. Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė nemato galimybės išsaugoti santuoką, jie nebegyvena santuokinio gyvenimo ir kartu gyventi neketina, bendras gyvenimas neįmanomas. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečių vaikų su M. L. neturi, kreditorinių įsipareigojimų, bendro dalintino turto taip pat neturi.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad gyvenant santuokoje nebuvo abipusės pagarbos, pagalbos, bendrų tikslų, abipusių pastangų išsaugoti šeimą, kartu išbuvo tik mėnesį laiko, vienas kito nepalaikė. Prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes, jos manymu, abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo. Susitaikyti nepageidauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl sutuoktinių kaltės, nulėmusios šeimos iširimą

5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.63 straipsnyje nustatyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

7. Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo (b. l. 6) matyti, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

8. Išanalizavus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, jų elgesį viso teisminio proceso metu, byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, spręstina, kad abu sutuoktiniai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – yra kalti dėl iširusios santuokos, nutrūkusių šeimos santykių, šeimyninių ryšių, nes abi šalys tinkamai neatliko santuokinių pareigų. Atsakovas paantrino ieškovei, kad jų šeimoje nebuvo bendrumo, pagarbos vienas kitam, bendrų tikslų. Teismui nekyla abejonių, kad šalys nebegyvena santuokinio gyvenimo, jų santuoka yra faktiškai iširusi. Spręstina, kad abi šalys neginčija, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nei vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam. Pažymėtina, kad šalys nepageidavo siekti susitaikyti, atkurti nutrūkusių šeimos santykių. Atsižvelgiant į tai, nutrauktina L. L. ir M. L. (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės(įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (CK 3.61 str. 2 d.).

Dėl santuokinio turto, kreditorinių įsipareigojimų ir kt. klausimų

9. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi, kreditorinių įsipareigojimų neturi, santuokoje įgyto ir dalinto turto taip pat neturi (b. l. 9, 10).

10. CK 3.69 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę – K., o atsakovui – L.. Atsakovas prieštaravimų nepareiškė. Teismas sprendžia, jog ginčo dėl pavardžių tarp šalių nėra, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė – K., o atsakovui – L..

11. Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, sumokėjo 76 Eur žyminį mokestį. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko padengti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinas 76 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

12. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 15,86 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl ieškinį tenkinus visiškai šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 263-270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti L. L. (ikisantuokinė pavardė – K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo L. L. palikti ikisantuokinę pavardę – K., M. L. palikti pavardę – L..

Priteisti L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 76 Eur (septyniasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokų kodas 5662.

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui – santuokos nutraukimui užregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.