- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-02
- Bylos Nr.
- eB2-297-357/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00196-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Daugneta“ nemokumo administratoriaus „Sesnita“ prašymą pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Daugneta“ bankrotą tyčiniu, suinteresuotas asmuo A. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėjas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Daugneta“ nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sesnita“ pateikė prašymą pripažinti UAB „Daugneta“ bankrotą tyčiniu, pripažinti, kad UAB „Daugneta“ tyčinis bankrotas kilo dėl atsakovo A. D. veiksmų (neveikimo), informuoti prokurorą apie tyčinio bankroto pripažinimą.
2. Nurodo, kad įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal 2021 m. gruodžio 31 d. balansą UAB „Daugneta“ jau buvo nemoki, nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, antstoliai nerado iš ko išieškoti skolų, kreditoriai teikė teismams ieškinius dėl skolų prisiteisimo, atitiko įmonės nemokumo apibrėžimą. Įmonės vadovas dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė. Neinformavus kreditorių apie įmonės prastą finansinę padėtį iš jų gavo paslaugas, didino kreditorinius reikalavimus. 2022 m. lapkričio 25 d. nemokumo administratorė UAB „Sesnita“ išsiuntė paštu UAB „Daugneta“ direktoriui A. D., Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties kopiją ir 2022 m. lapkričio 25 d. administratoriaus įsakymą Nr.1. dėl dokumentų ir turto pateikimo. Pranešimas A. D. buvo siųstas gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) laiškas buvo įteiktas 2022 m. gruodžio 28 d. Teismo nustatytas 15 dienų terminas perduoti dokumentus ir turtą baigėsi 2023 m. sausio 16 d. A. D. nesusisiekė su nemokumo administratore, neperdavė administratorei įmonės turto, 9 787,00 Eur debitorinių skolų sąrašo. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemoku įstatymo (toliau – JANĮ) 71 straipsnio 1 dalį, nemokumo administratorius teikia šį prašymą dėl UAB „Daugneta“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Įmonės vadovas pažeidė kreditorių teises, nes įmonei esant nemokiai ir toliau iš kreditorių gavo paslaugas, skolos kreditoriams augo, o su jais atsiskaitoma nebuvo. Kad įmonė buvo nemoki įrodo susikaupusios skolos kreditoriams. Sprendžiant klausimą dėl UAB „Daugneta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos, susijusios su įmonės bankroto pripažinimu tyčiniu, nes kreditoriai prisiteisė skolas jau 2020 m. sausio 22 d., kurios buvo susidariusios iki 2020 m. sausio 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vadovaujantis 2018 metais galiojusiu ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas apibrėžiamas, kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės finansinė padėtis 2020 m. gruodžio 31 d. atitiko įmonės nemokumo apibrėžimo abu požymius, nemokėjo skolų kreditoriams ir nors pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) neviršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, bet balansinė turto vertė galėjo labai smarkiai skirtis nuo realios realizavimo vertės. Juo labiau, kad įmonė nepardavė turimo turto ir nepadengė skolų kreditoriams. Tai rodo, kad turtas buvo bevertis, tačiau įmonės vadovas dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė, neinformavus kreditorių apie įmonės prastą finansinė padėtį iš jų gavo paslaugas, didino kreditorinius reikalavimus. Tokiais savo neatsakingais veiksmais pažeidė kreditorių teises. Įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Iš pateiktų teismui dokumentų matyti, kad įmonė nemokėjo kreditoriams skolų nuo 2019 metų (Telšių apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. įsakymas c. b. eL2-875-721/2022 UAB „Kvistija“). A. D., būdamas įmonės vadovu, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, nors tokią pareigą numatė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis, todėl yra pagrindas teigti, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia. Visų pirma, dėl to, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, dėl to nėra galimybės nustatyti įmonės turimo turto bei patikrinti sudarytų įmonės sandorių. Antra, įmonei esant nemokiai ir toliau buvo didinami kreditorių įsiskolinimai, akivaizdu, kad nebuvo siekiama su šiais kreditoriais atsiskaityti.
4. Suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nemokumo administratoriaus prašymas tenkinamas.
5. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Taigi, JANĮ taikomas iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, išskyrus įvardytas išimtis, susietas su: 1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu; 2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-469/2021, 18 punktas).
6. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277- 313/2016, 24 punktas). Pagal tuo metu (2019 m. gegužės 31 d. red.) galiojusio ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir galimai pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto procesas buvo inicijuotas galiojant JANĮ, o pareiškėjas tyčinio bankroto požymius atitinkančius veiksmus nurodo buvus atliktus galiojant ĮBĮ. Taigi, šioje byloje įrodinėjamas tinkamo įmonės valdymo pareigos pažeidimas, kuris, kaip įrodinėjama, buvo atliktas galiojant ĮBĮ, t. y. iki JANĮ įsigaliojimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 34 punktas). ĮBĮ redakcijos 2 straipsnio 12 dalyje pateikta tyčinio bankroto sąvoka. Tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki.
8. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog ĮBĮ 20 straipsnio1, 2 ir 4 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tam, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma.
9. Šioje byloje nemokumo administratorius teisiniu pagrindu nurodo JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Taip pat nemokumo administratorius nurodo JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kada teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
10. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsakovei UAB „Daugneta“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 24 d. Nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Sesnita“, asmeniu kuris vykdo bankroto procesą civilinėje byloje paskirtas J. V..
11. UAB „Daugneta“ įsteigta 2012 m. spalio 15 d. (VĮ Regitrų centras išrašas), nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d. (iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo) vieninteliu akcininku ir direktoriumi buvo A. D.. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartyje pažymėta, kad remiantis VĮ Registrų centrui pateikto UAB „Daugneta“ 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrovės turtas sudarė 9 788 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 0 Eur, trumpalaikis – 9 788 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 52 795 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 52 795 Eur. Pagal atsakovės 2021 gruodžio 31 d. metų pelno (nuostolių) ataskaitą, atsakovė negavo pelno, nepatyrė nuostolių. Teismas sprendė, kad visi UAB „Daugneta“ 2021 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyti per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (52 795 Eur) yra pradelsti. Įvertinus tai, kad įmonė nesumoka įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o įsiskolinimas vien šiai kreditorei (18 228,70 Eur) viršija visą UAB „Daugneta“ turimo turto vertę, t. y. 9 788 Eur, kad pagal 2021 m. gruodžio 31 d. balansą įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 52 795 Eur, o ši suma daugiau nei penkis kartus viršija turimą įmonės turtą, darė išvadą, jog UAB „Daugneta“ turimi pradelsti įsipareigojimai ženkliai viršija jos turimą turtą, įmonė nebegali vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų ir yra nemoki, todėl įmonei keltina bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalimi, bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (2 punktas). Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. BAĮ 9 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtina įmonės vadovo pareiga parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti. Visos šios normos sudaro pagrindą bendrovių vadovų atsakomybei už netinkamą bendrovių buhalterinės apskaitos vedimą, organizavimą, koordinavimą ir kontrolę kilti.
13. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas yra susijęs su bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytos veiklos ir jos valdymo vertinimu, kuris leidžia nustatyti, ar įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017, 24 punktas). Taigi, tyčinio įmonės bankroto nagrinėjimo klausimo tikslas yra nustatyti, ar įmonės bankrotas buvo sąmoningo blogo valdymo pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021).
14. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti priežastis, lėmusias apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).
15. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, apibendrinus kasacinio teismo praktiką, pateiktas teisės aiškinimas, kad vertinant bankroto pripažinimą tyčiniu, svarbus priežastinis ryšys tarp sąmoningo apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo ir juridinio asmens nemokumo ar nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, kuris yra preziumuojamas, jei dėl bendrovės dokumentų trūkumo negalima nustatyti, kur yra bendrovės turtas, iš kurio galėjo būti patenkinta didžioji kreditorinių reikalavimų dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-695-1120/2021). Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų.
17. Atsakovas, kaip įmonės vadovas nevykdė pareigų organizuoti atsakovo buhalterinę apskaitą ir atsakyti už atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą (BAĮ 9 straipsnis ir 21 straipsnio 1-2 dalys). Neturėdamas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nemokumo administratorius neturi galimybės patikrinti sudarytų įmonės sandoriu, kurie galimai pažeidžia kreditorių interesus. Nemokumo administratorius teigia, kad galima spręsti, jog atsakovas neteikia dokumentų, kad nebūtų atskleisti sandoriai priešingi kreditorių interesams, nes kito paaiškinimo, kodėl neperduodami dokumentai, nemokumo administratorius neturi. Be to nemokumo administratorius, neturėdamas įmonės dokumentų negali organizuoti įmonės turto pardavimo, įmonės sandorių patikrinimo, debitorinių skolų išieškojimo. Nesant įmonės dokumentų, už kurių išsaugojimą ir pateikimą atsakingas atsakovas, administratorius neturi galimybės atlikti JANĮ 93 straipsnyje nustatytų pareigų bei iš gautų lėšų visiškai ar iš dalies padengti įmonės kreditorinius reikalavimus. Taigi, nagrinėjamu atveju dėl bendrovės dokumentų trūkumo ir ilgalaikio pareigos sudaryti finansinės atskaitomybės dokumentus nevykdymo negalima nustatyti bendrovės turto, iš kurio galėtų būti patenkinta didžioji kreditorinių reikalavimų dalis, negalima nustatyti, kokios yra bendrovės nemokumo priežastys. Suinteresuotas asmuo apie šias aplinkybes jokių paaiškinimų neteikia, todėl teismas pažymi, jog yra pagrindas nemokumo administratoriaus prašymą tenkinti. Atsižvelgiant į aptartus įrodymus ir pareiškėjo argumentus, teismas sprendžia, kad vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punkto pagrindais, bankrutavusios UAB „Daugneta“ bankrotas pripažintinas tyčiniu dėl vadovo A. D. veiksmų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Daugneta“ (juridinio asmens kodas 302890888, adresas Draugystės g. 4-1, LT-89169 Mažeikiai) bankrotą pripažinti tyčiniu dėl buvusio vadovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), veiksmų.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.