Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-07-09 · Civilinė byla Nr. 2-5177-577/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-06-11Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-07-09Vilniaus apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-04-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-09
Bylos Nr.
2-5177-577/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02024-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
RUAB „Girotransa“, UAB „PZU Lietuva“, HDI-Gerling Verzekeringes N
Ieškovas
Ranolla
Kategorijos
  • 99.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-5177-577/2015(Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02024-2013-9)Procesinio sprendimo kategorija: 99.11.;117.; 117.1.; 117.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo RUAB „Girotransa“ prašymą dėl užstato bylos nagrinėjimo išlaidų sumokėjimui užtikrinti civilinėje byloje pagal ieškovo Ranolla (UK) Limited ieškinį atsakovams UAB „PZU Lietuva“, HDI-Gerling Verzekeringes N. V., „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiančiai per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, RUAB „Girotransa“, UAB „Salovė“, UADBB „AON Baltic“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Ranolla (UK) Limited kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“, HDI-Gerling Verzekeringen N. V., „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, UAB „Girotransa“, UAB „Salovė“ ir UADBB „AON Baltic“ 2 394 275,10 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas RUAB „Girotransa“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame, be kitų reikalavimų, prašė įpareigoti ieškovą Ranolla (UK) Limited sumokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 25 000 EUR galimoms atsakovo RUAB „Girotransa“ bylinėjimosi išlaidoms šioje byloje užtikrinti.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsakovo RUAB „Girotransa“ prašymą tenkino. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis buvo panaikinta ir atsakovo RUAB „Girotransa“ prašymas įpareigoti ieškovą Ranolla (UK) Limited sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

CPK 794 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Pagal CPK 794 straipsnio 2 dalį minėta pareiga netaikoma, jeigu: 1) ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti; 2) neturtinio pobūdžio šeimos bylose, bylose pagal pareikštą priešieškinį bei bylose, kuriose prašoma išduoti teismo įsakymą; 3) bylose, kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose; 4) jeigu užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis. Įstatymų leidėjas, be kita ko, nustato, kad pareikalauti užtikrinti galimas bylinėjimosi išlaidas atsakovas turi teisę ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu. Pažymėtina, jog nustačius, kad egzistuoja bent vieną šioje teisės normoje nurodytą pagrindą sudaranti aplinkybė, užstato mokėjimas negali būti taikomas. Be to, teismas, pasisakydamas dėl užstato bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, turi įvertinti, ar kitos aplinkybės nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti CPK 794 straipsnio pirmąją dalį, t.y. įvertinti, ar užstato nustatymas iš tiesų yra neišvengiamas ir būtinas, ar tai nepažeis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo principų, ar nepagrįstai neužkirs ieškovui teisės į teisminę gynybą (CPK 3 str. 7 d., 5 str.). Sprendžiant šį klausimą, esminę reikšmę turi ir kitos valstybės proceso dalyvio faktinis ryšys su Lietuvos Respublika (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1212/2012).

Sutiktina su ieškovu Ranolla (UK) Limited, kad nagrinėjamu atveju yra reikšminga ta aplinkybė, kad jis yra įregistruotas Jungtinėje Karalystėje, kuri, kaip ir Lietuvos Respublika, yra Europos Sąjungos narė.

Draudimas taikyti užstatą įtvirtintas 1954 m. kovo 1 d. priimtos Hagos konvencijos dėl civilinio proceso 17 straipsnyje, kuris draudžia iš Konvencijos dalyvių piliečių, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, reikalauti sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti, jeigu jie yra dalyvaujantys byloje asmenys, kurie reiškia savarankiškus reikalavimus kitoje Konvenciją ratifikavusioje valstybėje narėje. Analogišką draudimą nustato ir 1980 m. spalio 25 d. priimtos Hagos konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą 14 straipsnio nuostatos. Lietuvos Respublika yra šių abiejų Hagos Konvencijų dalyvė (1954 m. kovo 1 d. Hagos Konvencija Lietuvoje įsigaliojo nuo 2003 m. liepos 16 d., o 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija – 2000 m. gegužės 31 d.). Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas Ranolla (UK) Limited yra įregistruotas Jungtinėje Karalystėje, o remiantis Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos tinklapyje pateikiama informacija, Jungtinė Karalystė taip pat yra abiejų šių konvencijų dalyvė.

Be to, kaip jau yra nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas, draudimas taikyti užstatą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti išplaukia ir iš Europos Sąjungos teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-314/2012). Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad tuomet, kai bylinėjasi Europos Sąjungoje veikiantys teisės subjektai, užstato taikymas vieno asmens atžvilgiu kito asmens galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti reikštų Europos Bendrijų Steigimo sutarties 59 ir 60 straipsnių nuostatų dėl laisvo paslaugų teikimo ir nediskriminavimo pilietybės pagrindu, pažeidimą (Europos Teisingumo Teismo 1993 m. liepos 1 d. sprendimas Hubbard / Hamburger, C-20/92, Rink. 1993 p. I-3777). Atitinkamos nediskriminavimo nuostatos yra įtvirtintos ir šiuo metu galiojančioje Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo.

Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, nebetikslinga būtų atskirai pasisakyti dėl kitų argumentų, susijusių su pagrindo taikyti užstatą nebuvimu, kadangi nustačius, jog užstatas negali būti reikalaujamas vadovaujantis CPK 794 straipsnio 2 dalimi 4 punktu, šie argumentai nebeturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl reikalavimo įpareigoti sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti pagrįstumo.

Taigi, teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro teisines prielaidas formuoti išvadą, kad ieškovui – Jungtinės Karalystės įmonei, užstatas atsakovo galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti iš viso negali būti taikomas vadovaujantis imperatyvia CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punkto teisės norma. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-943/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-399/2014 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290, 291, 794 straipsniais,

nutarė

prašymą įpareigoti ieškovą Ranolla (UK) Limited sumokėti užstatą galimų atsakovo RUAB „Girotransa“ bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teisme.

Teisėja Jadvyga Mardosevič