Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Ranolla (UK) Limited atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1246-262/2014 pagal ieškovo Ranolla (UK) Limited ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „PZU Lietuva“, HDI-Gerling Verzekeringes N. V., „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiančiai per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, uždarajai akcinei bendrovei „Girotransa“, uždarajai akcinei bendrovei „Salovė“, uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „AON Baltic“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą užstatą atsakovo RUAB „Girotransa“ galimoms bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 794 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Pagal CPK 794 straipsnio 2 dalį minėta pareiga netaikoma, jeigu: 1) ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti; 2) neturtinio pobūdžio šeimos bylose, bylose pagal pareikštą priešieškinį bei bylose, kuriose prašoma išduoti teismo įsakymą; 3) bylose, kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose; 4) jeigu užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis. Įstatymų leidėjas, be kita ko, nustato, kad pareikalauti užtikrinti galimas bylinėjimosi išlaidas atsakovas turi teisę ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu. Reikalavimas gali būti pareiškiamas ir vėliau, jeigu jau bylos nagrinėjimo metu buvo sužinota, kad ieškovas yra kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo (CPK 794 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas yra Didžiosios Britanijos juridinis asmuo, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo pateikė laiku, t. y. kartu su atsiliepimu į ieškinį, sprendė, kad yra pagrindas patenkinti atsakovo prašymą ir įpareigojo ieškovą Ranolla (UK) Limited įmokėti į depozitinę sąskaitą 25 000 Eur galimų bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad ieškovas yra užsienio valstybės juridinis asmuo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis (ieškovas) turi sumokėti užstatą, kad užtikrinti atsakovo galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Sprendžiant atsakovo pateiktą prašymą, būtina įvertinti ir tai, ar neegzistuoja paminėti CPK 794 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant negalima reikalauti iš ieškovo užsienio valstybės fizinio ar juridinio asmens sumokėti užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertino tik vieną iš CPK 794 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų – ar ieškovas turi turto Lietuvos Respublikoje, kurio pakaktų bylinėjimosi išlaidoms padengti (CPK 794 str. 2 d. 1 p.), ir, konstatavęs, kad tokių duomenų byloje nėra, įpareigojo ieškovą sumokėti prašomą užstatą. Kiti CPK 794 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. ar šalys buvo susitarusios, kad ginčas bus nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose (CPK 794 str. 2 d. 3 p.), ar tokio užstato institutas nėra draudžiamas tarptautine sutartimi (CPK 794 str. 2 d. 4 p.), pirmosios instancijos teismo iš viso nebuvo tirti ir vertinti.

CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, patenkinęs atsakovo prašymą ir įpareigojęs ieškovą Ranolla (UK) Limited sumokėti užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, visiškai nesiaiškino ar egzistuoja CPK 794 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant nebūtų galima reikalauti iš ieškovo kitos valstybės fizinio ar juridinio asmens sumokėti paminėtą užstatą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo RUAB „Girotransa“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo turėtų būti nagrinėjamas beveik visa apimtimi naujais aspektais, t. y. įvertinant visas CPK 794 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė pasinaudoti pirmąja teismine instancija.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Girotransa“ prašymą įpareigoti ieškovą Ranolla (UK) Limited sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.