Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-06-17 · Civilinė byla Nr. 2-7732-947/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-17
Bylos Nr.
2-7732-947/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03322-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
A. S.
Civilinė byla Nr. 2-7732-947/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03322-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 116.1; 77.4.2; 77.4.3; 78.2.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 17 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovei A. B., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. D., nedalyvaujant atsakovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-7) prašydama:

1) priteisti iš atsakovo A. S. dukros D. S. išlaikymą iki jos pilnametystės po 150,00 Eur periodinių išmokų. Išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

2) priteisti iš atsakovo A. S. nepilnametės dukros D. S. išlaikymo įsiskolinimą – 5400,00 Eur (už laikotarpį nuo 2012-02-17 iki 2015-02-17. Ieškovę A. B. paskirti dukters D. S. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

4) dukters D. S. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove A. B..

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu A. S. nebuvo sudariusi santuokos, tačiau gyveno kartu daugiau nei 7 metus. Gyvendami kartu ieškovė ir atsakovas susilaukė dukters D. S.. Ieškovė teigia, kad atsakovu faktiškai pradėjo gyventi atskirai nuo 2008 metų. Ieškinyje nurodyta, kad visą šį laiką ieškovė viena augina, prižiūri ir išlaiko bylos šalių dukrą, tuo tarpu atsakovas prie dukros išlaikymo nuo 2008 metų visiškai neprisideda. Ieškovė nurodė, kad gerai prižiūri ir auklėja dukrą, todėl prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja (ieškove). Ieškovė nurodė, kad jos gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 500,00 Eur, todėl jai sunku vienai rūpintis ir išlaikyti nepilnametę dukrą. Ieškovė nurodė, kad nepilnametės dukters D. S. poreikiai per mėnesį yra apie 330,00 Eur: išlaidos maistui – 150,00 Eur, vaikui tenkanti išlaidų dalis būsto išlaikymui – 40,00 Eur, aprangai ir avalynei – 30,00 Eur, ugdymo ir mokymo reikmėms – 20,00 Eur, gydymui ir sveikatos palaikymui – 25,00 Eur, higienos prekėms – 15,00 Eur, laisvalaikiui – 40,00 Eur, šventėms – 7,00 Eur, nenumatytoms išlaidoms – 10,00 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 150,00 Eur kas mėnesį dukters išlaikymui. Ieškovės teigimu, atsakovas vaikui išlaikymo neteikia nuo 2008 m., nuo to laiko yra vieną kartą sumokėjęs 50,00 svarų sterlingų, todėl prašo priteisti 5400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pateikimo.

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai (b. l. 26, 31), tačiau atsakovas neįvykdė pareigos ir atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė nepateikimo priežasčių, teismui nepateikė jokio procesinio dokumento. Byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje pateikė išdavą, kad visi ieškinio reikalavimai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškinys yra tenkintinas. Skyriaus duomenimis, ieškovai tinkamai rūpinasi savo nepilnamete dukterimi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepateikė teismui procesinio dokumento, kuriame būtų išreikštas prieštaravimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų jo interesams. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad ieškovės šeima nėra įrašyta į Kauno miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, pranešimų apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi savo nepilnamečiu vaiku, pažeistų jo teises, skyrius nėra gavęs (b. l. 27). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nepilnamečio vaiko D. S. gyvenamoji vieta yra nustatytina su vaiko motina A. B. (ieškove).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė nurodė, kad nepilnametės dukters D. S. poreikiai per mėnesį yra apie 330,00 Eur: išlaidos maistui – 150,00 Eur, vaikui tenkanti išlaidų dalis būsto išlaikymui – 40,00 Eur, aprangai ir avalynei – 30,00 Eur, ugdymo ir mokymo reikmėms – 20,00 Eur, gydymui ir sveikatos palaikymui – 25,00 Eur, higienos prekėms – 15,00 Eur, laisvalaikiui – 40,00 Eur, šventėms – 7,00 Eur, nenumatytoms išlaidoms – 10,00 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 150,00 Eur kas mėnesį dukters išlaikymui. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismas, spęsdamas dėl išlaikymo dydžio vaikui, įvertino, kad bylos duomenimis vaikas neturi specialiųjų poreikių.

Išsamiai išanalizavus bylos duomenis apie vaiko poreikius, konstatuotina, kad nurodyti poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai maistui, aprangai, mokslui, sportinei veiklai, sveikatai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir jų materialinė išraiška yra pagrįsti, atitinka teismų praktikoje orientacine laikytiną išlaikymo sumą. Darytina išvada, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią įrodinėjimą naštą, t. y. įrodė, kad kiekvieną mėnesį vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga apytiksliai 300,00 Eur – 330,00 Eur suma suma.

Nustačius, kad nepilnametės bylos šalių dukters poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį būtina skirti apytiksliai 300,00 Eur - 330,00 Eur, toliau analizuotini byloje esantys įrodymai dėl vaiko motinos A. B. ir tėvo A. S. turtinės padėties. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi nekilnojamojo turto (b. l. 36). Iš pažymos apie asmeniui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 499,81 Eur (b. l. 10, 11). Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi nekilnojamojo turto (b. l. 37). Sodros pažymoje duomenų apie atsakovo įdarbinimus nėra (b. l. 42). Konstatuotina, kad atsakovas A. S. yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus žmogus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti. Šių byloje nustatytų faktinių duomenų analizė suponuoja išvadą, kad atsakovas A. S. yra pajėgus kiekvieną mėnesį mokėti vaiko išlaikymui po 150,00 Eur.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių padėtį, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai.

Iš atsakovo A. S. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai D. S. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2015 m. vasario 23 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina A. B..

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo A. S. priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai D. S. po 100,00 Eur iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje (b. l. 16-17). Laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, priėmus sprendimą. Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuos sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t. y. nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo suma nuo kreipimosi į teismą dienos sumažintina realiai išmokėto laikinojo išlaikymo suma.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, vaiko poreikiai, antra, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, trečia, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, ketvirta, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, penkta, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Civilinio kodekso 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai).

Pagal Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną.

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Ieškovė nurodė, kad atsakovas reguliaraus išlaikymo vaikui neteikia nuo 2008 m. bylos šalims pradėjus gyventi skyriumi, nuo 2008 m. atsakovas tik vieną kartą perdavė vaiko išlaikymui 50,00 svarų sterlingų (kas atsitinka 69,62 Eur). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas be vieną kartą ieškovei perduotų 50,00 svarų teikė išlaikymą nepilnamečiui vaikui, todėl nėra pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad išlaikymas vaikui nėra teikiamas nuo 2008 m.

Darytina išvada, kad atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, kad gyvendamas skyrium jis reguliariai teikė išlaikymą vaikui, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas - iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistinas 5330,38 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas (5400,00 Eur – 69,62 Eur) už 36 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo 2015-02-23.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimo daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 41,00 Eur sumą, ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus (b. l. 41). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pritiestinos ieškovei iš atsakovo.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudaro 4,47 Eur sumą, todėl ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo patenkinus, iš atsakovo A. S. valstybei priteistinas 54,00 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (150,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc.). Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 58,47 Eur (54,00 Eur + 4,47 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (šimtą penkiasdešimt Eur) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015 m. vasario 23 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5330,38 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus trisdešimt Eur ir 38 ct) išlaikymo įsiskolinimą (už 36 mėnesių laikotarpį iki 2015-02-23) nepilnametei dukrai D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini).

Vaiko D. S. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Panaikinti 2015 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. S. priteisimo.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 58,47 Eur (penkiasdešimt aštuonis Eur ir 47 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė