Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2026-02-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-41-963/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-19
Bylos Nr.
eII-41-963/2026
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00814-2025-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Pažeidėjas
D. V.
Advokatai
Darius Kurpavičius
Kategorijos
  • 16.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-41-963/2026Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00814-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.4.; 16.11.1.; 16.11.3.; 21.10.4; 21.11.1; 21.11.3.
ROIK: 25285809650(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. vasario 19 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12975-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-12975-2025 už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams. D. V. nubaustas už tai, jog 2025 m. rugsėjo 22 d., 7.05 val., Minijos-Nendrių g., vairavo sunkiasvorę transporto priemonę su puspriekabe, kuriai neatlikta techninė apžiūra, važiuodamas antra eismo juosta, nevykdė laikino kelio ženklo Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“ reikalavimų, apvažiuodamas minėtą kelio ženklą iš kairės pažeidė kelio ženklinimo Nr. 1.3 dvigubos ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimų, taip išvažiuodamas į priešpriešinę kelio eismo juostą, kai tai daryti draudžiama. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 117 ir 226 punkto reikalavimus.

2025 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto D. V. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus skundas, kuriame prašoma pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 22 d. nutarimą. Pažymi, kad skundu nėra ginčijamas administracinio nusižengimo faktas bei kvalifikavimas. D. V. prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų administracinių nusižengimų. Skunde keliamas tik administracinės poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

D. V. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį iš esmės už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių nuostatas ir nevykdė laikino kelio ženklo Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“ reikalavimų. Teigia, jog D. V. net nepastebėjo, jog padarė teisės pažeidimą. Policijos pareigūnams pranešus, jog jis padarė teisės pažeidimą, D. V. net nesuprato kokį pažeidimą jis padarė, kadangi jokio kelio ženklo, draudžiančio išvažiuoti į priešingą eismo juostą/atlikti lenkimo manevrą, jis nepastebėjo. Atkreiptinas dėmesys, jog jokio piktybiškumo pažeidinėti Kelių eismo taisykles, ignoruoti jas bei nepaisyti nustatytų teisės normų D. V. tikrai nenorėjo, padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą D. V. dėl neatsargumo. D. V. pamatęs vaizdo medžiagą supranta, jog jis padarė teisės pažeidimą, tačiau, kaip minėta, tai nebuvo tyčinis veiksmas. Tiek protokolo surašymo, tiek šiuo metu D. V. neneigė ir neneigia savo kaltės dėl padarytų pažeidimų, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi bei gailisi, padėjo išaiškinti nusižengimus, pripažino aplinkybę, jog pažeidimus padarė dėl neatsargumo. D. V. padaryti pažeidimai buvo atsitiktinio pobūdžio, jis nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, anksčiau už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas. D. V. suprato savo elgesio neleistinumą, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi, įvertino neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes bei ateityje pažada laikytis tiek Kelių eismo taisyklių, tiek kitų teisės aktų reikalavimų ir naujų administracinių nusižengimų ar kitų teisės pažeidimų nedaryti. D. V. yra neteistas, be to, nors D. V. nusižengimai buvo neapgalvoti bei kėlė pavojų eismo saugumui, tačiau savo veiksmais D. V. žalos niekam nesukėlė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog D. V. pažeidimus padarė dėl neatidumo, t. y. iš esmės pažeidimai padaryti netinkamai įvertinus eismo aplinkybes. Kaip minėta, D. V. suprato savo elgesio pavojingumą, įvertino neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, t. y. pasimokė iš praeities klaidų, todėl ateityje laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.

Taip pat pažymi, jog nutarimo priėmimo metu turėjo būti įvertintos aplinkybės, susijusios su D. V. teisių suvaržymo proporcingumu siekiamiems tikslams. Nusižengimų padarymo metu D. V. dirbo (duomenys neskelbtini), darbovietėje buvo charakterizuojamas labai gerai, yra drausmingas, pareigingas, drausminių nuobaudų neturi. Minėtų darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, kadangi įmonė teikia paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje ir norint aptarnauti bei prižiūrėti klientų skirtinguose rajonuose esančius objektus, susitikti su klientais, tiekėjais ir kt., važinėti į pasitarimus, yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Kadangi D. V. neteko specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones ir negalėjo atlikti savo pareigų darbovietėje, todėl buvo atleistas iš darbo ir neteko savo pragyvenimo šaltinio. D. V. netekus darbo, t. y. vienintelio pragyvenimo šaltinio, neigiamas turtines pasekmes patyrė ne tik jis, bet ir jo šeima. Šiuo metu D. V. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, pažymėtina, neturėdamas specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones, D. V. negali dirbti pagal turimą kvalifikaciją - vairuotoju. Skundą pateikęs D. V. turi garbaus amžiaus mamą B. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena (duomenys neskelbtini) (nors D. V. gyvenamoji vieta deklaruota minėtu adresu, tačiau jis gyvena (duomenys neskelbtini)). B. V. turi sveikatos problemų, serga (duomenys neskelbtini), ją kankina stuburo bei sąnarių skausmai ir kitos ligos, jai dažnai reikalinga greitosios pagalbos medikų pagalba. Taip pat būtina medicininė bei buitinė pagalba aprūpinant medikamentais ir maisto produktais (B. V. senatvės ir našlės pensija kartu sudėjus yra 289 Eur) bei pagalba ūkio darbuose. B. V. iki artimiausios parduotuvės nuo gyvenamosios vietos yra apie 7 km, viešojo transporto nėra, o iki artimiausios vaistinės 15 km. Susisiekimas gyvenamojoje vietovėje labai prastas, per dieną kursuoja tik vienas autobusas. Todėl D. V. kiekvieną savaitgalį tenka važiuoti po 200 km (į priekį ir atgal), kad suteiktų mamai reikiamą pagalbą. Mano, jog D. V. šeimos narių patiriami nepatogumai dėl galimos administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 420 straipsnyje, taikymo nėra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas. Mano, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 22 d. nutarimu paskirta administracinė poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, neatitinka visuomenės siekiamų ir visuotinai svarbių tikslų, nepagrįstai suvaržo D. V. teises labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl minėtas procesinis sprendimas turėtų būti pakeistas. Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, kiekvienu atveju turi būti individualiai įvertinta pažeidėjo asmenybė ir sprendžiama ar pažeidėjo priešingas teisei elgesys jau buvo susiformavęs iš ankščiau ir sistemingai kartojasi, ar administracinis nusižengimas buvo padarytas atsitiktinai. Šiuo konkrečiu atveju D. V. poelgis nepateisintinas, tačiau padarytas nusižengimas negali būti laikomas tendencingu, o priešingai - padarytas dėl neatidumo netinkamai įvertinus eismo aplinkybes. Apibendrinus išdėstytą, prašo pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12975-2025 ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, D. V. neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 420 straipsnio 5 dalies sankcijoje, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieno mėnesio terminui.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodoma, jog teismų praktikoje pažymėta, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė ne už bet kokį kelių eismo taisyklių pažeidimą, bet būtent už tokį, kuris sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Pareiškėjas, kelyje nebūdamas atidus, nepastebėjo laikinų kelio ženklų, o juos pastebėjęs priėmė netinkamą sprendimą ir pradėjęs staigiai stabdyti, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko kitų transporto priemonių vairuotojai buvo priversti staigiai stabdyti siekiant išvengti eismo įvykio ir užtikrinti savo bei kitų eismo dalyvių saugumą, t. y. savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją. Nors D. V. veiksmai ir nebuvo tyčiniai, t. y. jis nesiekė sukelti pavojingos situacijos, tačiau pažymėtina, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, gali būti padarytas ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta viena iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų, t. y. pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, todėl D. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Byloje nėra ginčo, kad D. V., vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę su puspriekabe, kuriai neatlikta techninė apžiūra, važiuodamas antra eismo juosta, nevykdė laikino kelio ženklo Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“ reikalavimų, apvažiuodamas minėtą kelio ženklą iš kairės pažeidė kelio ženklinimo Nr. 1.3 dvigubos ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimų, taip išvažiuodamas į priešpriešinę kelio eismo juostą, kai tai daryti draudžiama. Tokia situacija užfiksuota ir byloje esančiame pareigūnų kūno kamera darytu vaizdo įrašu (export-eepxz), kuriame matyti, kad sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas nestabdydamas, kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, priversdamas kitas transporto priemones stabdyti. Nagrinėjamu atveju vairuotojas, be to, krovininio automobilio, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t, ir kuri yra ypač padidinto pavojaus šaltinis, privalo laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, manevruoti kelyje tik būdamas visiškai įsitikinęs, kad tai daryti yra leistina, kartu pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, vairuodamas automobilį, kartu privalo stebėti ir kelyje esančius ženklus, o jų nepastebėjimas nešalina atsakomybės dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Pagrindo nuobaudos švelninimui, neskiriant pažeidėjui specialiosios teisės atėmimo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skunde nurodytais motyvais institucija neįžvelgia. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisė pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančią pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau aptarta, mano, kad D. V. atstovo skundas yra nepagrįstas ir neturėtų būti tenkinamas, o skundžiamas 2025 m. spalio 22 d. Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriuje priimtas nutarimas Nr. 30-ANR_N- 12975-2025 paliktas nepakeistas. Prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. V. į skundo nagrinėjimą atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Pripažįsta padaręs teisės pažeidimus, gailisi. Paaiškino, kad įvykio metu vairavo sunkiasvorę transporto priemonę su puspriekabe, buvo tamsu, smarkiai lijo, valytuvai blogai valė, todėl per vėlai pastebėjo laikiną kelio ženklą Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“. Priekyje važiavo autobusas. Policijos pareigūnus matė. Pamatęs kelio ženklą, pradėjo staigiai stabdyti, automobilis pradėjo skersai važiuoti, todėl nenorėdamas kliudyti ženklo pasuko į kairę. Prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Vienas rūpinasi 80 metų amžiaus mama, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Nuolat veža mamai maisto produktus, veža mama pas gydytojus, į gydymo įstaigas. Sutuoktinė vairuotojo pažymėjimą turi, tačiau automobilio pati nevairuoja. Turi du sūnus, bet jie gyvena kitur. Galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. V. skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, patikrinęs skundžiamo Institucijos 2025 m. spalio 22 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl administracinių nusižengimų padarymo nėra. D. V. kaltės dėl administracinių nusižengimų neginčija, vertintinas tik su paskirta nuobauda susijęs klausimas. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, ir dėl to jokių ginčų nekyla, kad D. V. 2025 m. rugsėjo 22 d., 7.05 val., Minijos-Nendrių g., vairavo sunkiasvorę transporto priemonę su puspriekabe, kuriai neatlikta techninė apžiūra, važiuodamas antra eismo juosta, nevykdė laikino kelio ženklo Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“ reikalavimų, apvažiuodamas minėtą kelio ženklą iš kairės pažeidė kelio ženklinimo Nr. 1.3 dvigubos ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimų, taip išvažiuodamas į priešpriešinę kelio eismo juostą, kai tai daryti draudžiama. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 117 ir 226 punkto reikalavimus. D. V. veika atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties požymius.

Skundą pateikęs D. V. prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nurodo, jog neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negalės rūpintis senyvo amžiaus mama.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Pagal teismų praktiką atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių nurodytų veikų padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur. Pagal to paties straipsnio 6 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju, už minėto administracinio nusižengimo padarymą D. V. buvo paskirtas specialiosiose teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam 3 mėnesių terminui.

Taigi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti minėtą administracinio poveikio priemonę, susijusią su specialiąja teise vairuoti. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018, 2AT-39-648/2023).

Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies norma leidžia paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numato straipsnio sankcija ar jos apskirtai neskirti, nesiejant su konkrečiais administraciniais nusižengimais. Taip pat pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju.

Skundą pateikęs D. V., nurodo, jog neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negalės tinkamai rūpintis senyvo amžiaus mama. Kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, nes esant netinkamoms oro sąlygoms kelio ženklo tiesiog laiku nepastebėjo.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir D. V. neskirti administracinio poveikio priemonės, kaip tai numato ANK 420 straipsnio 6 dalis. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų teisės pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą.

Analizuojant galimybes pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, svarbus yra ir praeityje asmens padarytų administracinių nusižengimų bei už juos taikytų poveikio priemonių efektyvumo įvertinimas. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie D. V. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad D. V. eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus. Nors padaryti teisės pažeidimai nelaikytini itin šiurkščiais, ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, jog D. V.iš ankstesnių baustumų jokių racionalių išvadų nepadarė, iš ankstesnio elgesio jis nepasimokė ir skirtos nuobaudos jo nuo naujo teisės pažeidimo padarymo neatgrasė. Taigi, galima teigti, kad toks D. V. poelgis rodo, kad jo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, jis nėra pavyzdingas vairuotojas ir yra linkęs daryti teisės pažeidimus.

Pažymėtina ir tai, jog skundą pateikęs D. V. vairavo padidinto pavojaus sunkiasvorę transporto priemonę, todėl esant blogoms oro sąlygoms, ką patvirtino teismo posėdžio metu, turėjo būti itin atidus ir rūpestingas vairuojant transporto priemonę, stebėti kelio ženklinimą, sumažinti važiavimo greitį. Susipažinus su bylos medžiagoje esančiais vaizdo įrašais iš policijos pareigūnų Body kamerų aiškiai matyti, kad policijos pareigūnai vykdo patikrinimą, transporto priemonės juda lėtai kolonoje.

Skundą pateikęs D. V. nenurodė jokių aplinkybių, kurios turėtų esminės įtakos administracinio poveikio priemonės individualizavimui. Tuo tarpu jo nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina šeimos poreikių tenkinimui, teismų praktikoje savaime nepripažįstama ypatingomis aplinkybėmis, lemiančiomis išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024).

Be to, D. V., suprasdamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina asmeninių, šeimos ar darbo poreikių tenkinimui, turėjo pats būti suinteresuotas jos neprarasti, vis dėl to, šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad jį sulaikytų nuo nusižengimų padarymo. Teismo vertinimu, asmuo, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti daug švelnesnes poveikio priemones arba iš visų jų neskirti, nei, kad už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Pažymėtina ir tai, jog asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės intereso. D. V., būdamas brandi asmenybė, turėdamas šeimą ir būdamas už ją atsakingas (tai itin akcentuojama jo skunde), tuo metu dirbdamas profesionaliu vairuotoju, nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių, todėl šioje situacijoje vien teigiama jo charakteristika, jo šeimos interesai nesudaro pakankamo pagrindo sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą ar jos išvis neskirti.

Byloje nustatyta viena D. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, į kurią buvo atsižvelgta paskiriant minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimą, nesudaro pagrindo panaikinti skirtą administracinio poveikio priemonę arba ją pakeisti. Taigi, keisti Institucijos nutarimo neskiriant administracinio poveikio priemonės, pagrindo nėra. Teismo vertinimu, Institucijos 2025 m. spalio 22 d. nutarimu pareiškėjui paskirta galutinė bauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos jo padarytiems nusižengimams, asmenybei ir atitinka visuomenės interesą, individualizuotos tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, todėl nutarimo keisti šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudas už minėtus administracinį nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog naikinti ar keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-12975-2025 pareiškėjo D. V. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo D. V. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-12975-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė