Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI), valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Raseinių rajono savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas grindžiamas tuo, kad pareiškėjos vyras V. P. 1985 m. savo lėšomis pastatė garažą (duomenys neskelbtini) m. Tuometinio (duomenys neskelbtini) miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1977 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 83 „Dėl žemės sklypo išskyrimo individualių garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvui (duomenys neskelbtini) buvo skirtas žemės sklypas individualių garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvui (duomenys neskelbtini). Šio kooperatyvo nariu buvo ir pareiškėjos vyras V. P.. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) miesto lengvųjų automobilių garažų eksploatavimo kooperatyvo (duomenys neskelbtini) narių sąrašas, kuriame V. P. buvo įrašytas Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 1985 m. garažu naudojosi pagal paskirtį V. P. ir buvo tikras, kad garažas jam priklauso, mokėjo Savivaldybės nustatytus mokesčius nuo 2002 metų. Mirus vyrui, V. P., pareiškėja kreipėsi į Registrų centrą dėl garažo įregistravimo, bet paaiškėjo, kad V. P. nėra šio turto savininkas ir, kad turtas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ir norint paveldėti, reikalinga garažą įteisinti. Iš archyvo gavo informaciją, kad (duomenys neskelbtini) rajono Valdybos 1996 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 719 „Dėl individualių automobilių garažų statybos kooperatyvų (duomenys neskelbtini) išregistravimo“ kooperatyvas (duomenys neskelbtini) buvo išregistruotas. Jokie nuosavybės dokumentai pareiškėjos vyrui nebuvo perduoti. Užsakė garažo kadastrinių matavimų bylą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir pateikė VĮ Registrų centrui prašymą įregistruoti garažą. Pateikė turimas dokumentų kopijas apie sklypo skyrimą, statybos leidimo išdavimą, kooperatyvo likvidavimą VĮ Registrų centrui, VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriuje 2023 m. rugsėjo 15 d. buvo priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, kad pateikti dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimų. Iš pateiktų dokumentų turinio nėra galimybės nustatyti, jog (duomenys neskelbtini) rajono Valdybos 1993 m. kovo 16 d. potvarkio Nr. 231p priedo Nr. 1 „(duomenys neskelbtini) miesto lengvųjų automobilių garažų eksploatacijos kooperatyvo (duomenys neskelbtini) narių sąrašo“ eilutėje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas V. P. yra būtent šio garažo (bokso) savininkas. Dokumentų, kurie, atitiktų keliamus reikalavimus pareiškėja neturi galimybės pateikti, nes dokumentus, susijusius su žemės sklypo išskyrimu, kooperatyvo narių sąrašą gavo tik iš archyvo. Išregistravus kooperatyvą, jokia eksploatavimo bendrija, kaip buvo rekomenduota, nebuvo sukurta ir niekam nebuvo perduoti dokumentai, patvirtinantys kooperatyvo narių nuosavybės teises į pasistatytus garažus. Nei iš fizinių, nei iš juridinių asmenų pretenzijų dėl šio nekilnojamojo turto objekto valdymo pareiškėjos vyras nebuvo sulaukęs. Priešingai, kiekvienais metais jos vyras gaudavo žemės nuomos mokesčio deklaracijas už garažo sklypą (pvz. 2013 ir 2022 m.), visada sąžiningai mokėjo valstybinį žemės mokestį. Deklaracijose nurodytas adresas (duomenys neskelbtini) g., numeris nenurodytas, tačiau garažas yra (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje. Visada pareiškėjos vyras mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį už 0,0065 ha žemės sklypą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš civilinėje byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos vyras V. P. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su vyru V. P. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 21 d. liudijimu (duomenys neskelbtini) notarų biure pradėta turto paveldėjimo byla mirusio V. P., mirusio įpėdinė pagal įstatymą – pareiškėja, palikimą priėmė. (duomenys neskelbtini) miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu 1977 m. balandžio 22 d. Nr. 83 „Dėl žemės sklypo išskyrimo individualių garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvui (duomenys neskelbtini), buvo skirtas žemės sklypas 0,25 ha (duomenys neskelbtini) gatvėje individualių garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvui (duomenys neskelbtini). Buvo išduotas Rajono architekto-valstybinės architektūros ir statybos Inspektoriaus leidimas statybos-montavimo darbams vykdyti. (duomenys neskelbtini) rajono valdybos 1993 m. kovo 16 d. potvarkio Nr. 231p (duomenys neskelbtini) miesto lengvųjų automobilių garažų eksploatacijos kooperatyvo (duomenys neskelbtini) narių sąraše (duomenys neskelbtini) numeriu įrašytas V. P.. 1996 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) rajono valdybos sprendimu Nr. 719 individualių automobilių garažų statybos kooperatyvai (duomenys neskelbtini) buvo išregistruoti. Iš byloje pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad garažui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), plane pažymėtam (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 23 d. nustatyti kadastro duomenys, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nustatytas garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius 2023 m. rugsėjo 15 d. priėmė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimą prašymą atmesti Nr. (duomenys neskelbtini) – nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – garažo (boksą) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad pateikti dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimų. Iš pateiktų dokumentų turinio nėra galimybės nustatyti, jog (duomenys neskelbtini) rajono Valdybos 1993 m. kovo 16 d. potvarkio Nr. 321 p. priedo Nr. 1 „(duomenys neskelbtini) miesto lengvųjų automobilių garažų eksploatacijos kooperatyvo (duomenys neskelbtini) narių sąrašo“ eilutėje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas V. P. yra būtent šio garažo (bokso) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), savininkas. Iš teismui pateiktų deklaracijų apie valstybinės žemės nuomos mokestį, nustatyta, kad žemės nuomos mokestis mokėtas už sklypą adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie valstybinės žemės nuomos mokestį patvirtina, kad V. P. už 0,0065 ha žemės sklypą nuomos mokesčius mokėjo nuo 2002 m. gruodžio 31 d. ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei nėra skolingas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalį, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis nustato, jog CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 3 dalis), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje dėl valdymo fakto patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Nagrinėjamu atveju išanalizavus bei įvertinus byloje esančius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nei pareiškėja, nei pareiškėjos sutuoktinis V. P., miręs (duomenys neskelbtini) nėra garažo (bokso) savininkas, V. P. nėra ir nebuvo įregistravęs nuosavybės teisės į garažą (boksą), bet sąžiningai jį įgijo, t. y. sąžiningai pasistatė garažą (boksą) ((duomenys neskelbtini) miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1977 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 83 „Dėl žemės sklypo išskyrimo individualių garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvui (duomenys neskelbtini) buvo skirtas žemės sklypas individualių garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvui (duomenys neskelbtini); jis buvo šio kooperatyvo narys, išduotas Rajono architekto-valstybinės architektūros ir statybos Inspektoriaus leidimas statybos-montavimo darbams vykdyti), jį sąžiningai valdė iki mirties (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), naudojosi juo, po jo mirties juo naudojasi jo sutuoktinė – pareiškėja, kuri inicijavo patalpos – garažo kadastrinių duomenų nustatymą.

Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad kas nors kitas patalpą – garažą (su rūsiu) būtų valdęs, naudojęs, kad dėl garažo (bokso) kas nors būtų reiškęs pretenzijas ar reikalavimus, susijusius su nekilnojamųjų daiktų valdymu. Taigi byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad V. P. sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo garažą (boksą) valdė nepertraukiamai daugiau kaip 30 metų, t. y. žymiai ilgiau nei CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus terminas nekilnojamajam daiktui įgyti pagal įgyjamąją senatį. Garažas (boksas) nėra savivaldybės ar valstybės nuosavybė, nėra registruotas kitų asmenų vardu, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė nurodė, jog jokių pretenzijų į minėtą garažą neturi. Byloje kitų duomenų, kurie rodytų, kad pareiškėjas valdė garažą (boksą) neteisėtai, kad kas nors ginčytų jo daikto valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, nėra. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjos pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises.

Teismas nustatė, kad garažo pastatymo metu galiojantys teisės aktai leido kooperatyvinių garažų statybas. Ministrų Tarybos 1972 m. birželio 27 nutarime Nr. 195 „Dėl individualių automobilių garažų statybos ir mokamų stovėjimo aikštelių įrengimo sutvarkymo“ buvo nustatyta, kad garažai individualiems automobiliams laikyti turi būti statomi kooperatiniais pagrindais. Miestų ir rajonų vykdomieji komitetai įpareigoti parengti garažų išdėstymo schemas, leisti pradėti garažų naudojimą tik valstybinėms komisijoms priėmus juos naudoti, reikalauti atlikti jų inventorizaciją ir teisinę registraciją. Ministrų Tarybos 1974 m. rugpjūčio 13 d. nutarime Nr. 292 „Dėl individualių lengvųjų automobilių garažų naudojimo sutvarkymo“ pažymėta, kad kai kurie vykdomieji komitetai leido pasistatyti garažus individualiems automobiliams laikyti komunalinių ir žinybinių namų kiemuose, nesuteikdami statytojams žemės sklypų, todėl šių garažų negalima teisiškai įregistruoti. Vykdomieji komitetai įpareigoti suteikti šių garažų statytojams žemės sklypus ir užtikrinti jų teisinį įregistravimą arba įsteigti garažų statybos kooperatyvus ir vietoj neteisėtai pasistatytų garažų leisti pasistatyti kooperatinį garažą. Ministrų Tarybos 1981 m. birželio 12 d. nutarime Nr. 213 „Dėl Ministrų Tarybos 1972 m. birželio 27 nutarimo Nr. 195 „Dėl individualių automobilių garažų statybos ir mokamų stovėjimo aikštelių įrengimo sutvarkymo“ papildymo“ nustatyta, kad Respublikoje metalinius garažus gaminančios ir realizuojančios įmonės bei organizacijos šiuos garažus parduoda tik tada, kai užsakovas ar pirkėjas pateikia vykdomojo komiteto leidimą šį garažą statyti. Ministrų Tarybos 1986 m. liepos 15 d. nutarime Nr. 249 „Dėl garažų statybos kooperatyvų“ nurodyta, kad asmeniniams automobiliams laikyti leidžiama statyti sublokuotus, vieno ar daugiau aukštų antžeminius bei požeminius kooperatinius garažus pagal projektavimo organizacijų parengtus projektus. Kai antžeminiams sublokuotiems garažams statyti taikomi tipiniai projektai, dokumentaciją šių garažų statybai gali parengti miestų ir rajonų vyriausiųjų architektų gamybinis personalas. Visi kooperatiniai garažai turi būti valstybinių komisijų priimti naudoti ir teisiškai įregistruoti. 1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“ nustatė, kad baigto statyti ir priimto eksploatuoti garažo statybos kooperatyvo narys įgyja nuosavybės teisę į jam paskirtą boksą (1 straipsnis).

Nors, kaip matyti iš pareiškėjos nurodytų duomenų bei pateiktų rašytinių įrodymų, garažo statyba buvo užbaigta nepriėmus naudoti valstybinėje komisijoje, tačiau turint statybai reikalingą leidimą. Kooperatyvas (duomenys neskelbtini) buvo išregistruotas 1996 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) rajono valdybos sprendimu Nr. 719 pastatytų garažų įteisinimo iki galo neužbaigus. Tačiau nepaisant šių spragų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė nurodė, jog jokių pretenzijų į minėtą garažą neturi. Pareiškėjos sutuoktinis nepertraukiamai valdė šį garažą kaip savo, niekam pretenzijų dėl to nereiškiant.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir teisinės registracijos tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. P. įgijo nuosavybės teisę į garažą (su rūsiu), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (patalpa yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini)) pagal įgyjamąją senatį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Teisinės registracijos tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į patalpą – garažą (su rūsiu), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (patalpa yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.