Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, sekreto­riau­jant Jūratei Vaškevičiūtei, Vidai Butiškienei ir Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nukentėjusiajam D. V., kalti­na­miesiems I. A. ir S. L., jų gynėjams advo­ka­tams Valerijui Karpovui ir Angelei Fominienei, viešame teisiamajame po­sė­­dyje iš­na­grinėjo bau­džia­mą­ją bylą, kurio­je:

1. I. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, 9 klasių išsilavinimo, dirb. UAB (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1994-12-14 Utenos rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Res­pu­bli­kos bau­džia­mojo kodekso (toliau – BK) 146 str. 2 d., 225 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu trejiems metams su turto konfiskavimu, pagal 1961 m. 25¹ lygtinai priverstinai įdarbinant, to paties teismo 1995-02-24 nuo baus­mės atlikimo atleistas, teistumas išnykęs;

2) 1995-06-06 Utenos rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams su 1000 Lt bauda, vadovaujantis 1961 m. BK 47¹ str. laisvės atėmimo bausmės vyk­dy­mas ati­dė­tas dvejiems metams, 1995-09-26 bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti baus­mės, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1996-10-04 paleistas lygtinai pagal 1961 m. BK 54² str. 9 mėn. 20 d., Utenos rajon o apylinkės teismo 1997-02-05 grąžintas į laisvės atėmimo vietą, teistumas neišnykęs;

3) 1998-11-27 Utenos rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 272 str. 2 d., 271 str. 2 d., 206 str., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu ketveriems metams su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu, teistumas neišnykęs;

4) 2000-04-27 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 111 str. 3 d., 43 str. su­ben­drinus su 1998-11-27 nuosprendžiu laisvės atėmimu trejiems metams, 2002-07-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 54² str. paleistas lygtinai 8 mėn. 26 d., teistumas neišnykęs;

5) 2002-11-28 Utenos rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d., 43 str. su­ben­dri­nus su 2000-04-27 nuosprendžiu – laisvės atėmimu vieneriems metams 6 mėn. su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, teistumas neišnykęs;

6) 2003-04-24 Utenos rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 272 str. 2 d., 271 str.2 d., 42 str. 1 d. ir 4 d., 43 str. subendrinus su 2002-11-28 ir 2000-04-27 nuosprendžiais – laisvės atėmimu še­še­riems metams su 400 Lt vertės turto konfiskavimu, 2003-09-19, 2004-07-02 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimis veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. BK ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atė­mimas penkeriems metams 6 mėn. su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, teistumas neišnykęs;

7) 2009-09-24 Utenos rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d., 63 str. 1 d. ir 4 d. laisvės atėmimu ketveriems metams 6 mėn., teistumas neiš­nykęs, ir

2. S. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), bedarbis, atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, teistas:

1) 1992-03-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, teistumas neišnykęs;

2) 1994-03-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 146 str. 3 d. laisvės atė­mimu trejiems metams, teistumas neišnykęs;

3) 1998-02-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 327 str. l d., 274 str. l d., 271 str. 3 d., 206 str. 278 str. l d. laisvės atėmimu šešeriems metams. 2000-02-21 Klaipėdos apygardos teis­mo nutartimi bausmė sumažinta iki penkerių metų 6 mėn. laisvės atėmimo. Pritaikius 2000-04-11 Lie­tuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. l d. l p. bausmė sumažinta vieneriais metais 10 mėn., galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams 8 mėn., teistumas neišnykęs;

4) 2001-04-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 str. 3 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams su viso turto konfiskavimu, teistumas neišnykęs;

5) 2001-06-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 str. 3 d., 16 str. 2 d., 271 str. 3 d., 278 str. l d., laisvės atėmimu ketveriems metams su viso turto konfiskavimu. Pagal 1961 m. BK 42 str. 4 d. bausmę subendrinus 2001-04-18 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams su turto konfiskavimu, teistumas neišnykęs;

8) 2006-03-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 241 str. l d. laisvės atė­mi­mu vieneriems metams, pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams 11 mėn. Pagal 2000 m. BK 63 str.1, 4, 9 d. bausmes subendrinus su 2004-02-06 nuosprendžiu, kuris pakeistas 2004-04-19 nuosprendžiu, paskirta bausme, laisvės atėmimu dvejiems metams 4 mėn. Pagal 2000 m. BK 64 str. 1, 3 d. prie šios bausmės pridėta 2001-10-29 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis, galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams 5 mėn., teistumas neišnykęs;

12) 2008-10-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d. laisvės atė­mi­mu trejiems metams. Pagal 2000 m. BK 63 str. l d., 4 d., 9 d. bausmė subendrinta su 2008-06-13 nuos­prendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams 6 mėn. Į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal 2008-06-13 nuosprendį, teistumas neišnykęs;

13) 2008-12-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal 2000 m. BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. bausmę subendrinus su 2008-06-13 nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu vieneriems metams 6 mėn., teistumas neišnykęs;

14) 2010-02-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d, 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 180 str. 2 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 3 d. bausmes subendrinus pagal 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir pagal 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. su 2008-10-31 nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu šešeriems metams, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-13 nutartimi subendrinus bausmes – laisvės atėmimu aštuoneriems metam 6 mėn., teistumas neišnykęs;

15) 2013-09-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 180 str. 1 d., bausmes subendrinus pagal 64 str. 1 d. ir 3 d. su 2010-07-13 nutartimi nustatyta bausme – laisvės atėmimu de­šimčiai metų 6 mėn., teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas M. A. parodė, kad 2011 metais su nukentėjusiuoju D. V. (V.) ir kal­ti­namaisiais atliko bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Su D. V. gy­ve­no kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). 2011 m. birželio mėnesį vieną vakarą kaltinamieji atėjo į kambarį ir susiginčijo su nukentėjusiuoju dėl jo televizoriaus.

Kadangi liudytojas M. A. nurodė, kad neprisimena visų aplinkybių, todėl buvo pe­skaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 1 d. 2 p.), kuriuos jis patvirtino. Iš šių parodymų (t. 1, b. l. 26-27) matyti, kad 2011 m. birželio apie 25 d. vakare S. L. ir I. A. atėjo į jų kambarį. S. L., grasindamas sudaužyti nukentėjusiojo televizorių, reikalavo su­mo­kė­ti 200 litų. Taip grasino visą savaitgalį. Birželio 27 d. matė nukentėjusįjį su sutvarstyta ranka. Jis sa­kė, kad pervedė S. L. pinigų, tačiau jam vis negana.

Liudytojas R. J. nurodė, kad neprisimena visų aplinkybių, todėl buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 1 d. 2 p.), kuriuos jis patvirtino. Iš šių pa­ro­dy­mų (t. 1, b. l. 42-43) matyti, kad prieš 2011 m. birželio apie 27 d. S. L. jam pasakė, kad iš nu­ken­tėjusiojo reikia paimti 200 litų. Birželio pabaigoje S. L. paklausė, į kurio 2 būrio nu­teistojo sąs­kaitą būtų galima pervesti 100 litų. Pasikalbėjęs su nuteistuoju E. S. liudytojas pasakė S. L., kad pinigus galima pervesti į E. S. sąskaitą. Prieš 2 būrio apsipirkimo dieną S. L. pa­da­vė sąrašą produktų, kuriuos E. S. turi nupirkti už pervestus pinigus. E. S. nupirktus pro­duktus liudytojas perdavė S. L..

Liudytojas M. R. parodė, kad nuo 2010 m. iki 2012 m. sausio atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose su kaltinamaisiais ir nukentėjusiuoju. Kartą S. L. pasakė, kad nukentėjusysis reketuoja jo žmoną. Birželio 23-26 d. vieną vakarą S. L. paėmė iš nukentėjusiojo telefoną, kaip žalos atlyginimą. Liudytojas žino, kad D. V. (V.) išleidžiamas į laisvę susipjaustė rankas.

Liudytojas G. S. parodė, kad 2011 m. birželio mėnesį atlikinėjo laisvės atė­mimo baus­mę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose su kaltinamaisiais ir nukentėjusiuoju. Liudytojas su D. V. (V.) ir I. A. gyveno viename kambaryje. Žino, kad D. V. išleidžiamas į lais­vę susi­pjaus­tė rankas.

Liudytojas M. B. parodė, kad 2010 m.-2012 m. atlikinėjo laisvės atė­mimo baus­mę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose su kaltinamaisiais ir nukentėjusiuoju. Su I. A. ir nukentėjusiuoju D. V. (V.) gyveno viename kambaryje. Matė, kad nukentėjusiajam buvo supjaustyta kairė ranka. Jokių skolų su nukentėjusiuoju neturėjo.

Liudytojas M. B. neprisimena visų aplinkybių, todėl buvo perskaityti jo pa­rodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 1 d. 2 p.), kuriuos jis patvirtino. Iš šių pa­ro­dy­mų (t. 1, b. l. 50) matyti, kad D. V. liudytojui sakęs, kad persipjovė ranką, nes nežinojo kaip apsiginti nuo S. L..

Liudytoja Ž. G., (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnė, parodė, kad nuteistasis D. V. (V.) ir kaltinamieji kartu atliko bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. D. V. prieš paleidžiamas iš pataisos namų buvo susipjaustęs rankas.

Liudytojas R. M., (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnas, parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje nuteistasis D. V. (V.) skundėsi, kad kaltinamieji reikalavo susimokėti už ramybę, kad jiems pervedė dalį pinigų. Nukentėjusiajam buvo supjaustyta ranka. Aiš­kino, kad jį sužalojo kažkuris kaltinamasis. Buvo faktų, kad nukentėjusysis pats save susižalodavo. D. V. prieš paleidžiamas iš pataisos namų buvo susipjaustęs rankas.

Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų banko sąskaitos išrašo (t. 1, b. l. 36-37) matyti, kad 2011-03-23 R. V. pervedė E. S. 100 Lt.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 7-8) matyti, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nu­teistųjų bendrabučio I aukšte yra kambarys Nr. (duomenys neskelbtini), už dviejų kambarių, koridoriaus gale yra tualetas.

Iš teismo medicinos specialisto išvados (t. 1, b. l. 10) matyti, kad D. V. (V.) nustatytos pjautinės žaizdos kairio dilbio srityje, padarytos dviem poveikiais. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje peržiūrėjus iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų gautą ap­sau­gos 2011.06.26. 23 val. – 2011.06.27. 03 val. vaizdo įrašą iš pataisos namų bendrabučio pirmo aukšto koridoriaus, kuriame randasi kambarys Nr. (duomenys neskelbtini), kur gyveno D. V., I. A., kambarys, kur gyveno S. L., kur yra tualetas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nei kaltinime nurodytu laiku – 2011.06.27. apie 1 val., nei per visą vaizdo įrašą nėra užfiksuota, kad kaltinamieji S. L. ir I. A., ir nu­kentėjusysis vienu laikotarpiu butų įėję į tualetą ir ten kurį laiką buvę. 2011.06.26. 23:58 val. užfiksuotas D. V. įėjimas į tualetą ir 2011.06.27. 00:06 val. išėjimas iš tualeto ir grįžimas į kambarį. Jokių požymių, rodančių, kad D. V. tuo momentu galimai patyrė sužalojimą, sužeidimą, stresą, neužfiksuota. Tiek iš kambario į tualetą, tiek atgal D. V. ėjo ramiu žingsniu. Grįžo iš tualeto kairę ranką laikydamas chalato kišenėje. Kaltinamųjų judėjimas į tualetą ar iš tualeto apie 1 val. koridoriuje neuž­fiksuotas. 2011.06.27. 01:52:00-01:53:25 val. užfiksuotas S. L. nuėjimas iš savo kambario į tua­le­tą ir sugrįžimas.

Pagal BK 181 str. 1 d. atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai sa­vo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nu­ken­tėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kom­pro­mi­tuo­jančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pa­reiš­kiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą. Tur­to prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 str. neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011, Nr. 2K-163/2012, Nr. 2K-114/2014).

Grasinimas yra realus, kai daro poveikį nukentėjusiojo valiai. S. L. reikalavimą susi­mo­kėti „už ramų gyvenimą“ ir tiesioginius grasinimus sunaikinti nukentėjusiojo daiktus išsakė pataisos na­mų bendrabučio kambaryje. Nors kambaryje buvo ir daugiau nuteistųjų, tačiau šiomis aplinkybėmis sulaukti kitų nuteistųjų pagalbos nukentėjusysis neturėjo didelės tikimybės. Todėl esant tokiai grės­min­gai situacijai S. L. grasinimas laikytinas realiu. Nukentėjusysis, būdamas nuteistasis ir nega­lė­da­mas išvengti bendravimo su S. L. ir jo kontrolės, buvo laikomas įtampoje. Šios aplinkybės darė psichologinį poveikį jo sprendimui prašyti sutuoktinės persiųsti vėliau S. L. jam nurodyto kito nuteistojo var­du nurodytą pinigų sumą – 100 litų. Tai, kad nukentėjusysis nusikaltimo darymo metu tu­rė­jo gali­my­bę kreiptis pagalbos į pataisos namų administraciją, nepaneigia psichinės prievartos pa­nau­do­jimo, nes psichinės prievartos panaudojimas ir buvo nukreiptas palaužti asmens valią gintis.

Nukentėjusiojo D. V. parodymus apie pataisos namų bendrabučio kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) S. L. jam išsakytus turto – būtent 200 litų reikalavimus ir grasinimus sudaužyti jo daiktus pa­tvirtina liudytojo M. A. parodymai. Nors M. A. teismo posėdyje ir neprisiminė visų įvykio detalių, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie sutapo su nu­ken­tė­ju­sio­jo parodymais apie tai, kad grasinimas vyko nuteistųjų gyvenamajame kambaryje (Nr. (duomenys neskelbtini)), keletą die­nų („visą savaitgalį“). Teismas, vertindamas, kad nuteistiesiems nepriimtina liudyti apie kitų nu­teis­tųjų padarytas nusikalstamas veikas, sprendžia, kad šiomis aplinkybėmis liudytojo M. A. pa­ro­dymas, duotus ikiteisminio tyrimo metu, galima laikyti patikimais. Apie tokio paties pobūdžio S. L. reikalavimus nukentėjusiajam patvirtino ir liudytojas nuteistasis M. R.. Pinigų rei­ka­lavimo iš D. V. aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir faktas, kad nukentėjusiojo žmona R. V. 2011 m. birželio 23 d. nuteistajam E. S. pervedė 100 litų. Byloje nėra nustatyta, kad D. V. būtų turėjęs kokių nors skolinių įsipareigojimų S. L.. Įvertinęs šių aplinkybių vi­su­mą teismas sprendžia, kad S. L. kaltė padarius D. V. turto prievartavimą yra įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu S. L. inkriminuota veika buvo kvalifikuota kaip atskiri nu­si­kaltimai. S. L. abu turto prievartavimo aktus atliko (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, vieno nuken­tė­ju­siojo nuteistojo D. V. atžvilgiu su keleto dienų tarpu, reikalavo iš nukentėjusiojo tos pačios pinigų sumos – 200 litų, išsakė tuos pačius grasinimus, jeigu nukentėjusysis nevykdytų jo reikalavimo – sulaužyti nukentėjusiojo buitinę techniką, ir nutraukė savo veiksmus, kai nukentėjusiajam pasis­kun­dus pataisos namų administracijai S. L. buvo sulaikytas ir uždarytas į baudos izoliatorių. Nors nukentėjusiojo sutuoktinė, vykdydama vyro prašymą pervedė 100 Lt į nuteistojo E. S. sąskaitą pa­taisos namuose ir nukentėjusysis D. V. tvirtina, kad po pirmo reikalavimo jis dalį rei­ka­la­vimo įvykdė duodamas S. L. cigarečių, teismo nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės teikia pagrindą spręsti, kad S. L., toliau vėl versdamas nukentėjusįjį perduoti pinigus, veikė turė­da­mas vieningą tikslą – gauti iš D. V. tam tikrą jam žinomą sumą pinigų, taip palaikydamas nu­ken­tėjusiajam psichologinę įtampą, terorizuodamas jį. Šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad kal­tinamojo S. L. veiksmai turi būti vertinami, kaip viena tęstinė nusikalstama veika ir teisingai kva­lifikuojami pagal BK 181 str. 1 d.

S. L. taip pat buvo kaltinamas dar dviem nusikalstamomis veikomis pagal BK 181 str. 1 d., kad analogišku būdu prievartavo nukentėjusiojo D. V. turtą – pinigus 2011 m. birželio 25 d. apie 23.30 val., ir birželio 26 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų nuteistųjų bendrabučio prausykloje, o taip pat viena nusikalstama veika pagal BK 181 str. 2 d., kad pavartodamas smurtą – perpjaudamas D. V. rankos dilbį, prievartavo jo pinigus pataisos namų bendrabučio tualete 2011 m. birželio 27 d. apie 1 val.

I. A. buvo kaltinamas, kad veikdamas bendrininkų grupėje su S. L., (duomenys neskelbtini) pataisos namų nuteistųjų bendrabutyje, grasindamas D. V. sunaikinti jo turtą, negrąžinti iš jo pasiskolintą telefoną, susimokėti už „ramų gyvenimą“, keturis kartus prievartavo jo turtą – perduoti 200 Lt – 2011 m. birželio 23 d. apie 9.30 val., kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. birželio 25 d. apie 23.30 val. bendrabučio prausykloje, 2011 m. birželio 26 d. apie 10 val., kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. birželio 26 d. apie 23 val. bendrabučio prausykloje, tai yra padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 str. 1 d. Taip pat I. A. buvo kaltinamas, kad veikdamas bendrininkų grupėje su S. L., prievartavo svetimą turtą pavartojant smurtą – 2011 m. birželio 27 d. apie 1 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namų bendrabučio tualete vertė D. V. perduoti 200 Lt, o nukentėjusiajam nesutikus, I. A. laikė tualeto duris, taip trukdė nukentėjusiajam pabėgti, o S. L. perpjovė D. V. rankos dilbį, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 2 d..

Šie kaltinimai S. L. ir I. A. buvo grindžiami tik nukentėjusiojo D. V. parodymais, kad S. L., dalyvaujant I. A., bendrabučio prausykloje irgi išsakė nuken­tė­ju­siajam grasinimus, reikalavo perduoti pinigus, o tualete grasindamas ir perpjovė ranką. Teismo me­di­ci­nos specialisto išvada tik patvirtina nežymaus D. V. padaryto sužalojimo faktą. Liudytojai M. A., M. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad matė su­tvar­s­ty­tą D. V. ranką, girdėjo jo neapibrėžtus nusiskundimus. Liudytojai M. R., G. S., Ž. G., R. M. nurodė, kad buvo atvejų, kai D. V. buvo pats susi­ža­lo­jęs ran­kas. Jokiais kitais aukščiau aptartais bylos įrodymais nurodyti kaltinimai S. L. ir I. A. nepa­tvirtinami. Nukentėjusysis D. V. pats nurodė, kad I. A. tik buvo kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su S. L., kuris reikalavo pervesti pinigus, pats jokių veiksmų neatliko, jam grasinimų ir rei­kalavimų neišsakė. Vien tik kaltinamojo I. A. dalyvavimo S. L. atliekant turto prie­vartavimo veiksmus nuteistųjų bendrabučio kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame I. A. ir gyveno kartu su nukentėjusiuoju, teismas nelaiko pakankamu pripažinti jį šio nusikaltimo bendrininku. Kaltinime pagal BK 181 str. 2 d. nurodytu laiku – 2011 m. birželio 27 d. apie 1 val. pataisos namuose apsaugos kamera padarytas vaizdo įrašas patvirtina, kad nurodytu laiku kaltinime nu­rodytoje vietoje – nuteistųjų ben­dra­bu­čio tualete nukentėjusysis ir kaltinamieji kartu nebuvo užfiksuoti.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuo­me­nės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įsta­ty­mą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nu­teistas. BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Teismų prak­ti­koje, teisės doktrinoje pripažinta, kad ap­kal­tinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prie­lai­domis, teismo išvados turi būti pagrįstos įro­dy­mais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nu­si­kalstamą veiką ir kitas svarbias by­los aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lie­tuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos kon­vencijos 6 str. 2 d. bei BPK 44 str. 6 d., ky­la imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pa­šalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Lietuvos Aukš­čiau­sio­jo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepa­ša­lin­toms abejonėms dėl reikšmingų by­lai aplinkybių drau­džia­ma priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).

Teismas, remdamasis in dubio pro reo principu, nurodančiu, kad bet kokios abe­jo­nės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, sprendžia, kad byloje išnaudojus visas galimybes ir nesu­rin­kus nea­be­jotinų įrodymų, patikimai pa­tvir­tinančių, kad I. A. prieš D. V. atliko turto prie­var­ta­vi­mo veiksmus ar bendrininkavo juos atliekant, ir kad S. L. prievartavo D. V. turtą ki­to­se patalpose (ne nuteistųjų ben­drabučio kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini)), abejones dėl šių nusikalstamų veikų aiš­ki­na kal­ti­na­mųjų naudai ir daro išvadą, kad nepakanka įrodymų, kad kaltinamieji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, todėl S. L. dėl jam inkriminuotų veikų 2011 m. birželio 25 d. apie 23.30 val. ir birželio 26 d. apie 23 val. Kybartų pataisos namų nuteistųjų bendrabučio prausykloje (pagal BK 181 str. 1 d.), ir dėl veikos tualete 2011 m. birželio 27 d. apie 1 val. (pagal BK 181 str. 2 d.), ir I. A. dėl visų jam in­kri­minuotų nusikalstamų veikų išteisinami (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kaltinamasis S. L. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), buvo daug kartų teistas už tyčinius nusikaltimus (t. 1, b. l. 127-135, 136-167), turi neišnykusį teistumą už įvairius tyčinius nusi­kal­ti­mus, todėl jis yra reci­dy­vis­tas (BK 27 str.). Šią nusikalstamą veiką S. L. pa­da­rė laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietoje, kur daug kartų buvo baustas drausmine tvarka, cha­rak­te­ri­zuojamas neigiamai (t. 1, b. l. 125, 126). Iš to teismas sprendžia, kad jis yra linkęs nu­sikalsti, todėl baus­mės tikslams pa­siekti – su­laikyti kal­ti­na­mąjį nuo nusi­kals­ta­mų veikų darymo, atimti galimybę da­ry­ti naujas vei­kas bei už­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mą (BK 41 str. 2 d.), jam skir­ti­na sank­ci­joje numatyta baus­mės rūšis – terminuotas lais­vės atėmimas (BK 50 str., 56 str. 1 d.).

Teismas, nustatydamas kaltinamajam S. L. skiriamos bausmės dydį, atsižvelgia į nu­si­kalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė nusikaltimą atlikdamas lais­vės atėmimo bausmę pataisos namuose, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis yra ne kartą teisti asmenys, ne kartą atlikę laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo vietose vadovaujasi tam tikromis nusi­sto­vė­jusiomis tarpusavio bendravimo – subkultūros – taisyklėmis ir normomis, nukentėjusiajam padaryta nedi­delė turtinė žala, kurios atlyginti jis nereikalauja, nusikalstama veika sunkesnių pasekmių nesukėlė. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nėra kal­ti­na­mojo S. L. at­sa­ko­mybę lengvinančių ir sun­ki­nančių ap­lin­kybių, tačiau spren­džia, kad S. L. paskyrus BK 181 str. 1 d. sankcijoje numatyto baus­mės vidurkio dydžio bausmę (BK 61 str.), ji nebūtų proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Įvertinęs šias ap­lin­kybes teismas sprendžia, kad laisvės atė­mimo baus­mės trukmė nustatytina mažesnė už vidurkį, arti­mes­nė minimaliam bausmės dydžiui.

Šiuo metu S. L. atlieka dešimties metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teis­­mo 2013-09-25 nuosprendį, kuriuo pagal BK 64 str. taisykles su­ben­drinta bausmė su Klaipėdos mies­to apylinkės teismo 2010-07-13 nutartimi nustatyta bausme. Kadangi S. L. 2013-09-25 nuos­prendžiu nuteistas už anksčiau padarytą nusikaltimą, nusikalstamos veikos yra panašaus pavo­jin­gu­mo, bausmės bendrinamos BK 63 str. nustatyta tvarka, iš dalies jas su­de­dant. Pagal 2013-09-25 nuos­prendį atlikta bausmė įskaitoma į naujai skiriamos bausmės laiką (BK 63 str. 9 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu S. L. kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Kadangi jis at­lie­ka laisvės atėmimo bausmę pagal aukščiau nurodytą įsiteisėjusi teismo nuosprendį, todėl kar­do­mo­ji prie­monė jam neskiriama.

Bylos nagrinėjimo metu I. A. teismo 2013-10-10 nutartimi buvo paskirta kardomoji prie­monė – suėmimas (t. 2, b. l. 146-148). Kadangi I. A. šiuo nuosprendžiu išteisinamas, kar­do­mo­ji priemonė – suėmimas – jam panaikinama, iš suėmimo jis paleidžiamas teismo posėdžio salėje (BPK 309 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 5 d. 2 p., 304 str., 305 str. ir 307 str. teismas

nusprendžia:

1. S. L., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Pagal BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinus su Vilkaviškio rajono apylinkės teis­mo 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, galutinę bausmę nustatyti lais­vės atėmimą vienuolikai metų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014 m. vasario 20 d. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Pagal BK 181 str. 1 d. (2011 m. birželio 25 d. veika), BK 181 str. 1 d. (2011 m. birželio 26 d. 23 val. veika) ir BK 181 str. 2 d. S. L. išteisinti neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

2. I. A. pagal BK 181 str. 1 d. (keturios veikos) ir BK 181 str. 2 d. iš­tei­sinti neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę I. A. – suėmimą – panaikinti, paleisti jį iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mą.