Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria S. D. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. (toliau – Institucija) 2024 m. kovo 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-4921-2024, paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. D. Institucijos 2024 m. kovo 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-4921-2024 buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 4 dalį 900 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių bei draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių už tai, kad ji 2024 m. vasario 24 d. 08.10 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ,,AudiA4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, t. y. 0,69 (įvertinus paklaidą) promilės. Taip pat sukėlė pavojingą situaciją, važiavo prieš transporto priemonių judėjimo kryptį, kirto plačią ištisinę liniją ir važiavo užbrūkšniuotu plotu, kuriuo važiuoti draudžiama, taip priversdama, kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitų veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

S. D. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu S. D. neginčija savo kaltės dėl ANK 420 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, nekelia jai inkriminuoto administracinio nusižengimo kvalifikavimo klausimo, tačiau nesutinka su jai skirta nuobauda, būtent, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymu, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, prašo specialiosios teisės atėmimo terminą skirti trumpesniam, nei sankcijoje numatytas minimalus, terminui. Atsižvelgdamas į apeliantės nurodytus motyvus, apygardos teismas pasisako tik dėl S. D. skirtos nuobaudos pagrįstumo ir proporcingumo.

6. ANK 420 straipsnio 4 dalyje, numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų, padarytų neblaivaus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens. Šioje normoje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų, taip pat, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 6 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki trejų metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

7. Kaip matyti Institucijos 2024 m. kovo 12 d. nutarimu S. D. pagal ANK 420 straipsnio 4 dalį paskirtas tiek minimalus baudos dydis (900 Eur), tiek minimalus specialiosios teisės atėmimo termino laikotarpis (12 mėnesių bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių).

8. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

9. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

10. Išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, Institucijos nutarimą, skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, taip pat teismui pateiktą medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, S. D. asmenybę, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą bei visiškai pagrįstai netenkino jos skundo dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, sutrumpinant arba visiškai neskiriant administracinio poveikio priemonės. Kaip konstatavo ir apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju švelninti apeliantei skirtą administracinio poveikio priemonę nėra jokio pagrindo. Šiai išvadai visiškai pritaria ir apygardos teismas. Todėl S. D. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl jai skundžiama nutartimi netaikytų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad skunde nenurodoma jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui galėjo būti nežinomos ir neįvertintos, arba įvertintos netinkamai.

11. Kaip matyti, skundo turinys leidžia spręsti, jog apeliantė iš esmės menkina savo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, tuo tarpu administracinio nusižengimo byloje esantis duomenys, vaizdo įrašo medžiaga leidžia spręsti, jog S. D. padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą. Tai yra, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,69 prom. neblaivumas bei siekdama išvengti policijos patikros, sąmoningai staiga pakeitė savo važiavimo kryptį, dar labiau kirto plačią ištisinę liniją ir važiavo prieš transporto priemonių judėjimo kryptį, kol buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokie S. D. veiksmai neabejotinai sukėlė pavojų ne tik jai pačiai, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui sveikatai, netgi gyvybei ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengta rimtesnių tokio neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nustatytas neblaivumo laipsnis viršijo leistiną ribą (pirmuoju pūtimu nustatytas 0,71 promilių neblaivumas, antruoju – 1,58 promilių neblaivumas neįvertinant paklaidos), kas iš tiesų verčia abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aiškinimu, jog alkoholį ji vartojo iš vakaro, kadangi kaip matyti alkoholio koncentracija iškvėptame ore laikui bėgant tik didėjo. Be to, ir pareigūnas sustabdęs transporto priemonę pažymėjo, jog nuo pilietės sklido alkoholio kvapas, tad neabejotinai prieš sėsdama už vairo pati S. D. suvokė, jog jos būsena nėra suderinama su vairavimu, tačiau šių aplinkybių nepaisė ir sėdo už automobilio vairo. Kas priešingai apeliantės skundo argumentams nerodo, jog ši jos veika buvo atsitiktinė. S. D. padaryto nusižengimo pavojingumą didina dar ir tai, kad transporto priemonę dienos metu (policijos pareigūnų sustabdyta apie 8.10 val.) ji vairavo pakankamai intensyvaus eismo kelyje, kur transporto priemonių judėjimas šioje miesto dalyje visuomet yra didelis, kadangi tai vienas pagrindinių įvažiavimų į Kauno miestą. Dar labiau, pamačiusi policijos pareigūnus ir norėdama jų išvengti, ji važiavo prieš automobilių srautą kryptimi link A1 (Vilnius – Kaunas – Klaipėda). Tai, kad šiuo atveju nebuvo padaryta jokia žala, apeliantės padaryto pažeidimo pavojingumo niekaip nemažina.

12. Apeliantė skundą dėl administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo argumentuoja tuo, kad teisė vairuoti jai reikalinga pasiekti darbovietę, ši teisė taip pat reikalinga užtikrinant dviejų nepilnamečių vaikų pristatymą į ugdymo įstaigas bei popamokines veiklas, taip pat siekiant pasirūpinti kitame mieste gyvenančia mama, jos pristatymu į gydymo įstaigas ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, pažymi, kad skirta administracinio poveikio priemonė sukels neigiamas pasekmes ne tik jai, tačiau ir jos šeimai, artimiesiems, kas, apeliantės vertinimu, laikytina išskirtinėmis aplinkybėmis. Vis tik sutikti su tokiu S. D. deklaruojamu situacijos vertinimu, apygardos teismas neturi pagrindo.

13. Pagal ANK 420 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinio poveikio priemonė skiriama privalomai. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, jog S. D. gailisi dėl padaryto nusižengimo, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dėl padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, pasisakyta skundžiamoje nutartyje, pagrįstai nurodant, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju, S. D. skiriant administracinio poveikio priemonę, akivaizdu, kad buvo atsižvelgta į minėtų aplinkybių visumą, kadangi jai taikyta administracinio poveikio priemonė, kurios terminas yra minimalus, tačiau nagrinėjimui aktualiu klausimu jokio išskirtinumo paminėtos aplinkybės nerodo. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad S. D. neužsiima veikla, kuri būtų tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu, dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, jog specialiosios teisės atėmimas panaikins galimybę dirbti ir gauti pajamas, kadangi vykimas į darbą ir iš jo gali būti užtikrinamas pasitelkiant kitų asmenų pagalbą, ar naudojantis pavėžėjų paslaugomis. Analogiškai vertintina ir apeliantės galimybė pasirūpinti mama ar nepilnamečiais vaikais, užtikrinant jų ugdymą. Juolab, kad byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų poreikiais negali pasirūpinti jų tėtis. Neabejotina, kad neturint teisės vairuoti S. D. bus nepatogiau užtikrinti kasdienes veiklas, tačiau tai netaps neįmanoma. Pažymėtina ir tai, kad specialiosios teisės atėmimas yra laikinas.

14. Tai, kad S. D. turi 12 metų vairavimo stažą, anksčiau panašaus pobūdžio pažeidimų nėra padariusi, darbdavio charakterizuojama teigiamai nagrinėjamu atveju taip pat nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis skiriant administracinę nuobaudą. Pažymėtina, jog visos asmenį charakterizuojančios aplinkybės buvo vertinamos sprendžiant kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose. Dėl ko, Institucija atsižvelgdama į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę asmeniui paskyrė minimalų administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimą vairuoti kelių transporto priemones, terminą – 12 mėnesių bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių. Todėl pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad administracinė nuobauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui.

15. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma visa eilė teismų procesinių sprendimų, apeliantės nuomone, patvirtinančių, kad analogiškų aplinkybių pagrindu teismai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustatydami trumpesnį paskirtos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą. Pirmiausia reikia pažymėti, kad teismų praktiką formuoja ne pirmosios instancijos teismai, todėl jų sprendimai bylą nagrinėjančiam aukštesnės instancijos teismui nėra privalomi. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nustatyta, kad apeliaciniame skunde nurodytų apygardos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, kadangi skiriasi administracinių nusižengimų pobūdis, todėl vadovautis nurodytomis nutartimis pagrindo nėra. Be to, vien tai, kad buvo priimtas apeliantės netenkinantis sprendimas, savaime nėra pagrindas teigti, jog buvo nukrypta nuo teismų praktikos, o paskirta administracinio poveikio priemonė – neproporcinga.

16. Aukštesniojo teismo vertinimu, dėl padaryto administracinio nusižengimo apeliantės patiriamos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

17. Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas į visas apeliantės nurodytas aplinkybes atsižvelgė, jas vertino tinkamai, nes S. D. paskirta minimalios trukmės sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pažeidėjos netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad teismas nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes ar netinkamai jas vertino. S. D. paskirta poveikio priemonė yra proporcinga jos padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

18. Įvertinęs visas aplinkybes teismas konstatuoja, kad tenkinti S. D. apeliacinio skundo ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, pagrindo nėra. Skundžiama teismo nutartis paliekama galioti, nes yra teisėta ir pagrįsta, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir S. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.